Panevėžio apygardos teismo nutartis

2018-10-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-209-491/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-31
Bylos Nr.
1S-209-491/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Laimantas Misiūnas, Zina Mickevičiūtė
Kaltinamasis
D. J.
Advokatai
Vytautas Sketeris
Kategorijos
Byla Nr. 1S-209-491/2018
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1.; 2.1.16.1.2.1.3.; 2.1.16.1.2.2. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. spalio 31 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Zinos Mickevičiūtės ir Laimanto Misiūno,

sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,dalyvaujant prokurorei Dovilei Maldeikienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, nedirbančio, nevedusio, teisto, gynėjo advokato Vytauto Sketerio skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. spalio 16 d. nutarties, kuria buvo palikta galioti to paties teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartimi kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir nustatytas jo terminas 2 mėnesiams.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Skundžiama apylinkės teismo nutartimi kaltinamajam D. J. palikta galioti ankstesne teismo nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir jos terminas nustatytas 2 mėnesiams, motyvuojant tai tuo, kad kaltinamasis pažeidė jam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, sąlygas, t. y. jis išvyko iš savo gyvenamosios vietos, iš kurios buvo pasižadėjęs nepasišalinti, apie tai neinformavo teismo ar ikiteisminio tyrimo pareigūnų, jo buvimo vieta nebuvo žinoma, užtikrinti jo dalyvavimo teisiamajame posėdyje nebuvo jokių galimybių (jo nepavyko atvesdinti). Teismas pripažino, kad kaltinamajam parinkus švelnesnę kardomąją priemonę, jis gali pakartotinai pasislėpti nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, taip pat daryti naujas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai).

Šalies argumentai

2. Skundu kaltinamojo gynėjas advokatas V. Sketeris prašo kaltinamajam paskirtą suėmimą pakeisti į švelnesnę kardomąją priemonę. Jis skunde teigia, kad D. J. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, jis gyvena tėvų bute, kur jį galima rasti ir įteikti teismo šaukimą. Nurodo, kad D. J. diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai, jis norėjo gydytis, todėl išvyko į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę. Kadangi kaltinamąjį atsisakė gydyti stacionare, jis grįžo į (duomenys neskelbtini), taigi, jis nesiekė slapstytis ir taip trukdyti bylos nagrinėjimui teisme.

3. Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

4. Skundas atmetamas.

5. Skunde gynėjas nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad kaltinamasis D. J. vengė atvykti į teisiamąjį posėdį ir taip trukdė bylos nagrinėjimui bei kad švelnesnėmis už suėmimą kardomosiomis priemonėmis jo dalyvavimo teisme negalima užtikrinti. Jis nurodo, kad D. J. turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir nevengė baudžiamojo proceso. Išsamesnių argumentų dėl suėmimo pagrindų gynėjas skunde nepateikia. Kolegija su nurodytais skundo argumentais nesutinka.

6. Šioje byloje D. J. yra kaltinamas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį tuo, kad 2018 m. vasario 12 d., Rokiškyje, prie (duomenys neskelbtini), iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo ir savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), neturėdamas tikslo platinti, neteisėtai laikė nedidelį kiekį 0,8367 gramus narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija 8,6 proc., ir 0,0615 gramus tabako ir narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), mišinio, kuriame 0,0010 gramų (1,6 proc.) grynos psichotropinės medžiagos – delta-9-tetrahidrakanabinolio, iki kol 2018 m. vasario 12 d. 23.50 val. įvykio vietos apžiūros metu Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato pareigūnai narkotines medžiagas rado ir paėmė;

- pagal BK 180 straipsnio 1 dalį tuo, kad 2018 m. gegužės 16 d. apie 20 val., Rokiškyje, (duomenys neskelbtini) trečios laiptinės aikštelėje tarp pirmo ir antro aukštų, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudojęs fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį G. B. pagrobė jo mobiliojo ryšio telefoną „Microsoft Lumia 550“, 198 eurų vertės, su „ Ežio kortele“, 1 euro vertės.

7. Suėmimo, kaip ir bet kurios kitos kardomosios priemonės, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis ar kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju byloje tokių duomenų yra pakankamai. Šie duomenys yra nurodyti pareiškimuose dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Beje, suėmimas gali būti skiriamas ar jo terminas pratęsiamas tik kai yra BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sąlygos ir bent vienas iš šio straipsnio 1 ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Kaip matyti iš bylos, D. J. yra kaltinamas ir nusikalstamos veikos pagal BK 180 straipsnio 1 dalį padarymu, už šią veiką sankcijoje numatyta ir laisvės atėmimo bausmė, griežtesnė nei 1 metai – taigi, BPK 122 straipsnio 8 dalyje numatyta sąlyga yra. Kita vertus, duomenų pakankamumo, o taip pat ir kardomosios priemonės kaltinamajam skyrimo galimybės gynėjas skunde ir neginčija.

8. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas kaltinamajam D. J. paliko galioti kardomąją priemonę – suėmimą, nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo pagrindus – jog jis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei daryti naujas BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytas veikas, bei padaręs išvadą, kad BPK 119 straipsnyje numatytų kardomųjų priemonių tikslų švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti. Šios teismo išvados yra motyvuotos ir pagrįstos.

9. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas ar jo terminas pratęstas atsižvelgiant į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Šioje byloje D. J. yra kaltinamas padaręs baudžiamąjį nusižengimą ir apysunkį nusikaltimą. Už šį nusikaltimą baudžiamasis įstatymas numato alternatyvias bausmes, tarp jų ir laisvės atėmimą iki 6 metų. Įvertinus tai bei aplinkybes, kad kaltinamasis jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas galimai padarė būdamas ne kartą teistas, labai tikėtina, kad D. J. gresia pakankamai griežta bausmė, galimai ir realus laisvės atėmimas. Nors pagal teismų praktiką gresianti griežta bausmė paprastai nėra pakankamas pagrindas asmeniui skirti suėmimą, tačiau nagrinėjamu atveju yra ir kitų aplinkybių, lemiančių suėmimo taikymo būtinumą šiuo metu. Iš bylos matyti, kad kaltinamasis iki jo sulaikymo niekur nedirbo, apie kitus galimus jo pragyvenimo šaltinius byloje duomenų nėra. D. J. yra teistas už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, tarp jų ir plėšimus, 2017 m. rugpjūčio 11 d. jis atliko pakankamai ilgą 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, tačiau praėjus tik šiek tiek daugiau nei 6 mėnesiams jis galimai padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, jis buvo baustas ir administracine tvarka. Šie duomenys sudaro pagrindą spręsti apie kaltinamojo polinkį nepaisyti visuomenėje nusistovėjusios tvarkos bei elgesio taisyklių, lėšų pragyvenimui gauti nusikalstamu būdu. Todėl, kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju kaltinamojo tvirtų socialinių ryšių nebuvimas – jis nevedęs, niekur oficialiai nedirba, pastovios gyvenamosios vietos neturi (gyvenamojoje vietoje, iš kurios pasižadėjo nepasišalinti, nebuvo kelias savaites, dėl kokių priežasčių – byloje neaišku), juos įvertinus kartu su nusikaltimo, kurio padarymu jis yra kaltinamas, pobūdžiu, pavojingumu, sunkumu ir griežtos bausmės grėsme, leidžia spręsti, kad kaltinamasis, siekdamas išvengti griežtos baudžiamosios atsakomybės, vėl gali bėgti (slėptis) nuo baudžiamojo proceso. Taigi, visos šios aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, jog apylinkės teismas pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo skyrimo pagrindą.

10. Apylinkės teismas suėmimą kaltinamajam D. J. paskyrė ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Šiuo pagrindu suėmimas gali būti skiriamas, jeigu asmuo yra įtariamas padaręs bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą. Pagal teismų praktiką pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas padarius kelis nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai ir kiti duomenys. BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas, kurio padarymu yra kaltinamas D. J., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą. Kaip minėta, suimtasis niekur nedirbo, prieš tai ne kartą buvo teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas jis galimai padarė praėjus šiek tiek daugiau nei 6 mėnesiams po laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Tai rodo, kad kaltinamasis sistemingai darė to paties turtinio pobūdžio neteisėtas veikas. Tikėtis, kad šiuo atveju jis pakeis savo gyvenimo būdą, nėra jokio pagrindo. Kaltinamajam inkriminuojama nusikalstama veika pagal BK 180 straipsnio 1 dalį vėlgi yra savanaudiška, siekiant gauti lėšų, taip pat ir smurtinė, kas leidžia spręsti ir apie jo asmenybės dar didesnį pavojingumą. Šie bylos duomenys rodo, jog tokių nusikalstamų veikų darymas neabejotinai buvo vienas iš kaltinamojo pragyvenimo šaltinių. Tokios aplinkybės neigiamai apibūdina suimtojo asmenybę, rodo, kad jis turi polinkį nusikalsti, taigi, būdamas laivėje gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad apylinkės teismas pagrįstai nustatė ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą suėmimo skyrimo pagrindą.

11. Pagal BPK 122 straipsnio 7 dalį, suėmimas kaltinamajam gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų (kaltinamojo dalyvavimo procese, netrukdomo bylos nagrinėjimo teisme, užkirtimo kelio naujoms nusikalstamoms veikoms). Nagrinėjamu atveju sutiktina su apylinkės teismu, kad ši suėmimo skyrimo kaltinamajam D. J. sąlyga byloje nustatyta. Bylos duomenimis, kaltinamasis D. J. neatvyko į 2018 m. liepos 10 d. teismo posėdį, nors jam šaukimas buvo įteiktas asmeniškai, apie neatvykimą jis teismui nepranešė ir to priežasčių nenurodė. Todėl apylinkės teismas nutartimi nutarė į kitą teismo posėdį kaltinamąjį atvesdinti. Tačiau po to kaltinamasis D. J. neatvyko ir į 2018 m. rugsėjo 25 d. bei spalio 12 d. posėdžius. Pirmu atveju jis apie posėdį žinojo. Teisme buvo gauta informacija, kad jis nuo 2018 m. rugsėjo 16 d. iki rugsėjo 25 d. gydėsi VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Visgi apie tai kaltinamasis teismui iš anksto nepranešė. Antru atveju – kaltinamajam teismo šaukimas nebuvo įteiktas. Tačiau policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, kad susisiekus telefonu su D. J. motina, ji paaiškino, kad D. J. galimai nuo 2018 m. spalio 9 d. buvo (duomenys neskelbtini), pas ką ir kada jis grįš, ji nežinojo, D. J. telefono su savimi neturėjo. Iš bylos matyti, kad D. J. buvo gydomas VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje ir 2018 m. spalio 12, 13 dienomis. Šiais atvejais D. J. buvo diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio, kelių narkotikų ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, ūminė intoksikacija. Jis 2018 m. spalio 12 d. į ligoninės priėmimo skyrių kreipėsi pats, būklei pagerėjus išleistas 2018 m. spalio 13 d. 7.50 val., tačiau tos pačios dienos vakare policijos ir GMP vėl pristatytas į skyrių dėl neadekvataus elgesio. Tačiau tai, kad kaltinamasis buvo gydomas ligoninėje dėl ūminės intoksikacijos, psichikos ir elgesio sutrikimų dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, nepateisina jo elgesio dėl prieš jį vykstančio baudžiamojo proceso ignoravimo. Pats kaltinamasis apylinkės teismo posėdyje paaiškino, kad apie paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, žinojo. Iš to yra aišku, kad jis su jam paskirtos kardomosios priemonės vykdymo tvarka buvo supažindintas. Nepaisant to, jis elgėsi nerūpestingai, visiškai nesistengė laikytis rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygų, savo veiksmus teisina noru gydytis, tačiau apie tai teismui niekaip nepranešė, jo neinformavo, nors tokią galimybę turėjo. Tuo labiau, jis gyvenamojoje vietoje, iš kurios pasižadėjo nepasišalinti, nebuvo nuo 2018 m. spalio 9 d., o į ligoninę buvo pristatytas tik spalio 12 ir 13 dienomis, todėl ką jis veikė laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 9 d. iki spalio 12 d. – nėra aišku.

12. Aukščiau aptarti duomenys patvirtina, kad nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios buvo sunku užtikrinti kaltinamojo D. J. dalyvavimą teisme – jis į siunčiamus šaukimus nereagavo, gyvenamojoje vietoje, iš kurios pasižadėjo nepasišalinti, nebuvo randamas, iš jos išvyko apie tai neinformavęs teismo ar ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Iš to akivaizdu, kad kaltinamajam paskirta švelnesnė kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nepasiekė BPK 119 straipsnyje jai keliamų tikslų – neužtikrino kaltinamojo dalyvavimo procese ir sklandaus bylos nagrinėjimo, kaltinamasis jam parodyto pasitikėjimo nepateisino ir kardomųjų priemonių sąlygų nevykdė – ne kartą pasišalino iš gyvenamosios vietos, kurioje įsipareigojo būti ir gauti visus su byla susijusius dokumentus, apie tai nepranešė pareigūnams ar teismui, su jais nebendradarbiavo. Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija sprendžia, kad toks sąmoningas D. J. elgesys, nesidomėjimas proceso eiga, siunčiamų teismo šaukimų ignoravimas, vengimas atvykti į teismą laikytinas slapstymusi nuo vykstančio baudžiamojo proceso. Tokiais savo veiksmais kaltinamasis trukdo procesui ir jį vilkina. Todėl kolegija pripažįsta, kad apylinkės teismas, siekdamas užtikrinti kaltinamojo D. J. dalyvavimą teisiamajame posėdyje, nustatęs prieš tai jau aptartus suėmimo skyrimo jam pagrindus, pagrįstai skundžiama nutartimi jam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pakeitė į suėmimą ir nustatė optimalų 2 mėnesių jo terminą.

13. Tokiu būdu, darytina išvada, kad apylinkės teismas, priimdamas nutartį palikti galioti suėmimą ir nustatęs jo terminą, vertino aplinkybes, kurios nurodytos baudžiamojo proceso įstatyme, reglamentuojančiame kardomųjų priemonių skyrimo taisykles, ir aplinkybes, kurios nustatytos baudžiamosios bylos duomenimis. Todėl apylinkės teismas tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti gynėjo skundo argumentais kolegija neturi jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Kaltinamojo D. J. gynėjo advokato Vytauto Sketerio skundą atmesti ir Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. spalio 16 d. nutartimi kaltinamajam paskirtą suėmimą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas Valdas MeidusTeisėjai Zina MickevičiūtėLaimantas Misiūnas