- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-02-10
- Bylos Nr.
- 2-479-1031/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-06616-2025-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ernestas Šukys
- Ieškovas
- M. A.
- Atsakovas
- A. K.
dalyvaujant ieškovės M. A. atstovui advokatui Z. B., nedalyvaujant ieškovei M. A. bei atsakovui A. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės M. A. ieškinį atsakovui A. K. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui padidinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu prašė pakeisti 2022 m. lapkričio 3 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimo civ. byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria iš A. K. buvo priteistas 150 Eur išlaikymas nepilnametei šalių dukrai A. K., išlaikymą padidinant iki 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikas taps pilnametis.
Ieškovė ieškinyje nurodė, taip pat jos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad nutraukiant šalių santuoką bendru sutarimu šalių dukters gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina, šalys sutarė dėl išlaikymo vaikui periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį. Pastaruoju metu iš esmės pasikeitė vaiko poreikiai - augant dukrai ypatingai padidėjo jos poreikiai maistui, aprangai, būstui, mokslui, sveikatai, poilsiui ir laisvalaikiui. Ieškovei trūksta lėšų įgyvendinti visus dukters visapusiško vystymosi poreikius. Ieškovė pažymi, kad jos turtinė padėtis yra sunki, nes tik prieš mėnesį įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl iš esmės vienai tenka rūpintis dukra. Atsakovas su dukra iš esmės nebendrauja, nepadeda spręsti dukros priežiūros ir vystymosi problemų, užtikrinti jos sveikatos poreikius. Nors vaiko poreikiai ypatingai padidėjo, taip pat minimali mėnesinė alga padidėjo nuo 730 Eur 2022 m., kuomet buvo priimtas teismo sprendimas, nustatantis išlaikymo dydį, iki 1038 Eur 2025 metais. Ieškovė akcentavo, kad 2026 m. minimalios mėnesio algos dydis numatytas 1153 Eur neatskaičius mokesčių, todėl akivaizdu, kad kiekvienais metais brangsta pats pragyvenimas bei būtiniausių prekių kainos. Atsakovas visiškai neatsižvelgia į pasikeitusią šalių turtinę padėtį ir padidėjusius vaiko būtiniausius poreikius bei pats gera valia nedidina vaikui būtino išlaikymo teikimo, bei neteikia didesnio išlaikymo. Vaiko tik būtiniausių poreikių patenkinimui būtinas 794 Eur išlaikymo dydis kas mėnesį. Ieškovės dalis išlaikymo prievolėje būtų 300 Eur vaikui kas mėnesį, o atsakovas turėtų prisidėti taip pat 300 Eur kas mėnesį. Likusi išlaikymo dalis dengiama valstybės mokamais vaiko pinigais. Nustatant išlaikymo dydį atsižvelgtina į tai, kad atsakovas dirba, gauna darbines pajamas, neturi sveikatos problemų, nors ir turi dar vieną išlaikytinį, tačiau ieškovės manymu yra pajėgus teikti tokio dydžio išlaikymą.
Atsakovas A. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė ar kokia nors kita forma savo pozicijos į jam pareikštą ieškinį neišreiškė, bylą nagrinėjant teismo posėdyje atsakovas nedalyvavo. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, t. y. vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalimi, procesiniai dokumentai įteikti atsakovo darbovietės administracijai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė tokias teisiškai reikšmingas nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes: šalys yra A. K., gim. (duomenys neskelbtini) d., tėvai. Šalių santuoka nutraukta Šiaulių apylinkės teisme (duomenys neskelbtini)d. bendru sutuoktinių sutikimu. Nutraukiant santuoką šalys sutarė, kad išlaikymas vaikui bus mokamas periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį (šio teismo sprendimo 3.2. punktas).
Atsakovas šiuo metu jokių pajamų iš darbo santykių neturi. Atsakovas jokio nekilnojamo ar kito registruotino turto neturi. Atsakovas pats jokių duomenų apie savo turtinę padėtį į bylą neteikė. Ieškovė gauna darbo užmokestį, nekilnojamo ar kito registruotino turto neturi. Atsakovas darbo užmokestį nustojo gauti 2026 m. sausio 2 d. Iki tol nuo 2025 m. rugsėjo buvo dirbantis, gaudavo darbo užmokestį ir buvo apdraustas socialiniu draudimu, todėl procesiniai dokumentai atsakovui įteikti per jo darbovietę.
Pagal CK 3.201 straipsnį teismas gali pagal vaiko, jo tėvų arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį arba pakeisti priteisto išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, priteisto išlaikymo dydis taip pat gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms. Atsižvelgiant į tai, kad per tam tikrą laikotarpį tėvų galimybės teikti išlaikymą ir (ar) vaikų poreikiai gali pakisti, įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą), nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CK 3.201 straipsnis, CPK 279 straipsnio 5 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų, kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kt.).
Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai.
Sprendimo dėl dabar galiojančio išlaikymo dydžio priėmimo metu šalių duktė A. buvo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) mėnesių. Šiuo metu vaikui yra daugiau nei (duomenys neskelbtini) metų. Nuo sprendimo priėmimo pasikeitė tik vaiko amžius - šalių duktė tapo (duomenys neskelbtini) amžiaus mergaitė, su šiam gyvenimo tarpsniui būdingais interesais ir poreikiais.
Bylos duomenimis nenustatyta, kad vaikas turėtų kokių nors specialių poreikių, kuriuos reikėtų tenkinti ar turėtų specialių gabumų, kuriuos būtų būtinumas ugdyti. Todėl teismas daro išvadą, kad A. yra (duomenys neskelbtini) amžiaus mergaitė, kuriai be būtinųjų maisto, rūbų, gyvenamojo būsto ar higienos poreikių yra reikalingas ugdymas, lavinimas.
Teismas laiko pakankamai akivaizdžia aplinkybe, kad augant vaikui didėja ir jo poreikiai, todėl (duomenys neskelbtini) metų vaiko poreikiai yra esmingai skirtingi nuo beveik (duomenys neskelbtini) metų vaiko poreikių, įskaitant, bet neapsiribojant, ugdymui reikalingomis priemonėmis. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad vaiko poreikiai vertintini kaip pasikeitę iš esmės, todėl yra CK 3.201 straipsnyje numatytas norminis pagrindas pakeisti vaikui priteistą išlaikymą.
Teismas, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi vertinti jau minėtus kriterijus - vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį.
Nors teismas konstatavo, kad augant vaikui, auga ir visi jo poreikiai, tačiau pažymėtina ir tai, jog šie poreikiai turi būti proporcingi abiejų tėvų galimybėms juos tenkinti. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo privalo jį nustatyti pagal tėvo (motinos) turtinę padėtį.
Dabar galiojantis tėvų sutartas išlaikymo dydis yra 150 Eur. Ieškovei, kuri patikslintu ieškiniu padidino reiškiamą reikalavimą iki 300 Eur., reiškia, kad, ieškovės vertinimu, vaikui yra reikalingas dvigubai didesnis išlaikymas nei jis buvo reikalingas (duomenys neskelbtini) d. šalims nutraukiant santuoką. Nagrinėjant tokį reikalavimą teismas turi įvertini, ar vaiko poreikiai padidėjo du kartus, lyginant su momentu, kada išlaikymas buvo priteistas.
Kaip jau teismas yra nustatęs, vaikas neturi specialių poreikių, susijusių su vaiko sveikata, taip pat vaikas neturi ypatingų ar išskirtinių gabumų, kuriuos būtų būtina ugdyti ir tam būtų reikalingos specialios priemonės. Teismo vertinimu, A. poreikiai gali būti apibrėžti kaip vidutiniai (duomenys neskelbtini) amžiaus mergaitės poreikiai. Ieškovė vaiko poreikiams pagrįsti yra sudariusi vaiko poreikių lentelę, pagal kurią vaikui reikalinga suma per mėnesį yra 794 Eur. Didžiąją vaiko išlaidų dalį sudaro išlaidos vaiko maistui – 350 Eur, vaikui tenkančios būsto išlaidos sudaro 100 Eur ir 90 Eur vaiko aprangai. Taip pat vaiko išlaidas sudaro sveikatai – 74 Eur; poilsiui – 60 Eur; laisvalaikiui – 60 Eur; mokslui – 60 Eur. Teismas ieškovės apskaičiuotus poreikius pagrįstais pripažįsta iš dalies.
Ieškovė poreikių paskaičiavime nurodė, kad dukters mokslui, laisvalaikiui ir poilsiui išleidžianti po 60 Eur., t.y. trims šioms sritims – 180 Eur kiekvieną mėnesį. Per metus tai sudarytų daugiau nei du tūkstančius eurų. Taip pat ieškovė nurodė, kad vaikui kas mėnesį reikia 74 Eur sveikatai. Ieškovė tokias išlaidas nurodo patirianti, nors vaikas dar yra (duomenys neskelbtini) amžiaus ir nėra duomenų kokią ugdymo įstaigą lanko, taip pat nenurodyta, kokių sveikatos problemų vaikas patiria ar yra patyręs. Be to, teismas pažymi, kad visi vaikai Lietuvos Respublikoje yra draudžiami sveikatos draudimu valstybės lėšomis ir jiems teikiamos nemokamos sveikatos priežiūros paslaugos. Taip pat teismas negali padaryti išvados, kad minėto amžiaus vaikui yra reikalingos mokslo priemonės, o poilsį ir laisvalaikį tokio amžiaus vaikui teismas laiko tapačiu.
Taigi, teismo įsitikinimu ir vertinimu, vaiko realūs poreikiai nepadidėjo du kartus, o pagrįstų vaiko poreikių tenkinimui, vertinant vaiko amžių, vaiko užimtumą, vaiko sveikatos būklę, yra reikalinga 654 Eur suma per mėnesį. Tokia suma yra atitinkama ir pakankama šalių dukters poreikių tenkinimui. Dalis šių išlaidų yra padengiamos valstybės socialinės politikos priemonėmis – „vaiko pinigais“. Ši suma ieškovės nurodoma 194 Eur. Šia suma mažintina teismo pagrįsta pripažinta suma, reikalinga vaiko poreikiams. Todėl likusią dalį dalinat perpus iš atsakovo priteistina 230 Eur periodinių išmokų (654 Eur – 194 Eur = 460 Eur/2). Teismas tokią sumą laiko pakankama vertindamas ir šalių turtinę padėtį.
Vertindamas pirmiau aptartas aplinkybes teismas sprendžia pakeisti priteisto išlaikymo dydį ir iš atsakovo priteisti 230 Eur dukters išlaikymui. Teismas laiko, kad toks išlaikymas yra teisingas ir atitinkantis vaiko amžių, jo poreikius bei tėvų turtinę padėtį bei jų galimybes tokį išlaikymą teikti.
Ieškovė jau yra paskirta vaikui skirtų lėšų tvarkytoju, todėl pakartotinai šis klausimas nespręstinas.
Ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo padidinimo patenkintas iš dalies, t. y. ieškovės ieškinys patenkintas 53 procentais (ieškovė prašė išlaikymo sumą padidinti 150,00 Eur suma (300,00 Eur – 150,00 Eur), o teismo sprendimu išlaikymas padidintas 80,00 Eur (230 Eur – 150,00 Eur), todėl bylinėjimosi išlaidos skirstytinos pagal šią proporciją.
Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovė yra atleista, išieškomos į valstybės biudžetą iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Už turtinio pobūdžio reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo žyminis mokestis skaičiuojamas pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktus ir šiuo atveju jis sudaro 54 Eur (300 Eur – 150 Eur) x 12 mėn.). 53 procentai sudaro 28,62 Eur, todėl tokia suma iš atsakovo priteistina valstybei.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai nusprendus teikti ieškovei valstybės garantuojamą 100 procentų apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus ieškovei advokatą, valstybė patyrė išlaidų, kurios, kaip matyti iš tarnybos pateiktos 2026-01-22 pažymos Nr. APD-2026-00864, šioje byloje yra 200 Eur. Išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteistinos iš atsakovo proporcingai patenkintai reikalavimo daliai, t. y. 106 Eur (CPK 96 straipsnio 3 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).
Teismas patyrė 13,02 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Atsižvelgiant į atmestų ir patenkintų ieškinio reikalavimų apimtį, teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos, kadangi šių bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą tenkanti išieškotina suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią (8,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 1, 6 dalys).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.2. punktą dėl išlaikymo nepilnametei dukrai A. K. ir priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis dukteriai A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 230 Eur (du šimtus trisdešimt eurų) kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos – 2025 m. spalio 21 d. - iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.