- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-12
- Bylos Nr.
- 1S-31-185/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė, Birutė Valiulienė, Pranas Šimkus
- Kaltinamasis
- P. T.
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Prano Šimkaus (pranešėjas ir kolegijos pirmininkas), Laimutės Sankauskaitės ir Birutės Valiulienės,
teismo posėdyje išnagrinėjusi kaltinamojo P. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gynėjo advokato M. Š. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018 m. sausio 26 d. nutarties, kuria kaltinamajam P. T. pratęstas kardomosios priemonės –
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. T. kaltinamas tuo, kad 2017 m. liepos mėnesį, laikotarpiu nuo liepos mėn. 22 d. 21.30 val. iki liepos mėn. 23 d. 01.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įsibrovė į D. A. gyvenamąjį butą, esantį (duomenys neskelbtini) Pasvalio r., priklausantį V. E., ir lytiškai santykiavo bei tenkino lytinę aistrą su D. A. prieš jos valią, o būtent: žinodamas, kad nukentėjusioji serga psichikos sutrikdymu ir pasinaudodamas jos bejėgiška būkle, dėl kurios ji negalėjo aktyviai pasipriešinti, tenkino lytinę aistrą su nukentėjusiąja bei lytiškai santykiavo su D. A. prieš jos valią, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 str. 1 d., 150 str. 1 d. ir 165 str. 1 d.
Be to, jis kaltinamas ir tuo, kad 2017-07-25 apie 02.00 val., ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, įsibrovęs į nukentėjusiajai D. A. priklausantį butą, esantį Pasvalio r., (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su K. R., atimdamas galimybę priešintis ir pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle, lytiškai santykiavo ir seksualiai prievartavo oraliniu būdu nukentėjusiąją D. A. prieš jos valią, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 149 str. 2 d., 150 str. 2 d. ir 165 str. 1 d.
P. T., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 str., 2017-07-28 buvo laikinai sulaikytas, o Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017-07-30 nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 (dviejų) mėnesių laikotarpiui. To paties teismo 2017-09-27 bei 2017-11-24 nutartimis P. T. kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo tęsiamas.
2018-01-17 surašytas kaltinamasis aktas ir byla perduota teismui. Skundžiama 2018-01-28 nutartimi P. T. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas dar 2 (dviem) mėnesiams.
Šalies argumentai
Skundu P. T. gynėjas M. Š. prašo minėtą 2018-01-28 teismo nutartį panaikinti. Skunde atkartoja teismo nutartyje nurodytus suėmimo pagrindus bei sąlygas ir teigia, jog teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Nurodo, kad šiuo metu byla yra teisme, paskirta teismo posėdžio data. Teismo motyvai, kad P. T., būdamas laisvėje, gali bandyti paveikti nukentėjusiąją, liudytojus, neturi jokio teisinio pagrindo. Nukentėjusioji yra apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, jos parodymai jau užfiksuoti ir jų pakeisti nebėra jokios galimybės. Skundžiamos nutarties išvada, kad P. T., būdamas tardymo izoliatoriuje, bandė laiškais paveikti kitus asmenis, kad jie nurodytų, kokius parodymus turi duoti nukentėjusioji, yra neteisinga, nes iš laiškų matyti, jog jo ginamasis tik prašė, kad liudytojai pasakytų visą teisybę, kad nurodytų aplinkybes, kurias jie kaltinamajam jau buvo nurodę anksčiau. Iš laiškų matyti nuosekli kaltinamojo pozicija, kad jis turėjo lytinių santykių su nukentėjusiąja, tačiau nesutinka su veiksmų kvalifikavimu, t. y. su tuo, kad jie buvo atlikti prieš nukentėjusiosios valią. Kaltinamasis laiškais nesiekė paveikti nei liudytojų, nei per kitus asmenis nukentėjusiosios, jis tik siekė, kad byloje būtų galima nustatyti visas buvusias aplinkybes, jog jo padaryti veiksmai būtų tinkamai kvalifikuoti. Teigia, kad teismo nutartyje nėra nurodyta, kokios aplinkybės ar įrodymai leidžia manyti, jog P. T. bėgs (slėpsis) nuo teismo. Nors kaltinamasis P. T. yra dirbęs užsienyje, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, kad yra asmenų užsienyje, kurie galėtų jam suteikti prieglobstį, gyvenamąją vietą, užtikrinti jo pragyvenimą ar kitaip padėti išvengti baudžiamojo persekiojimo, todėl tokių ryšių turėjimas negali būti saistomas su kaltinamojo galimybe pasislėpti nuo teismo. Nuo ikiteisminio tyrimo P. T. nesislapstė, tik pareigūnų buvo sulaikytas praėjus kelioms dienoms po nusikalstamų veikų galimo padarymo. Teismas nutartyje visiškai nenurodė jokių duomenų, patvirtinančių, jog P. T., būdamas laisvas, gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Vien ta aplinkybė, kad jo ginamasis kaltinamas keturių sunkių nusikaltimų padarymu, nėra pakankamas pagrindas išvadai apie galimą tolesnę jo nusikalstamą veiką, juolab kad kaltinamasis paskutinį kartą teistas 2013 m. ir po to kelis metus jokių nusikalstamų veikų nėra padaręs.
Panaikinus kardomąją priemonę – suėmimą ir paskyrus švelnesnę kardomąją priemonę, P. T. galėtų užsidirbti pragyvenimui. Tik išnagrinėjus bylą iš esmės, bus galima spręsti, ar jo ginamasis padarė jam inkriminuojamas veikas.
Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti paskirtas (bei jo terminas pratęstas), kai yra suėmimo skyrimo (ar termino pratęsimo) sąlygos, numatytos BPK 122 str. 7 d. bei 8 d., ir bent vienas iš BPK 122 str. 1 d. numatytų pagrindų. Svarstydamas šios kardomosios priemonės skyrimo (ar jo termino pratęsimo) klausimą teismas nevertina byloje esančių įrodymų ir nesprendžia, ar įtariamasis (kaltinamasis) yra kaltas, o tik patikrina, ar byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir ar buvo pagrindas paskirti jam suėmimą (ar pratęsti jo terminą).
Patikrinus teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, kiek tai susiję su suėmimo termino pratęsimo P. T. pagrįstumu ir teisėtumu, darytina išvada, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai jį kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu. Šie duomenys išvardyti skundžiamojoje nutartyje bei jie nurodyti ir kaltinamajame akte, kurio nuorašas P. T. įteiktas, todėl iš naujo nebekartojami.
Kaip matyti iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties, kaltinamajam suėmimas pratęstas visais trims BPK 122 str. 1 d. numatytais pagrindais, t. y. pagrįstai manant, jog P. T. bėgs (slėpsis) nuo teismo, trukdys procesui ir darys naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 str. 4 d. Kolegija, atsižvelgusi į teismui pateiktos baudžiamosios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nurodytais pagrindais suėmimo terminas kaltinamajam pratęstas pagrįstai.
P. T. inkriminuojamos 6 nusikalstamos veikos, iš kurių 4 veikos priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai, už kurių padarymą įstatymų leidėjas numato tik griežtas bei didesnes nei vienų metų laisvės atėmimo bausmes. Nors pritartina, jog griežta įstatymo leidėjo numatyta bausmė už padarytą nusikalstamą veiką negali būti lemiama skiriant ar tęsiant kaltinamajam griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau kartu pažymėtina, jog nurodomos aplinkybės šioje konkrečioje situacijoje, siejant jas su kitomis bylos aplinkybėmis, rodo didesnę tikimybę, kad kaltinamasis gali slėptis nuo teismo ar daryti naujas nusikalstamas veikas. Tokiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad kaltinamasis niekur nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, yra nevedęs, 5 metus gyveno Norvegijos Karalystėje ir joje turi artimų ryšių, praeityje teistas, baustas administracine tvarka. Be to, pažymėtina, jog 2017-07-25 siekiant sulaikyti P. T., jis vengė sulaikymo, bėgo nuo policijos pareigūnų, pasislėpė ir buvo rastas tik praėjus trims dienoms nuo galimos nusikalstamos veikos padarymo. Visos šios aplinkybės bei pats inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis leidžia pagrįstai manyti, jog būdamas laisvėje ir vengdamas griežtos baudžiamosios atsakomybės kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus nusikaltimus.
Kaip minėta, skundžiama apylinkės teismo nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas kaltinamajam pratęstas ir BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu, t. y. pagrįstai manant, jog būdamas laisvėje jis trukdys procesui. Suėmimas šiuo pagrindu gali būti paskirtas (jo terminas pratęstas) tik tuomet, kai yra duomenų, kad įtariamasis (kaltinamasis) pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius, taip pat sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ar nagrinėti teisme. Šiuo atveju tokių duomenų nagrinėjamoje byloje yra, iš kurių matyti, kad net ir laikomas tardymo izoliatoriuje, P. T. siekė paveikti nukentėjusiąją ir liudytojus, t. y. rašė kitiems asmenims laiškus, nurodydamas, kaip paveikti ir apkalbėti nukentėjusiąją, nurodyti nukentėjusiajai, kokius parodymus ji turi duoti.
Visos šios aplinkybės pagrindžia ne tik kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo sąlygų, numatytų BPK 122 str. 1 d., egzistavimą, bet ir tai, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų negalima. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo bei išlaikant pusiausvyrą tarp galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumo ir griežčiausios kardomosios priemonės taikymo. Įvertinus bylos medžiagą taip pat daroma išvada, jog suėmimo trukmė atitinka BPK nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje suformuluotus kriterijus, į kuriuos atsižvelgiama sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių taikymo pagrįstumo.
Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kaltinamojo P. T. gynėjo advokato M. Š. skundą atmesti.
Ši nutartis neskundžiama.