Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-11-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-970-303-2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-11-20
Bylos Nr.
1A-970-303-2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Audrone Kartaniene (pirm.), Zenonas Birštonas, Daiva Pranytė-Zalieckienė
Nukentėjusysis
I. A., S. R., L. D.
Civilinis atsakovas
UAB „B“
Kategorijos
  • 2.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešeja A. Kartaniene Baudžiamoji byla Nr. 1A – 970/2008 Teisejas R. Adamonis Procesinio sprendimo kategorija:

2.4.5.2., 2.4.7.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2008 m. lapkricio 20 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Audrones Kartanienes,

teiseju Zenono Birštono, Daivos Pranytes-Zalieckienes,sekretoriaujant Violetai Budžienei,dalyvaujant prokurorei Dianai Kasparavicienei,gynejai Kazimierai Kanišauskienei,nukentejusiajai I. A. ,jos atstovei R. A. ,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal civilinio atsakovo UAB „B“ direktoriaus apeliacini skunda del Ukmerges rajono apylinkes teismo 2008 m. rugsejo 17 d. nuosprendžio, kuriuo L. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d., laisves atemimu vieneriems metams ir šešiems menesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 3 d. paskirtos bausmes vykdymas atidetas vieneriu metu ir šešiu menesiu laikotarpiui, ipareigojant L. L. per bausmes vykdymo atidejimo laika toliau dirbti ir be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos.

Valstybines ligoniu kasos civilinis ieškinys tenkintas pilnai, priteisiant iš UAB „B“, 22230,50 Lt (dvidešimt dvieju tukstanciu dvieju šimtu trisdešimties litu ir penkiasdešimt centu) suma turetoms nukentejusiuju gydymo išlaidoms atlyginti, reikalavimas del nukentejusiuju gydymo išlaidu atlyginimo UAB DK „PZU Lietuva“ atžvilgiu atmestas.

Nukentejusiojo S. R. civilinis ieškinys del nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo tenkintas dalinai, priteisiant iš UAB „B“ 806,37 Lt (aštuonis šimtus šešis litus ir trisdešimt septynis centus) turtines žalos ir 2000 Lt (du tukstancius litu) neturtines žalos nukentejusiojo S. R. naudai, o nukentejusiojo reikalavimai del nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo UAB DK „PZU Lietuva“ atžvilgiu atmesti.

Nukentejusiosios L. D. civilinis ieškinys del nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo tenkintas dalinai, priteisiant iš UAB „B“ 2145 Lt (du tukstancius viena šimta keturiasdešimt penkis litus) turtines žalos ir 10000 Lt (dešimt tukstanciu litu) neturtines žalos nukentejusiosios L. D. naudai, o nukentejusiosios reikalavimai del nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo UAB DK „PZU Lietuva“ atžvilgiu atmesti.

Nukentejusiosios I. A. civilinis ieškinys del nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo tenkintas dalinai, priteisiant iš UAB „B“ 10010,01 Lt (dešimt tukstanciu dešimt litu ir viena centa) turtines žalos, prarastas pajamas (uždarbi), netekus darbingumo, išmokamos vienkartines išmokos pagrindu 2425 Lt (dvieju tukstanciu keturiu šimtu dvidešimt penkiu litu) sumoje, ipareigojant bendrove toliau atlyginti jai prarastas pajamas del darbingumo netekimo, mokant nuo 2007 m. gruodžio 1 d. kasmenesinemis periodinemis išmokomis po 168 Lt suma, o nuo 2008 m. sausio 1 d. pasikeitus minimaliai menesinei algai (MMA), po 268 Lt suma iki jos darbingumo pasikeitimo ar minimalios menesines algos pasikeitimo, ir 150000 Lt (viena šimta penkiasdešimt tukstanciu litu) neturtines žalos nukentejusiosios I. A. naudai jai padarytai žalai atlyginti, o nukentejusiosios reikalavimai del nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo UAB DK „PZU Lietuva“ atžvilgiu atmesti.

Iš UAB „B“ priteista 134,90 Lt (vienas šimtas trisdešimt keturi litai ir devyniasdešimt centu) turetu išlaidu advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentejusiojo atstovas, paslaugoms apmoketi nukentejusiojo S. R. naudai.

Iš UAB „B“ priteista 118,90 Lt (vienas šimtas aštuoniolika litu ir devyniasdešimt centu) turetu išlaidu advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentejusiojo atstovas, paslaugoms apmoketi nukentejusiosios L. D. naudai.

Iš UAB „B“ priteista 951 Lt (devyni šimtai penkiasdešimt vienas litas) turetu išlaidu advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentejusiojo atstovas, paslaugoms apmoketi nukentejusiosios I. A. naudai.

Kolegija, išnagrinejusi baudžiamaja byla,

Aprašomoji dalis

nustate:

L. L. nuteistas už tai, kad, vairuodamas keliu transporto priemone, pažeide keliu eismo saugumo taisykles, del ko ivyko eismo ivykis, del kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o butent:

2006 m. lapkricio 10 d., apie 00²⁰ val., po vidurnakcio, kaltinamasis L. L. Ukmerges rajone, automagistrales Vilnius-Panevežys 66 kilometre, vairuodamas vilkika „Mercedes Benz 1831L“ su Rusijos Federacijos Respublikos valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruota Rusijos Federacijos Respublikos pil. A. G. vardu, kuriuo nuomos sutarties pagrindu naudojasi UAB „B“, kurios buveine yra adresu: (duomenys neskelbtini), pažeide Keliu eismo taisykliu 217.3p. (keliuose, pažymetuose ženklais „Automagistrale“, draudžiama apsisukti ((išskyrus kelio ženklais ir ženklinimu pažymetose apsisukimo vietose) arba važiuoti atbulam)) reikalavimus ir padare autoavarija, t. y. jis bande apsisukti automagistraleje, neleistinoje vietoje-žaliojoje vejoje ir užbuksavo, o sukabinta vilkiko priekaba liko automagistrales važiuojamojoje dalyje, sudarydama kliuti kitiems eismo dalyviams, ir tuo metu, nespejes sustoti, i priekaba atsitrenke ta pacia kryptimi važiaves automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas S. R. , ko pasekoje ivykusio eismo ivykio metu automobilio „Audi A4“ vairuotojui - nukentejusiajam S. R. buvo padaryti nubrozdinimai ir dvi pjautines žaizdos dešineje plaštakoje, kraujosruvos krutineje ir dešiniame kelyje, kas sukele nežymu sveikatos sutrikdyma, o kartu važiavusiai keleivei-nukentejusiajai L. D. buvo padarytas kairiojo šlaunikaulio lužimas, kas sukele nesunku sveikatos sutrikdyma, nes del šlaunikaulio lužimo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienu laikotarpiui, bei keleivei nukentejusiajai I. A. buvo padaryta žaizda nosies srityje, nubrozdinimai šlaunyse ir blauzdose, kaklo V slankstelio skeveldrinis lužimas su nugaros smegenu pažeidimu, kas komplikavosi pilnu trauminiu nugaros smegenu uždegimu, abieju ranku daliniu paralyžiumi ir abieju koju paralyžiumi, t. y. nukentejusiajai I. A. del kaklo V slankstelio lužimo su nugaros smegenu pažeidimu buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu civilinis atsakovo atstovas prašo pakeisti Ukmerges rajono apylinkes teismo 2008 m. rugsejo 17 d. nuosprendi dalyje del neturtines žalos 150000 Lt (šimto penkiasdešimt tukstanciu litu) priteisimo civilinei ieškovei I. A. , sumažinti neturtines žalos dydi iki 100000 Lt (vieno šimto tukstanciu litu).

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad neturtines žalos dydis turetu buti sumažintas, kadangi baudžiamojoje byloje nebuvo nustatytas lengvojo automobilio greitis susidurimo metu, todel nera aiški ir automobili vairavusio galimo bedraatsakovo S. R. solidari atsakomybe dalyje del priteistu piniginiu sumu. Be to, iš teismo nuosprendžio matyti, kad pati I. A. autoivykio metu pasielge labai neatsargiai nedevedama saugos diržu, del ko sudare galimybes didesnei žalai atsirasti.

Apeliantas pažymi, kad UAB „B“ del paties autoivykio nekaltas tik jam pritaikyta deliktine civiline atsakomybe. Atsižvelgus i L. L. turtine bei šeimynine padeti, atsakovas praktiškai neturi jokiu galimybiu regreso tvarka išsireikalauti žalos iš autoivykio kaltininko. Skunde prašoma atsižvelgti ir i šiuo metu egzistuojancia ekonomine situacija bei i tai, kad imone išlaiko 560 darbo vietu, moka didelius mokescius.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad neturtines žalos dydis turi buti nustatomas atsižvelgus i turtines žalos dydi, o skundžiamu nuosprendžiu nustatytas neturtines žalos dydis turtines žalos dydi viršija net penkiolika kartu. Be to, nukentejusiajai yra priteistos kasmenesines periodines išmokos, todel neturtines žalos dydis turi buti nustatomas atsižvelgiant ir i šia aplinkybe.

Civilinis atsakovas prašo atsižvelgti ir i tai, kad iki autoivykio I. A. neturejo jokio specialaus išsilavinimo, specialybes, niekur nedirbo, netobulejo, neaugo ir jos finansines galimybes, todel priteista vienkartine išmoka ir kasmenesines periodines išmokos atstato ieškove i turtine padeti, kuria nukentejusioji turejo iki sužalojimo.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad analogiškose bylose, esant analogiškiems sužalojimams, teismai nustato mažesni neturtines žalos dydi.

Teismo posedyje prokurore, nukentejusioji I. A. ir jos atstove R. A. prašo civilinio atsakovo apeliacini skunda atmesti. Nuteistojo L. L. gyneja prašo civilinio atsakovo apeliacini skunda patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

UAB „B“ apeliacinis skundas, jo ribose, atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi istatymu normomis, reglamentuojanciomis neturtines žalos dydžio nustatyma, pagristai nukentejusiosios I. A. civilini ieškini del neturtines žalos atlyginimo tenkino iš dalies ir teisingai nustate šios žalos dydi.

Lietuvos Respublikos BPK 109 str. nustatyta, kad asmuo, del nusikalstamos veikos patyres turtines ar neturtines žalos, turi teise baudžiamajame procese pareikšti itariamajam ar kaltinamajam arba už itariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilini ieškini. Kai darbuotojas nusikalstama veika padaro žalos, eidamas darbines pareigas, žala nukentejusiajam atlygina darbdavys. (CK 6.264 str. 1 d.) Taigi nekyla jokiu abejoniu, kad UAB „B“ pagristai šioje baudžiamojoje byloje buvo pripažinta civiliniu atsakovu ir privalo atlyginti nukentejusiesiems L. L. nusikalstamais veiksmais padaryta žala. Šios aplinkybes negincija ir pats apeliantas.

Ukmerges rajono apylinkes teismo 2008 m. rugsejo 17 d. nuosprendžiu L. L. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. Taigi nukentejusioji I. A. žala patyre del nusikalstamu L. L. veiksmu. S. R. šioje baudžiamojoje byloje yra nukentejusysis, todel solidari civiline atsakomybe del nukentejusiajai I. A. padarytos žalos jam nekyla. Byloje nera jokiu duomenu, kurie leistu teigti, kad S. R. padare, kokius nors teises normu pažeidimus, del kuriu I. A. butu padaryta didesne žala. S. R. nepadarius pažeidimu, kurie butu nuleme didesnes žalos atsiradima, nera pagrindo mažinti iš civilinio atsakovo priteista civilinio ieškinio suma. Pažymetina, kad priešingai nei teigia apeliantas, byloje yra nustatytas S. R. vairuoto automobilio greitis. Iš nukentejusiojo parodymu matyti, kad jis važiavo 100-110 km/h greiciu. (t. 2, b. l. 63)

Teismas nustatydamas nukentejusiajai I. A. priteistinos neturtines žalos dydi atsižvelge i tai, kad ji buvo neprisisegusi saugos diržu. Del šios priežasties neturtines žalos dydis buvo sumažintas. Taigi dar karta atsižvelgti i tai, kad nukentejusioji nebuvo prisisegusi saugos diržu, ir del šios aplinkybes mažinti nustatytos neturtines žalos dydi, nera pagrindo.

Neturtine žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija, pažeminimas, reputacijos pablogejimas, bendravimo galimybiu sumažejimas ir kita, teismo ivertinta pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). CK 6.250 str. 2 d. itvirtinta nuostata, kad neturtine žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta del nusikaltimo ar asmens sveikatai. Išgyvenimai del asmeniui gyvybiškai svarbiu dalyku, tokiu kaip sveikata, yra ypac dideli. Pažymetina ir tai, kad CK nenustato neturtines žalos minimumo ar maksimumo, todel pareiga ivertinti nukentejusiojo patirta neturtine žala tenka teismui. Teismas nustatydamas neturtines žalos dydi privalo atsižvelgti i visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi, taip pat vadovaujasi sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 str.2 d.).

Vienas iš pagrindiniu kriteriju, nustatant neturtines žalos dydi, yra jos pasekmes, kurios vertinamos, atsižvelgiant i asmens patirtu praradimu dydi, ju itaka žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams. I. A. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, ji patyre fizini skausma, budama gana jauno amžiaus nukentejusioji tapo neigalia ( t. 1, b. l. 78 ), visiškai nevaldo koju, dalinai ranku, jai nustatytas 100% darbingumo netekimas ( t. 1, b. l. 74 ), reikalinga kito žmogaus priežiura. Taigi del padarytos nusikalstamos veikos nukentejusiajai buvo apribota judejimo laisve, galimybe gyventi pilnaverti socialini gyvenima, ji patyre dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Kolegija neabejoja, kad nusikaltimo pasekmes nukentejusiosios bus jauciamos ir ateityje. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagristai atsižvelge i tai, kad nukentejusioji negali savarankiškai rupintis savo vaiku. Kolegijos nuomone, ši aplinkybe yra ypatingai reikšminga, kadangi apsunkina normaliu vaiko ir motinos santykiu formavimasi, vaiko ir motinos bendravima, o tai be jokios abejones sukelia ypatingus dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus. Nukentejusiajai padaryta žala apsunkina jos galimybes tapti socialiai vertingu žmogumi, neleidžia laisvai veikti didinant savo socialini vertinguma.

Pirmosios instancijos teismas nustatydamas neturtines žalos dydi ivertino ir nukentejusiajai padarytu sužalojimu sunkumo laipsni ir ju sukeltas pasekmes, paties žala padariusio asmens kaltes forma – neatsarguma, darbdavio turtine padeti.

Ivertines visas bylos aplinkybes pirmosios instancijos teismas ženkliai sumažino nukentejusiosios prašomos priteisti neturtines žalos dydi. Kolegijos nuomone, priteistos neturtines žalos dydis neprieštarauja teisingumo ir protingumo principas.

Apeliaciniame skunde prašoma sumažinti neturtines žalos dydi atsižvelgus i tai, kad civilinis atsakovas išlaiko 560 darbo vietu, moka didelius mokescius valstybei, taip pat prašoma ivertinti ir šiuo metu egzistuojancia ekonomine situacija. Iš paties apeliacinio skundo matyti, kad imone yra gana didele (dirba 560 darbuotoju), moka nemažus mokescius, šios aplinkybes leidžia pagristai teigti, jog imone aktyviai bei sekmingai vykdo veikla, dirba pelningai. Byloje nera jokiu duomenu, kurie leistu manyti, jog imone susiduria, su kokiais nors finansiniais sunkumais. Taigi nera jokio pagrindo teigti, kad neturtines žalos dydis mažintinas atsižvelgus i civilinio atsakovo turtine padeti. Atkreiptinas demesys ir i tai, kad pagal galiojancia teismu praktika turtine civilinio atsakovo padetis nera lemiamas kriterijus nustatant neturtines žalos dydi.

Niekuo nepagristas apelianto teiginys, kad teismas, nustatydamas neturtines žalos dydi, nepakankamai atsižvelge i nuteistojo L. L. turtine bei šeimine padeti, neatsižvelge i tai, kad civilinis atsakovas praktiškai neturi galimybiu regreso tvarka iš L. L. išsiieškoti net dalies patirtu nuostoliu. UAB „B“ iš L. L. gali išsiieškoti patirtus nuostolius Lietuvos Respublikos istatymu nustatyta tvarka. Be to, kaip jau buvo mineta, turtine kaltininko padetis nera lemiamas kriterijus nustatant neturtines žalos dydi.

Pagal šiuo metu susiklosciusia teismu praktika, nustatant neturtines žalos padarytos nusikalstamomis veikomis nuosavybei, turtinemis teisems ir turtiniams interesams, dydi, atsižvelgiama ir i šiomis veikomis padaryta turtine žala. Taciau sprendžiant klausima del neturtines žalos, padarytos nusikaltimais žmogaus sveikatai šis kriterijus negali buti sureikšminamas. Taigi nepagristas civilinio atsakovo atstovo skundo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas neturtines žalos dydi, nepakankamai atsižvelge i padarytos turtines žalos dydi, kuri net 15 kartu mažesne už priteista neturtine žala. Atkreiptinas apelianto demesys i tai, kad neturtines žalos atlyginimo tikslas – socialinio teisingumo atkurimas, o tai reiškia, jog jis apima, tiek kompensavimo, tiek moralines satisfakcijos aspektus. Taigi aplinkybes, jog nukentejusioji iki autoivykio neturejo jokio specialaus išsilavinimo, specialybes, nedirbo, jai priteista vienkartine išmoka ir kasmenesines periodines išmokos, nera pakankami pagrindai dar labiau mažinti priteistos neturtines žalos dydi.

Apeliantas teisingai pastebi, kad teismas, ivertindamas neturtine žala pinigais, turi vadovautis ne tik CK 6.250 str. nurodytais kriterijais, kitomis teises normomis, bet ir Lietuvos Aukšciausiojo Teismo formuojama teismu praktika. Taciau pažymetina ir tai, kad teismams sprendžiant bylas, precedento galia turi tik tokie ankstesni teismu sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kuriu faktines aplinkybes yra tapacios arba labai panašios i tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi buti taikoma ta pati teise, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas „Del Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4, 165 straipsniu (2002 m. vasario 28 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“).

Ivertinus visa kas aptarta, konstatuotina, jog mažinti nukentejusiajai I. A. priteistos neturtines žalos dydi nera jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.

nutare:

civilinio atsakovo UAB „B“ direktoriaus apeliacini skunda, jo ribose, atmesti.

Kolegijos pirmininke Audrone KartanieneTeisejai Zenonas BirštonasDaiva Pranyte – ZaleckieneNuorašas tikras :Kolegijos pirmininke Audrone Kartaniene