Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) atstovui A. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs T. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio ir gyvenamąją vietą deklaruojančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos vyriausiojo specialisto A. K. 2023 m. gegužės 12 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1337-2023 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Skundžiamu nutarimu T. T. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 275 straipsnio 1 dalį, 282 straipsnio 2 dalį buvo nubaustas galutine administracine nuobauda – 250 Eur bauda už tai, kad jis 2022 m. vasarą (birželio - rugpjūčio mėn.), tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, savavališkai P. Z. priklausančioje privačioje miško valdoje (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)124 kv.) taksaciniame miško sklype Nr. 52 0,5 ha plote sunaikino miško žėlinius, o būtent atsikuriančias tikslines medžių rūšis (drebulė, juodalksnis, eglė). Tokia veika T. T. pažeidė Lankymosi miške taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. Dl-849, 15.2. punktą. Tuo pačiu metu T. T. toje pačioje P. Z. priklausančioje privačioje miško valdoje kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) 124 kv.) taksaciniame miško sklype Nr. 52 0,5 ha plote neteisėtai važiavo per miško paklotę motorine transporto priemone, sunaikindamas miško paklotę, o būtent visame plote sufrezavo miško paklotę. Tokia veika T. T. pažeidė Lankymosi miške taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. Dl-849, 15.2. punktą.

2. 2023 m. birželio 6 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose gautas T. T. skundas, kuriuo jis prašo 2023 m. gegužės 12 d. nutarimą panaikinti ir administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad jokių savavališkų veiksmų neatliko tinkamam miško augimui, buvo susiformavę brūzgynai, todėl kaimynui nesitvarkant, pasiūlė jam savo lėšomis sklypą sutvarkyti. Sklypo tvarkymą atliko atsiklausęs kaimyno P. Z.. Jis pasidomėjo, kaip tinkamai sutvarkyti miško žemę po plyno kirtimo, pasinaudodamas vieša paieška domėjosi, kaip tinkamai paruošti kirtavietę. Nurodė, kad žemės frezavimas yra viena iš tokių tinkamų priemonių, jog dirva sklype nebuvo paruošta. Patys pareigūnai buvo konstatavę, jog dirva nebuvo paruošta. Nepaisant to, jam padarius viską tinkamai (t. y. paruošus dirvą pagal rekomendacijas sufrezuojant ir pasodinus sodinius), dėl jam nesuprantamų priežasčių jis buvo nubaustas. Pats jis jokios žalos aplinkai nepadarė ir juo labiau nepadarė jokio administracinio nusižengimo, nes sklypo sutvarkymą organizavo išimtinai atsižvelgdamas į teisės aktų reikalavimus ir minėtas Aplinkos ministerijos rekomendacijas. Pats žemės sufrezavimas, kaip dirvos paruošimas, yra tinkamas ir praktikoje naudojamas. Kita vertus, žemės frezavimas yra mechanizuota technika atliekamas veiksmas, kuris negali būti atliktas nevažiuojant per pačią dirvą. Pabrėžia, jog sklypo dirva buvo paruošta (sufrezuota), bet neišvažinėta (priešingai, sklypo dirva tapo lygesnė, nesusiformavo jokios provėžos, paprastai liekančios po plyno miško kirtimo). Dirvos supurenimas negali būti traktuojamas kaip miško paklotės sugadinimas, nes žemės dangos struktūra atlikus šiuos veiksmus nepakito.

3. Teismo posėdyje T. T. nurodė, kad skundą palaiko. Nurodė, kad nieko blogo nepadarė, paklotės nenaikino, bet paruošė dirvą atsodinimui, t. y. padarė gera. Po miško kirtimo niekas jo nebetvarkė, tai jis ėmėsi iniciatyvos, kadangi viskas buvo užaugę brūzgynais. Kirtimas vyko maždaug prieš 4 metus. Sufrezavo ir atsodino medžiais. Ta vieta – buvusi kirtavietė. Visi šie veiksmai buvo suderinti su sklypo savininku.

4. Atsiliepime į skundą Institucija nurodė, kad su skundu nesutinka. Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Ginčo dėl žemės frezavimo nėra. Pareiškėjas nurodo, kad visus darbus atliko kaimyno P. Z. leidimu, tačiau su tuo sutikti negalima, nes byloje esantis miško valdos savininko P. Z. paaiškinimas paneigia T. T. teiginį, kad jis miško žemę frezavo su savininko žinia. P. Z. pats nurodė, kad 2022 m. rugsėjo mėn. nuvykęs į jam priklausančią miško valdą, pastebėjo, jog 46 (nauja miškotvarka 52) sklype (pagal miškotvarkos projektą reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) neliko miško želdinių. Išsiaiškino, jog tai padarė greta esančios sodybos savininkas T. T.. T. T. nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių P. Z. sutikimą frezuoti ir tvarkyti miško žemę. Pats miško frezavimas yra tinkamas būdas paruošti žemės paviršių medžių sodinukų sodinimui, tačiau jis naudojamas iškart po miško kirtimo. Nagrinėjamu atveju miško kirtimas įvyko 2018 m. ir jo vietoje jau augo atsikuriančios tikslinės medžių rūšys (drebulė, juodalksnis, eglė), buvo susiformavusi miško paklotė, kuriuos T. T. sufrezuodamas ir sunaikino. Pareiškėjo įsitikinimas, jog jis tokiais veiksmais tvarkė aplinką, yra subjektyvus šios situacijos vertinimas.

5. Institucijos atstovas teismo posėdyje skundą prašė atmesti, iš esmės laikėsi atsiliepime išdėstytos pozicijos. Papildomai nurodė, kad miškas turi savo aplinką ir joks asmuo negali elgtis taip, kaip nori.

6. Skundas tenkintinas iš dalies.

7. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

8. T. T. 2022 m. vasarą (birželio – rugpjūčio mėn.), tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, savavališkai P. Z. priklausančioje privačioje miško valdoje (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) 124 kv.) taksaciniame miško sklype Nr. 52 0,5 ha plote sunaikino miško žėlinius, o būtent atsikuriančias tikslines medžių rūšis (drebulė, juodalksnis, eglė). Tokia veika T. T. pažeidė Lankymosi miške taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. Dl-849, 15.2. punktą. Tuo pačiu metu T. T. toje pačioje P. Z. priklausančioje privačioje miško valdoje kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) 124 kv.) taksaciniame miško sklype Nr. 52 0,5 ha plote neteisėtai važiavo per miško paklotę motorine transporto priemone, sunaikindamas miško paklotę, o būtent visame plote sufrezavo miško paklotę. Tokia veika T. T. pažeidė Lankymosi miške taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. Dl-849, 15.2. punktą, už tai jam buvo paskirta subendrinta 250 Eur bauda.

9. ANK 275 straipsnio 1 dalis numato, kad neteisėtas miško sodmenų medelynuose, miško želdinių ir žėlinių, sėklinių miško medžių plantacijų, pomiškio ir jaunuolynų naikinimas arba sužalojimas, kuris nebeleidžia jiems augti, užtraukia baudą asmenims nuo keturiolikos iki trisdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.

10. ANK 282 straipsnio 2 dalis numato, kad neteisėtas važiavimas per žolinę dangą, miško paklotę motorinėmis transporto priemonėmis, kai dėl to žolinė danga ar miško paklotė buvo sužalota ar sunaikinta, užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų.

11. Pareiškėjas iš esmės neginčija frezavimo darbų sklype, nurodo, kad taip tik stengėsi padaryti gera, atliko viską pagal rekomendacijas, todėl administracinė atsakomybė jam net neturėtų kilti.

12. Nustatyta, kad 2018 m. sausio 29 d. buvo išduotas leidimas kirsti mišką privataus miško savininkui P. Z. jo miške, esančiame (duomenys neskelbtini).

13. Iš 2022 m. balandžio 25 d. apžiūros akto matyti, kad patikrinimo vietoje metu nustatyta, kad 2018 m. iškirsta biržė 226 Kv. taksaciniame miško sklype Nr. 4 (0,5 ha plote) vyrauja Lcl augavietė, savaiminiu žėlimu netolygiai atsikuria BD, E sodinta. Kirtavietės dirva neruošta, tankiai auga avietės, šaltekšniai. 212 Kv. taksaciniuose miško sklypuose Nr. 30a, 30b (2,0 ha plote) vyrauja Lcl augavietė, savaiminiu žėlimu atsikuria DBP grupėmis netolygiai, auga II ardo E, prižiūra nedaryta. Kirtavietės dirva neruošta, tankiai auga avietės, šaltekšniai. 212 Kv. taksaciniame miško sklype Nr. 46 (nauja miškotvarka 52) 0 (0,5 ha plote) vyrauja Lcl augavietė, savaiminiu žėlimu netolygiai atsikuria DJE, auga II ardo E, priežiūra nedaryta. Kirtavietės dirva neruošta, tankiai auga žolinė augmenija, avietės, šaltekšniai. 212 Kv. taksaciniame miško sklype Nr. 52 (1,4 ha) vyrauja Lbl augavietė, savaiminiu žėlimu netolygiai atsikuria BPD. Kirtavietės dirva neruošta, tankiai auga avietės, šaltekšniai. Apžiūros vietoje metu aptikta ir špiltų plastiko atliekų šioje biržėje (koordinatės (duomenys neskelbtini)). 212 Kv. taksaciniuose miško sklypuose Nr. 36, 39 (2,9 ha) vyrauja Nbl augavietė. Kirtavietės dirva ruošta. Grupėmis auga avietės, šaltekšniai. Savaiminiu žėlimu netolygiai atsikuria PE.

14. Iš 2022 m. gruodžio 9 d. patikrinimo akto NR. PA-6978 matyti, kad 226 Kv. taksaciniame miško sklype Nr. 4 (0,5 ha plote) vyrauja Lcl augavietė. Žėlinių priežiūra padaryta visame plote. Sodinta E, savaime auga PBJ. Repelentais netepta, tvora netverta. Žėlinių tankis nevienodas. Pavasarį, esant poreikiui, tikslinėmis medžių rūšimis papildyti biržę. 212 Kv. sklypuose Nr. 30a, 30b (nauja miškotvarka 33,34) 2,0 ha plote, vyrauja Lcl augavietė. Žėlinių priežiūra padaryta visame plote. Repelentais netepta, tvora netverta. Savaime auga PEBJ. Pavasarį, esant poreikiui, tikslinėmis medžių rūšimis papildyti biržę. 212 Kv. sklype Nr. 52 (nauja miškotvarka 58) 1,4 ha ploto, vyrauja Lbl augavietė. Žėlinių priežiūra padaryta visame plote. Savaime auga PEB. Repelentais netepta, tvora netverta. Pavasarį, esant poreikiui, tikslinėmis medžių rūšimis papildyti biržę. 212 Kv. sklypuose Nr. 36, 39 (nauja miškotvarka 39, 41, 44) 2,9 ha plote vyrauja Nbl augavietė. Žėlinių priežiūra padaryta visame plote. Repelentais netepta, tvora netverta. Žėlinių tankis nevienodas. E auga grupėmis. Savaime želdosi P. Pavasarį, esant poreikiui, tikslinėmis medžių rūšimis papildyti biržę. 212 Kv. sklype Nr. 46 (nauja miškotvarka 52) 0,5 ha plote vyrauja Lcl augavietė. Natūroje pieva, kurioje sukrautos 5 krūvos arklių mėšlo su pjuvenomis. Žėlinių nerasta. Kelmai sufrezuoti. Palikti 3 žali bioįvairovės medžiai. Patikrinimo akto išvadoje nurodyta, kad 212 kv. sklype 46 (nauja miškotvarka 52) 0,5 ha plote dėl sunaikinto miško bus atliekamas administracinio nusižengimo tyrimas).

15. 2022 m. gruodžio 5 d. paaiškinimuose T. T. nurodė, kad po miško kirtimo nusprendė savo noru atsodinti normalų mišką. Darbus suderino su sklypo savininku P. Z..

16. P. Z. savo paaiškinimuose nurodė, kad miško želdinius panaikino T. T.. Teismo posėdyje apklaustas miško savininkas P. Z. nurodė, kad pretenzijų T. T. dėl atsodinto miško neturi, tačiau miško frezavimas su juo nebuvo derintas ir atliktas savavališkai.

17. 2023 m. balandžio 18 d. paaiškinimuose dėl veiklos miško žemėje, administracinės bylos nagrinėjimo metu, T. T. nurodė, kad panaikino susidariusius nepraeinamus, pilnus kenkėjų brūzgynus, jų vietoje pasodino pilnaverčius medžius. Tokiu būdu geranoriškai sutvarkė miško žemę. Pažymėjo, kad tvarkymo metu nenaikino nei miško, nei jo paklotės. Brūzgynų tvarkymo metu siekiant kuo geriausio rezultato naudota technika, su kuria tik ir galima tinkamai atlikti tvarkymo darbus. Nurodo, kad žala aplinkai nepadaryta.

18. 2013 m. lapkričio 15 d. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro įsakymo dėl lankymosi miške taisyklių patvirtinimo Nr. D1-849 15.2. punktas numato, kad fiziniams asmenims draudžiama kirsti ar kitaip žaloti medžius, krūmus, kitus augalus ir grybus, ardyti miško paklotę.

19. Į bylą pateikti duomenys neginčijamai patvirtina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. T. 2022 m. vasarą (birželio – rugpjūčio mėn.), tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, savavališkai P. Z. priklausančioje privačioje miško valdoje (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) 124 kv.) taksaciniame miško sklype Nr. 52 0,5 ha plote sunaikino miško žėlinius, o būtent atsikuriančias tikslines medžių rūšis (drebulė, juodalksnis, eglė). Miško tvarkymo darbų atlikimo neneigė ir pats nei teismo posėdžio metu, nei duodamas paaiškinimus bylą nagrinėjant Aplinkos apsaugos departamente prie Aplinkos ministerijos. Paaiškinime nurodė, kad panaikino nepraeinamus, pilnus kenkėjų brūzgynus, geranoriškai sutvarkė miško žemę, atsodino pilnaverčius medžius. Tačiau iš 2022 m. balandžio 25 d. (duomenys neskelbtini)apžiūros akto Nr. (18.5)-TVR-2711 matyti, kad P. Z. priklausančioje miško valdoje 6672/0001:15, taksaciniame miško sklype Nr. 46 (nauja miškotvarka 52) savaiminiu žėlimu netolygiai atsikūrė drebulė, juodalksnis, eglė (DJE), priežiūra nedaryta, tankiai augo žolinė augmenija, avietės, šaltekšniai, taigi, teismas negali sutikti su šiuo Pareiškėjo teiginiu, kad jis panaikino „nepraeinamus, pilnus kenkėjų brūzgynus“, kadangi akivaizdu, jog minėtame sklype atsikūrinėjo miškas.

20. Be to, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad želdintinose kirtavietėse ir degavietėse dirbtiniu būdu miškas atkuriamas ne vėliau kaip per trejus metus po jų atsiradimo, Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarime dėl privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų patvirtinimo Nr. 799 31.4. punkte numatyta, kad privataus miško savininkas privalo kirtavietes ir želdintinas miško aikštes atkurti ne vėliau kaip per 3 metus po jų atsiradimo; žuvusius želdinius ir žėlinius atkurti ne vėliau kaip per 2 metus nuo jų žuvimo fakto nustatymo; atkurtinus žuvusius medynus – ne vėliau kaip per 3 metus nuo jų žuvimo fakto nustatymo; neteisėtai iškirstą mišką – ne vėliau kaip per vienus metus nuo neteisėtų kirtimų fakto nustatymo, 2003 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo dėl pagrindinių miško kirtimo taisyklių pakeitimo Nr. 670 21.3. punktas numato, kad kirtaviečių valymo būdai ir terminai nurodomi leidime miškui kirsti. Matyti, kad ir 2018 m. sausio 29 d. leidime kirsti mišką privataus miško savininkui buvo nurodyta, jog kirtavietėse miškas dirbtiniu būdu gali būti atkuriamas ne vėliau kaip per 3 metus po jų atsiradimo. Nustatyta, kad kirtimai buvo atlikti 2018 m., tai patvirtina 2022 m. balandžio 25 d. apžiūros aktas. T. T. teismo posėdyje nurodė, kad miško tvarkymo darbus atliko maždaug prieš metus, todėl akivaizdu, kad 3 metų terminas miškui atkurti dirbtiniu būdu sodinant medžius buvo praleistas, todėl T. T. veiksmai sunaikinant atsikūrusius miško žėlinius ir dirbtinai atsodinant medžius, negali būti laikomi tinkamais, nes jie atlikti nesilaikant teisės aktuose numatytų terminų.

21. Institucija atsiliepime ir Institucijos atstovas teismo posėdyje bei liudytoja Aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės departamento miškų kontrolės specialistė L. Š. nurodė, kad miško žemės frezavimas yra tinkamas būdas paruošti žemės paviršių medžių sodinukų sodinimui, tačiau jis turi būti atliekamas iš karto po miško kirtimo. Be to, viso sklypo frezavimas apskritai yra negalimas, jis gali būti atliekamas nebent vagomis. Be to, pagal miško sklypo miškotvarkos projektą buvo numatytas miško sklypo savaiminis atsikūrimas jo neatsodinant, todėl jo atsodinimas pagal miškotvarkos projektą buvo negalimas. Vykdant miškotvarkos projektą buvo reikalingas miško formavimas, jo nuolatinė priežiūra. Šiuo atveju T. T. veiksmais buvo sunaikinta miško paklotė su visa ekosistema, kuri formavosi ilgą laiką, sunaikintos atsikuriančios tikslinės medžių rūšys, tokiais veiksmais padarant žalą gamtai.

22. Kaip ir minėta, miško kirtimo darbai buvo atlikti 2018 m., o T. T. darbus atlikinėjo 2022 m. vasarą (birželio – rugpjūčio mėn.), t. y. jau tada kai miškas savaime atsikūrinėjo, tai patvirtina 2022 m. balandžio 25 d. apžiūros aktas. Iš kurio matyti, kad P. Z. priklausančiose miško valdose, taip pat kaip ir taksaciniame miško sklype Nr. 52 netolygiai atsikūrinėjo medžiai (DJE), augo II ardo E, nors kirtavietės dirva neruošta, bet tankiai augo žolinė augmenija, avietės, šaltekšniai. Pats T. T. savo paaiškinimuose nurodė, jog miško valda, kurioje jis vykdė darbus, buvo nepraeinama, joje gausiai žėlė, jo paties paaiškinimais, brūzgynai.

23. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tuo pačiu metu, toje pačioje P. Z. priklausančioje privačioje miško valdoje kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (VĮ (duomenys neskelbtini) 124 kv.) taksaciniame miško sklype Nr. 52 0,5 ha plote neteisėtai sunaikindamas miško paklotę ją sufrezavo.

24. Kaip ir minėta anksčiau, Lankymosi miške taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. Dl-849, 15.2. punkte numatyta, kad fiziniams asmenims draudžiama kirsti ar kitaip žaloti medžius, krūmus, kitus augalus ir grybus, ardyti miško paklotę. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio 7 dalis numato, kad miško ištekliai – nenukirstas miškas, sakai, kelmai ir dervuoliai, medžių žievė, karnos ir tošis, medžių sula, kalėdiniai medeliai, kitos dekoratyvinės miško medžiagos, šakelės, vytelės, grybai, riešutai, uogos, vaisiai, vaistažolės ir vaistinės žaliavos, miško paklotė ir lapai bei miško augalija.

25. Liudytoja L. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo atliko frezavimo darbus, po miško kirtimo jau buvo praėję per daug laiko, miško paklotė jau buvo susiformavusi, būtent miško ištekliai ją ir sudaro, o jai susikurti, reikia ne vienerių metų, todėl žala aplinkai padaryta. Šiuo atveju konstatuotina, jog T. T. atlikdamas tokius darbus ir gerai nežinodamas juos reglamentuojančių taisyklių, prisiėmė riziką, todėl turi atsakyti už padarytą žalą gamtai.

26. Taigi, teismas, atsižvelgdamas į išdėstytą aukščiau, konstatuoja, jog T. T. nurodytame miško sklype savo veiksmais sunaikino atsikuriančias tikslines medžių rūšis (drebules, juodalksnius, egles, taip pat sufrezavo miško paklotę taip ją sunaikindamas ir šiais veiksmais padarydamas žalą gamtai, todėl atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog jis pagrįstai buvo pripažintas kaltu pagal ANK 275 straipsnio 1 dalį, ANK 282 straipsnio 2 dalį, nes jis pažeidė Lankymosi miške taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. Dl-849, 15.2. punktą.

27. Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

28. Mažesnės, nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014 ir kt.). Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad teisės pažeidimą padariusio asmens atsakomybė būtų adekvati (proporcinga) padarytai veikai.

29. Sprendžiant T. T. administracinės atsakomybės klausimą teismas atsižvelgia į tai, kad jis už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą yra baudžiamas pirmąjį kartą. Be to, matyti, kad nors žala aplinkai ir padaryta, bet administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens elgesys rodo, jog jis iš tiesų nesuprato šią žalą darantis ir manė, jog atsodindamas mišką daro gamtai naudingą darbą. T. T. atlikęs frezavimo darbus, pasodino medžius, ką patvirtina 2022 m. gruodžio 9 d. patikrinimo aktas Nr. PA-6978 (212 kv. m. sklype 46 (nauja miškotvarka 52) palikti 3 žali bioįvairovės medžiai, todėl teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, sprendžia, kad didesnio nei vidurkis baudų skyrimas pagal ANK 275 straipsnio 1 dalį ir ANK 282 straipsnio 2 dalį šiuo konkrečiu atveju prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, todėl T. T. skundas tenkintinas iš dalies bei jam už ANK 275 straipsnio 1 dalį ir ANK 282 straipsnio 2 dalį numatytų nusižengimų padarymą, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, skirtinos švelnesnės nei straipsnio už padarytą nusižengimą sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos – įspėjimai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 630 straipsnio 1 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

T. T. skundą tenkinti iš dalies.

Pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos vyriausiojo specialisto A. K. 2023 m. gegužės 12 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1337-2023 ir T. T. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 275 straipsnio 1 dalyje, padarymą, paskirti švelnesnę nuobaudą – įspėjimą, už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 282 straipsnio 2 dalyje, padarymą, paskirti švelnesnę nuobaudą – įspėjimą. Pritaikius ANK 38 straipsnį skirti švelnesnę galutinę administracinę nuobaudą – įspėjimą. Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo ar išsiuntimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.