Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. A., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. A. 2021 m. liepos 22 d. apie 12.10 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su D. S. metu, tyčia pargriaudama ją ant žemės, ne mažiau kaip du kartus ranka sudavė į veido sritį bei nemažiau kaip du kartus koja spyrė į dešinį šoną, padarydama kraujosruvą kairės akies apatiniame voke, kraujosruvą veido kairėje tarp nosies ir viršutinės lūpos, kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinės kairėje, kraujosruvą kairiame žaste, taip sukeldama nukentėjusiajai D. S. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamoji D. A. kalta prisipažino ir paaiškino, kad kartu su Ž. S. gyvena jam ir jo mamai D. S. priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini). 2021 m. liepos 22 d. ji miegojo, į butą atėjo D. S., kuri pradėjo šaukti, išvadino ją barakuda, liepė išsikraustyti iš namų. D. S. metė į ją šiukšlių maišų rulonėlį, dėl ko ji buvo išprovokuota ir trenkė nukentėjusiajai. Sutinka su kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, jog pargriovė D. S. ant žemės, pasilenkusi gulinčiai D. S. du kartus ranka sudavė į veidą, po to du kartus koja įspyrė į dešinį šoną. Ž. S. ar kitų asmenų įvykio metu nebuvo. E. K. yra kaimynė, tačiau ji įvykio negalėjo matyti. Kaltinamoji paaiškino, jog pati taip pat patyrė sužalojimų – buvo išpešti plaukai, rankoje liko randas, tačiau dėl to į policiją nesikreipė. Su Ž. S. kartu gyvena dvejus metus. Su jo mama nesutaria, D. S. yra priešiškai prieš ją nusiteikusi, mano, kad dėl to, jog ji užaugusi vaikų globos namuose. Gailisi padariusi šią nusikalstamą veiką ir atsiprašo D. S..

Kaltinamajai visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Nukentėjusioji D. S., apklausta ikiteisminio tyrimo parodė, kad 2021 m. liepos 22 d. buvo sumušta savo sūnaus Ž. draugės – D. A.. Šio įvykio metu tarp jos ir D. kilo žodinis konfliktas dėl didelės netvarkos. Neneigia, kad žodinio konflikto metu, jų bendravimas buvo negražus, tiek ji vartojo necenzūrinius žodžius, keikė ir žemino ją, tiek kaltinamoji jai atgal atsakė tuo pačiu. Sūnaus mergina gyvena jai ir sūnui priklausančiame bute, jame visai nesitvarko. 2021 m. liepos 22 d. apie 12.10 val. atėjo į minėtą butą surinkti duomenis už mokesčius. Atėjus į namus, D. buvo ką tik atsikėlusi. Ji atėjo į kambarį, kuriame buvo D. ir prašė jos eiti tvarkytis, nuo to ir kilo konfliktas. Žodis po žodžio, D. elgėsi nepagarbiai ir dėl to ji metė į D. šiukšlių maišus. Tada D. ją netikėtai puolė, ją pargriovė ant žemės, prišokusi apžergė kojomis ir rankų delnais du ar tris kartu jai sudavė į veido sritį. Po to D. atsistojo ir spyrė jai kelis kartus į dešinį šoną. Ji po tokių veiksmų pajautė skausmą. Smūgių metu ji bandė apsaugoti save nuo smūgių, tačiau D. rankų nebuvo suėmusi, niekaip kitaip nuo jos neatsitraukinėjo, dėl to jai įdrėksti ar kitaip jos sužaloti negalėjo. Iš kur ant D. kūno buvo įdrėskimai ar kažkokie kiti sužalojimai ji negali pasakyti. Po to kai D. pati nuo jos atsitraukė, ji atsistojo ir išėjo iš kambario. Buvo labai susijaudinusi, bandė kviesti pati pagalbą bendruoju pagalbos telefonu, tačiau nesugebėjo jo surinkti. Buvo šoke dėl šios priežasties paskambino savo draugui A., kurio paprašė, kad jis iškviestų pareigūnus. Dar prieš atvykstant pareigūnams į namus grįžo sūnus Ž., kuris ją taip pat užsipuolė žodžiu, sakydamas, kad per mažai gavo. Jis nuo durų pasiėmė pagalį, užsimojo, grasino sakydamas, kad ją nužudys. Į kiemą įvažiavus policijos pareigūnų automobiliui, Ž. pagalį numetė į šoną prie tvoros. 2021 m. liepos 23 d. nuvyko pas teismo medicinos ekspertus, nes tą pačią dieną minėta įstaiga nedirbo. Prieš važiuojant pas ekspertą apžiūrai, ji apžiūrėjo savo veidą ir kūną. Ant veido po kairės akies voku ji matė besiformuojančią kraujosruvą, taip pat buvo įdrėskimas ir kraujosruva virš kairės lūpos, mėlynė ant kairės pusės peties priekinės dalies. Ant dešinio šono sužalojimų nebuvo matyti, skausmo galėjo nejausti, nes buvo išgėrusi vaistų nuo skausmo. Atvykus pas ekspertą jis apžiūrėjo tik jos veidą, sakė, kad jai buvo spirtą į dešinį šoną, tačiau sužalojimų nesimato, dėl šios priežasties jis jos likusio kūno neapžiūrinėjo (b. l. 42–43).

Liudytojas Ž. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad D. A. yra jo mergina ir su ja gyvena ir veda bendrą ūkį adresu (duomenys neskelbtini), apie metus laiko. Minėtas butas nuosavybės teise priklauso per pusę jam su mama D. S.. Mama gyvena kitu adresu. Su mama jo santykis nuo vaikystės nėra labai artimas. Laikui bėgant mamai pradėjo nepatikti D.. 2021 m. liepos 22 d. jam paskambino bendra pažįstama ir pasakė, kad įvyko konfliktas tarp jo mamos ir D.. Jis grįžo į namus, pareigūnai dar atvykę nebuvo. D. jam pasakė, kad apie 12.00 val. ji miegojo ir į kambarį įsiveržė jo mama, kuri pradėjo reikšti pretenzijas dėl netvarkos ir ėmė žodžiu ją vyti iš namų. Kaip suprato D. nenusileido, jai kažką atsakė ir tuomet jo mama šiukšlių maišus metė D. į veidą. Po tokių mamos veiksmų, kaip sakė D., ji tiesiog nesusivaldė ir ji sudavė mamai. Kaip viskas buvo tiksliau, jis negali pasakyti, įvykio metu namuose nebuvo, konflikto nematė. Buvo priėjęs prie mamos, su ja normalaus pokalbio nebuvo, nes ji pradėjo rėkti. Ant mamos veido, kūno jokių sužalojimų nepamatė. Ant D. kūno – rankos matė įbrėžimą. Po šio įvykio su mama nebendravo (b. l. 66–67).

Liudytojas A. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad D. A. yra jo draugės D. S. sūnaus Ž. draugė. Ž. su D. gyvena (duomenys neskelbtini). Šis butas nuosavybės teise priklauso tiek D., tiek Ž. per pusę. D. kartu su sūnumi ir jo drauge negyvena. Kiek jam žinoma iki Ž. susipažinimo su D., jo ir D. santykiai buvo labai geri, artimi. Kai Ž. su D. pradėjo draugauti, jis labai pasikeitė į blogąją pusę, o ypač labai pasikeitė po močiutės mirties kai sužinojo, kad padalintas turtas per pusę. D. leido vaikams gyventi bute, tik viena jos sąlyga buvo, kad bute būtų palaikyta tvarka. 2021 m. liepos 22 d. jis būdamas darbe sulaukė D. skambučio. D. iš balso atrodė labai susijaudinusi, ji sakė, kad neatsimena bendrojo pagalbos telefono numerio ir paprašė, kad jis iškviestų pareigūnus. Jis pasiteiravo, kas nutiko, ji jam papasakojo, kad atėjusi į minėtą butą kur gyvena Ž. su D., ji rado labai didelę netvarką. Tuo metu namuose buvo D., ji nuėjusi pas merginą, paprašė jos susitvarkyti. Tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl nepalaikomos tvarkos. Kaip suprato iš D. pasakojimo, kad konfliktuojant žodžiu, D. pirma panaudojo fizinį smurtą. Dėl šios priežasties ji prašė pareigūnų pagalbos. Visa tai, kas įvyko jis žino tik iš D. pasakojimo, įvykio vietoje nebuvo, konflikto nematė. Po šio įvykio ant D. veido, rankų ir kitų kūno vietų matė sužalojimus. D. pasakojo, kad dar neatvykus pareigūnams, ji laukė pirmame aukšte, kai tuo metu grįžo jos sūnus Ž.. Ž. užsipuolė D., pasiėmęs lazdą grasino jai sakydamas, kad užmuš. Po šio įvykio D. su Ž. ir D. nebendravo, jos niekas neatsiprašė (b. l. 69–70).

Liudytoja E. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena trečiame aukšte. Jos buto langai yra ir į kiemo pusę. Žino, kad butas esantis ketvirtame aukšte priklauso moteriai vardu D. ir jos sūnui Ž.. Taip pat jai yra žinoma, kad nuo praeitų metų vasaros, bute kartu su sūnumi gyvena ir jo draugė, tačiau jos nei vardo, nei pavardės nežino, su ja yra kalbėjusi dėl laiptinės ir aplinkos tvarkymo. Jau tuomet pastebėjo, kad mergina yra grubi, atžari, nelinkusi bendrauti. D. buvo sakiusi, kad mergina yra labai netvarkinga, apleidusi butą. Anksčiau butas priklausė D. mamai, tačiau jai mirus, butas buvo padalintas po lygiai D. ir jos sūnui. Prisimena, kad 2021 m. liepos 22 d., dienos metu grįžo į namo kiemą, prie namo durų pamatė šoko ištiktą D., kuri matė, kad akivaizdžiai buvo sukrėsta, drebėjo, ji pasakė, kad susipyko su sūnaus drauge ir laukia policijos. Ji su ja daugiau nekalbėjo, nuėjo į savo namus. Kadangi namuose visi langai buvo praviri, vienu metu išgirdo, kad sucypė automobilio padangos, suprato, kad automobilis staiga stabdė, išgirdo triukšmą kieme, girdėjo vyrišką balsą, liejosi keiksmažodžiai, įvairiausi nepadorūs žodžiai. Suprato, kad pykstasi D. ir jos sūnus. Vienu metu išgirdo, kaip vyriškis pasakė: „aš tave vis tiek užmušiu, blet nachui suka“. Išgirdusi, pripuolė prie lango, nes labai išsigando, kad tikrai neatsitiktų nelaimė. Pažiūrėjusi per langą D. nematė, ji tik matė, kad ant laiptelių, priešais aikštelę, kuri yra prieš įėjimo duris, užsimojęs medine lenta buvo Ž.. Tuo metu į kiemą įvažinėjo policija ir Ž. lentą numetė į šoną (b. l. 74–75).

2021 m. liepos 22 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad pareiškėja D. S. parodė, kad 2021 m. liepos 22 d. apie 12.10 val. atvyko į butą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), kur gyvena jos sūnus Ž. S. su savo drauge D. A.. Namuose buvo tik D.. Tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl netvarkos. Konflikto metu jos apsižodžiavo, buvo pakeltas tonas, ji metė į D. šiukšlių maišus, kad ji susirinktų savo daiktus ir nešdintųsi iš šių namų. D. tapo labai agresyvi, puolė ją, pargriovė ant žemės ir pasilenkusi du ar tris kartus ranka trenkė jai į veidą. Pataikė į dešinį skruostą, antrą smūgį pataikė į lūpą ir dar vieną smūgį sudavė į dešinį skruostą. Po suduotų smūgių ranka ji dar keletą kartų spyrė jai į dešinį šoną. Apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Sudaryta fotolentelė (b. l. 10–32).

Policijos registruojamų įvykių registro išraše nurodyta, kad 2021 m. liepos 22 d. 12.40 val. pranešėjas informavo, jog grįžusią namo sugyventinę rankomis ir kojomis sumušė jos sūnaus sugyventinė (b. l. 34).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. liepos 23 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad D. S. nustatyta kraujosruva kairės akies apatiniame voke, kraujosruva veido kairėje tarp nosies ir viršutinės lūpos, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinės kairėje, kraujosruva kairiame žaste. Sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 53–55).

2021 m. rugpjūčio 4 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas, kuriame A. S. pranešė apie tai, jog jį informavo draugė, kad ją sumušė sūnaus draugė, (duomenys neskelbtini) (b. l. 79–80).

2021 m. rugpjūčio 31 d. kitų objektų apžiūros protokolu buvo apžiūrėtos D. A. pateiktos foto nuotraukos ir garso įrašai dėl 2021 m. liepos 22 d. įvykio. Garso įraše pavadinimu „Recording_1.m4a“ girdimas vyresnio amžiaus moters balsas, kuri kalba aukštesniu tonu ir jaunesnės moters balsas, tarp kurių vyksta žodinis konfliktas, vartojami necenzūriniai žodžiai. Garso įraše pavadinimu „Recording_2.m4a“ 32 sekundes girdimas bruzdesys, vėliau girdimas tęsiamas žodinis konfliktas. Garso įrašo pabaigoje girdimas garsas panašus į daiktų trankymą, stumdymąsi, moters klyksmas, garsas panašus į daiktų griuvimą, girdimas kelis kartus garsas panašus į pliaukšėjimus, girdimas vyresnės moters balsas: „gerai, viskas, dabar policija, viskas, viskas, viskas baigta tau, viskas baigta, oj blet debilė“, girdimas moters gilus alsavimas (b. l. 135–142).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas D. A. dėl nežymaus D. S. sveikatos sutrikdymo, pasitvirtino.

Kaltinamoji D. A. prisipažino sudavusi smūgius ranka bei koja įspyrus du kartus į dešinį šoną D. S. ir taip ją sužalojus. Paaiškino, kad taip pasielgė, kadangi nukentėjusioji atėjusi į namus, esančius (duomenys neskelbtini), pradėjo priekaištauti dėl netvarkos bute, vadinti ją necenzūriniais žodžiais bei metė į ją šiukšlių maišų rulonėlį, po ko kaltinamoji nesusivaldė ir sudavė D. S. kaltinime nurodytus smūgius. Iš kaltinamosios parodymų ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiosios D. S., liudytojų Ž. S. ir A. S., parodymų nustatyta, kad tarp nukentėjusiosios ir kaltinamosios yra susiklostę konfliktiniai santykiai. Nors liudytojai įvykio metu nedalyvavo, tačiau įvykio aplinkybes sužinojo tiek iš pačios kaltinamosios, tiek iš nukentėjusiosios, jog D. A. sudavė smūgius D. S. bei sukėlė jai nežymų sveikatos sutrikdymą, kas patvirtinta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. liepos 23 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai patvirtina, kad D. A. suvokė, jog suduodama smūgius, ji gali sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatą ir to siekė, tai yra, ji veikė tiesiogine tyčia. Įvertinus D. A. nusikalstamais veiksmais sukeltus padarinius – nežymiai sutrikdyta D. S. sveikata – jos veiksmai kvalifikuojami kaip baigtas nusikaltimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 str. 2 d.).

D. A. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę D. A., teismas atsižvelgia į tai, kad ji padarė vieną nesunkų nusikaltimą, veikdama tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikaltimas baigtas, į jos atsakomybę lengvinančią atsakomybę. Vertinant D. A. asmenybę, pažymėtina, kad ji teisiama pirmą kartą, per paskutinius penkerius metus šešis kartus bausta administracine tvarka, nusikalstamą veiką padarė turėdama galiojančią administracinę nuobaudą. Kaltinamoji šiuo metu nedirba, teismo sprendimu privalo teikti išlaikymą savo mažamečiui vaikui, priklausomybės ligų centre ar psichiatriniame gydyme neregistruota.

BK 55 straipsnyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Atsižvelgdamas į šią įstatymo nuostatą ir aptartus bausmės skyrimo pagrindus, teismas sprendžia, kad D. A. skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Ir nors D. A. teisiama pirmą kartą, skirti jai BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą viešųjų darbų bausmę netikslinga, kadangi kaltinamosios teigimu, ji vykdo individualią veiklą, ir planuoja prasitęsti jos vykdymo terminą. Teismo vertinimu, bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti paskyrus laisvės apribojimo bausmę, nustatant už vidurkį mažesnį bausmės dydį. Nors teisiamojo posėdžio metu prokuroras siūlė kaltinamajai paskirti intensyvią priežiūrą, tačiau teismo vertinimu D. A. asmenybė ir jos padaryta nusikalstama veika nesiekia tokio pavojingumo, kad asmeniui reikėtų taikyti griežčiausią laisvės apribojimo bausmės režimą – intensyvią priežiūrą. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, tai yra, nubausti asmenį už padarytą nusikalstamą veiką ir paveikti, kad asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, D. A. vietoj intensyvios priežiūros skirtini įpareigojimai – dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Baudžiamąją bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka (atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą) ir asmeniui pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu D. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – pradėjus bausmės vykdymą – panaikintina.

Nukentėjusioji D. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1500 eurų neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 189–192). Įvertinus tai, kad D. S. žalą patyrė dėl nusikalstamų D. A. veiksmų, ji turi teisę reikalauti, kad jai būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta turtinė ir neturtinė žala (BPK 109 str.).

Nukentėjusioji civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl neteisėtų D. A. veiksmų, jai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata – padaryta kraujosruva kairės akies apatiniame voke, kraujosruva veido kairėje tarp nosies ir viršutinės lūpos, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinės kairėje, kraujosruva kairiame žaste. Dėl D. A. veiksmų, nukentėjusioji buvo pažeminta, ilgą gijimo laikotarpį jautė fizinį skausmą, įvykio metu jautė didelį išgąstį, kuris nukentėjusiąją vargina iki šiol. Buvo apsunkintos nukentėjusiosios bendravimo galimybės, kadangi ji buvo sutrikusi dėl veido srityje matomų sužalojimų, patyrė gilius emocinius išgyvenimus, jautė didelį skausmą ir gėdą lankantis viešose vietose, iki šiol jaučia baimę kalbėdama apie 2021 m. liepos 22 d. įvykius. Dėl patirtų neigiamų išgyvenimų sumažėjo pasitikėjimas savimi, patirtas smurtas paveikė emocinę ir psichologinę savijautą. Dėl kaltinamosios veiksmų, nukentėjusioji patyrė intensyvius neigiamus išgyvenimus bei fizinius nepatogumus.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji D. A. sutiko, jog savo neteisėtais veiksmais, nukentėjusiajai padarė neturtinę žalą, tačiau nesutiko su pareikštu civiliniu ieškiniu, kadangi mano, jog nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo daug laiko ir pretenzijas dėl padarytos žalos galėjo pareikšti anksčiau. BPK 112 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrime teisme pradžios. Nagrinėjau atveju nukentėjusioji D. S. civilinį ieškinį pateikė teismui iki įrodymų tyrimo teisme pradžios, todėl laikytina, kad nukentėjusioji civilinį ieškinį pateikė laiku.

Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Teismui nekyla abejonių, jog dėl D. A. panaudoto fizinio smurto, sukėlusio nežymų sveikatos sutrikdymą, D. S. jautė fizinį skausmą. Dėl kraujosruvos kairės akies apatiniame voke, kraujosruvos veido kairėje tarp nosies ir viršutinės lūpos, kraujosruvos viršutinės lūpos gleivinės kairėje, kraujosruvos kairiame žaste nukentėjusioji patyrė nepatogumų kasdieniniame gyvenime, kadangi dėl veido srityje matomų sužalojimų, jautėsi nepatogiai lankantis viešose vietose, tai taip pat apribojo nukentėjusiosios bendravimo galimybes. Nukentėjusioji D. S. patirtą neturtinę žalą įvertino 1500 eurų. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į padaryto sveikatos sužalojimo mastą (padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs kraujosruvomis kairės akies apatiniame voke, veido kairėje tarp nosies ir viršutinės lūpos, viršutinės lūpos gleivinėje, kairiame žaste), į tai, kad patirti sužalojimai nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą, tačiau nesukėlė ilgalaikių liekamųjų reiškinių. Kartu įstatymas įpareigoja teismą atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, tai yra, į kaltininko kaltės rūšį, jo turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes. Šiuo atveju reikšminga yra tai, kad D. A. nukentėjusiąją sužalojo veikdama tiesiogine tyčia, kad kaltinamoji yra darbingo amžiaus, gaunanti pajamas. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pačios nukentėjusiosios elgesys turėjo įtakos žalos atsiradimui, tarp jų yra susiklostę konfliktiniai santykiai. Iš byloje esančių garso įrašų nustatyta, kad kilusio žodinio konflikto metu nukentėjusioji vartojo necenzūrinius žodžius, įžeidinėjo kaltinamąją, byloje nustatyta ir tai, kad nukentėjusioji metė į kaltinamąją šiukšlių maišų rulonėlį, po ko D. A. tapo agresyvi ir D. S. sudavė kaltinime nurodytus smūgius. Atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, nukentėjusiosios D. S. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir nustatomas 600 eurų neturtinės žalos dydis.

Nukentėjusioji D. S. kartu su pateiktu civiliniu ieškiniu prašė priteisti iš D. A. patirtas bylinėjimosi išlaidas, pagal bylos eigoje pateiktus bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios interesų neatstovavo joks advokatas, byloje nėra pateiktų duomenų apie D. S. patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šioje baudžiamojoje byloje, proceso išlaidos nepriteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais, saugomi baudžiamojoje byloje (b. l. 78, 84, 134) – paliktini saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. A. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, vietoj intensyvios priežiūros paskiriant įpareigojimus: dalyvauti elgesio pataisos programoje; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, skirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, vietoj intensyvios priežiūros paskiriant įpareigojimus: dalyvauti elgesio pataisos programoje; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Pradėjus paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymą, kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Nukentėjusiosios D. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš D. A. 600 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Proceso išlaidų iš D. A. nepriteisti.

Kompaktines plokšteles su vaizdo ir garso įrašais – palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.