Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. Ž. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas Ž. Ž. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu, kuriuo prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo ir diskriminacijos bei 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl bendravimo galimybių apribojimo.

Pareiškėjas Ž. Ž. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jiems buvo pranešta tinkamai, teismo šaukimais (49, 51 b. l.). Pareiškėjas Ž. Ž. skundu (2 b. l.) prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepimu (42–46 b. l.) taip pat prašo bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant.

Pareiškėjas Ž. Ž. skunde (2 b. l.) nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2013 m. liepos 10 d. iki 2015 m. balandžio 2 d. Per šį laikotarpį ne kartą kreipėsi į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją, kad jam būtų suteiktas ilgalaikis pasimatymas su žmona, bet jo prašymai buvo atmetami ir ilgalaikiai pasimatymai nebuvo suteikiami. Nurodė, kad jam būnant Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2014 m. gruodžio 10 d. iki 2015 m. sausio 30 d. jo banko sąskaitai buvo uždėtas areštas pagal Klaipėdos miesto antstolio 2014 m. gruodžio 10 d. patvarkymą, kol Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 30 d. šį patvarkymą pripažinimo neteisėtu. Per visą šį laikotarpį neturėjo galimybių bendrauti su artimaisiais, t. y. rašyti laiškų, nes negalėjo įsigyti pašto ženklų, vokų ir skambinimo kortelių. Šių reikmenų galima įsigyti tik Šiaulių tardymo izoliatoriaus parduotuvėje pagal nustatytus teisės aktus, bet jam šia teise nebuvo įmanoma pasinaudoti. Kreipėsi į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją dėl pašto ženklų bei vokų skyrimo iš įstaigos lėšų, bet jam buvo atsakyta, jog susirašinėjimą su artimaisiais apmoka patys suimtieji. Dėl išvardintų aplinkybių patyrė daug neigiamų ir dvasinių psichologinių išgyvenimų. Dėl ribotų galimybių bendrauti bei ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo su žmona pablogėjo santykiai, atsirado įtampa, prarandamas abipusis artimas ryšys. Nurodė, kad labai išgyvena, pergyvena, dėl nežinojimo, kokia artimųjų sveikata (kai kurie tuo metu sirgo), prarado ryšį su motina, kuri pakeitė gyvenamąją vietą ir kitos negalėjo sužinoti. Pareiškėjas nurodė, kad artimieji negaudami iš jo laiškų nežinojo, kas su juo vyksta, nes jam parašo, o jis negali atsakyti. Tai sukėlė dvasinius išgyvenimus abiem pusėms. Be ilgalaikių pasimatymų prarandamas artimas ryšys su šeima, t. y. žmona, tuo labiau, jog tai vyksta ilgą laiką. Kyla daug su tuo susijusių dvasinių išgyvenimų. Norėdamas pasveikinti artimuosius turėjo skolintis iš kitų suimtųjų pašto ženklą, norint paskambinti – taksofono kortelę. Tai sukėlė rūpesčių dėl jų atidavimo, kilo tarpusavio konfliktas bei papildomi psichologiniai išgyvenimai.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (42–46 b. l.) nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodė, jog pareiškėjas skundžiasi, kad jam Šiaulių tardymo izoliatoriuje draudžiami ilgalaikiai pasimatymai. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad suimtaisiais laikomi: nuteistieji arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laivės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kuriems nuosprendžiai įsiteisėjo, – iki jų pasiuntimo į areštines ar pataisos įstaigas (1 p.); nuteistieji arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laivės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kurie, vadovaudamiesi Baudžiamojo proceso kodekso 315 straipsnio nuostatomis, pareiškė norą atlikti bausmę, – iki jų pasiuntimo į areštines ar pataisos įstaigas (2 p); nuteistieji arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kuriems nuosprendis įsiteisėjo ir kurie ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo, nagrinėjančio bylą teisiamajame posėdyje, nutartimi iki penkiolikos parų palikti tardymo izoliatoriuose ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme (3 p.); nuteistieji, kuriems panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas arba lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų, arba lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, – iki jų pasiuntimo į pataisos įstaigas (4 p.). Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 98 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems, paliktiems atlikti ūkio darbų kardomojo kalinimo vietose, laisvės atėmimo vietų ligoninėse arba kalėjimuose, kuriuose nėra galimybių suteikti ilgalaikių pasimatymų, vienas ilgalaikis pasimatymas pakeičiamas trimis trumpalaikiais pasimatymais. Be to, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 65 punkte įtvirtinta, kad pasimatymai tardymo izoliatoriuose vyksta be fizinio kontakto. Pastarųjų teisės normų formuluotės rodo, kad ilgalaikių pasimatymų suteikimas pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktus suimtiesiems priskirtiniems asmenims tardymo izoliatoriuose nėra numatytas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014-04-30 nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-526/2014 pažymėjo: „suimtieji (nuteistieji) tardymo izoliatoriuose laikomi tam tikru tikslu (kaip minėta, ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti, dėl bylų nagrinėjimo teisme) ir tik tam tikrą neilgą laiko tarpą, todėl jie negali būti palyginamoje situacijoje su nuteistaisiais, kurie laikomi pataisos namuose, kadangi jų kalinimo tvarka ir aplinkybės iš esmės skiriasi.“ Minėtoje nutartyje taip pat akcentuota: „pareiškėjui jo buvimo tardymo izoliatoriuose metu buvo suteikta galimybė į trumpalaikius pasimatymus, nors ir ribojant juos, tačiau suteikiant minimalius priimtinus kontaktus, o ilgalaikių pasimatymų nesuteikimas tardymo izoliatoriuose laikytinas proporcinga teisės į privataus gyvenimą ribojimo priemone, atsižvelgiant į asmens (pareiškėjo) buvimo tardymo izoliatoriuje laiką, <…> vertintina, kad šiuo atveju pareiškėjas nebuvo kankinamas, su juo nebuvo nežmoniškai ar žeminančiai elgiamasi, todėl nėra ir Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo, kartu ir iš jo išplaukiančių nacionalinių teisės aktų nuostatų (BVK, Suėmimo vykdymo įstatymo) pažeidimo“. Pastebėtina ir tai, kad, pagal Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2006-01-11 priimtų Europos kalinimo įstaigų taisyklių nuostatas, kaliniams turi būti užtikrinta teisė bendrauti su giminėmis ir kitais asmenimis, tačiau bendravimas ir pasimatymai gali būti apribojami, jei to reikia tinkamai įstaigos tvarkai, saugumui ir apsaugai palaikyti (šių taisyklių 22.4 punktas). Pareiškėjas Ž. Ž. su prašymais suteikti ilgalaikius pasimatymus su žmona kreipėsi du kartus – 2014-04-18 ir 2015-02-09. Į abu prašymus jam buvo atsakyta raštu ir paaiškinta, kad Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatyme suimtųjų teisė į ilgalaikius pasimatymus nėra numatyta. Atsakovas pažymi, kad iš išdėstytų teisės normų turinio ir pastarųjų praktinio taikymo teismų praktikos darytina išvada, kad pareiškėjo skunde dėstomos pretenzijos dėl ilgalaikių pasimatymų draudimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje neturi teisinio pagrindo, nes Šiaulių tardymo izoliatoriuje ilgalaikiai pasimatymai dėl įstaigos specifikos neteikiami. Nurodė, kad Suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnyje užfiksuota, kad suimtiesiems pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis skaičius neribojamas, tačiau pasimatymą tardymo izoliatoriaus administracija leidžia tik norinčio pasimatyti suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu sutikimu. Šis sutikimas gali būti vienkartinis arba daugkartinis. Jei ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis ar jį atliekantis prokuroras arba teismas, kurio žinioje yra byla, nesutinka leisti suimtajam pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis, suimtajam ir tardymo izoliatoriaus administracijai turi būti pateikiamas motyvuotas sprendimas. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių XI skyriuje nustatyta suimtųjų pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis tvarka. Minėtų taisyklių 61 punkte nurodyta, kad suimtieji ir Suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyti nuteistieji tardymo izoliatoriuje turi teisę pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis tik esant ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniam sutikimui. Rašytinis sutikimas turi būti patvirtintas atitinkamai prokuratūros ar teismo herbiniu antspaudu ir registruotas jį išdavusioje institucijoje. Minėtų taisyklių 63 punktas numato, kad asmuo, atvykęs pasimatyti su suimtuoju, tardymo izoliatoriaus siuntinių, perdavimų ir smulkiųjų paketų su spauda priėmimo biure rašo prašymą suteikti pasimatymą. Prašymą kartu su ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu sutikimu šis asmuo įteikia biuro darbuotojui. Trumpalaikių pasimatymų suteikimas/nesuteikimas nepriklauso nuo Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos, o nuo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinio sutikimo bei nuo asmens, atvykusio pasimatyti su suimtuoju, rašytinio prašymo suteikti pasimatymą. Atsakovas pažymi, kad trumpalaikiai pasimatymai su artimaisiais yra suimtųjų teisė, o ne pareiga, todėl atsakovas negali būti atsakingas už tai, kad suimtieji patys nesinaudoja jiems suteiktomis teisėmis. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas turėjo tik vieną trumpalaikį pasimatymą su žmona 2014-04-16.

Atsakovas atsiliepime (42–46 b. l.) taip pat nurodė, kad pareiškėjas teismui skundžiasi, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija jam neskyrė pašto ženklų, vokų ir skambinimo kortelių laikotarpiu nuo 2014-12-10 iki 2015-02-28. Atsakovas pažymi, kad suimtųjų teisė susirašinėti ir skambinti yra numatyta Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatyme, o detalesnė jų tvarka nustatyta Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse. Suėmimo vykdymo įstatymo 15 straipsnyje numatyta suimtųjų teisė teikti pasiūlymus, prašymus (pareiškimus), peticijas ir skundus, 16 straipsnyje ­­– suimtųjų teisė susirašinėti, 23 straipsnyje – suimtųjų teisė paskambinti telefonu. Suėmimo vykdymo įstatymo 16 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad siunčiamų laiškų pašto išlaidas apmoka patys suimtieji. Jeigu suimtasis pageidauja susirašinėti su savo gynėju, bet asmeninėje sąskaitoje neturi pinigų vokams, pašto ženklams, rašymo priemonėms ir popieriui įsigyti ir jų prašo, tardymo izoliatoriaus administracija privalo aprūpinti jais suimtąjį iš šios įstaigos lėšų. 15 straipsnio 6 dalyje taip pat numatyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija privalo aprūpinti suimtąjį pašto ženklais, rašymo priemonėmis, vokais, jeigu suimtasis asmeninėje sąskaitoje neturi pinigų ir jų prašo. Iš nuoseklios teisės aktų analizės matyti, kad suimtieji laiškų pašto išlaidas apmoka patys. Įstaiga apmoka susirašinėjimą tik vieninteliu atveju: pareiškėjo nemokumo atveju (neturi asmeninėje sąskaitoje pinigų) susirašinėjimas vykdomas su gynėju arba pareiškėjas siunčia peticiją, skundą, prašymą ar pareiškimą valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnams ir tarnautojams, nevyriausybinėms organizacijoms ir tarptautinėms institucijoms. Suimtųjų susirašinėjimas su artimaisiais yra apmokamas paties suimtojo. Pareiškėjo pretenzijos dėl to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija neskyrė jam pašto ženklų (neapmokėjo jo susirašinėjimo su artimaisiais), yra nepagrįstos ir prieštaraujančios teisės aktams, kuriuos įgyvendina suėmimą vykdanti institucija – Šiaulių tardymo izoliatorius. Be to, pareiškėjas nebuvo pateikęs jokių prašymų skirti jam pašto ženklų ar vokų. Suimtųjų teisė paskambinti yra reglamentuota Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 23 straipsnyje, o detalizuota Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse. Suėmimo vykdymo įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad suimtajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita. Vienas pokalbis telefonu negali trukti ilgiau kaip 15 minučių. Telefoninio pokalbio išlaidas, kai nesinaudojama ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita, apmoka pats suimtasis. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 74 punkte numatyta, kad Tardymo izoliatoriaus direktorius privalo užtikrinti, kad suimtiesiems būtų sudarytos sąlygos paskambinti telefonu ir nustato taksofono kortelių įsigijimo tvarką. Pareiškėjas nesiskundžia, kad tardymo izoliatoriaus administracija jam trukdė/neleido paskambinti, jis tiesiog teigia, kad įstaiga jam neskyrė skambinimo kortelių. Atsakovas pažymi, kad, įgyvendinant Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 74 punktą, 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 1/01-128 buvo patvirtintas Taksofono kortelių įsigijimo tvarkos aprašas. Jame numatyta, kad taksofono korteles suimtieji įsigyja Šiaulių tardymo izoliatoriaus parduotuvėje. Pažymėjo, kad jokie teisės aktai nenustato tardymo izoliatorių administracijai apmokėti suimtųjų pokalbius telefonu ar skirti jiems taksofono korteles, todėl pareiškėjo teiginiai neva dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus kaltės nutrūkusių jo socialinių ryšių su šeima neturi jokio pagrindo.

Be to, atsakovas atsiliepime (42–46 b. l.) nurodė, kad deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą Civilinio kodekso 6.246–6.249 straipsniuose. Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) privalo būti tenkinamas tik nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-1355/2010). Atsakovas pažymėjo, kad dėl psichologinio sukrėtimo ar kitų dvasinių išgyvenimų konsultuoja įstaigos psichiatras. Apsilankymas pas psichiatrą fiksuojamas Asmens sveikatos istorijoje. Iš pareiškėjo Ž. Ž. asmens sveikatos istorijos matyti, kad per jo buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpį jis tik vieną kartą (2014-08-21) lankėsi pas įstaigos psichiatrą, kuomet skundėsi tiesiog skausmu ir nemiga (nes viską girdi). Taip pat matyti, kad pareiškėjas yra turėjęs galvos traumą, dėl ko dažniausias jo nusiskundimas pas gydytojus ir buvo galvos skausmai. Pareiškėjas nurodo neteisėtus atsakovo veiksmus, tačiau nenurodo jokių požymių, kuriais jam pasireiškė neturtinė žala, pareiškėjas grindžia savo poziciją tik skunde nurodytomis frazėmis, kurios yra šabloninės kaip ir kitų pareiškėjų. Pareiškėjas neįrodė, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, nes Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija veikė taip, kaip privalo elgtis teisės aktų nustatyta tvarka, nepateikta jokių pagrindžiančių pareigūnų kaltę dokumentų, nenustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp pareigūnų veiksmų ir pareiškėjo nurodomos neturtinės žalos. Tai, kad pareiškėjo socialiniai ryšiai ir bendravimas jo kalinimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu buvo apribotas, yra natūralu, nes kiekvienam sulaikytam asmeniui tai daugiau ar mažiau sukelia diskomfortą ar stresą. Tačiau tai nėra pagrindas priteisti neturtinę žalą. Be to, pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų, nedetalizavo aplinkybių, dėl kurių patyrė tariamą neturtinę žalą, skundą grindė abstrakčiais teiginiais, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip jis apskaičiuotas. Atsakovo nuomone, pareiškėjas kreipėsi į teismą galimai siekdamas turtinės naudos, tačiau neįrodė, kad patyrė skunde nurodytus išgyvenimus, fizinius nepatogumus, papildomą diskomfortą bei gyvenimo kokybės pablogėjimą.

Pareiškėjo Ž. Ž. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl 18 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kadangi pareiškėjui Šiaulių tardymo izoliatoriuje nebuvo suteikiami ilgalaikiai pasimatymai, nebuvo skiriami pašto ženklai, vokai ir taksofono kortelės iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus lėšų.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ar savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės ar savivaldybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad nukentėję asmenys turi teisę į žalos atlyginimą, jei tenkinamos trys sąlygos: nustatyti neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšys. Šios trys valstybės ir (ar) savivaldybės atsakomybės atsiradimo sąlygos yra kumuliacinės ir vienos iš jų nebuvimo pakanka prašymui dėl žalos atlyginimo atmesti (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. A525-1355/2010, A62-1119/2011 ir kt.).

Teismas pažymi, kad neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, jog valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.271 str.). Be to, sprendžiant dėl atitinkamos valstybės institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos valstybės institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Dėl ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad suimtiesiems pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis skaičius neribojamas, tačiau pasimatymą tardymo izoliatoriaus administracija leidžia tik norinčio pasimatyti suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu sutikimu. Šis sutikimas gali būti vienkartinis arba daugkartinis. Jei ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis ar jį atliekantis prokuroras arba teismas, kurio žinioje yra byla, nesutinka leisti suimtajam pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis, suimtajam ir tardymo izoliatoriaus administracijai turi būti pateikiamas motyvuotas sprendimas.

To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad vienas suimtojo pasimatymas gali trukti ne ilgiau kaip dvi valandas. Suėmimo vykdymo įstatyme, kitaip nei Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 94 straipsnio 1 dalyje, kuri suteikia teisę į ilgalaikius pasimatymus, suimtam asmeniui nėra suteikiama teisė į ilgalaikius pasimatymus. Bylos medžiaga nustatyta, jog pareiškėjas pasinaudojo teise į trumpalaikį pasimatymą – 2014 m. balandžio 16 d. turėjo trumpalaikį pasimatymą su žmona.

Pagal BVK bei Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių nuostatas, palikti tardymo izoliatoriuose ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme asmenys turi teisę į trumpalaikius, o ne ilgalaikius pasimatymus, o ilgalaikiai pasimatymai suteikiami tik nuteistiesiems, kurie atlieka bausmę pataisos namuose, nepilnamečių pataisos namuose, kalėjimuose, atvirosiose kolonijose. Kadangi paprastai tardymo izoliatoriuose paliekami asmenys tam tikram neilgam laikui (ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti, dėl bylų nagrinėjimo teisme), tik trumpalaikių pasimatymų tokiems asmenims galimybė taip pat negali būti laikoma neproporcinga asmens teisės į privatų gyvenimą ribojimo priemone (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 30 d. Nutartis administracinėje byloje Nr. A261-526/2014).

Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą, kadangi Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad tam, jog būtų taikomas Konvencijos 3 straipsnis, netinkamas elgesys (nepriimtinos kalinimo sąlygos) turi pasiekti minimalų sunkumo laipsnį, kuris priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip pažeidimo trukmė, fizinis ir psichinis poveikis nukentėjusiajam, o tam tikrais atvejais – asmens lyties, amžiaus ir sveikatos būklės (žr., pvz., 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 44558/98, 100–101 paragrafai). Kadangi nagrinėjamu atveju, kaip minėta, pareiškėjui jo buvimo tardymo izoliatoriuje metu buvo suteikta galimybė į trumpalaikius pasimatymus [...], suteikiant minimalius priimtinus kontaktus, o ilgalaikių pasimatymų nesuteikimas tardymo izoliatoriuose laikytinas proporcinga teisės į privataus gyvenimą ribojimo priemone [...], vertintina, kad šiuo atveju pareiškėjas nebuvo kankinamas, su juo nebuvo nežmoniškai ar žeminančiai elgiamasi, todėl nėra ir Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo, kartu ir iš jo išplaukiančių nacionalinių teisės aktų nuostatų (BVK, Suėmimo vykdymo įstatymo) pažeidimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 30 d. Nutartis administracinėje byloje Nr. A261-526/2014).

Pareiškėjo argumentas, kad jis kaip suimtasis, laikomas tardymo izoliatoriuje, diskriminuojamas kitų nuteistųjų atžvilgiu, taip pat nėra pagrįstas, kadangi suimtieji (nuteistieji) tardymo izoliatoriuose laikomi tam tikru tikslu (ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti, dėl bylų nagrinėjimo teisme) ir tik tam tikrą laiko tarpą, todėl jie negali būti palyginamoje situacijoje su nuteistaisiais, kadangi jų kalinimo tvarka ir aplinkybės iš esmės skiriasi.

Šiuo atveju neteisėtų Šiaulių tardymo izoliatoriaus veiksmų, susijusių su ilgalaikių pasimatymų nesuteikimu pareiškėjui, nenustatyta.

Dėl pašto ženklų ir vokų neskyrimo

Suėmimo vykdymo įstatymo 15 straipsnis reglamentuoja suimtųjų teisę teikti pasiūlymus, prašymus (pareiškimus), peticijas ir skundus. Minėto įstatymo 15 straipsnyje numatyta, kad suimtieji turi teisę kreiptis su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais į valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnus ir tarnautojus, nevyriausybines organizacijas ir tarptautines institucijas. Nusikalstamą veiką tiriančiam ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui, teismui, kurio žinioje yra byla, Seimo kontrolieriui, teisingumo ministrui, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnams ir tarnautojams, tarptautinėms institucijoms, kurių kompetenciją priimti asmenų, kuriems suėmimas vykdomas Lietuvoje, pareiškimus yra pripažinusi Lietuvos Respublika, adresuoti pasiūlymai, prašymai (pareiškimai), peticijos ir skundai netikrinami ir turi būti išsiunčiami per vieną darbo dieną nuo jų gavimo momento. Atsakymai į suimtųjų pasiūlymus, prašymus (pareiškimus), peticijas ir skundus per dvi darbo dienas nuo jų gavimo momento pasirašytinai įteikiami suimtiesiems. Suimtiesiems draudžiama siųsti anoniminius skundus valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams. Be to, draudžiama kreiptis į valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnus bei tarnautojus ir nevyriausybines organizacijas su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais kitų suimtųjų ar nuteistųjų vardu arba ne per tardymo izoliatoriaus administraciją, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje numatytus atvejus. Suimtieji turi teisę tiesiogiai kreiptis į Respublikos Prezidentą, Seimo ar Vyriausybės narį, prokurorą, Seimo kontrolierių arba Teisingumo ministerijos atstovą šių asmenų lankymosi tardymo izoliatoriuose metu. Jeigu suimtasis asmeninėje sąskaitoje neturi pinigų vokams, pašto ženklams, rašymo priemonėms ir popieriui įsigyti ir jų prašo, tardymo izoliatoriaus administracija privalo aprūpinti jais suimtąjį iš šios įstaigos lėšų.

Suėmimo vykdymo įstatymo 16 straipsnis reglamentuoja suimtųjų teisę susirašinėti. Minėto įstatymo 16 straipsnis numato, kad suimtieji turi teisę siųsti giminaičiams ir kitiems asmenims ir gauti iš jų neribotą kiekį laiškų. Tardymo izoliatoriaus administracija suimtojo vardu gautus laiškus jam įteikia, taip pat suimtųjų įteiktus laiškus išsiunčia adresatams ne vėliau kaip per dvi darbo dienas nuo laiško gavimo dienos. Suimtųjų gaunami ir siunčiami laiškai ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi gali būti tikrinami, kad būtų užkirstas kelias nusikalstamoms veikoms ar kitiems teisės pažeidimams arba apsaugotos kitų asmenų teisės ir laisvės. Ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartyje turi būti nurodomi laiškų tikrinimo pagrindai, trukmė, būdas, asmenys, kurių siunčiami ar gaunami laiškai bus tikrinami, ir kitos aplinkybės, dėl kurių laiškus būtina tikrinti. Suimtųjų susirašinėjimas su gynėjais netikrinamas. Siunčiamų laiškų pašto išlaidas apmoka patys suimtieji. Jeigu suimtasis pageidauja susirašinėti su savo gynėju, bet asmeninėje sąskaitoje neturi pinigų vokams, pašto ženklams, rašymo priemonėms ir popieriui įsigyti ir jų prašo, tardymo izoliatoriaus administracija privalo aprūpinti jais suimtąjį iš šios įstaigos lėšų.

Iš Suėmimo vykdymo įstatymo 15 ir 16 straipsnio nuostatų analizės matyti, kad suimtieji pašto išlaidas apmoka patys, kai susirašinėja su giminaičiais ir kitais asmenims. Šiaulių tardymo izoliatorius apmoka pašto išlaidas suimtojo nemokumo atveju, jeigu suimtasis pageidauja susirašinėti su savo gynėju ar kreipiasi su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais į valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnus ir tarnautojus, nevyriausybines organizacijas ir tarptautines institucijas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, jog pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog Šiaulių tardymo izoliatorius, neskirdamas jam pašto ženklų ir vokų susirašinėjimui su giminaičiais iš įstaigos lėšų, kai jo banko sąskaitoje esančios lėšos buvo areštuotos, elgėsi neteisėtai, kadangi suimtieji pašto išlaidas, patirtas susirašinėjant su giminaičiais, apmoka patys. Šiuo atveju neteisėtų Šiaulių tardymo izoliatoriaus veiksmų taip pat nenustatyta.

Dėl taksofono kortelių neskyrimo

Suėmimo vykdymo įstatymo 23 straipsnis reglamentuoja suimtojo teisę paskambinti telefonu. Suėmimo vykdymo įstatymo 23 straipsnio 2 ir 3 dalyje nustatyta, jog suimtajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita. Vienas pokalbis telefonu negali trukti ilgiau kaip 15 minučių. Telefoninio pokalbio išlaidas, kai nesinaudojama ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita, apmoka pats suimtasis. Šiame straipsnyje numatytos suimtųjų teisės paskambinti telefonu įgyvendinimo tvarka nustatyta Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172, 74 punkte numatyta, kad tardymo izoliatoriaus direktorius privalo užtikrinti, kad suimtiesiems būtų sudarytos sąlygos paskambinti telefonu ir nustato taksofono kortelių įsigijimo tvarką. Taksofono kortelių įsigijimo tvarkos aprašo, patvirtinto Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 1/01-128 (15 b. l.), 3 punkte numatyta, kad taksofono korteles suimtieji įsigyja Šiaulių tardymo izoliatoriaus parduotuvėje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, jog teisės aktai nenumato galimybės suimtojo nemokumo atveju jam skirti iš įstaigos lėšų taksofono kortelių. Šiaulių tardymo izoliatorius, neskirdamas pareiškėjui taksofono kortelių iš įstaigos lėšų, kai jo banko sąskaitoje esančios lėšos buvo areštuotos, nepažeidė galiojančių teisės aktų. Šiuo atveju neteisėtų Šiaulių tardymo izoliatoriaus veiksmų taip pat nenustatyta.

Nenustačius Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (nėra atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindinės sąlygos), kitų viešosios atsakomybės sąlygų nustatinėjimas neturi teisinės prasmės, kadangi nenustačius bent vienos civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį sąlygos, valstybei ar savivaldybei nekyla pareiga atlyginti žalą.

Apibendrinant išdėstytus argumentus teismas konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjo skundą dėl 18 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo Ž. Ž. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl 18 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.