Kauno apygardos teismo nutartis

nerengiant teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinio atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2025 m. lapkričio 20 d. nutarties, kuria jis įtrauktas į baudžiamąją bylą civiliniu atsakovu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kaltinamojo R. B. gynėjas advokatas Vytautas Sirvydis 2025 m. spalio 21 d. teisiamajame posėdyje pareiškė prašymą į baudžiamąją bylą Nr. 1-3253-408/2025 civiliniu atsakovu įtraukti Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą.

2. Kauno apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 20 d. nutartimi kaltinamojo gynėjo prašymą tenkino – Kauno apskrities vyriausiąjį komisariatą įtraukė į baudžiamąją bylą Nr. 1-3253-408/2025 civiliniu atsakovu, kadangi kaltinamasis R. B. veikė tarnybos metu.

3.1. Kaltinamasis ir atsakovas baudžiamojoje byloje yra Kauno apskrities VPK statutinis pareigūnas, o ne darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį. Todėl Kauno apskrities VPK, kaip darbdavys, negali būti laikomas civiliniu atsakovu baudžiamojoje byloje dėl jo pareigūno veiksmais padarytos žalos. Už valstybės tarnautojų ar pareigūnų veiksmais padarytą žalą yra atsakinga valstybė, vadovaujantis CK 6.271 ir 6.272 straipsniais. Kauno apskr. VPK galėtų būti nebent atsakovės – Lietuvos valstybės atstovu. Prievartos panaudojimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos policijos įstatyme. Fizinės prievartos ar specialiųjų priemonių panaudojimas, sulaikant teisės pažeidėją, nelaikomas procesine prievartos priemone BPK ar CK 6.272 straipsnio prasme. Dėl šios priežasties valstybė, ar policijos įstaiga, negali būti atsakinga pagal CK 6.272 straipsnį už asmens sulaikymo metu panaudota galimai pertekline fizine prievarta jam padarytą žalą. Ne bet koks neteisėtas veiksmas, kurį atliko pareigūnas tarnybos metu, gali būti pagrindas taikyti CK 6.271 straipsnį. Nagrinėjamu atveju smurtiniai veiksmai buvo atlikti, ne sulaikant ieškovą ar naudojant fizinę prievartą siekiant jį sulaikyti, o jį jau sulaikius ir patalpinus į tarnybinį automobilį. Šiuo atveju smurtiniai veiksmai nėra susiję su pareigūnui pavesta tarnybine užduotimi reaguoti į įvykį, o buvo atlikti, savavališkai apsisprendžiant taip elgtis, nesant bent regimo tarnybinio būtinumo. Žala buvo padaryta, ne vykdant viešosios valdžios funkcijas, ir dėl to šioje situacijoje Kauno apskrities VPK, ar valstybė, negali būti laikomi materialiai atsakingi už kaltinamojo veiksmais padarytą žalą. BPK nėra numatyta išimčių, leidžiančių į baudžiamąją bylą atsakovu įtraukti valstybę. Teisės aktuose nėra įtvirtinta valstybės atstovavimo baudžiamosiose bylose tvarka ar ją atstovaujančių institucijų. Dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų padaryta žala gali būti vertinama ir priteisiama tik civilinėse arba administracinėse bylose, nustačius valstybės civilinės atsakomybės sąlygas, o ne baudžiamajame procese, kuriame yra teisiamas nusikalstamą veiką galimai padaręs pareigūnas. Šioje baudžiamojoje byloje susiklosčiusi situacija neatitinka teisės aktuose nustatytų sąlygų, kurioms esant gali būti sprendžiama dėl valstybės civilinės atsakomybės.