- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2014-03-07
- Bylos Nr.
- 1-230-882/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-76-1-00476-2013-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audrius Sadauskas
- Kaltinamasis
- E. S.
- Kategorijos
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas Audrius Sadauskas, išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokurorės Rimos Matulionienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), savo gyvenamąją vietą deklaravusio (duomenys neskelbtini), neteistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. S. vengė išlaikyti savo dukrą A. S., gim. (duomenys neskelbtini), t. y. esant 2007 m. gegužės 21 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarčiai civilinėje byloje Nr. 2-2709-739/2007 nuo 2009 m. gegužės iki 2014 m. sausio 3 d. nemokėjo kas mėnesį po 200 litų A. S. išlaikymui iki jos pilnametystės.
Ši kaltinamojo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 164 str.
Dėl pareikšto kaltinimo kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad nuo 2009 m. nemoka pinigų savo dukros A. S. išlaikymui. Su dukros motina V. A. jis kartu gyveno nuo 2001 m., 2004-12-09 jiems gimė dukra A. S.. Kartu su dukra ir V. A. E. S. gyveno iki 2006 m., o tais metais susipyko ir V. A. su dukra išsikraustė gyventi atskirai. 2007 m. V. A. kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą dėl išlaikymo dukrai priteisimo. 2007-05-21 įvyko teismo posėdis, kurio metu teismas patvirtino jo ir V. A. sudarytą taikos sutartį, kuria E. S. įsipareigojo dukros išlaikymui mokėti kas mėnesį po 200 Lt nuo 2007-06-01 iki vaiko pilnametystės. Nuo 2007 m. birželio iki 2009 m. gruodžio E. S. išlaikymą dukrai A. S. teikė. Į V. A. sąskaitą bankiniu pavedimu pervesdavo pinigus, skirtus dukros išlaikymui. Būdavo, kad kokį mėnesį išlaikymo dukrai nesumokėdavo, bet tada jau kitą mėnesį pervesdavo daugiau pinigų. Taigi iki 2009 m. gegužės E. S. dukrai išlaikymą teikė, tik turi nevisus kvitus. Nuo 2009 m. gegužės E. S. dukrai A. S. išlaikymo nebeteikė, nes susipyko su V. A. ir nusprendė nebeteikti dukrai išlaikymo. Nuo 2009 m. iki 2013 m. rugpjūčio niekur nedirbo ir nebuvo registruotas darbo biržoje. Nors oficialiai niekur nedirbo, tačiau susirasdavo atsitiktinių darbų. Dirbo tai pas ūkininkus, tai kur nors kitur, kur tik susirasdavo darbų. Už darbus gaudavo pinigų, tačiau išlaikymo dukrai A. S. neteikė. Negali pasakyti, kiek gaudavo pinigų, tačiau jų pragyvenimui užtekdavo ir dar būtų užtekę sumokėti dukros išlaikymui. 2013 m. rugpjūtį įsidarbino (duomenys neskelbtini) ir ten dirbo iki 2013-12-17. Iš darbovietės E. S. išėjo savo noru, nes jo netenkino per mažas darbo užmokestis. Iš gaunamo darbo užmokesčio išlaikymo dukrai nemokėjo, nes galvojo, kad darbovietėje bus gautas vykdomasis raštas iš antstolio ir tada iš jo atlyginimo bus atskaičiuojami pinigai. Po to sužinojo, kad iš atlyginimo buvo atskaičiuojami tik pinigai, kuriuos buvo skolingas bankui už laiku negrąžintą paskolą. 2014 m. sausio 3 d. užsiregistravo darbo biržoje. Pilnai pripažįsta, kad nuo 2009 m. gegužės iki 2014 m. sausio 3 d. nemokėjo dukrai A. S. išlaikymo, dėl to nuoširdžiai gailisi (95-96, 100-101 b.l.).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:
1) Nukentėjusiosios A. S. įstatyminės atstovės V. A. apklausų metu duotais parodymais apie tai, kad maždaug nuo 2003 m. gruodžio pradėjo gyventi su E. S.. Gimus dukrai A. S. su E. S. gyveno apie du metus, t.y. iki 2006 m. pabaigos. Gyvenant kartu, E. S. rūpinosi dukra, dalinai šeimą išlaikė. Po to V. A. atsikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini). Jiems išsiskyrus buvo priteistas išlaikymas A. S.. Iki 2009 m. gegužės E. S. sistemingai mokėjo priteistą vaiko išlaikymą. Visus pinigus V. A. gaudavo bankiniu pavedimu į savo asmeninę sąskaitą. Nuo 2009 m. gegužės E. S. nustojo teikti dukrai išlaikymą, todėl V. A. kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą ir nuo 2009 m. rugsėjo iš šio fondo gauna pinigus. Su E. S. nebendrauja, jį matė tik 2007 m. teismo posėdyje (51, 54 b.l.).
2) Iš 2013-07-12 Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus pavaduotojos, atliekančios direktoriaus funkcijas A. B. prašymo matyti, kad 2009-09-01 į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administraciją kreipėsi V. A. dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo A. S., gim. (duomenys neskelbtini). Fondų administracijos direktorius 2009-11-04 priėmė sprendimą Nr. 1.35-14839 dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo, kuriuo nuspręsta A. S. nuo 2009-09-01 kas mėnesį mokėti po 195 litų dydžio išmoką. Atsisakoma reikšti civilinį ieškinį (8-15 b.l.).
3) Iš 2007-05-21 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2709-739/2007 kopijos matyti, kad patvirtinta ieškovės V. A. ir atsakovo E. S. sudaryta taiko sutartis. Atsakovas E. S. įsipareigoja vaiko A. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokėti kas mėnesį po 200 Lt nuo 2007-06-01 iki vaiko pilnametystės (20, 21 b.l.).
4) Iš 2013-08-07 antstolio Andriaus Bespalovo rašto Nr. S-3.5-565 matyti, kad yra užvesta
vykdomoji byla Nr. 0025/07/14433, remiantis Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-08-21 išduotu
vykdomuoju raštu Nr. 2-2709-739/2007 dėl išlaikymo priteisimo iš skolininko E. S.
išieškotojos V. A. naudai. Patikrinus skolininko turtinę padėtį nustatyta, kad turto
neturi, niekur nedirba. Piniginės lėšos bankų sąskaitose areštuotos, tačiau lėšų jose nėra. Išlaikymo
įsiskolinimas 2013-08-01 yra 14 800 Lt (23-33 b.l. ).
5) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius 2013-08-02 pateikė pažymą Nr. R30-1335 apie E. S. draudžiamąsias pajamas nuo 2007-09-18 iki 2008-04-18 (38-39 b.l.).
6) Iš Panevėžio teritorinės darbo biržos Panevėžio skyriaus 2013-08-07 pažymos Nr. S (P27)- 906-(8.16) matyti, kad E. S. Panevėžio teritorinės darbo biržos Panevėžio skyriuje buvo registruotas nuo 2007-05-11 iki 2007-12-10. Nuo 2007-09-18 iki 2007-10-17 dirbo pagal verslo liudijimą. Nuo 2007-05-18 iki 2007-12-09 jam buvo paskirta ir mokėta nedarbo socialinio draudimo išmoka (41 b.l.).
7) Iš 2013-08-05 Panevėžio rajono savivaldybės Socialinės paramos skyrius pažymos matyti, kad E. S. jokios piniginė socialinė parama nebuvo mokėta (43 b.l.).
8) Iš Panevėžio teritorinės ligonių kasa pranešimo matyti, kad Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos SVEIDRA turimais asmens sveikatos priežiūros įstaigų pateiktais duomenimis, E. S. 2008-07-08 konsultuotas VŠĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje (45 b.l.).
9) Iš (duomenys neskelbtini) 2014-02-17 pateiktos informacijos matyti, kad 2013-08-27 iki 2013-12-17 E. S. gavo darbines pajamas (47 b.l.).
E. S. kaltė visiškai įrodyta. Jis, žinodamas pareigą pagal teismo nutartį, kuria buvo priteista iš jo teikti išlaikymą nepilnametei dukrai, vengė pareigos pagal teismo nutartį mokėti lėšas vaikui išlaikyti, nemokėjo teismo nutartimi nustatytų periodinių išmokų, dėl ko susidarė įsiskolinimas, neteikė jokios kitos materialinės paramos vaikui, nors turėjo visas galimybes vykdyti teismo nutartį.
Kaltinamasis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei su prokuroro siūloma bausme bei jos dydžiu (106 b.l.).
Dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamojo E. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis pilnai pripažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas, skiriant bausmę, įvertina ir tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, kuris yra baigtas, tyčinis. Kaltinamasis ankščiau teistas (71 b.l.), nusikalstamą veiką padarė išnykus teistumui, baustas administracine tvarka (87-88 b.l.) psichikos sveikatos centro, priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neregistruotas (77 b.l.). Panevėžio teismo psichiatrijos skyrius 2014-01-22 pateikė išvadą Nr. 97 TPK-21/2014 apie tai, kad E. S. nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę E. S. netikslinga (83 b.l.).
Visos paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nesunkų nusikaltimą kaltinamajam gali būti skiriama straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – viešieji darbai.
Įvertinus tai, kad byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu bei tai, kad kaltinamasis pilnai pripažino padaręs nusikalstamą veiką, jam paskirta bausmė BK 64¹ str. pagrindu sumažinama vienu trečdaliu.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421, 422 str., BK 64¹ str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
E. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str. ir paskirti jam viešųjų darbų bausmę 6 (šešiems mėnesiams), įpareigojant neatlygintinai išdirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. S. galutinę bausmę – viešuosius darbus 4 (keturiems mėnesiams), įpareigojant neatlygintinai išdirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.
E. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.
Išaiškinti E. S., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos, turi teisę paduoti Panevėžio miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas prašymą padavusio asmens atžvilgiu neįgyja teisinės galios. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.