Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamojo J. G. gynėjai, advokatei Liudmilai Karvelienei, jo įstatyminei atstovei pagal įstatymą M. S.,

kaltinamojo E. S. gynėjui, advokatui Ramūnui Vanagui, jo įstatyminiam atstovui pagal įstatymą O. V.,

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: kurioje

J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

2014-11-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d., 178 str. 2 d. 178 str. 2 d., 22 str. 1 d., 63 str. 1 d., 4 d., 64' str. - 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metų laikotarpiui, paskiriant jam auklėjamojo poveikio priemones: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 21 d. nutartimi panaikintas J. G., 2014-11-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atidėjimas ir pasiųstas atlikti 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

2015-10-01 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 180 str. 1 d. ir paskirta jam dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė iš dalies sudedant subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-05 nuosprendžiu paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymo atidėjimas panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-21 nutartimi, ir paskirta J. G. galutinė subendrinta (2) dvejų metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, kuri atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-05 nuosprendį. Bausmės atlikimo pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2015-10-01 (nuosprendis neįsiteisėjęs, 2015-10-23 išsiųstas į apeliacinę instanciją); ir

E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

2015-02-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d. 4 mėn. laisvės apribojimo bausme ir 178 str. 1 d. 4 mėn. laisvės apribojimo bausme, vadovaujantis BK 63 str. 4 d., paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta 6 mėn. laisvės apribojimas, vadovaujantis BK 64¹ str., skirta bausmė sumažinta 1/3 ir skirta 4 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas bei alkoholį,

kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. G. ir E. S. veikdami kartu, panaudodami fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, o būtent:

jie, 2014-12-18, apie 20.50 val., Vilniuje, važiuodami autobusu Nr. 1G Jeruzalės-Ateities gatvėmis, tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, E. S. priėjus prie nukentėjusiojo T. P., gim. 2000-08-17 apieškojo kišenes, liepė atiduoti mobilųjį telefoną, atsisakius atiduoti telefoną, E. S. rankomis prispaudė nukentėjusįjį prie lango, o tuo metu J. G. apieškojo nukentėjusiojo T. P. kuprinę, nieko neradęs, laikė nukentėjusiojo rankas, tuo tarpu E. S. viena ranka laikė nukentėjusįjį prispaustą prie lango, kita ranka iš dešinės striukės kišenės paėmė jo mobiliojo ryšio telefoną LG L70, tokiu būdu panaudodami fizinį smurtą ir taip atimdami galimybę pastarajam priešintis, pagrobė iš nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefoną LG L70, kurio vertė 699 Lt (202,44 EUR) su „Omnitel“ SIM kortele, kurios vertė 10 Lt (2,90 EUR), viso turto už 709 Lt (205,34 EUR).

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. G. paaiškino, kad kaltinime aplinkybės nurodytos teisingai. 2014 m. gruodžio 18 d. važiavo autobusu su E. S., kaltinime nurodytu laiku ir kryptimi. Su S. yra pažįstami. Jie nieko neplanavo, mintis apiplėšti kilo spontaniškai. Berniukas (nukentėjusysis) sėdėjo autobuse, nebuvo daug žmonių, prie jo jie priėjo. Jis pamatė, kad E. S. buvo nukentėjusįjį prispaudęs prie autobuso lango, tada jis atsegė kuprinę, ieškojo vertingų daiktų, berniukas nesipriešino. Kodėl nukentėjusysis nesipriešino nežino, gal išsigando. Jis apieškojo kuprinę, nieko nerado, E. S. ištraukė telefoną ir jie pabėgo. Jis rankų nukentėjusiajam nelaikė, kas tai darė, nežino. Jie pagrobė „LG“ telefoną, ten buvo „Omnitel“ SIM kortelė. Sutinka, kad turto vertė, kurią nurodė berniukas, buvo 709 Lt. Kai su E. S. išlipo iš autobuso, telefoną pardavė prie Kalvarijų turgaus. Kam pardavė, nežino, kažkokiam žmogui, už kokią pinigų sumą neatsimena. Nežino kodėl taip pasielgė, tokių dalykų nėra daug padarę, kiek ikiteisminių tyrimų pradėta, tiksliai nežino, tai ne vienintelis tyrimas. Kodėl taip pasielgė, nežino, taip tiesiog išėjo. Jis mano, kad pasielgė blogai.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis E. S. paaiškino, kad kaltę pripažįsta, aplinkybės kaltinamajame akte nurodytos teisingai. Jis apieškojo nukentėjusiojo kišenes ir liepė T. P. atiduoti telefoną. Nukentėjusįjį prie lango prispaudė jis, kas laikė pastarojo rankas nežino. Jis išėmė nukentėjusiojo telefoną, jį prispaudė prie lango su dešiniu petimi ir tokiu būdu atėmė telefoną, nukentėjusysis tylėjo. Sutinka, kad tokia žala yra padaryta, kurią nurodė nukentėjusysis, telefono vertė 699 Lt ir „Omnitel“ kortelė, kurios vertė 10 Lt, iš viso 709 Lt. Jie išlipę iš autobuso pabėgo į kitą autobusą. Mintis apiplėšti kilo jam, J. G. jis nieko nesiūlė, jis (J. G.) pats atėjo, apieškojo kuprinę, ten turėjo surasti kažką naudingo, ką galima pavogti. Visus veiksmus padarė jis, J. G. tik apieškojo kuprinę. Tokių veikų yra atlikęs apie 4 kartus, elgėsi ne taip pat, jis paimdavo iš rankų telefoną ir greit pabėgdavo.

Kadangi kaltinamieji, kurie yra kaltinami apysunkio nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltais ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kaltinamųjų gynėjai, atstovai, nukentėjusysis, jo atstovė, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis T. P. paaiškino, kad jis įlipo į autobusą 1G apie 20.47 val. ir važiavo namo iš Vilniaus, Santariškių vaikų ligoninės, kur lankė savo sergančią draugę. 20.50 val. jis pasižiūrėjo į telefoną, kiek valandų, o po kokių 3 minučių įlipo 6 ar 7 asmenys, vaikai. Kompanijoje buvo viena mergina tikrai, vardu D., kaip jis vėliau surado ją per socialinį tinklą „Facebooke“, pavardės nežino. Atpažinti ją galėtų. Jei neklysta, buvo ir antra mergina, bet ji įlipusi atsisėdo į galą. Kompanijoje taip pat buvo J. G., kurį jis žino iš matymo. Anksčiau mokėsi su juo vienoje mokykloje. O maždaug 2013 metais jis jį užpuolė, kartu dar su keliais draugais, nusivedė į Šnipiškėse esančius griuvėsius, sumušė ir apiplėšė. Tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Kitų asmenų vardų ir pavardžių nežino. Pamena, kad jų kompanijoje dar buvo tamsaus gymio, panašus į romų tautybę berniukas, jam rodos, jo vardas Dima. Atpažinti jį galėtų. Jis taip pat dažnai būna šioje kompanijoje. Buvo berniukas, vardo nežino, pavardės irgi, kur gyvena, taip pat, bet jis buvo labai storas, mažos galvos, labai smulkių pustų lūpų, didelėmis akimis, labai putlių žandų, šviesių trumpų plaukų, aprangos neįsidėmėjo, atpažinti galės. Jis iš jo ir atėmė telefoną. Anksčiau šioje kompanijoje jį yra matęs. Kitų vaikų bruožų jis neįsidėmėjo, tik šiuos, kuriuos išvardino. Jis tada sėdėjo prie vidurinių autobuso durų, prie lango, prie pat durų. Prie jo pradžioje priėjo trise ar keturiese. Po to iš karto tas romų tautybės berniukas ir D. nuėjo į galą su kitais atėjusiais vaikais. Tada J. G. ir tas storas berniukas, priėjo prie jo ir pradėjo kabinėtis, pradėjo klausti, kodėl jo toks veidas ištįsęs ir kodėl jis toks išsigandęs. Ėmė jį užgaulioti visaip, necenzūriniais žodžiais. Tada jie pradėjo jo klausti, ką jis turi kišenėse. Tas stambus berniukas pradėjo jo kišenes čiupinėti. Tada ten apčiuopė, kad jis turi mobilųjį telefoną (LG L70). Jis liepė jam jį atiduoti, jis pasakė, kad neatiduos, tada jis jį prirėmė prispausdamas su rankomis prie autobuso lango. Prispaudė jį ties krūtine ir kaklu, o J. G. jį laikė už rankų ir ėmė kraustyti atsegęs jo kuprinę. Tačiau ten nieko nerado. 2014-12-18 apklausos metu jo mama sakė, kad buvo pavogta jo piniginė su dokumentais, tačiau jis suklydo, ji nebuvo pavogta, buvo išsigandęs ir buvo netvarka jo kuprinėje, grįžęs namo jis ją rado kuprinėje. Kiek pastebėjo, kol J. G. ir tas stambus vaikas jį kraustė, kiti sėdėjo gale. Jam buvo sukeltas fizinis skausmas, žymių neliko, ar jie jam grasino susidorojimu, jei neatiduos telefono, dabar nepamena. Kai jie jį paleido nubėgo prie vairuotojo, beldė jam į stiklą, kad jis neatidarytų durų tiems vaikams, nes jį apiplėšė, kad jis padėtų iškviesti policiją, tačiau vairuotojas nereagavo ir sustojus autobusui Jeruzalės stotelėje visi vaikai išlipo. Iš galo važiavo 10 autobusas ir pro langą jis pastebėjo, kad visa ta kompanija įlipo į tą autobusą, ar bent ėjo link jo. Be šių vaikų kompanijos dar buvo trys merginos tarp keleivių, kitų keleivių nebuvo, niekas jam nepadėjo. Kai įlipo daugiau žmonių, paprašė vieno iš keleivių, vyriškio, jam iškviesti policiją. Trakų stotelėje jį ir pasitiko, jis bijojo išlipti, nes galvojo, jog ta kompanija jį vėl pamatys, nes kurį laiką 10 autobusas važiavo iš paskos. Toje kompanijoje vyresnių, negu 18 metų nebuvo. 1G autobusas, kuriuo jis važiavo, buvo gana naujas, ar buvo stebimas vaizdo stebėjimo kameromis, nepamena. Jis bijo šių asmenų, nes jie lankosi jo rajone. J. G. iš jo, kai tik jį pamato, tyčiojasi ir jį gąsdina.

Papildydamas parodymus T. P. parodė, kad jam iš kairės buvo viena laisva sėdima vieta. Prie jo pradžioje priėjo trise ar keturiese, tai yra J. G., tas storas berniukas, jam rodos jį vadina Sania, mažo ūgio romų tautybės berniukas, kuris visada būna jų kompanijoje, jam rodos Arnestas vardu, ir mergina D.. Po to kai kiti vaikai nuėjo į autobuso galą, prie jo priėjo abu iš karto, tai yra tas storas berniukas ir J.. Jie jam negrasino, kad susidoros ir pan. Kai jie ėmė kabinėtis prie jo, jis sėdėjo tuo metu, tada pabandė atsistoti ir praeiti, jie jo neišleido. Tada jį jie abu pastūmė, kad jis atsisėstų atgal. Tada tas stambus vaikas tikrino jo kišenes, o tuo metu jis sėdėjo. Tada jis jo paklausė, ką jis daro. Jis liepė jam sėdėti ramiai. Tada jis patraukė jo rankas ir tada jis jį prispaudė prie lango stiklo. Visa tai vyko tarp Jeruzalės ir Baltupių stotelių. Tuo metu kai tas stambus vaikas jį laikė prispaudęs, J. atsegęs priėjo jam iš šono ir ėmė kraustyti kuprinę, kurią buvo užsidėjęs ant pečių. Tuo metu jis sėdėjo šonu. Kai tai J. darė jis rankų nelaikė, tuo metu jį buvo tik prispaudęs tas stambus prie lango, kad negalėtų priešintis. Kai J. nieko kuprinėje nerado, jis laikė jį už rankų, o tas stambus vaikinas jį prispaudęs viena ranka, ėmė čiupinėti striukės kišenes, kur dešinėje kišenėje rado ir paėmė jo mobilųjį telefoną (t. 1, b.l. 13, 14).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. P. paaiškino, kad 2014-12-18 apie 22.10 val., jos sūnus T. P., gim. 2000-08-17, jai pasakė, kad 2014-12-18 apie 20.50 val., jis važiavo autobusu 1G Žaliųjų Ežerų sustojime, adresu Vilniuje, Jeruzalės gatvėje, į autobusą įlipo grupė asmenų. Iš šios grupės du asmenys priėjo prie jos sūnaus. Vieną jų, jos sūnus pažįsta – J. G., kuris yra apie 15 m. amžiaus. Sūnus turėjo ant nugaros kuprinę. Jis sėdėjo. Tada J. G. atidarė jo kuprinę ir išėmė piniginę, kurioje buvo moksleivio pažymėjimas, jo draugės V. B. moksleivio pažymėjimas, įvairios nuolaidų kortelės. Tada antrasis vaikinas prispaudė sūnų su ranka prie autobuso lango ir iš dešinės striukės kišenės ištraukė jo 1500 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną LG L70. Į telefoną buvo įstatyta 10 LT vertės „Omnitel“ SIM kortelė Nr. 861164530. Dėl telefono pagrobimo jai padaryta 1510 Lt žala (t. b.l. 7).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. Š. paaiškino, kad su J. G. yra klasiokai, bendrauja su juo, dažnai leidžia laiką. D. B. buvo jo klasiokė iki 6 klasės, kartais su ja susitinka. E. S. nepažįsta, 2014-12-18 jis pirmą kartą su juo susipažino, jį su juo supažindino J. G.. A. nepažįsta, nežino, kas jis toks, bet tą dieną buvo toje kompanijoje. Jie buvo penkiese, jis, J., D., tas E., A.. Romų tautybės berniuko nebuvo, jokio D.. T. P. pažįsta, jis jo draugas, anksčiau maudydavosi kartu prie ežerų, bet jau senai normaliai matėsi. Jis kartu su ta kompanija įlipo į 1G autobusą, buvo vakaro jau metas, tikslaus laiko nepamena. Ar autobuse dar be jų buvo žmonių, tiksliai nepamena, bet žino, kad autobusas buvo apytuštis. Jis nuėjo, atsisėdo į galą su J.. D. sėdėjo su jais gale taip pat. Tas E. nuėjo prie T., kiek matė, prispaudė savo kūnu, kiek pamena, jį prie autobuso lango ir ištraukė mobilųjį telefoną iš striukės kišenės. E. tai darė vienas. J. tuo metu sėdėjo prie jo. A. irgi sėdėjo, bet truputį toliau. Konkretaus pokalbio tarp E. ir T. negirdėjo, nežino, ar jie kalbėjo. Ar J. su T. kalbėjo, taip pat negirdėjo. Suprato, kad vyksta negeri dalykai, nes visa jų kompanija privažiavus stotelę ėmė bėgti, jis kartu bėgo. Kokioje konkrečiai stotelėje išlipo, nepamena. Bebėgdami įlipo į kažkokį autobusą, tada išlipo prie „Pramogų arenos“, tada jie pasiūlė jam tą telefoną kartu nuvežti parduoti, jie kartu su juo važiavo, jie išlipo Žalgirio stotelėje, bet jis atsisakė ir nuvažiavo namo. Namuose jau buvo apie 21.00 val. Toliau nežino, kas buvo, niekas nepasakojo, kas vyko toliau, jis nieko jų ir neklausė. Vėliau J. jam tik minėjo, kad jis buvo jau policijoje dėl to telefono. T. nepadėjo, nes bijojo E.. Jis jam pasirodė keistas. Kur gyvena jis, nežino. Tą vakarą jis pirmą kartą jį matė, daugiau nebematė. Kiek atsimena, jis aukštas gan, ypač įsidėmėjo jo randą, kuris ėjo per visą priekinę galvos pusę, atpažinti jo negalėtų. A. nepažįsta, tą vakarą jis buvo kartu su E.. A. bruožų jokių neįsidėmėjo, tik tiek, kad jis buvo su kapišonu, daugiau nieko (t. 1, b.l. 18).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas I. L. paaiškino, kad dirba Vilniaus viešajame transporte, autobuso vairuotoju. 2014-12-18 dirbo antrą pamainą, pamaina prasidėjo 14.14 val. Vakaro metu, maždaug 20.49 val. vairavo 1G autobusą, dabar negali pasakyti konkretaus autobuso numerio, bet buvo senos gamybos autobusas, jame vaizdo filmavimo kamerų nėra, vairuotojas atskirtas nuo keleivių uždara sienele su stiklu. Važiavo iš Santariškių į Stoties rajoną. Autobusas buvo gana tuščias. Ar kažkoks jaunimas buvo autobuse, negali pasakyti. Jokio šurmulio autobuse nebuvo kilę. Sustojus prie sankryžos Kalvarijų g. – Ateities g. antroje juostoje, užsidegus raudonam šviesaforo signalui, jam pasibeldė į stiklą jaunas vaikinas ir paprašė jo, kad jį išleistų prie šviesoforo. Jis pasakė, kad gali padaryti tai tik autobuso stotelėje. Privažiavus prie autobuso stotelės „Kalvarijos“, atidarė priekines autobuso duris ir laukė, kol jis išlips, bet jis nelipo. Jis vėl pradėjo važiuoti, jis vėl jam su ranka pradėjo belsti į stiklą. Liudytojas paklausė jo, kas atsitiko. Atsakymas buvo, „vairuotojau, aš noriu su jumis pasišnekėti“. Ir jis paprašė jį įleisti į kabiną. Jis jam paaiškino, kad pagal instrukciją jiems uždrausta, kad kabinoje būtų pašaliniai žmonės, jis neturi tam teisės. Tada jis sugrįžo maždaug į vidurį autobuso, bet kur tiksliai pasakyti negali, nes sustojus sustojime „Baltupiai“, įlipo daugiau keleivių. Privažiavo prie stotelės „Trakai“, išleido keleivius, uždarė duris ir pradėjo važiuoti keletą metrų, nes pamatė, kad stovi šalia kelių patrulių automobilis. Ir pamatė, kad tas vaikinas, priėjęs prie policijos kažką jiems aiškina ir rodo į jo autobusą, jis sustojo kelkraštyje, įjungęs avarinius signalus, atidarė priekines autobuso duris ir paklausė policijos pareigūnų, kas atsitiko. Pasakė policijos pareigūnams, kad šis keleivis kelionės metu buvo prie jo priėjęs. Tada tas keleivis pasakė, kad pas jį autobuse jam bevažiuojant pavogė telefoną. O jis paklausė, ar jis reikalingas, ką jam dabar daryti. Jam pareigūnai nurodė važiuoti toliau dirbti, o jie išsiaiškins. Ir jis nuvažiavo (t. 1, b. l. 22).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. B. paaiškino, kad 2014-12-18 apie 16.00 val. ji susitiko su draugu J., savo buvusiu klasioku V. Š., E., A. prie PC „Europa“, Vilniuje. E. ir A. pažįsta, bet jų pavardžių nežino, pažįsta gal apie pusę metų. Jie gyvena kažkur prie Stoties, kur tiksliai nežino. Kaip su jais susipažino nepamena, matyt per S. N.. Ji yra jos klasiokė. Tada visi nutarė važiuoti į Jeruzalės mikrorajoną, pasivaikščioti, visa jo kompanija įlipo į autobusą 1G. Jame sėdėjo toks T., ji jo nepažįsta. Žino jo vardą, nes jai per „Facebook‘ą“ rašė jo sesuo, pranešė, kad parašė pareiškimą. Ji jos nepažįsta ir nežino, kaip ji susirado ją per socialinį tinklą, jei ji jos nepažįsta. Visi nuėjo į galą, E. su J. nuėjo į priekį. Tada atsegė J. T. kuprinę, bet po to ir užsegė, nes nieko nerado. Tada visi stovėjo prie durų, o E. paėmė telefoną iš T. kišenės. Tiksliau atsisėdo šalia jo E. ir su alkūne prispaudė prie lango ir tada paėmė telefoną. Po to atsidarė autobuso durys ir jie visi nubėgo. Jie įlipo į kitą autobusą ir nuvažiavo į Kalvarijų stotelę ir ten A. pardavė kažkokiam žmogui už 40-50 Lt tą telefoną, buvo moteris, jos nepažįsta. Kad kažkas imtų to T. piniginę, nematė. Jos iš viso nematė. Nežino, kodėl nepadėjo T.. Nori pažymėti, kad A. 22 metai, o E. 16 metų, atrodo. Nežino, kur A. padėjo pinigus. Ji, kaip ir minėjo tą dieną, apie 16.00 val. susitiko su E., J., V. ir A. prie PC „Europa“, Vilniuje. Jie važiavo į Baltupių rajoną. Pabuvo ten, tada nutarė važiuoti autobusu 1 G, įlipo į jį stotelėje pavadinimu „Ateities“, kiek pamena. Arnesto su jais nebuvo. Kaip ir sakė, telefoną pagrobė E. S.. Tas vaikas, iš kurio buvo pavogtas telefonas, sėdėjo autobuse maždaug per vidurį, netoli stiklinės pertvaros, prie lango. Šalia jo, ant kitos sėdinės buvo padėta kuprinė. Jiems įlipus, girdėjo kaip J. E. pasakė, kad „žiūrėk, čia T., aš jį pažįstu jau buvau jį apvogęs, pavagiam ką nors iš jo“. E. sutiko. Jis kartu su kitais su ja buvusiais nuėjo į galą, o E. su J. priėjo prie to vaiko, T.. Ėmė priėję prie jo kabinėtis, užgaulioti. Tada J. atsegė ir ėmė kraustyti kuprinę tam vaikui, ar kažką jis paėmė, ji nematė, jis jai ir nepasakojo. Prispaudęs rankomis prie lango E. ėmė kraustyti T. kišenes. Ką tuo metu darė J., o gi stovėjo ir žiūrėjo, tam vaikui už rankų nelaikė, jis tik stebėjo, kad nepamatytų vairuotojas, kad E.s krausto tą vaiką. Ar J. kaip nors pastūmė T., ar kitaip jam sukėlė skausmą, ji nepamena. Matė, kaip E., laikydamas tą vaiką prispaustą prie lango, iš jo kelnių kišenės ištraukė mobiliojo ryšio telefoną. Kai atsidarė autobuso durys, jie visi pabėgo iš autobuso ir matė kaip tas vaikas nuėjo prie vairuotojo. Ar kažką E. su J. sakė T., kai jis buvo priremtas prie lango, pasakyti dabar negali. Matyt kažką šnekėjo, ji tiksliai nepamena, nepamena, ar grasino susidorojimu. Atsidarius autobuso durimis, jie išlipo stotelėje „Kalvarijos“. Valdas tuo tarpu išėjo namo. Jie bėgo. Bėgo į kitą stotelę, kuri yra po „Kalvarijos“, įsėdo į 49 autobusą ir išlipo prie „Žalgirio“ stotelės, tada ėjo link „Daukas“ visą parą veikiančios parduotuvės. Jau buvo vėlus metas, gal 22.00 val. vakaro. Ten sutiko moterį, kuriai A. pasiūlė telefoną, ji sutiko ir A. pardavė telefoną jai už 50 Lt. Tada A. pasiūlė jiems pasidalinti pinigus. Pinigus jie tarpusavyje pasidalino po 10 Lt. Pinigus vėliau pralošė kazino. Jie netrukus po to išsiskirstė. Tos moters, kuriai buvo parduotas telefonas, nepažįsta, nežino jokių kontaktų. A. tos moters taip pat nepažįsta, ji daugiau nieko nežino (t. 1, b.l. 49, 59).

Iš 2015-03-26 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti. kad nukentėjusysis T. P. atpažino E. S., kaip asmenį, kuris paėmė jo mobiliojo ryšio telefoną iš jo striukės kišenės. Atpažino jį iš veido bruožų, tai yra aukštos kaktos, putlių lūpų, didelės nosies, stambaus kūno sudėjimo (t. 1, b.l. 16-17).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis J. G. kaltės nepripažino, tačiau nurodė, kad 2014-12-18 jis su V. ir D. norėjo važiuoti namo, visa jo kompanija įlipo į autobusą 1G. Jame sėdėjo toks T., jo pažįstamas. Tada jis prie jo priėjo, paklausė, kodėl jis toks liūdnas, nes jis sėdėjo ir žiūrėjo į vieną tašką. Jis jam atsakė, kad viskas gerai. Tada jis nuėjo, atsisėdo į galą, ten sėdėjo V. Š.. Prie T. liko stovėti D., E. ir A.. Kažkuris iš jų atsegė kuprinę. Tada tas E. prispaudė iš šono savo kūnu T., įkišo savo ranką jam į kišenę ir ištraukė telefoną. Jie grįžo pas juos į galą. E. A. padavė telefoną ir jis jį įsidėjo į kelnes. T. nuėjo prie vairuotojo, gal pasiskųsti, jis nežino. Tada jie išlipo, jie pradėjo bėgti, tai yra E., A. ir D.. Ir tada jis su V. iš paskos. Jis nežino, kodėl bėgo. Nubėgo iki Ateities stotelės, ten įlipo į 50 autobusą. Tada persėdo prie Pramogų arenos į 1G, nuvažiavo iki Žalgirio stotelės ir nuėjo iki „Dauko“ naktinio baro, netoli turgaus. Ir tada E. ten kažkokiai moteriai telefoną pardavė už 50 Lt, pinigus pasiliko sau. Tos moters jis nepažįsta. T. piniginės jis akyse nematė. Nori papildyti, kad kaip minėjo, T. pažįsta senai, susitikęs su juo nebuvo, santykiai normalūs. Su A. ir E. jis nesitarė dėl kokių nors prievartinių veiksmų T. atžvilgiu ir pats tokių veiksmų neatliko. Prievartą T. atžvilgiu naudojo A. ir E. be jokio jo pritarimo. Jis nepadėjo T., nes viskas įvyko spontaniškai, labai greitai ir jam netikėtai. Be to, jis mano, kad A. ir E. nebūtų jo klausę, o taip pat jis jų šiek tiek bijojo. Jie daug vyresni už jį (t. 1, b.l. 86).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis E. S. kaltu neprisipažino, nurodė, kad jis tą dieną nebuvo autobuse su ta kompanija. Jis jokio telefono neėmė, jokio vaiko neapiplėšė, tą dieną, ar vėliau, nepardavė jokio telefono (t. 1, b.l. 129).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir teismo išvados

Teismas pripažindamas kaltinamuosius E. S. ir J. G. kaltais vadovaujasi kaltinamųjų pilnu prisipažinimu teisiamajame posėdyje. Jie pakankamai detaliai papasakojo savo veiksmus pagrobiant nukentėjusiojo T. P. mobiliojo ryšio telefoną. Jų parodymais nėra pagrindo netikėti, nes jų paaiškinimai iš esmės atitinka nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie įvykdyto nusikaltimo prieš jį aplinkybes. Jis nurodė, kad tas stambus berniukas pradėjo jo kišenes čiupinėti. Tada ten apčiuopė, kad jis turi mobilųjį telefoną (LG L70). Jis liepė jam jį atiduoti, jis pasakė, kad neatiduos, tada jis jį prirėmė prispausdamas su rankomis prie autobuso lango. Prispaudė jį ties krūtine ir kaklu, o J. G. jį laikė už rankų ir ėmė kraustyti atsegęs jo kuprinę. Nukentėjusysis kaltinamąjį E. S., kurį ikiteisminio tyrimo metu įvardino kaip “stambų berniuką” atpažino pagal nuotrauką. Teismui abejonių nekyla, kad būtent kaltinamieji pagrobė iš nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefoną, nes tai patvirtina ne tik nukentėjusiojo parodymai, bet ir ikiteisminio tyrimo metu liudytojų paaiškinimai. Liudytoja D. B. nurodė, kad E. su J. nuėjo į priekį. Tada atsegė J. T. kuprinę, bet po to ir užsegė, nes nieko nerado. Tada visi stovėjo prie durų, o E. paėmė telefoną iš T. kišenės. Tiksliau atsisėdo šalia jo E. ir su alkūne prispaudė prie lango ir tada paėmė telefoną. Po to atsidarė autobuso durys ir jie visi nubėgo. Taip pat ji paaiškino, jog “matė kaip E., laikydamas tą vaiką prispaustą prie lango, iš jo kelnių kišenės ištraukė mobiliojo ryšio telefoną. Kai atsidarė autobuso durys, jie visi pabėgo iš autobuso ir matė kaip tas vaikas nuėjo prie vairuotojo. Ar kažką E. su J. sakė T., kai jis buvo priremtas prie lango, pasakyti dabar negali. Matyt kažką šnekėjo, ji tiksliai nepamena, nepamena, ar grasino susidorojimu”. Liudytojas V. Š. nurodė, kad “tas E. nuėjo prie T., kiek matė, prispaudė savo kūnu, kiek pamena, jį prie autobuso lango ir ištraukė mobilųjį telefoną iš striukės kišenės. E. tai darė vienas. J. tuo metu sėdėjo prie jo. A. irgi sėdėjo, bet truputį toliau. Konkretaus pokalbio tarp E. ir T. negirdėjo, nežino, ar jie kalbėjo. Ar J. su T. kalbėjo, taip pat negirdėjo”. Apie J. G. veiksmus prieš nukentėjusįjį šis liudytojas nepaaiškino, galimai dėl to, kad sėdėjo atokiau ir ne viską gerai matė. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. G. neigė tik vieną aplinkybę, jog jis nelaikė kaltinamojo rankų taip kaip nurodyta kaltinamajame akte. Nors ši aplinkybė neturi jokios įtakos nusikalstamos veikos kvalifikacijai, tačiau teismas vertina, jog ši aplinkybė yra nustatyta. Teismas tiki nuosekliais nukentėjusiojo parodymais, kuris paaiškino teisiamajame posėdyje, jog prie jo iš karto priėjo abu kaltinamieji, J. G. pradėjo su juo šnekėti, S. jį prispaudė, o visa kita ką jie sakė toliau yra tiesa. Kad apieškojo kuprinę J. G., kad E. S. pagrobė telefoną, jie (kaltinamieji) sakė tiesą. Jei jo rankų nebūtų laikę, būtų bandęs priešintis. Kaltinamasis J. G. atsakydamas į gynėjo RamūnoVanago klausimą dėl aplinkybės ar jis laikė kaltinamojo rankas, pastarasis paaiškino, kad gali būti, kad dėl praėjusio ilgo laiko neatsimena. Teismo vertinimu, be kaltinamųjų prisipažinimo, surinkti, iš esmės vienas kitą patvirtinantys, įrodymai patvirtina kaltinamųjų kaltę – telefono pagrobimą panaudojus smurtą. J. G. apieškojo nukentėjusiojo kišenes ir liepė atiduoti mobiliojo ryšio telefoną, o pastarajam atsisakius atiduoti E. S. rankomis prispaudė nukentėjusįjį prie lango. Tuo metu J. G. apieškojo nukentėjusiojo T. P. kuprinę, o nieko neradęs laikė nukentėjusiojo T. P. rankas, tuo tarpu E. S. viena ranka laikė nukentėjusįjį prispaudęs prie lango, kita ranka iš dešinės pusės kišenės paėmė mobiliojo ryšio telefoną. Iš byloje surinktų įrodymų visumos matyti, kad abu kaltinamieji veikė bendrai. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas). Kaltinamųjų veiksmai prieš nukentėjusįjį buvo koordinuoti, vienas kitą papildantys. Fizinio smurto vartojimas pasireiškė nukentėjusiojo prispaudimu prie lango (E. S.), rankų laikymų (J. G.). Net jeigu nukentėjusysis nebūtų laikomas prispaustas, t. y. fizinis smurtas nebūtų naudotas jo atžvilgiu, telefoną būtų pats atidavęs jam pagrasinus, akivaizdu, kad jis jį atituotų ne savo noru ir veika vis tiek atitiktų plėšimo požymius.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamųjų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.

Skirdamas bausmę J. G., teismas vertina visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes bei atsižvelgia į BK 54 str., 56 str. nuostatas. J. G. padarė tyčinį, apysunkį nusikaltimą, praeityje yra teistas (t. 1, b. l. 99-109). Kaltinamasis nebaustas administracine tvarka (t. 1, b.l. 110). J. G. į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupę neįrašytas (t. 1, b. l. 119. Jis nėra gydytas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (t. 1, b. l. 117). J. G. yra nepilnametis jam šiuo metu yra 16 metų, nusikalstamos veikos padarymo metu 15 metų. Jis šiuo metu atlieka bausmę Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje. Kiek dar ikiteisminių tyrimų pradėta dėl jo galimai nusikalstamų veikų, kaltinamasis tiksliai nežino, tačiau teisiamajame posėdyje patvirtino, jog tai ne vienintelis tyrimas. Skirdamas bausmę nepilnamečiui J. G., teismas, be bendrų bausmės skyrimo pagrindų, atsižvelgia ir BK XI skyriuje išdėstytas teisės normas bei į BK 91 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas (tėvai nepilnamečiu nesirūpina, augina močiutė) socialinę brandą - nesugeba tinkamai įvertinti savo veiksmų ir pasekmių, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą (iki šiol buvo taikytas laisvės apribojimas), nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (išvadų nedaro, pradėta daug ikiteisminių tyrimų). J. G. auga su močiute (M. S.), be tėvų priežiūros, auklėjimo (tėvams dėl girtavimo apribotos teisės). Močiutė stengiasi rūpintis J. G., pergyvena dėl jo tokio elgesio, tačiau ji pati kiek neadekvačiai suvokia J. G. veiksmus (jai atrodo, kad jis nieko blogo nepadarė nukentėjusiajam, t. y. jo nesumušė, o kuprinės kraustymą vertina kaip vaikų žaidimą).

Kaltinamojo J. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad jis nusikalstamą veiką pilnai prisipažįsta, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, ta, jog nusikalstama veika įvykdyta bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje padarymą įstatymas numato tik arešto ir laisvės atėmimo bausmes. Teismo vertinimu, arešto bausmė yra per švelni, nes nors J. G. yra labai jauno amžiaus, tačiau teistas 2 kartus, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Tokiu būdu matyti, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Jam turi būti paskirta bausmė, kuri atgrasintų jį nuo nusikaltimų darymo ateityje. Teismas vertina, kad jam turi būti paskirta bausmė mažesnė nei vidurkis, atsižvelgiant į jauną jo amžių, nesugebėjimą adekvačiai vertinti savo veiksmų. J. G. šiuo nuosprendžiu konstatuotą nusikalstamą veiką padarė 2014-12-18, tai yra iki jo atžvilgiu buvo priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-01 nuoprendis, kuris yra neįsiteisėjęs (išsiųstas į apeliacinę instanciją), todėl nuosprendžiai nebendrintini vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 dalimis. Kaltinamajam J. G. ikiteisminio tyrimo metu skirtos kardomosios priemonės (rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruoti policijos įstaigoje) naikintinos kaip netikslingos, nes jis atlieka laisvės atėmimo bausmę.

Skirdamas bausmę kaltinamajam E. S. teismas atsižvelgia į tai, kad jis teistas 1 kartą, tačiau jo atžvilgiu yra atliekama daug ikiteisminių tyrimų, tame tarpe įtarimai pareikšti dėl pėšimo (t. 1, b. l. 132-135). Teisiamajame posėdyje kaltinamasis nurodė, kad tokių veikų yra atlikęs apie 4 kartus, elgėsi ne taip pat, jis paimdavo iš rankų telefoną ir greit pabėgdavo. Kaltinamasis teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis baustas administracine tvarka. Jis Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas (t. 1 b. l. 154), psichikos sveikatos centre, Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė (t. 1 b. l. 152-153). Iš Kauno “Aitvaro” mokyklos charakteristikos matyti, kad mokykloje moksleivis elgiasi gerai, drausmingas, geranoriškai bendrauja su mokytojais (t. 1, b. l. 156). Jam yra 16 metų, nusikalstamą veiką įvykdė būdamas 15 metų. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog nusikalstamą veiką pilnumoje pripažino ir gailisi. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstama veika įvykdyta veikiant bendrininkų grupėje. Atsižvelgiant į didelį atliekamų ikiteisminių tyrimų skaičių jo atžvilgiu, jo ankstesnį teistumą, teismo vertinimu, jam turi būti skiriama griežta bausmė, kuri padėtų jam suvokti nusikalstamų veikų padarymo neigiamas pasekmes, sulaikytų jį nuo noro ateityje nusikalsti.

Šiuo nuosprendžiu skirta bausmė, vadovaujantis BK 63 str. 4, 9 dalimi, turėtų bendrintina, su 2015-02-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu skirta laisvės apribojimo bausme, tačiau remiantis teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, 2015-11-23 Kauno miesto apylinkės teisme yra paskirtas teikimo Nr. T-2136-667/2015 nagrinėjimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo. Atsižvelgiant į šią aplinkybę teismas bausmių nebendrina, tai padarys vėliau, gavęs atskirą teikimą, įsiteisėjus priimtiems sprendimams.

Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, atsižvelgus į tai, kad kaltinamieji prisipažįsta kaltais, o byloje procesas vyko BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka, kaltinamiesiems paskirtos bausmės mažintinos vienu trečdaliu.

Byloje nukentėjusiojo T. P. atstovė, mama, D. P. pareiškė civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 10) 203 Eur sumai padarytai turtinei žalai atlyginti bei 1500 Eur. neturtinei žalai atlyginti. Prašomą atlyginti turtinę žalą sudaro pagrobto telefono vertė (699 Lt su PVM) ir SIM kortelė, kurios vertė 10 Lt. Teisiamajame posėdyje pareikštą civilinį ieškinį dėl patirtos moralinės žalos motyvavo tuo, kad nors vaiko sveikatos sutrikdymo pinigais išmatuoti negalima, tačiau visa šeima patyrė moralinius ir dvasinius išgyvenimus, buvo nerimo naktys, vaikas lankėsi pas psichologą, dėl šio įvykio šeima patyrė didelį stresą, toks įvykis, susidūrimas su J. G., yra ne pirmą kartą. T. P. po šio įvykio pradėjo saugotis, bijojo išeiti į miestą, jautėsi nejaukiai, jam buvo grasinama, jis patyrė psichologinę traumą. Kaltinamieji ir jų atstovai pagal įstatymą turtinę žalą pripažino, neginčijo jos dydžio, o dėl prašomos moralinės žalos nurodė, kad ji per didelė.

Šioje byloje turtinė žala yra pagrįsta, tai patvirtina Omnitel garantinė pažyma, PVM sąskaita faktūra (t. 1, b. l. 28, 30). Iš šių dokumentų matyti, kad pagrobtas iš T. P. telefonas pirktas 2014-08-13 (iki įvykio prieš 4 mėn.) ir jo kaina su PVM yra 699 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad civilinis ieškinys dėl turtinės žalos padarymo pagrįstas, kaltinamieji ir jų atstovai sutiko su tokio dydžio žala, civilinys ieškinys tenkintinas pilnai ir solidariai iš kaltinamųjų J. G. bei E. S. priteistina 203 Eur suma.

Teismui abejonių nekyla, kad kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais buvo padaryta ne tik turtinė, bet ir neturtinė žala. Neabejotinai T. P. patyrė baimę, netikrumą, išgastį. Vaiko nesaugumo jausmas, nerimas, baimė paveikė visą jo šeimą. Nėra konkrečios metodikos, kuria remiantis teismas apskaičiuotų patirtą neturtinę žalą. Teismas spręsdamas neturtinės žalos dydžio nustatymą vertina kilusias pasekmes, nusikaltimo trukmę, taip pat ir kaltinamųjų turtinę padėtį. Nežiūrint į tai, kad objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusiojo išgąstis būtų sukėlęs didelių neigiamų pasekmių, liekamųjų reiškinių nukentėjusiojo sveikatai nėra, tačiau atsižvelgtina, kad nukentėjusysis nepilnametis (nesusiformavusi, jautri asmenybė), dėl ko nusikaltimo padarymas prieš jį suteikė jam didelį nerimą, nesaugumo jausmą. Kaltinamųjų turtinės padėties teismas nevertina kaip geros, nes jie savo lėšų kol kas neturi, J. G. augina pensininkė močiutė, o jis pats atlieka laisvės atėmimo bausmę. Teismas, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, sunkią kaltinamųjų turtinę padėtį, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalys), kartu atsižvelgdamas į susiformavusią teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, mano, jog visiškai pakankamas ir teisingas neturtinės žalos atlyginimas už kaltinamųjų veiksmais sukeltą nerimą, baimę, netikrumo jausmą nukentėjusiajam yra 250 Eur.

Kaltinamieji nusikalto būdami nepilnamečiai. Pagal CK 6.276 straipsnio 1 dalį, nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Šio straipsnio 3 dalyje pasakyta, kad straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų pareiga atlyginti žalą pasibaigia, kai padaręs žalą asmuo sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai. Tai reiškia, kad šiuo nuosprendžiu nustatytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas iš kaltinamųjų. Neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų žalai atlyginti – subsidiariai iš jų atstovų pagal įstatymą – M. S. ir O. V. kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimui.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. G. pripažinti kaltu pagal BK 180 str. 1 d. ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmę atlikti nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę skirti 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Kardomąsiais priemones – rašytinį pasižadėjimą bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje paskelbus nuosprendį panaikinti.

E. S. pripažinti kaltu pagal BK 180 str. 1 d. ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmę atlikti nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę skirti 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Priteisti solidariai iš J. G. bei E. S., o neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų žalai atlyginti – subsidiariai iš jų atstovų pagal įstatymą – M. S. ir O. V. kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimui 203 Eur. ir 250 Eur. neturtinės žalos atlyginimui.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.