- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-11-07
- Bylos Nr.
- N-62-532-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Roma Sabina Alimienė
- Kategorijos
- 50.15.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romos Sabinos Alimienės ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 30 d. nutarties R. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nusta t ė:
I.
Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Institucija) pareigūnas R. Z., uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Rimasta“ direktoriui, surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad jis 2007 m. kovo 28 d. 16⁰⁵ val. Vilniaus oro uoste kaip deklarantas pateikė importo procedūrai bendrąjį administracinį dokumentą (toliau – ir BAD) Nr. 7VA12405389, kuriame deklaravo somototropino darinius (ampulės, skirtos injekcijoms, preparatas „Jintropin 4IU“). Deklaracijoje nurodytas prekės TARIC kodas 2937110000, bruto svoris 15 kilogramų, 3000 vienetų ampulių, krovinio statistinė vertė 7085 Lt. Atlikus patikrinimą nustatyta, kad prekė priskirtina vaistų skirsniui ir jos TRARIC kodas yra 3004391000, nes vaistinė veikla yra licencijuojama, o UAB „Rimasta“ leidimo užsiimti vaistine veikla neturi. Taip buvo pažeistas 1993 m. liepos 2 d. Komisijos Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 199 straipsnis. Ši R. Z. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 209² straipsnio 2 dalį.
Institucijos 2007 m. gegužės 30 d. nutarime konstatuota, kad R. Z. protokole nurodyta veika padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 209² straipsnio 2 dalyje, už kurį jam skirta 1000 Lt bauda. Atsižvelgus į tai, kad somatotropino dariniai (Jintropin „4IU“ augimo hormonas) yra vaistiniai preparatai, o UAB „Rimasta“ neturi leidimo užsiimti mažmenine vaistų prekyba, taip pat minėtas preparatas yra neregistruotas Lietuvos Respublikos vaistų registre, skirtas vaistinio preparato Jintropin 4IU, 150 dėžučių po 20 vienetų ampulių, viso 300 vienetų ampulių, 7085 Lt sumai, konfiskavimas.
II.
R. Z. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, kuriame prašė panaikinti Institucijos 2007 m. gegužės 30 d. nutarimą. Nurodė, kad 2005 m. kovo 2 d. iš Kinijos firmos Genescience Pharmaceuticals Co, LTD buvo gauti dokumentai, kuriuose nurodytas prekės kodas 29371100. Buvo kreiptasi telefonu į Vilniaus teritorinę muitinę, kuri patvirtino, kad prekės kodas 29371100 skirtas būtent Jintropin 4IU prekei ir tai numatyta Vilniaus teritorinės muitinės internetinės svetainės IV skyriaus 2937 punkte. Ši informacija buvo perduota prekės transportavimo, muitinimo ir dokumentų forminimo veiksmus atliekančiai DHL kompanijai, kuri šiuos veiksmus vykdė du metus. Tai, kad paskutinė sulaikytoji prekių siunta buvo su kitu prekės kodu, yra pardavėjo klaida. Tai patvirtino raštu ir pats pardavėjas. Be to, deklaracijas, surašytas jo vardu, jam pasirašymui pateikė minėta DHL kompanija. Tuo metu jis buvo po operacijos ir turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Tik jam pasirašius dokumentus, muitinės pareigūnai pareiškė, kad jis padarė teisės pažeidimą bandydamas įvežti prekes su kitu prekės kodu. Galimybės patikrinti, kokias prekes atsiuntė tiekėjas, jis neturėjęs, nes buvo po operacijos. Taip pat papildomai prašė konfiskuotas prekes grąžinti tiekėjui jo paties (R. Z.) sąskaita.
Institucija prašė skundą atmesti. Nurodė, kad prekės buvo konfiskuotos, nes buvo nurodytas neteisingas jų kodas. Bandyti įvežti vaistai nėra registruoti, jų patekimas į rinką yra negalimas, o tokių vaistų importavimui reikalinga licencija. R. Z. sąskaita grąžinti konfiskuotų prekių negalima, nes nėra reglamentuota, kaip prekes galima būtų persiųsti atgal tiekėjui, be to, nėra galimybių kontroliuoti, kad pareiškėjas tikrai gražins prekes tiekėjams. Muitinė prekių gražinimu tiekėjui užsiimti negali.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi R. Z. skundą tenkino iš dalies, pakeitė Institucijos 2007 m. gegužės 30 d. nutarimą ir skirtą baudą sumažino iki 100 Lt. Teismas vadovavosi 1993 m. liepos 2 d. Komisijos Reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatų 199 straipsnio nuostatomis, pagal kurias neapribojant teisės taikyti teisės aktų nustatytas nuobaudas, pateikus muitinės įstaigai deklaranto arba jo atstovo pasirašytą deklaraciją, deklarantas teisės aktų nustatyta tvarka tampa atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą, visų prievolių, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo prekėms pradžia, įvykdymą. Pažeidimas įrodytas administraciniu teisės pažeidimo protokolu, prekių sulaikymo protokolu. Pažeidėjas gailisi dėl padaryto pažeidimo ir tai yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Byloje nustatyta, kad 2007 m. kovo 28 d. Vilniaus oro uosto poste UAB „Rimasta“ direktorius R. Z. pateikė deklaraciją BAD Nr. 7VA12405389, kurioje deklaravo somototropino darinius (Jintropin 4IU augimo hormonas), skirtus injekcijoms, kilmės šalis Kinija, 15 kg bruto svoris, 3000 vienetų, prekės TARIC kodas 2937110000, 0 % muitų tarifas, prekių statistinė vertė 7085 Lt. Muitinės laboratorijos 2007 m. balandžio 17 d. rašte Nr. 2B59-174 nurodoma, kad injekcijoms paruoštų medikamentų Jintropin, kurių sudėtyje yra žmogaus augimo hormono, supakuotų į mažmeninei prekybai skirtas pakuotes, TARIC kodas yra 3004391000. Remiantis Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2007 m. balandžio 18 d. raštu Nr. R2-1-39-30, preparatas Jintropin 4IU nėra registruotas Lietuvos Respublikos vaistų registre, o UAB „Rimasta“ neturi leidimo užsiiminėti mažmenine ar didmenine vaistų prekyba (neturi vaistinės veiklos licencijos). Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nepasinaudojo remiantis 1992-10-12 Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 42 straipsniu, 1993-07-02 Komisijos Reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatų 182 straipsniu, Muitinės departamento 2004-06-07 įsakymu Nr. 1B-615 Dėl leidimų apžiūrėti muitinei pateiktas prekes ir (arba) imti jų pavyzdžius (mėginius) suteikimo taisyklių patvirtinimo, suteikta teise gavus muitinės leidimą apžiūrėti prekes, imti jų pavyzdžius (mėginius) kodui nustatyti. Remiantis išdėstytu vertinta, kad Vilniaus teritorinė muitinė pagrįstai nusprendė, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas R. Z., remiantis 1993 m. liepos 2 d. Komisijos Reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatų 199 straipsniu, pažeidė ATPK 209² straipsnio 2 dalį, nes būtent jis buvo atsakingas už muitinės deklaracijoje nurodytų duomenų tikrumą. Remiantis ATPK 209² straipsnio 2 dalimi, be baudos už numatytą pažeidimą taip pat gali būti skiriamas prekių (daiktų) konfiskavimas. Teismas nusprendė, kad Institucijos skirtas 150 dėžučių po 20 vienetų ampulių, viso 300 vienetų ampulių vaistinio preparato Jintropin 4IU, 7085 Lt sumai konfiskavimas yra pagrįstas. Remiantis jau minėtu Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2007-04-18 raštu Nr. R2-1-39-30, tiek preparatas Jintropin 4IU nėra registruotas Lietuvos Respublikos vaistų registre, tiek UAB „Rimasta“ neturi leidimo užsiiminėti vaistų prekyba, todėl nagrinėjamu atveju preparatas Jintropin 4IU negalėjo patekti į Lietuvos Respublikos rinką. Minėtas preparatas negali būti perduotas pažeidėjui išsiuntimui tiekėjui, ar muitinės išsiųstas tiekėjui. Tai nėra nutarimą priėmusios institucijos funkcija ir ji to daryti nesutinka. Nėra mechanizmo, kuris užtikrintų prekių grąžinimą tiekėjui, jeigu jos būtų perduotos pareiškėjui. Akivaizdu, kad preparatai negali būti realizuoti vidaus ar užsienio rinkoje. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo gailisi dėl įvykdyto pažeidimo, be to, byloje nėra duomenų, kad pažeidėjas anksčiau būtų baustas administracine nuobauda už tos pačios rūšies pažeidimą. Taikytinas ATPK 30¹ straipsnis ir paskirta bauda mažintina iki 100 Lt. Daugiau mažinti paskirtą baudą nėra pagrindo. Administracinė nuobauda turi daryti poveikį pažeidėjui. Turi būti užtikrinti ATPK 20 straipsnyje numatyti tikslai.
III.
R. Z. apeliaciniame skunde prašo panaikinti teismo 2007 m. rugpjūčio 30 d. nutartį ir bylą nutraukti, arba grąžinti ją iš naujo nagrinėti teisme, arba palikti skirtą baudą, o prekių konfiskavimo netaikyti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. UAB „Rimasta" su muitinės tarpininku UAB „DHL Lietuva" dar 2005 m. gegužės 2 d. sudarė sutartį muitinės procedūroms atlikti, pagal kurios Priedo Nr. 1 „Intrastat deklaravimas (importas/eksportas)“ 1 punktą, bendrąjį dokumentą paruošti ir įforminti įsipareigojo UAB „DHL Lietuva“. Tokiai procedūrai atlikti, siekiant nustatyti prekių kiekio, svorio, markiruotės ir kitų duomenų, kurie turi būti pateikti muitinės deklaracijoje, atitikimą deklaruojamo krovinio dokumentuose nurodytiems duomenims, ji turi teisę apžiūrėti prekių pakuotes (Sutarties 2.8 punktas), t. y. UAB „DHL Lietuva" turėjo visus įgaliojimus, įskaitant pasirašyti ir veikti UAB „Rimasta" vardu įforminant visas muitinės procedūras, ką ji du metus ir darė. Somatotropino (4IU augimo hormonai), skirto injekcijoms, prekės kodas Nr. 2937110000, importas vyko apie 2 metus be jokių sutrikimų ar nesusipratimų. Tačiau būtent 2007 m. kovo 28 d. UAB „DHL Lietuva“ atstovas atsisakė atlikti muitinės procedūras ir kreipėsi į jį, prašydamas neva greitesniam prekių atsiėmimui atvykti į muitinę. Jam atvykus buvo pateikta atspausdinta deklaracija, tik šį kartą jo paties vardu. Prekių pavadinimai yra praktiškai vienodi, iš ankstesnių deklaracijų matyti, kad anksčiau buvo siunčiamas „Somatotropinas (Jintropin IU-augimo hormonai) skirti injekcijoms“, o paskutinė siunta „Somototropino dariniai (Jintropin IU-augimo hormonai) skirti injekcijoms“. Be to, į muitinę jis atvyko sirgdamas, operacijos metu jam buvo taikyta pilna narkozė. UAB „DHL Lietuva" atstovas jam pasakė, kad jo parašas reikalingas greitesniam prekių atsiėmimui, todėl mano, kad jis buvo sąmoningai suklaidintas, juolab, kad importas vyko apie du metus be jokių sutrikimų, tad jis negalėjo nieko ir įtarti. Be to, pagal Sutarties su tiekėju 4 punktą už preparatų atitikimą jų kodams atsako būtent tiekėjas. Jis nėra šios srities specialistas, tad negali žinoti, koks skystis yra ampulėse, todėl negalėjo atskirti preparatų. Iš bylos medžiagos matyti, kad ir patys muitinės pareigūnai tų preparatų atskirti negalėjo, o nustatė tik po laboratorijos tyrimų, kas laikytina, kad tik apžiūrint prekes jų kodo nustatyti apskritai buvo neįmanoma. Todėl mano, kad UAB „DHL Lietuva" atstovas bendradarbiavo su muitinės pareigūnais ir jie žinojo, kad atsiųstos ne tos prekės, o jį sąmoningai suklaidino, tad jo kaltės nėra, o tuo pačiu ir pažeidimo sudėties. Tai patvirtina ir kitą dieną, tai yra 2007 m. kovo 29 d., jo pareikšta pretenzija UAB „DHL Lietuva“. Teismas šių aplinkybių nevertino, neapklausė liudytoju UAB „DHL Lietuva“ atstovo, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri yra naikintina.
2. UAB „Rimasta" neturi leidimo užsiimti mažmenine vaistų prekyba, o preparatas Jintropin 4IU neregistruotas Lietuvos Respublikos vaistų registre, tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad UAB „Rimasta" net leidžiamu importuoti „Somatotropinu (4IU-augimo hormonai) skirto injekcijoms", prekės kodas Nr. 2937110000, prekyba Lietuvos Respublikos rinkoje niekada neužsiėmė, o iš karto jį eksportuodavo į Lenkiją. Licenciją šio preparato eksportui nereikalinga. Šiuo metu 2007 m. kovo 28 d. deklaracija su priedais yra negaliojanti, todėl pagal muitinės procedūras laikytina, jog prekės nėra įvežtos į Lietuvos Respubliką, dėl ko jos turi būti grąžintos teisėtam savininkui, kuris patvirtino, kad per klaidą buvo pakrautos ne tos prekės dėl tiekėjo darbuotojo kaltės. Prekės yra atsiunčiamos į muitinės sandėlį ir ten saugomos iki bus įformintas bendrasis dokumentas. Tik tada gavėjas gali pasiimti atsiųstas prekes. Deklaracija su priedais yra panaikinta, tad prekės nėra įvežtos į Lietuvos Respubliką ir negali būti perduotos pareiškėjui. Prekės ir toliau bus saugomos muitinės sandėlyje iki muitinės procedūrų įforminimo, todėl ir netaikius prekių konfiskavimo, pareiškėjas tų prekių pasiimti negalėtų, o turėtų įforminti muitinės procedūrą. Šiuo atveju būtų galima tik viena – dėl prekių grąžinimo, po ko jos ir būtų išsiųstos iš muitinės sandėlio atgal tiekėjui. Tokiems veiksmams atlikti tiekėjas pareiškėjui yra suteikęs įgaliojimą (b.l. 21). Tad nėra jokių galimybių, jog netaikius prekių konfiskavimo jos galėtų patekti į vidaus ar užsienio rinką ir laikytina, kad per klaidą atsiųstų prekių grąžinimas būtų garantuotas ir kontroliuojamas muitinės pareigūnų įforminant vienintelę galimą prekių grąžinimo procedūrą.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo šiuos argumentus:
1. IM BAD Nr. 7VAl 24053 89 prekių išleidimui laisvai cirkuliuoti pasirašė ir muitinei pateikė R. Z., todėl, vadovaujantis 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, 199 straipsniu, būtent jis yra atsakingas už deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą. Teismas pagrįstai nenagrinėjo sutartinių įsipareigojimų tarp UAB „Rimasta" ir UAB „DHL Lietuva" bei tiekėjo, nes tai nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo objektas.
2. Vilniaus teritorinė muitinė nesutinka su apelianto teiginiu, kad prekės turi būti grąžintos jų tiekėjui. 1992 m. spalio 12 d. Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 75 straipsnis numato, kad turi būti taikomos visos būtinos priemonės, įskaitant prekių konfiskavimą ir pardavimą jeigu prekės negali būti išleistos dėl to, kad joms taikomi draudimai arba apribojimai. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba apie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pažymėjo, kad preparatas „Jintropin 4IU" nėra įregistruotas Lietuvos Respublikos vaistų registre (2007-04-18 raštas Nr. R2-1-39-30). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo (toliau - Farmacijos įstatymas) 8 straipsnio 1 dalimi, vaistiniai preparatai, pagaminti pramoniniu būdu arba apimančiu pramoninį procesą metodu, gali būti tiekiami Lietuvos Respublikos rinkai tik kai yra įregistruoti Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registre. Preparato „Jintropin 4IU" veiklioji medžiaga yra somatropinas, kuris yra įtrauktas į Pasaulinės antidopingo agentūros draudžiamųjų medžiagų sąrašą. Lietuvos muitinė kaip muitinė, kurios teritorijoje minėtos prekės deklaruojamos importo (išleidimo laisvai cirkuliuoti) procedūrai, turi užtikrinti, kad būtų laikomasi teisės aktuose nustatytų prekių importo ir eksporto draudimų ir apribojimų, tuo apsaugodama ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir Europos Sąjungos ekonominę erdvę. Tad teismas pagrįstai konstatavo, kad minėti preparatai negali būti realizuoti vidaus ar užsienio rinkoje. Minėti vaistiniai preparatai buvo deklaruoti išleidimo laisvai cirkuliuoti (importo) procedūrai, o išleidus prekes į laisvą apyvartą, prekės įgyja Bendrijos prekių muitinį statusą, todėl tolimesnė jų apyvarta Bendrijoje muitinės nekontroliuojama. Pažeidėjas teigia, kad UAB „Rimasta“ neketino prekiauti tais preparatais, o norėjo eksportuoti juos į Lenkiją, tačiau prekių, įgijusių Bendrijos prekių muitinį statusą, pervežimas ar persiuntimas iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką nėra laikomas eksportu, kadangi tiek Lietuva, tiek Lenkija yra Europos Sąjungos valstybės narės ir atitinkamai priklauso Bendrijos muitų teritorijai. Tad išleidusi prekes laisvai cirkuliuoti, muitinė neprižiūri tolimesnių sandorių dėl jų, todėl jos gali būti tiek išsiųstos į Lenkiją, tiek ir parduotos vidaus rinkoje, tuo neužkertant kelio neregistruotų vaistinių preparatų patekimui į Bendrijos rinką. Be to, deklaruodama minėtus vaistinius preparatus išleidimo laisvai cirkuliuoti (importo) procedūrai, UAB „Rimasta" neturėjo licencijos, kurią privalėjo turėti, kadangi vaistinių preparatų importas yra licencijuojama farmacinė veikla (Farmacijos įstatymo 19 straipsnio 1 dalis).
Šalies argumentai
3. Apelianto teiginys, kad minėtus vaistinius preparatus galima grąžinti tiekėjui, o muitinė galės kontroliuoti jų išgabenimą į Kiniją, kadangi iki bus įformintas BAD prekės yra saugomos muitinės sandėlyje, nėra pagrįstas muitinės veikla reglamentuojančiais teisės aktais. Pats apeliantas skunde nurodo, kad įforminus BAD gavėjas gali pasiimti prekes. Muitinė neturi galimybių kontroliuoti prekių patekimo į Kiniją, negali fiziškai užtikrinti, kad prekės iš tikrųjų bus išvežtos, nes muitinė netaiko palydos. Pati muitinė negali išsiųsti vaistinius preparatus į Kiniją, kadangi tai nėra muitinės funkcija, tokių paslaugų muitinė neteikia, nes teisės aktai to nenumato. Todėl siekiant išvengti rizikos neregistruotiems ir Pasaulinės antidopingo agentūros uždraustiems vaistiniams preparatams patekti į Bendrijos rinką, jie turi būti konfiskuojami ir sunaikinami.
4. Apeliantas skunde nurodo, kad jis turi prekių siuntėjo įgaliojimą atlikti visas operacijas, susijusias su muitinės formalumais, siekiant sugrąžinti sulaikytą krovinį. Muitinei minėto įgaliojimo autentiškumas sukėlė pagrįstų abejonių, kadangi jis nėra pasirašytas. Kadangi tiek įgaliojimas, tiek kiti R. Z. pateikti raštai sukėlė abejonių dėl jų autentiškumo, Vilniaus teritorinė muitinė raštais 2007-04-19 Nr. 2B-58.13/16-8979 ir 2007-05-18 Nr. 2B-58.13/16-11308 kreipėsi į Kinijos Liaudies Respublikos muitinę dėl tarpusavio pagalbos siekiant įsitikinti R. Z. išduoto įgaliojimo bei viso sandorio legitimumu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konst atuoja:
III.
Byloje esantys įrodymai, o būtent 2007 m. kovo 28 d. deklaracija, paties R. Z. paaiškinimai, daiktų sulaikymo protokolas Nr. 012867, 2007 m. balandžio 17 d. Muitinės laboratorijos išvada patvirtina, kad R. Z. 2007 m. kovo 28 d. Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnui pateiktoje deklaracijoje nurodė neteisingus duomenis, o būtent deklaracijoje buvo deklaruoti somototropino dariniai („Jintropin 4IU“ augimo hormonai), skirti injekcijoms, nurodant prekės TARIC kodą 2937110000 (somatotropinas, jo dariniai ir struktūriniai analogai), kai tuo tarpu muitinės procedūrai pateikta prekė buvo injekcijoms paruoštas medikamentas Jintropin, kurio sudėtyje yra žmogaus augimo hormono somototropino, supakuotas į mažmeninei prekybai skirtas pakuotes (3000 ampulių vienetų). Šios prekės TARIC kodas yra 3004391000 (medikamentai (išskyrus prekes, klasifikuojamas 3002, 3005 arba 3006 pozicijoje), sudaryti iš sumaišytų arba nesumaišytų produktų, skirtų naudoti terapijoje arba profilaktikoje, sudozuoti (įskaitant formas, skirtas įvesti per odą), suformuoti arba supakuoti į mažmeninei prekybai skirtas pakuotes). Neteisingai deklaruotų prekių statistinė vertė yra 7085 Lt. Šių įrodymų pagrindu spręstina, kad byloje pagrįstai nustatyta, kad nurodytoje R. Z. veikoje yra ATPK 209² straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektyvieji požymiai, o R. Z. yra tinkamas šio pažeidimo subjektas. Apeliaciniame skunde keliamas traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltės padarius šį pažeidimą klausimas, tai yra, ar nagrinėjamoje situacijoje R. Z. suvokė, kad muitinės pareigūnui pateikiamoje deklaracijoje nurodė neteisingus duomenis, taip pat, ar jis privalėjo ir galėjo deklaracijoje nurodyti teisingą deklaruojamos prekės TARIC kodą. R. Z. savo paaiškinimuose tvirtina, kad nežinojo, jog muitinės procedūrai pateiktos prekės deklaruotinos TARIC kodu 3004391000, tvirtina, kad pasirašė UAB „DHL Lietuva“ paruoštą deklaraciją pasitikėdamas šia įmone, kuri muitinės procedūroms atlikti yra sudariusi su UAB „Rimasta“ atitinkamą sutartį. Šie traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimai turi būti vertinami, visų pirma, atsižvelgus į 1993 m. liepos 2 d. Komisijos Reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, 199 straipsnio nuostatas, pagal kurias būtent deklaraciją pasirašęs ir pateikęs ją muitinės įstaigai deklarantas (arba jo atstovas) tampa atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą. Taigi, R. Z. turėjo būti žinoma ši jam kaip deklaraciją pasirašančiam ir teikiančiam muitinės įstaigai asmeniui tenkanti pareiga. Šių imperatyvių teisės normų nuostatų taikymo nei UAB „Rimasta“ sutartiniai santykiai su trečiaisiais asmenimis, nei šioje įmonėje nusistovėjusi muitinės procedūrų įforminimo tvarka neįtakoja ir neatleidžia deklaranto nuo prievolės deklaracijoje nurodyti teisingus duomenis. Atsižvelgus į tai apeliaciniame skunde įvardyto liudytojo – UAB „DHL Lietuva“ atstovo parodymai nelaikytini reikšmingais esminiams byloje nagrinėjamiems klausimams išspręsti. Vertinant, ar R. Z. turėjo galimybę nurodyti deklaracijoje teisingus duomenis, visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip pagrįstai nurodyta pirmosios instancijos teismo nutartyje, vadovaujantis 1992-10-12 Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 42 straipsniu, 1993-07-02 Komisijos Reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, 182 straipsniu, Muitinės departamento 2004-06-07 įsakymu Nr. 1B-615 Dėl leidimų apžiūrėti muitinei pateiktas prekes ir (arba) imti jų pavyzdžius (mėginius) suteikimo taisyklių patvirtinimo, asmeniui, turinčiam teisę pateikti prekes muitinės sankcionuotiems veiksmams, yra suteikta teisė gavus muitinės leidimą apžiūrėti prekes ar kitaip jas patikrinti, taip pat imti jų pavyzdžius (mėginius). R. Z. nurodo, kad pateikiant 2007 m. kovo 28 d. deklaraciją buvo nukrypta nuo jų įmonėje įprastos muitinės procedūrų įforminimo tvarkos, kad jis nėra kompetentingas tinkamai įvertinti, kokia konkrečiai prekė buvo teikiama muitinės sankcionuotiems veiksmams, be to, kad įvykio dieną dėl sveikatos būklės buvo nedarbingas, tačiau, nepaisant to, jis nepasinaudojo minėtomis teisės normose reglamentuotomis teisėmis, ir neįsitikinęs, kad deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi, vis tik ją pasirašė bei pateikė muitinės įstaigai. Šiuo atveju taip pat pažymėtina, jog muitinės procedūrai pateikta prekė buvo medikamentas, išfasuotas į 3000 vienetų ampulių, skirtų injekcijoms, tad prielaidą, kad ši prekė neatitinka deklaracijoje nurodytam TARIC kodui, būtų buvę galima padaryti jau pirminės apžiūros metu, ką iš esmės ir nustatė tokią apžiūrą atlikę muitinės pareigūnai (b. l. 44, 69). R. Z. sąmoningai pasirinko tokį elgesio modelį, tad kartu turi prisiimti ir iš tokių veiksmų kylančius teisinius padarinius. Remiantis tuo, kas pasakyta, spręstina, kad R. Z. veikoje ATPK 209² straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis konstatuota teisėtai ir pagrįstai, teismas pilnai ir visapusiškai ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, tad teisinio pagrindo nutraukti bylą ar grąžinti ją pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo nėra.
ATPK 209² straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatyta alternatyvi galimybė skirti papildomąją administracinę nuobaudą – prekių (daiktų) konfiskavimą. Vadovaujantis ATPK 30 straipsnio 2 dalimi, individualizuojant asmeniui skirtiną administracinę nuobaudą, pirmiausia būtina įvertinti ne apeliaciniame skunde įvardytas aplinkybes, o padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, taip pat ir ATPK 20 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes, taip pat ir Institucijos bei pirmosios instancijos teismo byloje pateiktą argumentaciją, kuria taip pat buvo grindžiamas skirtas vaistinio preparato Jintropin 4IU, 150 dėžučių po 20 vienetų ampulių, viso 300 vienetų ampulių, 7085 Lt sumai, konfiskavimas, vertina, kad minėta papildomoji administracinė nuobauda buvo skirta teisėtai ir pagrįstai. Šiuo atveju taip pat būtina atsižvelgti ir naują faktinę aplinkybę, o būtent tai, kad šiuo metu minėto vaistinio preparato galiojimo laikas jau yra pasibaigęs. Pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
R. Z. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.