- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-10-02
- Bylos Nr.
- 1-668-1118/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jūratė Žemgulienė
- Kaltinamasis
- E. Z.
išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Akmenė) prokurorės Alginos Giniotienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje
E. Z., (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Radviliškio rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, teistas du kartus, paskutinį kartą 2018 m. birželio 28 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, 2019 m. vasario 26 d. išregistruotas iš aprobuojamųjų asmenų registro atlikęs bausmę, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. Z. 2019 m. rugsėjo 8 d. apie 14.00 val. (duomenys neskelbtini), buto virtuvėje, konflikto metu vieną kartą medine kėde trenkė P. B. į veidą, padarydamas jam nubrozdinimą nosies nugarėlėje, kraujosruvą nosies nugarėlės kairiame šone ir akies vokų vidiniame krašte, taip smurtaudamas sukėlė P. B. fizinį skausmą ir padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą.
Motyvuojamoji dalis
Baudžiamoji atsakomybė už šią E. Z. padarytą veiką numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis E. Z., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis, savo kaltę pripažino visiškai, dėl padarytos nusikalstamos veikos gailėjosi ir nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 8 d. į svečius atėjus draugams P. B. ir V. B., trise buto virtuvėje ir gėrė alų. Kartu išgėrė apie dvylika litrų alaus, todėl jautėsi gerokai apgirtęs. Išgertuvių metu susipykęs su V. B., iš pradžių tarpusavyje susistumdė, o po to trenkė šiam per galvą virtuvėje buvusia kėde. Teigia, jog P. B. juos abu ramino, bandė skirti, todėl supykęs ta pačia kėdę trenkė P. B. į veidą. Dėl savo poelgio labai gailisi, draugų atsiprašys (b. l. 87–88; 97).
E. Z. kaltė, padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, be jo paties prisipažinimo, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:
nukentėjusiojo P. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog 2019 m. rugsėjo 8 d. apie 14.00 val. su draugu V. B. nuėję į svečius pas bendrą draugą E. Z., trise vartojo alkoholinius gėrimus – alų. Teigia begeriant, E. Z. ir V. B. pradėjo tarpusavyje pyktis, konfliktuoti, kol netrukus abu susistumdė. Nurodė, jog konflikto metu E. Z. virtuvėje buvusia kėde trenkė V. B. per galvą, o bandant juos abu išskirti, E. Z. ta pačia kėde trenkė jam į veidą, prakirsdamas nosį ir padarydamas kraujosruvą po kairia akimi. Po tokio E. Z. poelgio kartu su V. B. iš jo namų išėjo. E. Z. suduodamas kėde į veidą sukėlė fizinį skausmą, tačiau į medikus nesikreipė, civilinio ieškinio byloje neteiks (b. l. 27–28, 45–46);
liudytojo V. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog įvykio dieną apie 14.00 val. su draugu P. B. nuėję į svečius pas E. Z., trise vartojo alkoholinius gėrimus – alų. Teigia išgėrę dvylika litrų alaus. Nurodė, jog išgertuvių metu tarp jo ir E. Z. kilo konfliktas, kurio metu iš pradžių abu tarpusavyje apsistumdė, o netrukus E. Z. pasičiupęs kėdę ja trenkęs jam per galvą. P. B. konflikto metu abu ramino, bandė skirti. Patvirtino, jog E. Z. trenkęs kėde jam per galvą, netrukus ja trenkė P. B. į veidą. Po konflikto abu su P. B. iš E. Z. buto išėjo. Teigia į medikus jis nesikreipęs, pretenzijų E. Z. neturi, jam atleido, pareiškimo nerašys, civilinio ieškinio nereikš (b. l.55);
2019 m. rugsėjo 9 d. pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, kuriame užfiksuota, jog 2019 m. rugsėjo 8 d. apie 14.00 val. (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu kilus konfliktui, E. Z. trenkė medine kėde nukentėjusiajam P. B. į veidą (b. l. 1–2);
2019 m. rugsėjo 9 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuotas pareiškėjo P. B. pareiškimas dėl jam sukelto fizinio skausmo ir padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo (b. l. 27–28);
2019 m. rugsėjo 9 d. įvykio vietos apžiūros protokolu su priedu (fotolentele Nr. 1), kuriuose užfiksuota įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini), bei šio buto vaizdai. Įvykio vietoje rastas ir paimtas nusikalstamos veikos padarymo įrankis – medinė kėdė (b. l. 7–8, 10–13);
2019 m. rugsėjo 18 d. daiktų apžiūros protokolu su priedu (fotolentele Nr. 1), kuriame užfiksuota įvykio vietoje rasto ir paimto nusikalstamos veikos padarymo įrankio – medinės kėdės, apžiūra bei vaizdai (b. l. 15, 17–18). Tos pačios dienos nutarimu grąžinti daiktus, medinė kėdė grąžinta E. Z. (b. l. 20–21);
2019 m. rugsėjo 9 d. asmens apžiūros protokolu su priedu (fotolentele Nr. 1), kuriuose nurodyta, jog ant P. B. veido, po kaire akimi matoma kraujosruva, nosies kairėje pusėje žaizda, sužalojimai užfiksuoti fotoaparatu (b. l. 33, 36–37);
2019 m. rugsėjo 10 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 1249/2019(04), kurioje užfiksuota, jog P. B. nubrozdinimas nosies nugarėlėje, kraujosruva nosies nugarėlės kairiame šone ir kairės akies vokų vidiniame krašte padaryti buku kietu daiktu; P. B. kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo vieno tiesioginio trauminio poveikio buku kietu daiktu; rasti kūno sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui; P. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 42)
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017). Fizinis skausmas yra vertinamasis požymis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant visumą byloje esančių įrodymų, sprendžiama buvo ar nebuvo sukeltas fizinis skausmas.
Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad kaltinamojo E. Z. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad E. Z. smurtavo, t. y. trenkdamas medine kėde nukentėjusiajam P. B. į veidą, sukėlė jam fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 1 dalies straipsnio sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas, prokurorė pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis). Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama skirti kaltinamajam arešto bausmę. Kaltinamasis sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 100–102).
Kaltinamojo E. Z. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, jog jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skirdamas E. Z. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją (nesunkus baigtas nusikaltimas), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taip pat į kaltinamojo asmenybę – E. Z. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, anksčiau teistas du kartus, paskutinį kartą 2018 m. birželio 28 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu už fizinio skausmo sukėlimą šeimos nariui, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs (b. l. 59–71), ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 72–76, 78–79).
Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Įvertinus bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką paskiriant minėto straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, jo dydį parenkant atsižvelgus į prokurorės siūlomą, nes ji neprieštarauja teisingumo principui, yra adekvati ir proporcinga padarytai veikai (BK 54, 61 straipsniai).
Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka –baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis E. Z. prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus 2019 m. rugsėjo 11 d. nutarimu E. Z. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina (b. l. 90–91).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, teismas
nusprendžia:
E. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. Z. paskirti galutinę 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti kaltinamajam E. Z..
Išaiškinti kaltinamajam E. Z., kad areštas yra trumpalaikis laisvės atėmimas, atliekamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Arešto terminas skaičiuojamas paromis.
Išaiškinti E. Z., kad pagal Bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3 dalį nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą – Šiaulių tardymo izoliatorių, atlikti arešto bausmės. Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 4 dalimi, nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.
Informuoti E. Z., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.