- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-23
- Bylos Nr.
- 2S-764-154/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-00734-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Matiukienė
- Suinteresuotas asmuo
- AB „Lietuvos draudimas“
- Pareiškėjas
- E. M.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens AB „Lietuvos draudimas“ atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-975-767/2014, kuria pareiškėjui E. M. iškelta fizinio asmens bankroto byla,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas E. M. kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Prašė iškelti jo atžvilgiu fizinio asmens bankroto bylą, paskirti bankroto administratoriumi S. B..
Šalies argumentai
E. M. nurodė, kad yra nemokus ir negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję ir kurių bendra suma viršija 25 LR Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas. Pareiškėjo įsiskolinimų bendra suma 2014-04-28 yra apie 67 679,00 Lt. Pareiškėjo manymu, yra visos sąlygos bankroto bylos iškėlimui. Teismo posėdžio metu pareiškėjo E. M. atstovas advokatas A. B. papildomai paaiškino, kad pasikeitė pareiškėjo pajamos, prisidėjo 1000,00 Lt atlyginimas, nes pareiškėjas nuo 2014 m. balandžio 7 d. įsidarbino, iš jo gaunamų pajamų nepilnamečių vaikų išlaikymui skiriama 500 Lt, jo paties pragyvenimui 500 Lt.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo AB „Lietuvos draudimas“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjo E. M. skolos suma neviršijo 25 000 Lt, todėl pareiškėjas nepagrįstai kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. E. M. pateikus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, skolos, kurios mokėjimo terminai suėjo, suma buvo 21 450 Lt. Pažymėjo, kad pareiškėjo skola atsirado dėl jo įvykdyto nusikaltimo, nes Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu E. M. buvo pripažintas kaltu pagal BK 281 str. 6 d., t. y. vairavo transporto priemonę neblaivus ir neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo žmogus. Kompensuodamas eismo įvykio metu padarytą žalą suinteresuoto asmens AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo 67 324 Lt žalos atlyginimą ir įgijo reikalavimo teisę į E. M..
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Radviliškio rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 30 d. nutartimi iškėlė pareiškėjui E. M. bankroto bylą.
Teismas nurodė, kad tarp pareiškėjo E. M. ir suinteresuoto asmens AB „Lietuvos draudimas“ Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012-10-30 nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis, pagal kurią E. M. įsipareigojo atlyginti suinteresuotam asmeniui AB „Lietuvos draudimas“ 67 324,00 Lt žalą ir sumokėti 25 procentus žyminio mokesčio (355,00 Lt), iš viso 67679,00 Lt, mokant kas mėnesį po 1700,00 Lt. Pareiškėjui netinkamai vykdant taikos sutarties sąlygas, Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014-02-20 nutartimi kreditoriui AB „Lietuvos draudimas“ buvo išduotas vykdomasis raštas išieškoti visą likusią skolos sumą – 67679,00 Lt. Todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjo skoliniai įsipareigojimai, kurių mokėjimo terminai suėję, sudaro apie 67 679,00 Lt. Teismas pažymėjo, kad iš VĮ „Registrų centro“ Šiaulių filialo informacijos matyti, kad E. M. nuosavybes teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi, iš VĮ „Regitra“ Kėdainių grupės pažymos matyti, kad E. M. savo vardu nėra įregistravęs transporto priemonių; pareiškėjas turi (duomenys neskelbtini) metų amžiaus sūnų, kurį išlaiko. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas pagal jo turtinę padėtį negali įvykdyti minėtų skolinių įsipareigojimų nurodytam kreditoriui, o skolinių įsipareigojimų suma, kurios pareiškėjas negali įvykdyti, akivaizdžiai viršija 25 MMA. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju teismui nebuvo pateikta duomenų, įrodančių pareiškėjo nesąžiningumą. Teismas nurodė, kad iškėlus bankroto bylą, kils pareiga bankroto administratoriui patikrinti pareiškėjo sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, galėjusių turėti įtakos tam, kad fizinis asmuo negali įvykdyti prievolių kreditoriams, pripažinimo negaliojančiais (FABĮ 12 str. 3 d.), tuo būdu galės būti patikrintos kreditorių abejonės dėl pareiškėjo nesąžiningumo, esant pagrindui, atstatomas pareiškėjo mokumas, tai atitiks kreditorių interesus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo AB „Lietuvos draudimas“ prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
1. Nurodo, kad Radviliškio rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 30 d. nutartimi patvirtino AB „Lietuvos draudimas“ ir E. M. sudarytą taikos sutartį, kuria E. M. įsipareigojo atlyginti 67 324 Lt žalą, bylinėjimosi išlaidas ir palūkanas dalimis, mokant kas mėnesį po 1700 Lt. Šias sumas E. M. turėjo mokėti nuo 2013-04-15. E. M. kiekvieną mėnesį mokėjo po 50 Lt žalos atlyginimo. E. M. pateikus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, skolos, kurios mokėjimo terminai suėjo, suma buvo 21 450 Lt (iki 2014 balandžio 28 d. E. M. turėjo sumokėti 22 100 Lt, bet sumokėjo 650 Lt). Teismo išduotame vykdomajame rašte dėl rašymo apsirikimo yra klaida, kadangi vykdomasis raštas negali pakeisti taikos sutartimi nustatytų mokėjimo sąlygų ir teismo nutartimi, kuria patvirtinta taikos sutartis, numatytų mokėjimo sąlygų.
2. Vadovaujantis FABĮ 5 str., teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jei paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 str. nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais arba jei paaiškėja, kad fizinis asmuo tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių (piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, azartinių lošimų ir kt.). E. M. skola atsirado dėl jo įvykdyto nusikaltimo. Tauragės rajono apylinkės teismo 2008-04-21 nuosprendžiu E. M. buvo pripažintas kaltu pagal BK 281 str. 6 d., nes E. M. 2007-08-25 vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, bei sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo žmogus. Tauragės rajono apylinkės teismo 2008-04-21 nuosprendžiu konstatuota, kad ir iki nusikaltimo padarymo E. M. šiurkščiai pažeidinėjo kelių eismo taisykles, jis vairavo transporto priemones, neturėdamas teisės jas vairuoti. E. M. neteko 60 procentų darbingumo šio eismo įvykio metu. Kompensuodamas 2007-08-25 eismo įvykio metu padarytą žalą AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiesiems išmokėjo 67 324 Lt žalos atlyginimą ir įgijo reikalavimo teisę į E. M.. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad E. M. tapo nemokus dėl nusikaltimo padarymo, kurį sąlygojo žalingi įpročiai - transporto priemonės vairavimas, esant neblaiviam, taip pat neturinčiam teisės vairuoti transporto priemonę. Visos E. M. skolos atsirado dėl šio nusikaltimo padarymo, nusikaltimo padarymą sąlygojo žalingi įpročiai.
3. Byloje nėra duomenų, ar per paskutinius 3 metus E. M. neturėjo nekilnojamojo turto arba transporto priemonių. Jei tokį turtą jis turėjo, spręstinas klausimas, kodėl tas turtas buvo perleistas. Taip pat nenustatyti duomenys apie E. M. sutuoktinę, sutuoktinių bendrą turtą ir sutuoktinės prievolę, ar galimybę išlaikyti mažametį vaiką. Dėl to nepagrįstai nuspręsta, kad vaiko išlaikymui būtina 500 Lt suma turi būti mokama tik iš E. M. turto ar pajamų. Neturint informacijos apie E. M. turtą per paskutinius 3 metus bei dėl kitų aukščiau išvardintų aplinkybių, E. M. bankroto byla negalėjo būti iškelta.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas E. M. prašo atskirąjį skundą atmesti.
Šalies argumentai
1. Suinteresuotam asmeniui AB „Lietuvos draudimas“ 2014 m. kovo 25 d. buvo išduotas vykdomasis raštas, be kita ko, ir dėl 67 679 Lt išieškojimo. 2014 m. balandžio 28 d. pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir jau po kreipimosi į teismą, ne vėliau kaip 2014 m. gegužės 5 d., kreditorius pateikė antstoliui vykdyti aukščiau minėtą vykdomąjį raštą; antstolis pradėjo priverstinius vykdymo veiksmus dėl 67 079 Lt skolos ir 4 950 Lt vykdymo išlaidų išieškojimo veiksmus. Pareiškėjas pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo metu neįtraukė antstolio į kreditorių sąrašą, nes pareiškėjas skolininku vykdymo procese tapo vėliau. Kaip matyti iš 2014-05-05 antstolio A. B. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjo skola antstoliui A. B. 2014-05-28 dienai sudarė 4950 Lt vykdymo išlaidų, todėl ši pareiškėjo skola antstoliui taip pat turi būti įtraukta prie skolinių įsipareigojimų, nes ji reikšminga sprendžiant pareiškėjo nemokumo klausimą. Vadinasi teismui nagrinėjant pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, buvo viršyta įstatymo reikalaujama 25 MMA skolinių įsipareigojimų suma, jų terminai buvo suėję (įskaitant ir antstolį).
2. Apeliantas pareiškėjo neblaivumą eismo įvykio metu visiškai nepagrįstai laiko nemokumą sukėlusią priežastimi, kai šiuo atveju neblaivumas buvo nusikaltimą kvalifikuojantis požymis bei viena iš galimai tarp kitų (nuovargis, tamsus paros metas, vairavimo įgūdžių stoka, nesaugus greitis ir pan., žr. 2008-04-21 nuosprendį) eismo įvykį lėmusių priežasčių. Laiko prasme prievolė turi atsirasti pirmiau nemokumo, nes nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų (FABĮ 2 str.), o skoliniai įsipareigojimai atsiranda tik prievolių ar įstatymų pagrindais. Šiuo atveju pareiškėjo prievolė kildinama iš 2012-10-30 Radviliškio rajono apylinkės teismo nutarties, kuria patvirtinta kreditoriaus ir pareiškėjo taikos sutartis, todėl pareiškėjo nemokumą lėmusios priežastys turėjo būti vertinamo po šios datos. Pagal kreditoriaus aiškinimą, pareiškėjas buvo nemokus iki šios prievolės atsiradimo ir tai visiškai neatitinka FABĮ 5 str. 8 d. 3 p. nuostatas, kuriose nurodyta, kad fizinio asmens bankroto bylą teismas atsisako iškelti, jei paaiškėja, kad fizinis asmuo tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių (piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, azartinių lošimų ir kitų).
3. FABĮ 10 str. 1 d. 4 punkte nurodyta, kad fizinio asmens bankroto byla nutraukiama, jei paaiškėja, kad fizinis asmuo tapo nemokus per paskutinius 3 metus iki bankroto bylos iškėlimo ar negalėjo atkurti mokumo iškėlus bankroto bylą dėl šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytų veiksmų ar 5 straipsnio 8 dalies 3 punkte nurodytų žalingų įpročių. Iš šios įstatymo nuostatos matyti, kad žalingi įpročiai, kaip nemokumo pasekmė, turi atsirasti ne daugiau kaip prieš 3 metus iki bankroto bylos iškėlimo. Šiuo atveju kreditoriaus nurodomas „piktnaudžiavimo“ atvejis buvo dar 2007-08-25, net beveik prieš 7 metus iki kreipiantis dėl bankroto bylos iškėlimo.
4. Nesutinka su kreditoriaus argumentu, kad pavienį užfiksuotą neblaivumo faktą, juolab nežymiai viršijantį leistiną alkoholio kiekį, galima laikyti žalingu įpročiu. Įprotis lietuvių kalboje suprantamas kaip pastovus elgesys, tai reiškia, kad piktnaudžiavimą alkoholiu laikyti įpročiu, reikia šio elgesio pasikartojimo, pavienis atvejis negali būti laikomas įpročiu. Mano, kad piktnaudžiavimu alkoholiu, narkotinėms ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis reiktų laikyti taip, kaip jis apibrėžtas Narkologinės priežiūros įstatyme, ir konstatuoti tokį pažeidimą būtų galima pagal atitinkamus sveikatos priežiūros įstaigų pateiktus duomenis.
5. Nei FABĮ 5 str. 8 d. 2 p., nei FABĮ 4 str. nėra įtvirtinta pareiškėjo pareiga pateikti teismui duomenis apie jo turtinę padėtį ir jos pasikeitimus per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo dienos. Tokių duomenų pateikimas nėra numatytas teisės aktuose. Įpareigojimas pateikti tokius duomenis laikytinas nepagrįstai išplečiančiu teisės aktų reikalavimus. Be to, dėl fizinio asmens, pateikusio pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, turtinės padėties per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo sprendžiama ne pareiškimo priėmimo, bet bankroto bylos iškėlimo stadijoje, t. y. sprendžiant, ar pagal turimus byloje duomenis galima iškelti fizinio asmens bankroto bylą, todėl reikalavimas pateikti duomenis apie fizinio asmens turtinės padėties pokyčius pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo metu negali būti nei reikalaujamas, nei pateisinamas. FABĮ 4 str. 3 p. nustatyta, kad pareiškėjas privalo pateikti duomenis apie jo turimą turtą bei nurodyti turto vertę, tačiau jis neturi įrodinėti aplinkybių, kad kito turto neturi ir tai patvirtinti rašytiniais įrodymais, gautais iš turto registro, kredito įstaigų.
6. Pažymi, kad galioja sąžiningumo prezumpcija (išskyrus įstatyme numatytus tam tikrus atvejus), todėl sprendžiant pareiškimo dėl bankroto bylos priėmimo klausimą ja turi būti vadovaujamasi, jei nėra paneigiančių duomenų. Fizinis asmuo, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos jam iškėlimo, neturi įrodinėti, kad jis yra sąžiningas. Šiuo atveju pareiškėjas nurodė priežastis, dėl kurių, jo manymu, jis tapo nemokus, taip pat, kad nėra nustatyta faktų, kad pareiškėjas per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo būtų tapęs nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais ir dėl to pareiškėjas būtų tapęs nemokus. Vadinasi, teismas, nesant nurodytas aplinkybes paneigiančių duomenų, spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą pagrįstai nereikalavo pateikti išsamių duomenų apie pareiškėjo turtinę padėtį per pastaruosius 3 metus. Be to, vėlesnėje proceso stadijoje, paaiškėjus nurodytiems duomenis, teismas ne tik kad gali atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą (FABĮ 5 str. 8 d. 2 p.), bet ir nutraukti fizinio asmens bankroto bylą (FABĮ 10 str. 1 d. 4 p.), todėl duomenų apie galimą aplinkybių, numatytų FABĮ 5 str. 8 d. 2 p., egzistavimą bei jas patvirtinančių įrodymų pateikimą reikalavimas pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo metu, reikalaujant pateikti duomenis apie pareiškėjo turtinę padėtį per 3 paskutinius metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo dienos, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, laikytinas nepagrįstu, o galimai ir užkertančiu pareiškėjui galimybę realizuoti savo teisę kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo (FABĮ) 1 str. 1 dalis numato, kad FABĮ paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Taigi sąžiningo fizinio asmens mokumo atkūrimas galimas tada, kai yra užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiama teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.
FABĮ 6 str. 1 dalis numato, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 str. 8 dalyje nustatytų pagrindų. Fizinio asmens nemokumas, tai fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 LR Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA) (FABĮ 2 str. 2 d.).
FABĮ 5 str. 8 dalyje numatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad fizinio asmens būklė neatitinka šio įstatymo 2 str. 2 dalyje nurodytosios. Nustatant fizinio asmens būklę, nėra įskaitomi kreditorių reikalavimai, kurie šio įstatymo 29 str. 7 dalyje nustatyta tvarka negali būti nurašyti;
2) paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl LR Civilinio kodekso (toliau –CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais;
3) paaiškėja, kad fizinis asmuo tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių (piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, azartinių lošimų ir kitų);
4) paaiškėja, kad fizinis asmuo yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus LR Baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus;
5) nuo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėję 10 metų, išskyrus šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 7 punktuose nurodytus atvejus;
6) paaiškėja, kad fiziniam asmeniui yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla.
Taigi, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui, teismas be pareiškėjo pradelstų skolinių įsipareigojimų dydžio nustatymo, be pareiškėjo turto ir gautinų sumų bendros vertės nustatymo, privalo įvertinti ar nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje bent vienos nurodytos sąlygos, kurios pagrindu atsisakoma kelti bankroto bylą.
Byloje nustatyta, kad suinteresuotas asmuo AB „Lietuvos draudimas“ jau teikdamas atsiliepimą į pareiškėjo prašymą, nurodė, kad pareiškėjas nepagrįstai kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pažymėdamas, kad pareiškėjo E. M. pradelstos skolos suma neviršijo 25000 Lt, kad pareiškėjo skola atsirado dėl jo įvykdyto nusikaltimo – Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu E. M. buvo pripažintas kaltu pagal BK 281 str. 6 d., nes vairavo transporto priemonę neblaivus ir neturėdamas vairuotojo pažymėjimo bei sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo žmogus. Kompensuodamas eismo įvykio metu padarytą žalą, suinteresuotas asmuo AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo 67 324 Lt žalos atlyginimą ir įgijo reikalavimo teisę į E. M. (b. l. 40-41). Tačiau, kaip matyti iš skundžiamos pirmos instancijos teismo nutarties turinio, teismas nutarties aprašomojoje dalyje nurodė, kad suinteresuotas asmuo AB „Lietuvos draudimas“ nuomonės dėl sprendimo byloje dėl bankroto bylos iškėlimo E. M. nepareiškė, o skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje visiškai neanalizuota ir nepasisakyta dėl pareiškėjo skolinių įsipareigojimų atsiradimo pagrindo, nevertinta, ar šiuo atveju yra FABĮ 5 str. 8 d. 3 p. nurodyta sąlyga. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tik nustatė pareiškėjo skolinių įsipareigojimų dydį, pažymėjo, kad turto pareiškėjas neturi, nuo 2014 m. balandžio 7 d. pareiškėjas įsidarbino, nustatytas 1000 Lt atlyginimas, pareiškėjas turi 10 metų sūnų, ir iš esmės tik tuo remdamasis nusprendė, kad pareiškėjas yra nemokus. Teismas nepasisakė ir nevertino tos aplinkybės, kad Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. nutartimi yra tik nuspręsta išduoti vykdomąjį raštą vykdyti 2012 m. spalio 30 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartį, kuria patvirtinta AB „Lietuvos draudimas“ ir E. M. taikos sutartis (b. l. 8), tačiau nenustatinėjo, kokio dydžio skolos sumokėjimo terminas buvo suėjęs ir tai galėjo būti prielaida atsisakyti kelti bankroto bylą.
Atkreiptinas dėmesys, kad prie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjas yra pateikęs tik savo nepilnamečio sūnaus gimimo liudijimą, tačiau duomenų, kad iš pareiškėjo būtų priteistas jo nurodomas 500 Lt/mėn. išlaikymas sūnui, nėra pateikta. Byloje nėra įrodymų apie pareiškėjo šeimyninę padėtį. Pareiškime nurodoma, kad E. M. pajamos 2014 m. balandžio 28 dienai yra 540 Lt, tačiau kiekvieną mėnesį E. M. ir nepilnamečio vaiko būtinųjų poreikių tenkinimui reikalinga 1000 Lt suma, todėl neaišku, kaip gaunant 540 Lt pajamas, būtiniausiems poreikiams išleidžiama 1000 Lt. Pažymėtina ir tai, kad pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo yra parengtas 2014 m. balandžio 28 d., tačiau jame nenurodoma, kad pareiškėjas E. M. dirba, nors bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme yra pateikiama 2014 m. balandžio 7 d. Darbo sutartis (b. l. 43-45). Pareiškėjas yra pateikęs pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą, (duomenys neskelbtini) (b. l. 5), tačiau nėra pateikta įrodymu, kam šis gyvenamasis būstas priklauso ar yra nuomojamas, kaip yra dengiamos jo išlaikymo išlaidos. Visų šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas neįvertino, nepareikalavo pateikti įrodymus, pagrindžiančius pareiškime nurodomas aplinkybes. Iš pateiktos Darbo sutarties matyti, kad pareiškėjo nurodyta gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), todėl neaišku, ar gyvenamasis būstas yra nuomojamas ar ten gyvenama kitais pagrindais. Beje, sąmoningas kai kurių įrodymų ar gaunamų pajamų slėpimas šios kategorijos bylose turi būti vertinamas pareiškėjo sąžiningumo aspektu, nes, kaip minėta, FABĮ paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, kuris galimas, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiama teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 str. 1 d.). Tačiau šių aplinkybių kontekste, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pareiškėjo sąžiningumas iš viso nebuvo vertinamas, apsiribojant vieninteliu argumentu, kad teismui nebuvo pateikta duomenų, įrodančių pareiškėjo nesąžiningumą.
Pagal CPK 327 str. 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme.
Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju vienais iš esminių nagrinėjamo klausimo aspektų yra FABĮ 5 str. 8 d. 3 p. nurodytos sąlygos galimas egzistavimas, pareiškėjo pradelstų skolų dydis, taip pat pareiškėjo sąžiningumo analizė FABĮ prasme, kurių pirmosios instancijos teismas apskritai nevertino ir dėl jų pasisakė.
Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teisme byla būtų nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, o tokia situacija prieštarautų apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai klausimą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas, todėl klausimas grąžintinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Vadovaujantis išdėstytais motyvais, Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartis panaikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.