Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Kaupės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą, kurioje E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis 9 klasių išsilavinimą, (duomenys neskelbtini) mokinys, teistas:

1) 2018 m. balandžio 23 d. Alytaus apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., tęsti mokslą, nebendrauti su P. R., M. Č. ir M. B.;

2) 2018 m. liepos 19 d. Alytaus apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 22 iki 6 val. ir tęsti mokslą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2018 m. balandžio 23 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi bausmes iš dalies sudedant ir paskirta galutinė 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., tęsti mokslą, nebendrauti su P. R., M. Č. ir M. B. (2020 m. vasario 6 d. išrašytas iš probacijos tarnybos registro),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis E. M. 2019 m. lapkričio 28 d. apie 9 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), elgdamasis ypatingai įžūliai, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, kitų asmenų akivaizdoje, tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį V. K. į veidą, o šiam nukritus ir gulint ant žemės, veikdamas bendrai su M. B., F. J., M. Č., N. J., kurie nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, spyrė kojomis V. K. į galvą, kojas, taip mušdami nukentėjusiajam V. K. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruvomis ir nubrozdinimais viršutinės ir apatinės lūpų dešinės pusės gleivinėje bei kraujosruva odoje ir poodyje kairėje blauzdoje, bei demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams sutrikdė visuomenės tvarką, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.

Iš kaltinamojo E. M. apklausos protokolų matyti, kad visiškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Nurodė, kad mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje. Toje pačioje mokykloje mokosi jam pažįstamas V. K., su kuriuo santykiai buvo geri visada, konfliktų niekada tarp jų nekilo. 2019 m. lapkričio 28 d. po pirmos pamokos, kuri baigiasi 8.45 val., jis kartu su V. K., M. B., N. J., M. Č., F. J. ėjo į gatvelę link (duomenys neskelbtini). Matė, kad paskui juos ėjo A. M., kuri arti jų nėjo, liko stovėti prie mokyklos tvoros. Jie ėjo tiesiog pasikalbėti su V. K. dėl jo apkalbų apie žmones. Jo tai nelietė, bet buvo supykęs ant V. K. už savo draugus. Atėjus į gatvelę ir būnant jos viduryje, arčiau link viešbučio, jis, eidamas iš šono V. K., tyčia rankos kumščiu sudavė šiam vieną smūgį į veidą. V. K. nuo jo suduoto smūgio nukrito ant žemės. Tada jam spyrė koja, kiek kartų ir kur pataikė, neprisimena. Ar V. K. sudavė smūgius kartu su juo buvęs M. B., N. J., M. Č. ir F. J., nematė. Galvojo, gal V. K. apalpo, todėl bandė jį laikydamas už striukės apykaklės pakelti, bet šis nesikėlė, nebandė stotis, buvo užsidengęs veidą rankomis, matyt galvojo gal dar kažkas jį muš. Sudavęs V. K. nuo jo atsitraukė kiek toliau, per 3-4 metrus, tuo metu prie gulinčio V. K. liko stovėti M. B., F. J. ir M. Č.. N. J. atėjo prie jo. Ką vaikinai darė nematė, buvo nusisukęs, matė ir girdėjo kaip M. B. liepė V. K. stotis, tada šis po truputį kėlėsi nuo žemės ir stojosi, tada F. J. spyrė koja V. K., pataikė į pilvą. V. K. atsistojo, buvo visas purvinas, kadangi tą dieną buvo šlapia. V. K. veidas tuo momentu nekraujavo, todėl jis vienas nuėjo link mokyklos, kiti dar liko stovėti, parūkė ir po kokių 5 minučių ėjo linko mokyklos. Jiems einant nuo mokyklos link stoties prie mūrinių garažų po stogeliu stovėjo V. K. su A. M.. Priėjęs prie jų jis merginą pastūmė rankomis ir išvadino necenzūriniais žodžiais, nes ši skleidė visokias kalbas apie jo draugus, kaltino juos, kad sumušė V. K.. Jis A. M. nesmaugė. V. K. tuo metu stovėjo, jam niekas smūgių nesudavė. Po žodinio konflikto su A. M. jis nuėjo į policiją, M. B., F. J., M. Č., N. J. nuėjo link mokyklos, o V. K. su A. M. liko stovėti. Maždaug po pusvalandžio jis sugrįžo į mokyklą, bet iš mokyklos niekur išėjęs nebuvo. Mokykloje buvo sutikęs tik N. J. ir F. J., kurie sakė, kad dar V. K. sumušė parke F. J. su M. Č..

Nukentėjusysis V. K. ikiteisminio tyrimo teisėjos atliekamos apklausos metu parodė, kad su E. M. silpnai pasimušdavo ir anksčiau. Iki konflikto su juo sutardavo, bet labai nebendravo. Neprisimena dienos, bet buvo 2019 m. ruduo, pamokų metas. Jis išėjo iš mokyklos, priėjo vaikinai, pasakė eiti pasikalbėti. M. B., F. J. ir N. J. išėjo kartu. Buvo ir A. M., nors tiksliai neprisimena, bet ji sakė, kad matė įvykį. Išėjo pro vartus ir daugiau nieko neprisimena. Pirmą kartą lyg atsimena, kad M. B. jam spyrė, nors A. M. sakė, kad pirmas trenkė E. M.. Jam stovint po stogeliu R. K. atėjo ir paklausė kas buvo, jam pasakė, kad gavo. Tuo metu skausmo nejautė, nors lūpa buvo ištinusi. Po stogeliu buvo A. M., M. B., F. J., neprisimena dar kas. Po to nuėjo į pamoką, po pamokos – į lauką. Vaikinai vėl priėjo, sakė, kad jei nenori, kad vėl spardytų, jis turi pakviesti E. Š.. Tada jis nuėjo pas L., kuris gyvena kitoje gatvės pusėje, tačiau niekas neatidarė durų. Grįžo, paklausė M. kur eina ir M., F., N., M., E. spardė jį į šonus. Viskas vyko parkelyje, nors jie norėjo spardyti E. Š.. Nematė į kurias vietas kuris spardė, spardė į visą kūną, daugiau negu 10 kartų spyrė. Po to, F. su M. numetė kuprinę ant žolės, o jis nuėjo pasiimti ir nukrito ant žolės. Nukritusį dar spardė F. su M.. Jis užsidengė galvą, bet jie spardė toliau. Po to vaikinai išėjo ir jis pats nuėjo namo. Buvo praskelta lūpa, bėgo kraujas.

Liudytoju ikiteisminiame tyrime apklaustas K. K. parodė, kad V. K. yra jo sūnus. 2019 m. lapkričio 28 d. apie 12.00 val. jam paskambino sutuoktinė ir pasakė, kad namo grįžo sumuštas sūnus V. K.. Šis pasakojo motinai, kad galimai jį sumušė iš matymo pažįstami jaunuoliai M. B., F. J., E. M., N. ir M. Č.. Sūnus tiksliai neprisimena kelintą valandą, bet po pirmos pamokos, minėti jaunuoliai lauke, jam einant (duomenys neskelbtini), priėjo ir M. B., pasakė eiti parūkyti. Einant sūnus neprisimena kas įvyko, tik po to prisimena, kad skaudėjo galvą ir buvo prakirsta lūpa viršutinė. Sūnus nuėjo į pamoką, o po jos vėl tie patys jaunuoliai prie mokyklos jo laukė ir išeinant iš mokyklos prie durų F. pasakė eiti pašaukti E. Š., tada jo nespardys. Sūnus jam pasakojo, kad nuėjo pas L. K., gyvenantį (duomenys neskelbtini), ieškoti Š., tačiau jo nerado. Grįžęs atgal pas minėtus jaunuolius, kurie laukė prie (duomenys neskelbtini), ant takelio, pasakė, kad niekas durų neatidarė, tada M. B. pradėjo spardyti jo sūnui į galvą. Tuo metu ir kiti jaunuoliai taip pat pradėjo spardyti. M. ir F. sūnų pargriovė ant žemės ir toliau spardė nenustatytą skaičių kartų į galvos sritį. Sūnus pasakojo, kad M. B. pasakė kitiems jaunuoliams jau eiti. Taip pat sakė, kad pirmą kartą kai mušė, viską matė A. M.. Sūnus pasakojo, kad jis atsistojo ir nuėjo į stotį laukti autobuso, o grįžęs namo viską, ką prisiminė, papasakojo motinai. Sūnus įvykio aplinkybes pasakoja sunkiai, pasakodamas painiojosi, tiksliai negali nurodyti, kaip viskas įvyko ir dėl ko jį sumušė minėti jaunuoliai. Dėl patirtų sužalojimų sūnų V. K. sutuoktinė A. K. buvo nuvežusi apžiūrėti medikams, kurie nustatė galvos sumušimą ir viršutinės lūpos žaizdą. Civilinio ieškinio byloje nereiškia.

Liudytoja T. M. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) mokytoja. 2019 m. lapkričio 28 d., gal antros pamokos metu, jai mokinė A. M. pasakė, kad M. B. sumušė V. K. ne mokyklos teritorijoje. Dėl ko sumušė ir kokiomis aplinkybėmis ši nesuprato, tiksliai nepaaiškino. Ji iškart nuėjo pas socialinę pedagogę V. M. ir V. K. auklėtoją K. K. išsiaiškinti kas tiksliai įvyko. Socialinė darbuotoja paaiškino, kad šią situaciją žino ir problemą sprendžia, apie tai informuoti V. K. ir M. B. tėvai. V. K. minėtą dieną ir po to ji nematė, kiek jai žinoma jis po šio įvykio mokytis į mokyklą daugiau negrįžo.

Liudytoja A. M. parodė, kad neatsimena tikslios dienos, bet buvo lapkritis. Po pirmos pamokos, apie 9 val., kai pirmą kartą sumušė, o antrą kartą buvo ketvirta pamoka. Ji su V. K. išėjo iš mokyklos, ėjo abu link stoties pasitikti atvažiuojančios klasiokės. Tada M. B., E. M., M. Č. ir F., kurio pavardės nežino, priėjo prie jų. M. paėmė V. už striukės ir vedėsi, sakydamas einam pašnekėti. E. M. pavadino ją „žiurke“ ir po to sakė, kad ji eitų kartu, po to kažkuris iš jų jai liepė neiti. Matė kaip jie nuėjo, stovėdama prie mokyklos įėjimo viską stebėjo, netrukus prie jos prisijungė ir A.. Matė, kaip M. B. trenkė V. į veidą kumščiu, lyg į lūpą, kiek kartų nežino. V. nukrito, kaip jis gulėjo nematė. Matė kaip gulintį V. apstoję visi jie spardė, kiek kartų ir į kurią vietą V. spyrė nematė, nes užstojo kelkraštis. Viskas vyko apie 5 minutes. Prisimena, kad stovėjo M., M., F.. Kai baigė spardyti jie atsitraukė, bet neišėjo iš tos vietos. V. pirmas atėjo pas ją. Vaikinas buvo išbalęs, pasimetęs, ištinusia lūpa. Tada visi trys nuėjo prie mokyklos stogelio, stovėjo ir kalbėjosi. Jiems bestovint visi vaikinai priėjo prie jų, E. M. griebė jai už kaklo ir pradėjo smaugti, o M. B. rankos kumščiu sudavė A. į veidą, apie tris kartus alkūne į galvą ir keliu į nosį. A. nuo suduotų smūgių pradėjo kraujuoti nosis. Jie visi nuėjo link miesto pusės, po kokių 5 minučių grįžo, pradėjo ant jų keikti, E. M. vadino ją necenzūriniais žodžiais. Jie niekur nėjo, nes ji buvo apsiverkusi, bijojo. Vaikinų kompanijai išėjus, kai pamatė, kad liko iki pamokos galo 5 min., nuėjo į mokyklą. Po pamokos antrą kartą V. pasiėmė F., kviesdamas pakalbėti prie mokyklos įėjimo. Su F. buvo M.. Po pusės pamokos jai parašė V., kad jį antrą kartą sumušė parke. Daugiau V. tą dieną nematė. M. jai sakė, kad perkelyje F. trenkė keliu V. į veidą, galvą trypė su koja, bet V. jai sakė, kad ir M. jam tą patį darė.

Liudytoja R. B. parodė, kad jos nepilnametė dukra A. M. mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje. Kartu su dukra toje pačioje klasėje mokėsi ir jai pažįstamas V. K.. 2019 m. lapkričio 28 d. dukra grįžusi iš mokyklos po 15 val. pasakojo, kad ją prie mokyklos smaugė E., kurio pavardės nežino. Vaikinas tiesiog prie jos priėjo be priežasties ir pradėjo smaugti. Dukra labai išsigando, net nėjo kitą dieną į mokyklą, nes bijojo. Dukrai, anot liudytojos, ant kaklo jokių smaugimo žymių nebuvo, buvo šiek tiek paraudę. Taip pat A. M. pasakė, kad V. K. prie mokyklos sumušė kiti mokiniai.

Liudytojas A. M. parodė, kad atvažiavo į mokyklą mokykliniu autobusu. Važiuodamas matė, kad V. jau gulėjo ant gatvės link parkelio. Atvažiavęs ėjo link V., norėjo paklausti dėl ko jį muša, nes važiuodamas per autobuso langą matė, kad V. muša. Eidamas sutiko pažįstamą merginą iš mokyklos – A., kuri pasakė, kad V. muša. Matė, kad V. spardė M., kitų neprisimena, bet jų buvo septyni, spardė V. į šonus, kojas, visur. Jam atėjus V. atsistojo, kiti stovėjo šalia. V. buvo ištinusi nosis ir lūpa. Po to V. trenkė M. į lūpą ir į nosį. Kai sudavė smūgius jie išėjo link Prienų, V. buvo su juo.

Liudytojas L. G. parodė, kad matęs kaip vaikai (duomenys neskelbtini) mokykloje susistumdo, o už mokyklos ribų nėra matęs, kad kas ką sužalotų. Nieko negirdėjo, kad iš jų mokyklos būtų koks mokinys sumuštas ar sužalotas.

Liudytojas M. Č. parodė, kad mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje. 2019 m. lapkričio mėnesio pabaigoje, gal po 3 ar 4 pamokų jis kartu su N. J., M. B., F. J. ir E. M. ėjo į parką, esantį prie (duomenys neskelbtini), pasivaikščioti. Iš pradžių eidami į parką matė kaip V. ėjo į kažkieno kiemą, po to atėjo paskui juos į parką, buvo vienas. V. su E. kažką šnabždėjosi tarpusavyje ir tada abu pradėjo stumdytis. Pirmas stūmė V., tada E. kumščiu sudavė gal du tris smūgius V., pataikydamas į dešinę akį, į lūpą, į galvą plaukuotoje vietoje. V. nuo E. suduotų smūgių iš lūpos bėgo kraujas. V. smūgių niekam nesudavė. V. liko parke vienas, jis buvo atsirėmęs į tvarto sieną prie takelio. Jie visi nuėjo į mokyklą. Gal po keturių pamokų jis su F. J. buvo mokyklos kieme prie paradinių durų. Per duris iš mokyklos vienas išėjo V.. V. su F. pradėjo pyktis, dėl ko jie pykosi jis nesigilino. Tada F. stovinčiam V. pakišo koją ir šis nukrito ant žolės. Jis su F. ėjo namo, o V. liko sėdėti ant suoliuko.

Liudytojas F. J. parodė, kad 2019 m. kuri diena buvo neprisimena, buvo mokslo diena, jis po trijų pamokų iš (duomenys neskelbtini) mokyklos su klasioku M. Č. ėjo dviese į parkelį už mokyklos ribų pas draugus. Parke buvo daug žmonių, tiksliai visų neprisimena, bet buvo M. B., N. J., kitų vardų ir pavardžių nepamena. Kai jis atėjo, V., kurį jis žino iš matymo, gulėjo prie parkelio ant žemės. Gulėjo ant pilvo ir rankomis buvo užsidengęs galvą, buvo nuo jo tolokai. Kodėl V. gulėjo jis nežino, prie vaikino nieko nebuvo. Klausė draugų kas atsitiko V.. M. B. su N. J. sakė atėję prieš 5 minutes, nematė kas atsitiko V.. V. gulėjo gal 10 ar 20 minučių. Niekas iš jų nebuvo priėję prie V.. Matė iš tolo kaip V. sunkiai pasiramstydamas stojosi nuo žemės ir nuėjo link mokyklos. Kas V. buvo nutikę nežino, jo veido nematė. Pabuvo parke 10 ar 20 minučių, pertraukos metu. Tada su M. Č. ėjo į mokyklą, N. J. ėjo su M. B. į kitą mokyklos pastatą. Kai ėjo į mokyklą V. nematė. E. M. pažįsta, jo ten nebuvo.

Liudytojas M. B. parodė, kad mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje. Tikslaus laiko neprisimena, jis kartu su N. J. galimai per trečią pertrauką ėjo iš mokyklos į parką pas draugus. Iš paskos ėjo ir daugiau mokinių, bet jų įvardinti negali, nes neprisimena. Eidamas į parką matė, kad paskui jį ir N. J. ėjo dešimtokai. Matė, kad jam už nugaros ėjo ir E. M., M. Č., F. J.. Nepriėjus parko, tik įsukus eiti į parką jis išgirdo, kad kažkas jam iš nugaros nukrito. Atsisukęs pamatė pargriuvusį ant šono V.. Kodėl V. krito nežino, kažkas numušė. Prie V. buvo kelių klasių mokiniai, todėl nesuprato kas įvyko. Kai V. nukrito nematė kas jo arčiausiai buvo. Jis priėjo prie V. arti ir pamatė, kad jo veidas kraujuotas, striukė taip pat. Davė servetėlę nusivalyti V. nusivalyti ir nuėjo toliau, o V. liko sėdėti.

Liudytojas N. J. parodė, kad mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje. Tikslaus laiko nežino, buvo gal pirmadienis, su M. B. po keturių pamokų ėjo į parką. Jiems iš paskos ėjo dar kokia penkiolika mokinių. Matė, kad ėjo L., S., S., F., M., V., kitų nežino. Išgirdo, kad kažkas pradėjo rėkauti, atsisukęs pamatė gulintį V. nuo jo kokiu 30-50 metrų atstumu. Tuo metu prie V. buvo F., ką jis darė nematė, jis tiesiog stovėjo ir rėkė ant V.. Kas dar buvo prie V. nesigilino. Matė, kad V. atsistojo ir į mokyklą nuėjo, kaip jis atrodė nematė.

Be kaltinamojo E. M. prisipažinimo, nukentėjusiojo V. K., liudytojų K. K., T. M., A. M., R. B., A. M., L. G., M. Č., F. J., M. B., N. J. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymo taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:

2019 m. lapkričio 28 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) mokykla. Įvykio vietoje tyrimui reikšmingų daiktų ar objektų nerasta ir nepaimta. (duomenys neskelbtini) gatvėje tolyn iki perėjos link (duomenys neskelbtini), kairėje pusėje tarp 7 ir 9 namo yra asfaltuotas takelis, vedantis į (duomenys neskelbtini). Už (duomenys neskelbtini) namo ūkinio pastato yra (duomenys neskelbtini) teritorija. Pasibaigus tvorai baigiasi ir asfaltuotas takelis, toliau žvyras. Takelio abiejose pusėse parko teritorija, žolė, ant kurios prikritę medžių lapų. Įvykio vietoje tyrimui reikšmingų daiktų ar objektų nerasta ir nepaimta;

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje V. K. konstatuotos kraujosruvos ir nubrozdinimai viršutinės ir apatinės lūpų dešinės pusės gleivinėje bei kraujosruva odoje ir poodyje kairėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą;

2019 m. lapkričio 29 d. savanoriškas daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame nurodyta, jog liudytojas K. K. savanoriškai pateikė iš sūnaus V. K. telefono darytas susirašinėjimo foto nuotraukas, kuriose užfiksuotas susirašinėjimas tarp V. K. ir A. M. apie sužalojimą.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

BK 284 straipsnyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo esminis objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) patyčios; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad E. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, kadangi jis 2019 m. lapkričio 28 d. apie 9 val. viešoje vietoje – prie (duomenys neskelbtini), elgdamasis ypatingai įžūliai, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, kitų asmenų akivaizdoje, tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį V. K. į veidą, o šiam nukritus ir gulint ant žemės, veikdamas bendrai su M. B., F. J., M. Č., N. J., kurie nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, spyrė kojomis V. K. į galvą, kojas, taip mušdami nukentėjusiajam V. K. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruvomis ir nubrozdinimais viršutinės ir apatinės lūpų dešinės pusės gleivinėje bei kraujosruva odoje ir poodyje kairėje blauzdoje, bei demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams sutrikdė visuomenės tvarką. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, matant aplinkiniams viešoje vietoje – prie parko, esančio šalia ugdymo įstaigos, elgdamasis ypatingai įžūliai, nesant tam jokios dingsties, panaudojo fizinį smurtą bendramokslio atžvilgiu.

Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už E. M. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis E. M. sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis sutiko ir neprieštaravo dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio. Nukentėjusiojo įstatyminis atstovas taip pat sutinka su prokurorės sprendimu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtis užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų šių asmenų amžių ir socialinę brandą, riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo šiems asmenims galimybes, padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu bei sulaikyti nepilnametį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo (BK 80 straipsnis). Teismas nepilnamečiui skiria bausmę vadovaudamasis bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir BK XI skyriuje numatytais ypatumais. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę (BK 54 straipsnis). Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.). Be to, teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, be šio kodekso 54 straipsnio 2 dalyje išvardytų aplinkybių, atsižvelgia į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

Kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą viešajai tvarkai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo E. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo E. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų BK 60 straipsnio 1 dalyje, nenumatyta. Bylos duomenimis nustatyta, kad E. M. yra jauno amžiaus, du kartus teistas, 2020 m. vasario 6 d. prokurorės nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl A. M. sukelto fizinio skausmo, nustačius, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kaltinamojo atžvilgiu buvo pradėtos dvi administracinės teisenos, kurių viena nutraukta, kita – pripažinta mažai pavojinga veika. Bylos duomenimis kaltinamasis lankęsis Prienų rajono Psichikos sveikatos centre pas psichiatrą, tačiau Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad E. M. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę. E. M. nustatyta laikinoji globa (duomenys neskelbtini), jis mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje, ugdymo įstaigos charakterizuojamas patenkinamai. Civilinio ieškinio nukentėjusiojo įstatyminis atstovas kaltinamajam nereiškia, nukentėjusiajam sunkių liekamųjų reiškinių nėra, sutinka su prokurorės sprendimu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir prevenciškai jį pataisyti, atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, asmenybę, gyvenimo bei auklėjimo aplinkybes, kuriomis buvo padaryta nusikalstama veika, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, kaltinamajam, tikslu įgyvendinti bausmės paskirtį, o taip pat siekiant prevencijos tikslų, skirtina prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – devynių mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 25 valandas per mėnesį visuomenės labui, su kuria kaltinamasis sutinka.

Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,

E. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 25 valandas per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. M. paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 25 valandas per mėnesį visuomenės labui.

darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis;

jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti pagal šį straipsnį jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę;

jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas;

jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti E. M., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.