Kauno apygardos teismo nutartis

2012-12-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-726-493-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-12-21
Bylos Nr.
1A-726-493-2012
Teisminio proceso Nr.
1-52-2-00034-2011-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Arūnas Paštuolis (pirm.), Danguolė Šiugždinytė, Egidijus Jonas Grigaravičius
Nuteistasis
D. D.
Nukentėjusysis
E. K.
Advokatai
Vaclovas Kaminskis

Pranešėjas: Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr.1A-726-493/2012;

Teisėjas: Vaidutė Stangvilienė Proceso Nr. 1-52-2-00034-2011-1;

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.; 2.4.2.; 2.4.6
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 21 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arūno Paštuolio, teisėjų Egidijaus Jono Grigaravičiaus, Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Simonai Janulaitienei, dalyvaujant prokurorui Inetui Volungevičiui, nuteistajam D. D., jo gynėjui advokatui Vaclovui Kaminskiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. D. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 20 d. nuosprendžio, kuriuo D. D. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 145 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas 2 (dviejų) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 3 dalimi paskirta bausmė subendrinta su 1999-01-14 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi bausmes iš dalies sudedant ir paskirta galutinė 2 (dviejų) metų 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Tuo pačiu nuosprendžiu patenkintas nukentėjusiosios E. K. civilinis ieškinys dėl 1086 Lt. turtinės ir 4000 Lt. neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjus baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. D. nuteistas už tai, kad nuo 2011 m. birželio mėnesio iki 2011 m. lapkričio mėnesio, turėdamas vieningą tyčią ir siekdamas, kad nukentėjusioji E. K. su juo neišsiskirtų, kad nesikreiptų į teisėsaugos institucijas arba atsiimtų iš policijos pareigūnų pateiktus pareiškimus ir nereikštų pretenzijų dėl jo padarytų nusikalstamų veiksmų, naudodamas psichologinę prievartą, t. y. rašydamas grasinančio pobūdžio laiškus, SMS žinutes, grasindamas žodžiai bei naudodamas fizinį smurtą ir gadindamas turtą, sistemingai terorizavo ir baugino nukentėjusiąją E. K., o būtent:

2011 m. birželio 9 d., nuo 23.45 val. iki 2011 m. birželio 10 d., 01.30 val. patekęs į nukentėjusiosios E. K. butą adresu (duomenys neskelbtini), grasino ją užmušti ir sutrikdyti jos sveikatą, tyčia vieną kartą rankos kumščiu sudavė smūgį į veidą, pastūmė, po ko ji krisdama galva atsitrenkė į spintelės kampą. Taip pat, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, permetė chalato dirželį nukentėjusiajai per kaklą ir grasino pakarti. Tokiais veiksmais dėl muštinės žaizdos pakaušyje ir apatinės lūpos kairėje pusėje nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir turėdamas vieningą tyčią 2011 m. rugpjūčio 5 d. vakare, (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, netikėtai užklupo nukentėjusiąją E. K. grįžtančią namo. Sugriebęs už kaklo bei pagrasinęs nužudyti sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir turėdamas vieningą tyčią 2011 m. rugpjūčio 7 d., apie 20.30 val. adresu (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai atidarius buvo Nr. (duomenys neskelbtini) duris, jai pagrasino, kad užmuš. Sugriebęs bei laikydamas rankos dilbiu už kaklo nukentėjusiąją pargriovė ir tempė į buto vidų. Tokiais veiksmai dėl kraujosruvų odoje ir poodyje kaklo dešinėje pusėje, kairiame dilbyje, kairėje šlaunyje ir kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimų dešinėje alkūnėje ir kairėje blauzdoje nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios E. K. sveikatą;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir turėdamas vieningą tyčią 2011 m. rugpjūčio 8 d. vakare nukentėjusiajai E. K. atsiuntė grasinančio pobūdžio SMS žinutę su tekstu „tavo padangos pradurtos ir tai kartosis sistemingai“ bei tęsdamas nusikalstamus veiksmus tyčia sugadino nukentėjusiosios E. K. turtą: 2011 m. rugpjūčio 11 d., apie 02.00 val. atlupo nukentėjusiajai priklausančio buto durų apkalimus; 2011 m. rugpjūčio 17 d., apie 22.00 val. degtukais užkišo durų spynelę bei pradūrė automobilio (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovėjusio prie (duomenys neskelbtini), dvi dešinės pusės padangas; 2011 m. rugpjūčio 26 d., 07.45 val. pradūrė to paties automobilio dvi galines padangas; 2011 m. rugsėjo 3 d., apie 08.30 val. pradūrė to paties automobilio kairę galinę padangą; laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 3 d. iki 2011 m. rugpjūčio 5 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pripylė į to paties automobilio benzino baką cukraus;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir turėdamas vieningą tyčią 2011 m. rugpjūčio 24 d. į pašto dėžutę, priklausančią nukentėjusiajai E. K., įdėjo prieš jos valią jai nežinant padarytą erotinę nuotrauką su rašteliu, kuriame parašyti grasinančio pobūdžio žodžiai „(duomenys neskelbtini) mokykloj kabės tuos notraukos, šitos mama tokia“, „trauma vaikui mokykloj pažadu“, bei 2011 m. rugpjūčio 30 d į pašto dėžutę įdėjo laišką su odžiais tekste „Eglute aš rankų nesudėsiu niekada...“, „nuotraukos šitos nervų daug yra mokykloj kabės jei reiks pažadu tau...“, „maldauju nekariauk nes tik bus blogiau...“, „nenoriu, kad kas blogiau nutiktų...“;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir turėdamas vieningą tyčią 2011 m. rugpjūčio 28 d., apie 20.40 val. ties (duomenys neskelbtini) kieme užpuolė einančią namo nukentėjusiąją E. K. ir grasindamas nužudyti bei susidoroti, smaugdamas pargriovė ją ant žemės, laikydamas už rankinės neleido pasišalinti. Tokiais veiksmais dėl odos nubrozdinimo dešinio kelio sąnario priekiniame paviršiuje, poodinių kraujosruvų kairės čiurnos sąnario, kairės blauzdos, dešinės alkūnės sąnario srityse dešinės alkūnės ir kairėje blauzdoje nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir turėdamas vieningą tyčią nukentėjusiajai E. K. parašė grasinančio pobūdžio SMS žinutes: 2011 m. rugsėjo 3 d., 20.04.08 val. iš abonentinio telefono numerio (duomenys neskelbtini) parašė SMS žinutę su tekstu „užmušiu rūgštim apipilsiu 100 procentu tai tiek“, 2011 m. spalio 19 d. 20.45.35 val. iš abonentinio telefono numerio (duomenys neskelbtini) parašė SMS žinutę su tekstu „kaip tau rudake falšiva negėda dar ne pabaiga visi kaleimai greit žinos. K.K.K“, 2011 m. spalio 29 d. 20.01.22 val. iš abonentinio telefono numerio (duomenys neskelbtini) parašė SMS žinutę su tekstu „neduok dieve pamatys su kitu, pažadu tada“, 21.22.20 val. parašė SMS žinutę su tekstu „tik į šoną viskas tau PAZADU TAU“, 2011 m. lapkričio 1 d. 17.15.08 val. iš abonentinio telefono numerio (duomenys neskelbtini) parašė SMS žinutę su tekstu „pala pala tau sakau iš širdies, iš namų net neik“;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir turėdamas vieningą tyčią 2011 m. lapkričio 6 d. apie 00.30 val. būdamas viešoje vietoje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) namo kieme, ties nukentėjusiosios E. K. balkonu, vartodamas necenzūrinius žodžius garsiai šaukė „kurva Eglė kurva“, „visos nuotraukos bus iškabintos bus laiptinėje, savivaldybėje“, „tau gyvenimo nebus“, „atimsim vaiką“;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir turėdamas vieningą tyčią 2011 m. lapkričio 10 d., apie 08.40 val. (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini), koridoriuje pagrasino fiziniu susidorojimu bei turto sunaikinimu: sakė, kad „visos kolonijos pastatytos, sudegino mašinas, viską, viską sudegino...viskas bus tau, prie durų vainikai, viskas, vaikai į mokyklą neišeis, durys bus uždarytos“.

Tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 145 straipsnio 2 dalyje.

Šalies argumentai

Nuteistasis D. D. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendį, išteisinti dėl pirmo epizodo, perkvalifikuoti veiką iš LR BK 145 straipsnio 2 dalies į LR BK 145 straipsnio 1 dalį, panaikinti epizodus, už kuriuos buvo nubaustas administracine tvarka, panaikinti vieno mėnesio bausmę už ankstesnio nusikaltimo padarymą ir sumažinti paskirtą bausmę. Nurodo, kad dėl pirmo epizodo yra nuteistas nepagrįstai. Nurodo, kad 2011 m. birželio 10 d. su nukentėjusiąja įvyko konfliktas, kadangi apeliantas norėjo atimti šampaną. Pastūmus nukentėjusiąją ši nukrito, apeliantas iškvietė policiją ir greitąją, nukentėjusiajai buvo suteikta pagalba. Po to buvo nuvažiuota į policiją parašyti pasiaiškinimą. Nukentėjusioji tuo metu buvo neblaivi. Po to jie vėl gyveno kartu, bet vėliau nutarė gyventi atskirai. Nurodo, kad nukentėjusioji siekia jį pasodinti į kalėjimą meluodama ir sakydama, kad nuteistasis ją bandė pakarti su dirželiu ir t.t. Duodama pirminius parodymus jis tos aplinkybės apie dirželį nenurodė, nepasakė ir apie grasinimus. Tik vėliau, viską sudėliojo su prokuroru, kad kuo labiau jam pakenkti. Nukentėjusioji nesikreipė privataus kaltinimo tvarka į teismą ar prokuratūrą. Neteisingai prie paskirtos bausmės pridėtas vienas mėnuo neatliktos bausmės pagal ankstesnį nuosprendį, kadangi apeliantas jokio režimo niekada nepažeidinėjo ir bausmę atliko. Nurodo, kad prokuroras yra užsisėdęs, nes pažįstamas su nukentėjusiosios uošviais. Be to, nukentėjusiosios svainis yra skolingas jam pinigų, kuriuos turi gražinti, nes apeliantas turi visus skolą patvirtinančius dokumentus. Apeliantas bandė nušalinti prokurorą, tačiau gaudavo jo ranka rašytus atsakymus, o dar vienas parašytas nušalinimas iš viso dingo. Apeliantas dėl jo negavo jokio atsakymo. Prokuroras taip parodė, kad jis yra visagalis ir viskas nuo jo priklauso. Apeliantas taip pat pažymi, kad reikia atkreipti dėmesį į nukentėjusiosios parodymus. Duodama parodymus ji kalbėjo taip, kaip įtarimus pareiškė prokuroras, žodis žodin. Nukentėjusiosios apeliantas niekada nesmaugė, sužalojimai galėjo atsirasti jų susistumdymo, dėl kurių kalti abu, metu. Nuteistasis pažymi, kad jis savo parodymų visą laiką nuosekliai laikėsi, pripažino kaltę iš dalies ir labai gailisi. Dėl turto sugadinimo tai jis jau nubaustas, sutiko sumokėti padarytą žalą. Tuos nusikaltimus padarė kiti asmenys, tačiau jie keršijo pačiam apeliantui. Teismų praktikoje taip nebūna, kad asmuo, būdamas nekaltas, už tą patį teisiamas du kartus. Prašo atsižvelgti į advokatės baigiamąją kalbą, o į prokuroro kalbą neatsižvelgti. Nurodo, kad negalėjo pilnai pasinaudoti savo paskutinio žodžio teise, kadangi teisėja jam neleido dėl prokuroro veiksmų. Be to, apeliantas nurodo, kad jo byla yra paskirta ne pagal kompiuterį, o pagal prokuroro nuožiūrą ir paliepimą. Prokuroras viską darė, užrašinėjo sankciją ir vedė bylą, dalyvavo teisme, nes jis taip norėjo ir pasakė ne vienam, kad jisai yra visagalis. Nušalinti prokurorą apeliantas neturėjo galimybės. Teismas nekreipė dėmesio į tai, kad nukentėjusioji jam atleido, sutaria gerai. Nukentėjusioji turi problemų dėl gėrimo, jai yra sunku. Būdamas pataisos namuose apeliantas negalės jai padėti. Būdamas laisvėje galėtų dirbti, darbo nebijo. Apeliantas akcentuoja, kad sužalojimų specialiai nukentėjusiajai nedarė, žymės galėjo likti po jų susistumdymo, jos niekada sūnaus akivaizdoje neįžeidinėjo. Pripažįsta, kad SMS žinutėmis ir žodžiai yra pasakęs negražių žodžių iš pykčio. Gailisi, kad rašė tas žinutes, kad nerado išeities ir gyveno atskirai tuo pačiu negalėdami būti vienas be kito. Kvalifikuojant veiką pagal LR BK 145 straipsnio 2 dalį turi būti nustatyta, kad grasinimas buvo realus, aiškiai ir konkrečiai išreikštas. Konkrečiai neišreikštas grasinimas negali būti kvalifikuojamas kaip grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti asmens sveikatą. Teisėsaugos pareigūnai turi įrodyti, kad grasinimas buvo realus, kad pritaikyti baudžiamąjį įstatymą. Baudžiamojoje teisėje juridinę reikšmę turi tik realūs grasinimai. Nerimtai ištarti žodžiai, pajuokavimas ar kitoks panašus elgesys gali būti klaidingai suvoktas kaip grasinimas. Norint įrodyti grasinimų realumą turi būti kaltininko tiesioginė tyčia. Kaltininkas turi suprasti, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę ar ją palaikydamas ir nori taip elgtis. Šiuo metu nukentėjusioji apeliantui yra atleidusi ir jie palaiko draugiškus santykius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo protokolai yra surašyti neteisingai, kadangi nukentėjusioji atleido, o tai nėra užfiksuota. Dėl prokuroro piktnaudžiavimo tarnyba ir įgaliojimų viršijimo Generalinė prokuratūra darys tarnybinį patikrinimą.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius apeliacinį skundą tenkinti, prokurorą, prašiusį apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo D. D. apeliacinis skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau LR BPK) 320 straipsnio 3 dalyje pažymėta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tas faktines aplinkybes, dėl kurių yra paduotas apeliacinis skundas.

Iš nuteistojo apeliacinio skundo matyti, kad jis nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, ko pasekoje, apelianto manymu, buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis. Apeliantas nesutinka, kad jo kaltė dėl pirmo epizodo įrodyta, todėl prašo išteisinti. Taip pat prašo perkvalifikuoti veiką iš LR BK 145 straipsnio 2 dalies į LR BK 140 straipsnio 1 dalį. Skundu taip pat prašo panaikinti tuos kaltinimo epizodus, už kuriuos jis jau yra nubaustas administracine tvarka bei nesutinka su bausmių bendrinimu, kadangi, apelianto manymu, ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę jis atliko, todėl bendrinti bausmes nebuvo pagrindo.

LR BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus vertina pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Kolegija, išanalizavusi baudžiamosios bylos medžiagą bei apeliacinio skundo motyvus sprendžia, kad apylinkės teismas išsamiai ir visapusiškai išanalizavo byloje esančius įrodymus, vertino juos nepažeisdamas bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių ir padarė pagrįstą išvadą, kad D. D. kaltė dėl LR BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo neginčijamai įrodyta.

Pagal LR BK 145 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Šio nusikaltimo sudėtis formali, kas reiškia, kad nusikaltimas laikomas baigtu nuo grasinimų pareiškimo. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus realizuotas. Žmogaus terorizavimas gali pasireikšti sistemingais grasinimais, siekiant sukelti stresą, nerimą, baimę žmogui, kuriam grasinama. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad nukentėjusiajam neteisėtais veiksmais sukelia stresą, nerimą, baimę ir nori taip veikti. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti realiai įvykdytas. Pagal teismų praktiką grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketina grasinimą įvykdyti. Pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas tokios nukentėjusiojo būsenos ir norėjo (pvz: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-341/2010). Nustatant grasinimo realumą būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai atskleidė nukentėjusiojo padarytos nusikalstamos veikos objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymius. Teismas, spręsdamas D. D. kaltės klausimą, pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, kitais objektyviais bylos duomenimis: tarnybiniais pranešimais, teismo medicinos specialistų išvadomis, daiktų pateikimo ir apžiūros protokolais, kita bylos medžiaga. Nukentėjusioji E. K., tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiama teisme, davė nuoseklius, logiškus ir išsamius paaiškinimus. Jis paaiškino, kad buvęs sugyventinis D. D. po to, kai išsikraustė iš jos buto, pradėjo ją persekioti. Buvo atėjęs į jos butą, smurtavo, grasino fiziniu susidorojimu, turto sugadinimu. Dėl tokių apelianto veiksmų nukentėjusioji nuolatos jautė baimę, nerimą, jai sutriko sveikata. Netikėti šiais nukentėjusiosios parodymais teismas neturėjo jokio pagrindo. Be to, nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes iš esmės patvirtino byloje apklausti liudytojai R. A., V. U., J. V., V. B., D. O. D.. Minėti liudytojai patvirtino nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes, kad tarp jos ir D. D. buvo konfliktas, kad D. D. ją persekioja, grasina, kad ji buvo fiziškai sužalota. Byloje taip pat buvo apklaustas liudytojas A. M., tačiau apylinkės teismas jo parodymus vertino kritiškai. Minėtas liudytojas, duodamas parodymus, buvo nenuoseklus, painiojosi nurodydamas aplinkybes. Be to, teismas, vertindamas minėto liudytojo parodymų objektyvumą, įvertino ir tai, kad jis su nuteistuoju D. D. kartu atliko laisvės atėmimo bausmę, buvo pažįstami.

Nuteistojo D. D. paaiškinimai, kad jis nenorėjo nukentėjusiajai padaryti nieko blogo, kad tyčia jos nežalojo, kad kaltinimai byloje išgalvoti prokuroro ir nukentėjusiosios, kuri siekią jį uždaryti į kalėjimą, apylinkės teismo pagrįstai vertinti kritiškai kaip apelianto pasirinkta gynybos taktika siekiant išvengti atsakomybės. D. D. iš esmės neneigė, kad sužalojo nukentėjusiąją, tačiau nurodė, kad to jis tyčia nesiekė, kad sužalojimai atsirado dėl abiejų kaltės susistumdžius ir nukentėjusiajai nugriuvus. Apeliantas taip pat neneigia, kad rašė nukentėjusiajai SMS žinutes, raštelius, laiškus, tačiau tai darė tik dėl to, kad pasikarščiavo, nes yra neabejingas nukentėjusiajai. Iš tikrųjų nieko blogo nesiekė, norėjo tik gero. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistojo subjektyvus savo veiksmų suvokimas ir vertinimas nepašalina tokių veiksmų pavojingumo ir priešingumo teisei. Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad sistemingi nuteistojo smurto veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu, sistemingi grasinimai SMS žinutėmis, laiškais, rašteliais, vertinant jų turinį, rodo D. D. siekių realumą ir pavojingumą. Sistemingi bauginančio poveikio apelianto veiksmai nukentėjusiajai sukėlė pagrįstą baimę dėl savo sveikatos ir turto. Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusioji dėl apelianto neteisėtų veiksmų jautė nuolatinę baimę, įtampą, patyrė stresą, jai pablogėjo sveikata. Vertinant šių aplinkybių visumą apylinkės teismo išvados, kad D. D. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto LR BK 145 straipsnio 2 dalyje sudėties požymių, laikytinos teisingomis ir pagrįstomis.

Nepagrįstas apelianto prašymas perkvalifikuoti veiką iš LR BK 145 straipsnio 2 dalies į LR BK 140 straipsnio 1 dalį. Ta apelianto nurodyta aplinkybė, kad nukentėjusioji dėl kūno sužalojimo nesikreipė į teismą privataus kaltinimo tvarka, todėl jis negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, nešalina nuteistojo veiksmų vertinimo kaip nusikalstamų. Apylinkės teismas dėl šios aplinkybės nuosprendyje motyvuotai pasisakė, pažymėjo, kad atlikti sistemingi smurtiniai veiksmai, kuriais nukentėjusiajai buvo sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata, tik patvirtina objektyvių, nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 145 straipsnio 2 dalyje požymių buvimą. Tokie veiksmai tik patvirtina, kad buvo realiai siekiama nusikalstamų padarinių, kad grasinimai realiai gali būti įvykdyti, kad nukentėjusioji turėjo pagrindą bijoti. Be to, padaryti nukentėjusiajai sužalojimai yra objektyviai nustatyti ir įrodyti teismo medicinos specialistų išvadomis, kuriose nurodyta, kad sužalojimai galėjo atsirasti nukentėjusiosios nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Su šiomis pirmos instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija pilnai sutinka.

Apeliantas nesutinka su ta nuosprendžio dalimi, kurioje pasisakyta dėl jo kaltės sugadinus nukentėjusiajai priklausantį turtą. Apeliantas nurodo, kad jis, būdamas nekaltas negali būti baudžiamas du kartus už tą patį. Nors apeliantas savo kaltę dėl turto sugadinimo neigia, jo kaltė įrodyta administracinių teisės pažeidimų bylose priimant nutarimus, kurie yra įsiteisėję ir vykdytini. Apylinkės teismas, spręsdamas D. D. baudžiamosios atsakomybės klausimą, nuosprendyje dėl šios aplinkybės pasisakė. Nesutikti su teismo išvadomis kolegija neturi pagrindo. Apylinkės teismas pažymėjo, kad ta aplinkybė, jog administracinė nuobaudos buvo paskirtos kitose bylose, nešalina sąlygos, kad kaltinamais už tuos pačius veiksmus negali būti baudžiamas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Galiojančių administracinių nuobaudų buvimas neužkerta kelio pradėti baudžiamąjį procesą. Siekiant išvengti teisės nebūtų du kartus teisiamam ar nubaustam už tą patį principo pažeidimo anksčiau paskirtos administracinės nuobaudos, pripažinus asmenį kaltu, naikintinos. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tas faktas, jog asmuo jau buvo nubaustas administracine tvarka už veiką, kurios atskiras požymis sutampa su inkriminuojama nusikalstama veika, netraktuotinas kaip besąlygiškas pagrindas nutraukti baudžiamąją bylą (pvz: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-686/2007). Laikytina, kad šis apeliacinio skundo motyvas yra nepagrįstas ir aukštesnės instancijos teismo netenkintinas.

Dėl nuteistojo apeliacinio skundo motyvo, kad teismas nepagrįstai subendrino bausmes prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėdamas 1999-01-14 nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, kolegija sprendžia, kad jis taip pat nepagrįstas. LR BK 64 straipsnyje nurodyta, kad jei nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmes už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausme subendrina. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. D. 2010-09-20 buvo paleistas lygtinai, tačiau lygtinio paleidimo metu 2011 m. birželio mėnesį padarė naują nusikaltimą (bausmės pagal 199-01-14 nuosprendį pabaiga 2011 m. liepos 2 d.). Apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi LR BK 64 straipsnio 3 dalimi ir prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjo neatliktą 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmę.

Įvertinus aukščiau aptartų aplinkybių visumą konstatuotina, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2012-06-20 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas išanalizavus visus byloje esančius įrodymus ir juos tinkamai įvertinus. Nuosprendyje išsamiai pasisakyta dėl atskirų įrodymų ir jų visumos vertinimo, veikos kvalifikavimo, bausmės skyrimo. Dėl to keisti ar naikinti nuosprendį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Kolegijos pirmininkas teisėjas Arūnas PaštuolisTeisėjai Egidijus Jonas GrigaravičiusDanguolė Šiugždinytė