- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-04
- Bylos Nr.
- 2-1171/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Driukas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Delsitum“
- Kategorijos
- 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Delsitum“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 15 d. nutarties, kuria teismas nustatė ieškovui terminą sumokėti žyminio mokesčio dalį, civilinėje byloje Nr. 2-769-622/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Delsitum“ ieškinį atsakovams bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Labrusta production“, uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos administratorių biuras“, bendrovės „BTA Insurance Company“ SE filialui Lietuvoje, trečiajam asmeniui Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl įpareigojimo vykdyti prievolę natūra ir žalos atlyginimo, bei atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Labrusta production“ priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Delsitum“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiamas ginčas dėl žalos atlyginimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Atskiruoju skundu keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovui nustatytas terminas sumokėti žyminio mokesčio dalį, teisėtumo klausimas.
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu ir prašė įpareigoti atsakovą BUAB „Labrusta Production“ vykdyti pasaugos sutartį ir grąžinti 2011 m. balandžio 12 d. tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos kilnojamų daiktų pirkimo-pardavimo sutarties priede Nr. 1 nurodytą turtą; priteisti 18 303 Lt žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovų bendrovės „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje ir UAB „Klaipėdos administratorių biuras“, nustatant, kad UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ prievolė yra subsidiari.
Atsakovas BUAB „Labrusta Production“ priešieškiniu prašė pripažinti 2011 m. balandžio 12 d. su ieškovu UAB „Delsitum“ sudarytą kilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia, taikyti restituciją ir grąžinti BUAB „Labrusta Production“ kilnojamuosius daiktus, perleistus pagal sutarties priedą Nr. 1, iš ieškovo priteisti BUAB „Labrusta Production“ 51 601,84 Lt už pagal sutarties priedą Nr. 2 gautus daiktus ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, atsakovo priešieškinį patenkino visiškai. Teismas pripažino UAB „Delsitum“ ir UAB „Labrusta Production“ 2011 m. balandžio 12 d. kilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia, taikė restituciją ir grąžino atsakovui BUAB „Labrusta Production“ kilnojamuosius daiktus, perleistus pagal sutarties priedą Nr. 1; iš ieškovo UAB „Delsitum“ priteisė atsakovui BUAB „Labrusta Production“ 51 601,84 Lt už pagal sutarties priedą Nr. 2 gautus daiktu; iš ieškovo UAB „Delsitum“ į valstybės biudžetą priteisė 10 562 Lt žyminį mokestį už priešieškinį, nuo kurio mokėjimo atsakovas atleistas.
Ieškovas 2013 m. sausio 11 d. Klaipėdos apygardos teismui padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, o atsakovo priešieškinį atmesti. Paduodamas apeliacinį skundą ieškovas sumokėjo 649 Lt žyminį mokestį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. sausio 15 d. nutartimi nustatė ieškovui UAB „Delsitum“ terminą iki 2013 m. vasario 4 d. sumokėti trūkstamą 10 562 Lt dydžio žyminio mokesčio dalį. Teismas nurodė, kad už apeliacinius skundus bylose dėl pinigų sumos išieškojimo žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos. Kadangi ieškovas ginčija visą teismo sprendimą, kuriuo teismas ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino, todėl ieškovas, pateikdamas apeliacinį skundą, turėjo sumokėti žyminį mokestį ne tik už ieškinį (649 Lt), bet ir už priešieškinį (10 562 Lt).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Delsitum“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Ieškovo pirmosios instancijos teisme pareikštas reikalavimas įpareigoti grąžinti turtą gali būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu bus atmestas atsakovo priešieškinio reikalavimas pripažinti pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia. Jeigu apeliaciniame skunde prašymas būtų suformuluotas tik prašant patenkinti apelianto ieškinį, šį prašymą apeliacinės instancijos teismas galėtų tik atmesdamas priešieškinį. Tai reiškia, kad apeliacinio skundo reikalavimas atmesti atsakovo priešieškinį yra ne savarankiškas, o išvestinis.
2. Nutartimi įpareigojus ieškovą sumokėti žyminį mokestį už išvestinį apeliacinio skundo reikalavimą, nustatomas dvigubas apelianto pagrindinio apeliacinio skundo reikalavimo apmokestinimas žyminiu mokesčiu.
3. Jeigu reikalavimas atmesti priešieškinį būtų ne išvestinis ir galėtų būti apmokestintas žyminiu mokesčiu, žyminis mokestis turėtų būti skaičiuojamas nuo atsakovo prašomos taikyti restitucijos sumos ir sudarytų 1 548 Lt.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašo dėl ieškovo atskirojo skundo spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo ieškovą sumokėti už priešieškinį mokėtino dydžio – 10 562 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą.
Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra sumokėjimas žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią asmuo sumoka už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus (CPK 80 str.). CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo jo ar mokėjimo atidėjimo sąlygas ir tvarką (CPK 83, 84 str.). Tokiu būdu visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties, užtikrinamos vienodos galimybės kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynybos. Ieškinio suma, nuo kurios apskaičiuojamas žyminio mokesčio dydis, nustatoma CPK 85 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais. Už apeliacinius skundus turtiniuose ginčuose žyminio mokesčio dydis apskaičiuojamas nuo ginčijamos sumos (CPK 80 str. 4 d.). Jei teismo sprendimas skundžiamas tiek atmestų ieškinio reikalavimų dalyje, tiek patenkintų priešieškinio reikalavimų dalyje, ginčijama suma apskaičiuojama atskirai nuo ginčijamos ieškinio sumos ir nuo ginčijamos priešieškinio sumos. Todėl nepagrįstas yra apelianto argumentas, kad žyminio mokesčio nuo ginčijamos priešieškinio sumos mokėti nereikia, nes šis reikalavimas yra ne savarankiškas, o išvestinis.
CPK 83 straipsnyje yra išvardinti atvejai, kada, atsižvelgiant į civilinėje byloje nagrinėjamo materialinio teisinio ginčo pobūdį, byloje dalyvaujančio asmens teisinį statusą ar turtinę padėtį, suinteresuoti asmenys yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo civilinėse bylose. Kaip vienas iš tokių atvejų yra numatytas ieškovų ir turtinius reikalavimus pareiškiančių asmenų atleidimas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo bankroto ar restruktūrizavimo bylose (CPK 83 str. 1 d. 9 p.). Be to, pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatą, nuo žyminio mokesčio atleidžiama įmonė (įstaiga), kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla, arba vykdoma neteisminė bankroto procedūra, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus. Tuo tarpu CPK 87 straipsnyje yra numatyti atvejai, kada suinteresuotam asmeniui, sumokėjusiam žyminį mokestį, jis yra grąžinamas. Vienas iš tokių atvejų – žyminio mokesčio grąžinimas ieškovui ar pareiškėjui, kai bylos nagrinėjimas sustabdomas dėl to, kad įsiteisėjo nutartis iškelti atsakovui bankroto bylą (CPK 87 str. 1 d. 6 p.).
Aukščiau išdėstytų proceso teisės normų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad įstatymo leidėjas, atsižvelgdamas į tai, jog teisminio ginčo išsprendimas kreditoriaus naudai gali negarantuoti jam priteistų sumų (įskaitant ir patirtų bylinėjimosi išlaidų) realaus atgavimo iš bankrutuojančio ar restruktūrizuojamo atsakovo, nustatė įstatyminę galimybę eliminuoti bent jau tokio kreditoriaus bylinėjimosi išlaidas, patiriamas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo leidėjas suteikė galimybę visiems kreditoriams (nepriklausomai nuo bankroto ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo momento) nepatirti bylinėjimosi išlaidų, susijusių su žyminio mokesčio sumokėjimu. Taigi, aukščiau minėtomis teisės normomis yra įgyvendinamas vienas iš esminių bankroto bei restruktūrizavimo proceso principų – visų kreditorių lygiateisiškumas. Tai reiškia, jog bankroto byloje reikšdamas turtinius reikalavimus bankrutuojančiai įmonei, kreditorius yra pagal įstatymą atleistas nuo žyminio mokesčio valstybei. Kita vertus, jeigu kreditorius turtinį reikalavimą yra pareiškęs iki bankroto bylos atsakovui iškėlimo ir sumokėjęs už ieškinį žyminį mokestį, jeigu bylos nagrinėjimo eigoje atsakovui iškeliama bankroto byla, žyminis mokestis ieškovui turi būti grąžintas vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostata.
Nagrinėjamu atveju ieškovas UAB „Delsitum“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Labrusta Production“. Bylos nagrinėjimo metu atsakovui UAB „Labrusta Production“ Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 16 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2011 m. gruodžio 22 d., iškelta bankroto byla. Civilinė byla pagal ieškovo UAB „Delsitum“ ieškinį nebuvo sustabdyta vadovaujantis CPK 163 straipsnio 5 punktu, o 2011 m. gruodžio 13 d. parengiamasis teismo posėdis atidėtas 2012 m. sausio 23 dienai, t. y. iki to laiko, kai paaiškės, ar įsiteisėjo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui. Įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui, ieškovo statusas faktiškai pasikeitė į kreditoriaus, kurio finansinis reikalavimas nepatvirtintas teismo nutartimi, teisinį statusą. Kaip jau minėta, įstatymas numato, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami įmonė (įstaiga), kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedūra, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus. Vadinasi, ieškovas (apeliantas) apskritai neturėjo pareigos mokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Pirma, nuo ginčijamos sumos pagal priešieškinį ieškovas neturi mokėti žyminio mokesčio remdamasis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu, nes priešieškinį byloje yra pateikusi bankrutuojanti įmonė. Antra, nuo ginčijamos sumos pagal ieškinio reikalavimus ieškovas žyminio mokesčio neturi mokėti remdamasis CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktu, kadangi kreditorius reiškia turtinius reikalavimus bankrutuojančiai įmonei. Net jeigu už tokį ieškinį (ar apeliacinį skundą) žyminį mokestį ir buvo sumokėjęs, jį ieškovas (kreditorius) turi teisę reikalauti grąžinti remdamasis CPK 87 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatomis. Priešingu atveju būtų nesilaikoma aukščiau minėto visų kreditorių bankroto byloje lygiateisiškumo principo. Ta aplinkybė, kad ieškovo ieškinys nagrinėjamas ne atsakovo BUAB „Labrusta Production“ bankroto byloje, t. y. kad nagrinėjama byla nebuvo sustabdyta ir nebuvo perduota nagrinėti į bankroto bylą, nesudaro pagrindo daryti kitokią išvadą ir įpareigoti ieškovą sumokėti žyminį mokestį už paduotą apeliacinį skundą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą, neįvertino, kad byloje susiklosčiusi faktinė situacija atitiko CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktų, taip pat 83 straipsnio 2 dalies ir 87 straipsnio 1 dalies 6 punkto normų turinį ir paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, neteisingai aiškino teisės normas, reglamentuojančias atleidimą nuo žyminio mokesčio, todėl priėmė neteisėtą nutartį. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovas įpareigotas sumokėti žyminį mokestį už pareikštą apeliacinį skundą, naikintina.
Kadangi apeliantas sumokėjo žyminį mokestį už apeliacinį skundą nuo ginčijamos sumos pagal ieškinį, nors šis neapmokestintinas žyminiu mokesčiu, teismas nutaria grąžinti apeliantui jo sumokėtą žyminį mokestį (CPK 3 str. 6 d., 87 str. 1 d. 1 p. ir 6 p., 5 d.), o apeliacinį skundą, nenustačius jo trūkumų, priimti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui atlikti CPK 317-318 straipsniuose nustatytus veiksmus.
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti ieškovo UAB „Delsitum“ apeliacinį skundą.
Grąžinti ieškovui UAB „Delsitum“ 2013 m. sausio 4 d. mokėjimo pavedimu (operacijos Nr. 22650685) sumokėtą 649 Lt žyminį mokestį.
Grąžinti civilinę bylą Klaipėdos apygardos teismui, kad būtų atlikti CPK 317-318 straipsniuose nustatyti veiksmai.