Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Stasio Gudyno ir Vaidos Urmonaitės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. V. (J. V. ) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 6 d. nutarties J. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pareigūnas 2007 m. kovo 11 d. J. V. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad 2007 m. kovo 11 d., apie 12 val., vilkikas „Gintaras“ nevykdė uosto kapitono nurodymo dėl krantinės Nr. 102 atlaisvinimo. Pažeidė Laivybos taisyklių 77.16 punktą ir padarė veiką, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 117¹ straipsnyje.

II.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. vasario 6 d. nutarimu J. V. už pažeidimo, numatyto ATPK 117¹ straipsnyje, padarymą nubaudė 200 Lt bauda.

Teismas nurodė, kad byloje surinkti rašytinai įrodymai patvirtina, kad 2007 m. kovo 11 d. Valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos laikinai einančio kapitono pareigas A. A. nurodymas dėl krantinės atlaisvinimo J. V. buvo įteiktas pasirašytinai (b. l. 5). Saugios laivybos įstatymo 7 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatyta, kad Lietuvos Respublikos jūrų uosto veiklą, susijusią su saugia laivyba ir taršos iš laivų prevencija, užtikrina uosto kapitonas, uosto kapitono sprendimai jo kompetencijai priklausančiais klausimais yra privalomi ir turi būti vykdomi nedelsiant. Uosto kapitono sprendimai ir veiksmai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Taigi, teismo nuomone, asmuo privalo vykdyti uosto kapitono reikalavimus nedelsiant, šios teisės normos nesuteikia asmeniui teisės svarstyti, ar reikalavimas teisėtas, ar ne, taip pat įstatymas neatleidžia nuo atsakomybės asmens, jeigu jo darbdavys duoda priešingus nurodymus nei uosto kapitonas. J. V. pats pripažino, kad gavo uosto kapitono reikalavimą, tačiau jo neįvykdė, nes taip liepė daryti jo darbdavys. Ši aplinkybė neatleidžia J. V. nuo atsakomybės.

Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklių 77.16 punkto, draudžiančio laivams švartuotis prie krantinės, prieš tai nesuderinus su krantinės naudotoju ir uosto dispečeriu, teismas nurodė, kad nenustatyta, jog J. V. šiuos reikalavimus būtų pažeidęs, todėl šį kaltinimą teismas pašalino.

Parinkdamas skiriamos nuobaudos dydį teismas atsižvelgė į pažeidėjo asmenybę, į tai, kad administracine tvarka jis anksčiau nebaustas, pažeidimą įvykdė ne iš savanaudiškų ar kitų žemų paskatų, o vykdydamas savo darbdavio nurodymus.

III.

Apeliaciniu skundu J. V. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė neįgaliotas asmuo.

2. Teismas pakeitė administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyto pažeidimo esmę, netinkamai nustatė už padarytą pažeidimą atsakingą asmenį.

3. Teismas nesiaiškino, ar uosto kapitono nurodymas buvo teisėtas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija prašo apeliacinio skundo netenkinti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Vadovaujantis ATPK 259¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu, dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 117¹ straipsnyje, teisės pažeidimų protokolus turi teisę surašyti tam įgalioti Susisiekimo ministerijos bei jos įgalioti asmenys. Byloje yra susisiekimo ministro 2003 m. balandžio 16 d. įsakymas Nr. 3-265 ,,Dėl įgaliojimo J. S. “, kuriuo Valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Uosto priežiūros skyriaus viršininkas – vyresnysis uosto priežiūros inspektorius J. S. įgaliotas surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 117¹ straipsnyje. Tokio įgaliojimo terminui skaičiuoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.142 straipsnio 1 dalis, numatanti, jog jeigu terminas įgaliojime nenurodytas, tai įgaliojimas galioja vienerius metus nuo jo sudarymo dienos, netaikytina, nes šiuo atveju susiklostę administraciniai teisiniai santykiai nepatenka į CK reglamentuojamų santykių sritį (CK 1.1 str. 1 d.). Pažymėtina, jog civilinės teisės normų taikymą administraciniams teisiniams santykiams apibrėžia CK 1.1 straipsnio 2 dalis, iš kurios matyti, jog CK normos gali būti taikomos subsidiariai, taip pat tuomet, kai CK įsakmiai nurodyta, jog būtina taikyti CK normas, tačiau tik tokiu atveju, jeigu tie santykiai turtiniai. Šiuo atveju jokie turtiniai santykiai nesusiklostė. Be to, akcentuotina, jog CK normos, reglamentuojančios įgaliojimo išdavimą, jo turinį ir t.t., grįstos, kaip ir visa civilinė teisė, teisinio santykio šalies autonomija, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje pareigą įgalioti atitinkamus asmenis surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, įtvirtina ATPK, o J. S. tokią jam pavestą funkciją privalo vykdyti, t. y. tokiu būdu realizuotas pavaldumas. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei į tai, jog CK XI skyriaus normomis reglamentuojamo ir ATPK 259¹ straipsnio 1 dalyje minimo įgaliojimo turiniai jokių sąlyčio taškų neturi, J. S. teisės surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 117¹ straipsnio 1 dalį galiojimas siejamas ne su konkrečia data, o su potvarkyje dėl įgaliojimų suteikimo nurodytų jo pareigų ėjimu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad J. S. 2007 m. kovo 11 d. turėjo teisę J. V. surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą bei jį pasirašyti. Tai, kad protokolą pasirašė ir A. V. , apie kurio įgaliojimus surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus pagal ATPK 117¹ straipsnį duomenų byloje nėra, nelaikytina pagrindu J. V. surašytą protokolą pripažinti niekiniu. Nurodyto asmens parašas protokole neįtakojo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens procesinių teisių, galimybės gintis nuo pareikštų kaltinimų.

ATPK 117¹ straipsnyje numatyta atsakomybė už kliudymą uosto kapitonui atlikti jam pavestas pareigas arba jo teisėtų reikalavimų nevykdymą.

2007 m. kovo 11 d. l.e. Klaipėdos uosto kapitono pareigas A. A. surašė privalomą uosto kapitono nurodymą dėl krantinės atlaisvinimo, kuriuo pareikalavo vilkikus ,,Gintaras“ ir ,,Švyturys“ patraukti nuo krantinės Nr. 102 (b. l. 5). 2007 m. kovo 11 d. J. V. , vilkiko ,,Gintaras“ kapitono padėjėjas, pasirašė su nurodymu susipažinęs.

J. V. 2007 m. kovo 11 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už nevykdymą uosto kapitono nurodymo atlaisvinti krantinę Nr. 102, nurodant, kad pažeistas Laivybos taisyklių 77.16 punktas ir ATPK 117¹ straipsnis. Nustačius, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklių 77.16 punktas nesusijęs su bylos faktinėmis aplinkybėmis, kurių pagrindu reiškiamas kaltinimas, ir teismui pašalinus protokole fiksuotą kaltinimą šios normos pažeidimu, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtis nepablogėjo. Toks administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų pašalinimas nelaikytinas išėjimu už administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluoto kaltinimo ribų ar kaltinimo keitimu.

Bylos medžiaga patvirtina, kad J. V. su nurodymu susipažino, suprato jo turinį bei tai, kad nurodymas buvo adresuotas būtent jam, nes tuo metu jis buvo atsakingas už laivą, tačiau nurodymo neįvykdė (b. l. 4). Šias aplinkybes administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažino ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 5 d. posėdžio metu (b. l. 182 – 184).

ATPK 117¹ straipsnyje nenumatyta, kad atsakomybė pagal jį gali kilti tik laivo kapitonui. Atsakyti pagal šį straipsnį privalo bet kuris asmuo, kliudantis uosto kapitonui atlikti jam pavestas pareigas ar nevykdantis jo teisėtų reikalavimų. Saugios laivybos įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos jūrų uosto veiklą, susijusią su saugia laivyba ir taršos iš laivų prevencija, užtikrina uosto kapitonas. Uosto kapitono sprendimai jo kompetencijai priklausančiais klausimais yra privalomi ir turi būti vykdomi nedelsiant (Saugios laivybos įstatymo 7 str. 4 d.). Uosto kapitono kompetencija taip pat apibrėžta Saugios laivybos įstatymo 8 straipsnyje. Jame, be kitų uosto kapitonui priskirtų funkcijų, numatyta, kad jis organizuoja laivų eismą (8 str. 1 d. 1 p.). Įvertinusi J. V. duoto nurodymo pobūdį bei vadovaudamasi Saugios laivybos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies, 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, kolegija daro išvadą, kad uosto kapitono nurodymas J. V. buvo teisėtas, priimtas jo kompetencijai priskirtu klausimu, todėl privalėjo būti vykdomas asmens, kuriam adresuotas. Klaipėdos miesto apylinkės teismas nubausdamas J. V. už pažeidimo, numatyta ATPK 117¹ straipsnyje, padarymą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą. Nuobaudos dydis administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui parinktas tinkamai, laikantis ATPK 30, 30² straipsnių reikalavimų. Nenustatyta, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme būtų pažeistos J. V. procesinės teisės, taip pat teisė į tinkamą gynybą, - jis pats aktyviai dalyvavo teismo posėdyje, atidėti bylos nagrinėjimo dėl atstovo nebuvimo ar papildomos liudytojų apklausos, įrodymų rinkimo neprašė.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008m. vasario 6 d. nutarimą palikti nepakeistą.

J. V. apeliacinio skundo nepatenkinti.

Nutartis neskundžiama.