Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-05-20 · Administracinė byla Nr. I-530-342/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-05-20Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-02-24Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2014-02-24Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-05-20
Bylos Nr.
I-530-342/2013
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00166-2013-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Aušrelė Mažrimienė
Pareiškėjas
B.S.
Atsakovas
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos
Kategorijos
  • 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-530-342/2013Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00166-2013-4Procesinio sprendimo kategorija: 16.4; 74 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 20 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Aušrelė Mažrimienė, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Jurgitai Žvilauskienei, pareiškėjui B.S., atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovui Vaidotui Jasui, 2013 m. gegužės 2 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo B.S. skundą atsakovei Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai (toliau – ir atsakovė) dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-01-23 įsakymo Nr. AP-30, 2013-02-06 įsakymo Nr. AP-53 ir 2013-02-28 įsakymo Nr. AP-125 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas B.S. (toliau - ir pareiškėjas) skundu (b.l. 4-5) ir jo patikslinimu (b.l. 77) (toliau - skundas) prašo panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-01-23 įsakymą Nr. AP-30, 2013-02-06 įsakymą Nr. AP-53 ir 2013-02-28 įsakymą Nr. AP-125. Skunde 2013-01-23 įsakymo Nr. AP-30 neteisėtumą grindžia tuo, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija netinkamai įvertino pareiškėjo nurodytas priežastis dėl kurių jis negalėjo atlikti statinio statybos techninės priežiūros. Teigia, kad šias priežastis komisija nepagrįstai įvardijo kaip dėl pareiškėjo kaltės atsiradusias aplinkybes. Paaiškina, kad pareiškėjui pavestų statinio statybos techninės priežiūros pareigų negalėjo atlikti dėl netinkamo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vedėjo V.L. darbo organizavimo, o būtent dėl to, kad vedėjas neskyrė jam transporto nuvykti į objektą – Klaipėdos r. Plikių pagrindinės mokyklos Slengių skyriaus pastatą, nors dėl to kreipėsi šešis kartus iš anksto, prieš parą iki planuojamų išvykimų. Be to, vedėjas netinkamai suvokia statybos techninės priežiūros procedūrą, ko pasekoje pareiškėją verčia pasirašyti didelės vertės darbų aktus, nesuteikiant sąlygų patikrinti darbų kokybės, ar jie vykdomi pagal projektą. Teigia, kad vedėjas savo veiksmais siekia pareiškėjui žalos padarymo, drausminių nuobaudų jam skyrimo ir pan.

2013-02-06 įsakymo Nr. AP-53 neteisėtumą skunde grindžia tuo, kad apie pareiškėjo dalyvavimą Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2012-10-15 organizuotame konkurse Statybos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigoms žinojo ir apie tai žodžiu jis tiesiogiai buvo informavęs vadovą – vedėją V.L. Teigia, kad jei nebūtų vedėjo informavęs, tai 2012-10-15 darbo apskaitos žiniaraštyje būtų nurodyta kaip pravaikšta. Mano, kad įsakymu tarnybinė nuobauda skirta nepagrįstai, praleidus 1 mėnesio nuobaudos skyrimo terminą, kuris skaičiuotinas nuo dienos kai nusižengimas paaiškėja. Tai argumentuoja tuo, jog apie pareiškėjo nebuvimą darbe vedėjas turėjo ir galėjo žinoti dar 2012 m. spalio ir lapkričio mėnesiais, pildydamas ir pasirašydamas darbo laiko apskaitos žiniaraščius. 2012-10-15 nebuvo darbe tris puse valandos, nes dalyvavo minėtame konkurse ir apie tai vedėjas ir visi kiti žinojo. Jei vedėjas to nebūtų žinojęs, atsakovė nebūtų 2012-12-18 raštu kreipusis į Kretingos rajono savivaldybės administraciją dėl informacijos apie tai, ar pareiškėjas dalyvavo konkurse. Teigia, kad pareiškėjui iki šio įsakymo priėmimo nebuvo leista susipažinti su tarnybinio patikrinimo medžiaga. Ginčijamą 2013-02-28 įsakymą Nr. AP-125 „Dėl nurodymo B.S.“ taip pat laiko neteisėtu ir teigia, kad šį įsakymą sieja priežastinis ryšys su kitais byloje ginčijamais įsakymais.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teismo posėdžio metu skundą palaikė ir prašė tenkinti. Papildomai paaiškino, kad skyriuje dirba dar septyni specialistai, kurie kaip ir pareiškėjas turi teisę naudotis tarnybiniu automobiliu. Apie tai, kad bus reikalingas tarnybinis automobilis skyriaus vedėjui yra pranešama iš anksto, žodžiu. Tačiau ginčo situacijoje, sąlygų nuvykti pareiškėjui į ginčo objektą – Plikių pagrindinės mokyklos Slengių skyriaus pastatą, nebuvo sudarytos, todėl nesutinka su tarnybine nuobauda – pastaba, kuri jam skirta kaip už pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų, užduočių nevykdymą. Pripažino, kad privalėjo vykdyti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas. Nesutinka, kad būtent darbo laiku vyko pateikti dokumentų Kretingos rajono savivaldybės administracijai dėl dalyvavimo konkurse. Nurodė, kad jo darbo laiko pradžia 07.35 val., pabaiga - 16.35 val., o dokumentus išvyko pateikti iš karto po darbo valandų ir pateikė Kretingos rajono savivaldybės administracijai apie 16.55 val. Ginčijamą 2013-02-28 įsakymą Nr. AP-125 laiko neteisėtu, teigdamas, jog šis priimtas pažeidžiant procedūrą, o būtent Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklių 8¹ ir 9 punktų nuostatas.

Atsiliepimas

Atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepimais (b.l. 20-23, 82-83) skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad ginčijami aktai yra teisėti ir pagrįsti, priimti nepažeidžiant procedūrų. Dėl ginčijamo 2013-01-23 įsakymo Nr. AP-30 pažymi, kad pareiškėjas neginčija, kad darbų neatliko, o tik nurodo visiškai nepagrįstas priežastis dėl ko jų neatliko. Melagingais laiko pareiškėjo argumentais dėl tarnybinio transporto neskyrimo. Paaiškina, kad pareiškėjui transportas 2012 metų spalio – gruodžio mėnesiais buvo skirtas 16 kartų ir tai patvirtina byloje pateikti kelionės lapų duomenys. Paaiškina, kad 2012-12-18 raštu kreipėsi į Kretingos rajono savivaldybės administraciją dėl informacijos ar pareiškėjas dalyvavo 2012-10-15 konkurse. Šį kreipimąsi sąlygojo Ūkio dalies vėdėjo parodymai duoti posėdyje komisijai, nagrinėjant pareiškėjo 2012-12-11 ir 2012-12-17 pareiškimus, jog pareiškėjas galimai darbo metu naudoja tarnybinį automobilį, tikslu vykti į kitas savivaldybes dalyvauti konkursuose, į kitas valstybės tarnautojo pareigas. 2012-12-19 gavo atsakymą, jog 2012-10-15 konkurse pareiškėjas dalyvavo, konkursas vyko nuo 09.00 val. iki 11.50 val., o dokumentus dėl dalyvavimo konkurse pareiškėjas pateikė 2012-09-24. 2013-01-09 įsakymu buvo sudaryta darbo grupė, kuriai buvo pavesta išnagrinėti minėtame 2012-12-19 atsakyme nurodytas aplinkybes. 2013-01-11 posėdyje darbo grupė rekomendavo administracijos direktoriui pradėti tarnybinį patikrinimą dėl galimai pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo. 2012-01-14 buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, 2012-01-18 pareiškėjui įteiktas pranešimas dėl tarnybinio patikrinimo, 2013-01-24 pareiškėjas pateikė paaiškinimą. 2013-01-23 administracijos direktorius sudarė komisiją galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti, kuri išnaginėjusi nurodytą informaciją bei vedėjo V.L. ir pavaduotojos A.B. pateiktą informaciją padarė išvadą, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą – pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punktą, Vidaus tvarkos taisyklių 11 punktą. Už šį pažeidimą pasiūlė pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą papeikimą. Ginčijamu 2013-02-06 įsakymu tokia nuobaudą pareiškėjui ir skyrė. Teigia, kad nuobauda skirta pagrįstai, nes pareiškėjas neįrodė, jog dalyvaudamas konkurse buvo gavęs tiesioginio vadovo sutikimą. Atsikirsdama į skundo reikalavimą - panaikinti 2013-02-28 įsakymą Nr. AP-125 paaiškina, kad tiesioginis pareiškėjo vadovas pateikė komisijai 2013-01-18 vertinimo išvadą, kurią pareiškėjas pasirašė pats. Teigdamas, kad šis įsakymas priežastiniu ryšiu susijęs su kitais skundo reikalavimais, pareiškėjas nepateikia jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Mano, kad toks reikalavimas su kitais skundo reikalavimais tarpusavyje nesusijęs.

Atsakovės atstovas teismo posėdyje palaikė atsakovės poziciją atsiliepimuose į skundą nurodytų motyvų pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai).

Administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis). Teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 straipsnio 2 dalis).

Ginčo dalykas - Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-01-23 įsakymo Nr. AP-30, kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, 2013-02-06 įsakymo Nr. AP-53, kuriuo skirta tarnybinė nuobauda - papeikimas ir 2013-02-28 įsakymo Nr. AP-125, kuriuo jam nurodyta tobulinti kvalifikaciją, jo tarnybinę veiklą įvertinus patenkinamai, teisėtumas ir pagrįstumas. Šiuo aspektu svarbu nustatyti, ar atsakovė nepažeidė teisės normų ir taisyklių, užtikrinančių tarnybinių nuobaudų skyrimą valstybės tarnautojui, ar teisėtai veikė, nurodydama pareiškėjui tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją.

Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarką ir sąlygas valstybės tarnautojams, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (toliau - VTĮ) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 patvirtintos Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės (toliau - Taisyklės). Šie teisės aktai nustato pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusą, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus. VTĮ 28 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalį, tarnybiniu nusižengimu laikomas valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. VTĮ 29 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos šio įstatymo nustatytos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pagal VTĮ 29 straipsnio 3 dalies 1 punktą, už tarnybinį nusižengimą valstybės tarnautojui gali būti skiriama pastaba, pagal 29 straipsnio 3 dalies 2 punktą - papeikimas. Tarnybinės atsakomybės taikymo procedūriniai klausimai detaliau reglamentuoti Taisyklėse. Pagal minėto VTĮ straipsnio ir Taisyklių nuostatas – nuobaudų skyrimo procedūra – būtina, o ji pati ir jos pasekmėje priimti administraciniai aktai turi griežtai atitikti teisės normų nustatytus reikalavimus. Viena iš svarbiausių tokios procedūros sudėtinių dalių yra tarnybinio nusižengimo tyrimas (Taisyklių 4-5 punktai), kuris nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik tarnautojo veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tai - įstaigos vadovo įpareigoto pareigūno ar komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu. Tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ir paneigiančius tarnautojo tiriamą pažeidimo faktą, tarnautojo kaltę, patikrinti jo (tarnautojo) paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminat motyvuotoje išvadoje. Nustačius, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina jį kvalifikuoti, nurodant VTĮ straipsnį, dalį, punktą, nusižengimo padarymo ir paaiškėjimo dieną, tarnautojo, kalto dėl padaryto nusižengimo, kaltės formą, nusižengimo padarinius, o taip pat ir siūlomą konkrečią nuobaudą. Tokie išvados reikalavimai suformuluoti Taisyklių 10 punkte. Pagal VTĮ 29 straipsnio 2 dalies nuostatą, tarnybinės nuobaudos skyrimo metu privaloma atsižvelgti į kaltę, padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo bei į Korupcijos prevencijos įstatymo numatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją.

VTĮ 30 straipsnio 1 dalis inter alia nustato, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens iniciatyva arba kai jis gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Detaliau šios procedūros pradžią reglamentuoja Taisyklių 3-6 punktai, pagal kuriuos tarnybinį tyrimą atlieka vienasmeniškai už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo arba kolegialus organas – komisija, tačiau nei vienam iš jų nesuteikta teisė pradėti tyrimą savarankiškai, tam jie turi turėti oficialų įstaigos vadovo pavedimą – įpareigojimą - pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą, ir tas įpareigojimas (komisijos sudarymas) turi būti duodamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas gavus informaciją apie valstybės tarnautojo galimai padarytą tarnybinį nusižengimą.

VTĮ 2 straipsnio 12 dalis apibrėžia, kad tarnybinis nusižengimas - valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti paskirta pagal Taisyklėse numatytą procedūrą nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme, ir kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį. Tarnybinio nusižengimo sudėtį sudaro neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką taikant įstatymus (ABTĮ 13 straipsnis) ne kartą yra pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus, tarp jų - valstybės tarnautojo kaltę. Todėl teismas, nagrinėdamas bylą, privalo patikrinti, ar darbdavys tyrė tarnautojo kaltę ir ar ją (kaltę) nustatė teisingai (žr. „Administracinių teismų praktika“ Nr. 9. 2007 m.). LVAT taip pat yra pažymėjęs, kad administracinis aktas, kuriuo paskiriama tarnybinė nuobauda ir tarnybinio patikrinimo išvada yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinės dalys, todėl įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo nebūtina pakartoti padarytus pažeidimus ir nuobaudos skyrimo motyvus. Patvirtinta motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria vadovaujantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, laikoma šio akto motyvuojamąja dalimi. Todėl teismas, spręsdamas įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados turinį (LVAT 2010 m. gegužės mėn. 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-700/2010).

Dėl 2013-01-23 įsakymo Nr. AP-30 teisėtumo ir pagrįstumo

Įsakymas priimtas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Č.B., vadovaujantis VTĮ 29 straipsnio 3 dalies 1 punktu (už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama pastaba), 30 straipsniu („Tarnybinių nuobaudų skyrimas“), Taisyklėmis, atsižvelgiant į 2012-12-19 protokolą Nr. A6-368, 2013-01-18 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TPI-1 (b.l. 6). Įsakyme nurodyta jo apskundimo tvarka. Šiuo įsakymu atsakovė skyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – pastabą, nustačiusi, kad pareiškėjas pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą, nes nevykdė pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų ir jam pavestų užduočių, o būtent už tai, kad pareiškėjas, būdamas projekto „Švietimo paslaugų prieinamumo kaimo gyvenamojoje vietovėje didinimas, modernizuojant Plikių pagrindinės mokyklos Slengių skyriaus pastatą“ remonto darbų techniniu prižiūrėtoju, aplaidžiai atliko techninę priežiūrą: nesusipažino su projektu, nepatikrino projektinės dokumentacijos, nepateikė darbo brėžinių vykdymui su parašu ir prierašu „Pritariu statyti“; neužtikrino, kad statybos darbai atitiktų darbo brėžinius ir techninio projekto technines specifikacijas; nekontroliavo statybos metu naudojamų statybos produktų bei įrenginių kokybės; netikrino atliktų darbų kiekių ir netikslumų; netikrino ir nepriiminėjo paslėptų statybos darbų, nedalyvavo išbandant ir pripažįstant tinkamais naudoti inžinerinius tinklus.

Rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad 2012-12-19 Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. AV-2428 sudarė komisiją, kuriai pavedė atlikti tyrimą dėl kokių priežasčių pareiškėjas nepasirašo darbų žurnale, nevizuoja darbo projekto (b.l. 33). Komisija 2012-12-19 posėdyje, išklausiusi jame dalyvavusių - pareiškėjo, vedėjo V.L., administracijos direktoriaus pavaduotojo V.B., tarybos nario R.S., Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vyriausiosios specialistės L.G. paaiškinimų, nutarė rekomenduoti administracijos direktoriui pradėti tyrimą dėl galimai pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo (b.l. 34-36). 2013-01-07 pranešimu atsakovė pasirašytinai informavo pareiškėją, jog jis įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą ir paprašyta jo pateikti paaiškinimą (b.l. 32). 2013-01-11 pareiškėjas pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad iš esmės pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų ir užduočių negali atlikti, nes vedėjas V.L. neskiria jam transporto nuvykti į statybos darbų vietą, darbus vykdantis rangovas nesuteikė jam galimybės apžiūrėti statybvietę, jam nebuvo pateikti projekto rengimo dokumentai, dalis dokumentų yra su trūkumais ir pan. (b.l. 31). 2013-01-14 įsakymu atsakovė sudarė komisiją tarnybinio nusižengimo tyrimui atlikti (b.l. 30). Ši komisija 2013-01-16 protokolu Nr. A6-19 nutarė rekomenduoti administracijos direktoriui skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą - pastabą (b.l. 28-29). Atsakovė 2013-01-18 priėmė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TPI-1, kuria pasiūlė administracijos direktoriui už pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų nevykdymą pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą (b.l. 25-26). Išvadoje atsakovė pakankamai nuosekliai išdėstė aplinkybes, susijusias su pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimu, nurodė, kokių konkrečių ginčo remonto darbų techninės priežiūros funkcijų pareiškėjas neatliko, šiuos veiksmus pagrįstai kvalifikavo pagal VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą, bei nurodė, jog pareiškėjo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nėra.

Vertindamas pareiškėjo atžvilgiu atlikto tarnybinio nusižengimo tyrimo teisėtumą, teismas pažymi, kad pareiškėjui pranešimas apie galimai jo padarytą tarnybinį nusižengimą pateiktas anksčiau - 2013-01-07, nei buvo sudaryta pati komisija šiam nusižengimui tirti - 2013-01-14. Atsakovės atsiliepimo argumentas, jog tarnybinis patikrinimas pradėtas 2012-12-31, nepagrįstas jokiais įrodymais. Tačiau vien šios aplinkybės nėra pakankamos pripažinti ginčo tarnybinio nusižengimo tyrimo atlikimo procedūrą neteisėta iš esmės, kadangi informaciją, jog pareiškėjas galimai padarė jam inkriminuojamą tarnybinį nusižengimą, atsakovė surinko tik po 2012-12-19 sudarytos komisijos atlikto tyrimo ir jo metu gautų rezultatų (2013-01-07 pareiškėjo paaiškinimas, komisijos 2012-12-19 protokolas Nr. A6-368). Be to, pareiškėjas ir neginčija šio tarnybinio nusižengimo atlikimo procedūros ir (ar) iš to nekildina jokių savo teisių pažeidimo ir pan.

Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad aptariamas tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas 2013-01-14 (sudaryta komisija), baigtas 2013-01-22, kai tarnybinio patikrinimo išvada Nr. TPI-1 buvo pateikta atsakovei. Ginčijamas 2013-01-23 įsakymas priimtas nepažeidžiant tarnybinės nuobaudos skyrimo termino, reglamentuoto VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje (Tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos) ir Taisyklių 11 punkte reglamentuoto paties tarnybinio nusižengimo tyrimo termino (nuo komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo, komisija tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo). Šiuo atveju, vėliausiai tarnybinė nuobauda galėjo būti paskirta 2013-02-11 (laikotarpiu nuo 2013-01-14 iki 2013-02-11 yra 20 darbo dienų).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) specialistas ir ginčijamų įsakymų priėmimo metu ėjo šias pareigas. Taigi, pareiškėjas veikė kaip karjeros valstybės tarnautojas (b.l. 6, 7, 15-16, 78, VTĮ 2 straipsnio 5 dalis, 6 straipsnio 1 punktas), todėl ir tarnyboje privalėjo vadovautis pareigybės aprašymu (b.l. 15-16), kitais įstatymais, vykdyti pareigas, nustatytas VTĮ 15 straipsnyje. Tarnybinė nuobauda – pastaba, pareiškėjui skirta būtent už VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos – „Valstybės tarnautojas privalo tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis“ pažeidimą.

Rašytiniai bylos duomenys patvirtina, kad 2012-08-31 įsakymu Nr. AV-1716 „Dėl remonto darbų techninės priežiūros skyrimo“ pareiškėjas paskirtas projekto „Švietimo paslaugų prieinamumo kaimo gyvenamojoje vietovėje didinimas, modernizuojant Plikių pagrindinės mokyklos Slengių skyriaus pastatą“ remonto darbų techniniu prižiūrėtoju (b.l. 72). Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2011-09-08 įsakymu Nr. AP-515 patvirtintas Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymas (b.l. 15-16). Su šios pareigybės aprašymu pareiškėjas pasirašytinai supažindintas 2011-10-21 (b.l. 15-16). Iš pareiškėjo pareigybės aprašymo 4 punkto turinio matyti, kad ši pareigybė reikalinga savivaldybės ir Europos Sąjungos finansuojamų objektų projektams organizuoti, koordinuoti ir tikrinti bei objektų darbų vykdymui. Pareigybės aprašymo 5 punkte nurodyta pareigybės veiklos sritis – tikrinti statybos specialiųjų darbų (elektros, šildymo, vėdinimo, vandentiekio, nuotekų) atlikimą ir atsakyti už darbų kontrolę. Šiai pareigybei priskirtos funkcijos nustatytos pareigybės aprašymo V skyriaus 7 punkte: 7.1. rengti projektavimo užduotis statybos darbams (užsakovo funkcijos); 7.2. tikrinti parengtus techninius projektus, teikti pasiūlymus ir vykdyti techninių projektų koregavimo kontrolę, 7.3. rengti viešųjų pirkimų konkursų dokumentus darbams bei paslaugoms pirkti <..>, 7.4 tikrinti dokumentus dėl apmokėjimo už atliktus statybos darbus; 7.5. tikrinti visą statinio statybos laiką, kad statinys būtų statomas pagal patvirtintą techninį, darbo projektą, laikantis teisės aktų, statybos techninių reglamentų, statybos specialiųjų reikalavimų, normatyvinių dokumentų, projektavimo sąlygų, projekto derinimo ir leidimo statyti reikalavimų; 7.6. kontroliuoti, kad visi statinio projektavimo pakeitimai būtų suderinti nustatyta tvarka; <...> 7.8. rengti darbų ir paslaugų sutarčių projektus ir kontroliuoja jų vykdymą <...>.

Pareiškėjas teigia, kad Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vadovas V.L. nesuteikė jam tarnybinio transporto vykti būtent į ginčo statybos objektą - Plikių pagrindinės mokyklos Slengių skyriaus pastatą, o į kitus objektus transportą dar gaudavo. Iš atsakovės atstovo teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad Statybos ir kelių priežiūros skyriaus darbuotojai pageidaujantys vykti tarnybiniu automobiliu į aptarnaujamus statybos objektus, apie tai informuoja žodžiu skyriaus vedėją, iš anksto arba prieš dieną iki planuojamos išvykos. Nustatyta, kad pareiškėjui tarnybinis automobilis buvo suteikiamas ir tai patvirtina atsakovės pateikti išrašai iš kelionės lapų (b.l. 37, 39, 41, 42, 43, 44, 46). Pareiškėjo argumentas, jog būtent į ginčo objektą vedėjas neduodavo jam automobilio, vertintinas kaip neatitinkantis faktinių aplinkybių, nes minėtų išrašų duomenys patvirtina, kad 2012-12-14 (b.l. 37), 2012-12-12 (b.l. 39), 2012-10-23 (b.l. 44) pareiškėjui buvo skirtas tarnybinis automobilis, kuriuo vykimo paskyrimo vieta nurodyta būtent Slengiai. Be to, šie išrašai patvirtina ir tai, kad į Slengius 2012-12-28 vyko Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vedėjo pavaduoja A.B. (b.l. 39), 2012-11-08 – laikinai Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vedėjo pareigas ėjęs V.L. (b.l. 41), taigi galimybė pareiškėjui vykti kartu su kitais skyriaus tarnautojais ir (ar) vienam buvo ir yra. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai, jog tarnybinio automobilio vykti būtent į Slengius negaudavo ir pan., atmestini kaip nepagrįsti. Tokie argumentai vertinami kaip pareiškėjo siekis išvengti atsakomybės už pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų nevykdymą. Įrodymų, jog dėl objektyvių ir (ar) nuo pareiškėjo valios nepriklaususių aplinkybių pareiškėjas negalėjo tinkamai atlikti ginčo objekto statybos techninio priežiūrėtojo pareigų, pareiškėjas nei su skundu, nei teismo posėdžio metu nepateikė. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013-03-19 sprendimu, administracinėje byloje Nr. I-367-386/2013, pareiškėjo skundą, kuriuo siekė gauti 60 procentų priemoką, būtent už tai, kad vykdo trijų, tame tarpe ir ginčo objekto statybos techninio prižiūrėtojo pareigas, atsakovei atmetė kaip nepagrįstą. Teismas išnagrinėjęs bylą iš esmės nustatė, kad ginčo priemokai skirti nėra faktinių ir teisinių pagrindų, o pareiškėjo pareiga vykdyti remonto darbų techninio prižiūrėtojo funkcijas kyla iš jo pareigybės. Paminėtas teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs. Tačiau tiek nagrinėjamu atveju, tiek minėtoje byloje pareiškėjo pasirinkta gynybos pozicija, formuluojami subjektyvaus pobūdžio argumentai (posėdyje akcentuoja skyriaus vedėjo priešiškumą jo atžvilgiu ir pan.) suponuoja išvadą, kad pareiškėjas siekia ne tinkamo jam privalomų vykdyti funkcijų atlikimo, o tai neabejotinai vilkina ginčo statybos objekto darbų tikrinimo bei kontrolės procedūrų užbaigimą, daro destrukcinį poveikį atsakovei, kaip valstybės institucijai, kuri turi įsipareigojimus vykdyti Europos Sąjungos finansuojamų objektų statybos darbus ir pan.

Reikalavimas valstybės tarnautojui, numatytas VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte – tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis yra bendro pobūdžio, blanketinė teisės norma, todėl norint šią normą taikyti, būtina nustatyti, kokios konkrečiai pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos ar funkcijų valstybės tarnautojas neatliko ar atliko netinkamai.

Sistemiškai vertinant išdėstytas pareiškėjo pareigybės aprašymo nuostatas, motyvus, kuriais atmesti pareiškėjo argumentai dėl tarnybinio automobilio neva jam nesuteikimo vykti būtent į ginčo objektą, vertinant tarnybinio nusižengimo tyrimo dokumentuose užfiksuotus duomenis ir padarytas išvadas, teismas konstatuoja, jog pareiškėjas suprasdamas, jog privalo vykdyti jo pareigybei nustatytas funkcijas, numatė, kad šių funkcijų nevykdydamas sukels žalingas pasekmes ir nors šių pasekmių nenorėjo, bet sąmoningai leido joms kilti. Tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatą - tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis. Pažymėtina kad tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. TPI-1 tiesiogiai į pareiškėjo kaltę ir žalą dėl padaryto tarnybinio nusižengimo nenurodoma, tačiau aukščiau išdėstytos išvados teismui nekelia abejonių dėl tarnybinio nusižengimo padarymo fakto, pareiškėjo kaltės (netiesioginė tyčia), žalos (minėtų turimų atsakovės įsipareigojimų nevykdymas) ir priežastinio ryšio tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių.

Išdėstytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu, skundžiamas 2013-01-23 įsakymas Nr. AP-30 pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu, todėl skundo reikalavimas šį įsakymą panaikinti, atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl 2013-02-06 įsakymo Nr. AP-53 teisėtumo ir pagrįstumo

Nustatyta, kad įsakymas priimtas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Č.B., vadovaujantis VTĮ 29 straipsnio 3 dalies 1 punktu (už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama pastaba), 30 straipsniu („Tarnybinių nuobaudų skyrimas“), Taisyklėmis, atsižvelgiant į 2013-01-23 įsakymu Nr. AV-130 2013-01-11 posėdžio protokolą Nr. A6-138 ir tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TPI-2 (b.l. 7). Įsakyme nurodyta jo apskundimo tvarka. Vertindamas nurodytus įsakymo priėmimo teisinius pagrindus, teismas pažymi, kad įsakymu yra paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, todėl VTĮ 29 straipsnio 3 dalies 1 punktas laikytinas nurodytu netiksliai, nes papeikimo nuobauda reglamentuota minėto straipsnio dalies 2 punkte. Iš skundo turinio bei pareiškėjo teismo posėdyje duotų paaiškinimų matyti, kad toks netikslumas pareiškėjui kreiptis teisminės gynybos nesukliudė ir (ar) tai jo nesuklaidino formuluojant skundo argumentus dėl įsakymo neteisėtumo.

2013-02-06 įsakymu Nr. AP-53 atsakovė skyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – papeikimą, nustačiusi, kad pareiškėjas pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 6 punktą (Valstybės tarnautojas privalo laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių), 2012-03-02 įsakymu Nr. AP-432 patvirtintų Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vidaus tvarkos taisyklių 11 punktą (Valstybės tarnautojai ir darbuotojai, palikdami įstaigą tarnybos ar darbo tikslais, turi apie tai informuoti savo tiesioginį vadovą ir nurodyti išvykimo tikslą bei trukmę. Norėdami išvykti ne darbo tikslais, valstybės tarnautojai ir darbuotojai turi gauti tiesioginio vadovo sutikimą. Informacinį lapelį apie išvykimą ir nebuvimą darbe užklijuoti ant kabineto durų.), o būtent už tai, kad nesuderinęs su tiesioginiu vadovu, darbo laiku 2012-09-24 jis vyko pateikti dokumentus Kretingos rajono savivaldybės administracijai dalyvauti konkurse Statybos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigoms, taip pat už tai, kad nesuderinęs su tiesioginiu vadovu 2012-10-15, darbo laiku dalyvavo minėtame konkurse.

Rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad šiuo atveju atsakovė nesilaikė tarnybinio nusižengimo tyrimo atlikimo procedūros (veiksmų eiliškumo, žr. Taisyklių 7, 8 punktai), t.y. pirma 2013-01-18 surašė pranešimą pareiškėjui apie tarnybinį nusižengimą – jo pravaikštą 2012-10-15 ir 2012-09-24 dienomis bei paprašė pateikti paaiškinimą dėl nusižengimo iki 2013-01-24 (b.l. 53), o tik po to - 2013-01-23 įsakymu Nr. AV-130, sudarė komisiją tarnybinio nusižengimo tyrimui atlikti (b.l. 52). Be to, 2013-01-18 pranešime nurodyta 2013-01-24 (įskaitytinai) data pateikti pareiškėjui rašytinį paaiškinimą dėl nusižengimo nurodyta nesilaikant Taisyklių 8 punkto nuostatos, jog tokį paaiškinimą valstybės tarnautojas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, gali pateikti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Taisyklių 7 punkte nurodyto pranešimo gavimo. Pranešimas pareiškėjui įteiktas 2013-01-18, vadinasi 5 darbo dienų terminas paaiškinimui pateikti baigėsi 2013-01-25. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas paaiškinimą atsakovei pateikė laiku, t.y. 2013-01-25 (b.l. 56), todėl minėtame pranešime neteisingai nurodyta paaiškinimo pateikimo data, įtakos pareiškėjo teisėms neturėjo ir neturi.

Išanalizavus ir įvertinus Vidaus tvarkos taisyklių 11 punkto nuostatas darytina išvada, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai neprivalo raštiškai kreiptis į tiesioginį vadovą, tikslu jį informuoti apie tai, kad darbo laiku palieka įstaigą tarnybos ar darbo tikslais, ar išvyksta ne darbo tikslais, o tam pakanka ir žodinio tiesioginio vadovo informavimo.

Ginčo atveju, atsakovė pareiškėjui kaltinimą pravaikštomis 2012-09-24, kai jis vyko į Kretingos rajono savivaldybės administraciją pateikti dokumentų ir 2012-10-15, kai dalyvavo konkurse, grindžia tuo, kad pareiškėjas apie šiuos išvykimus darbo laiku, ne darbo tikslais tiesioginio vadovo neinformavo, jo sutikimo nebuvo gavęs. Iš tarnybinio patikrinimo išvados Nr. TPI-2 turinio nustatyta, kad komisija nagrinėjamo tarnybinio nusižengimo sudėtį pareiškėjo veiksmuose kvalifikavo pagal 2012-09-24 pareiškėjo tiesioginio vadovo pareigas ėjusios skyriaus vedėjos pavaduotojos A.B. ir 2012-10-15 – skyriaus vedėjo V.L., rašytinius paaiškinimus, 2012-12-19 Kretingos rajono savivaldybės administracijos raštą „Dėl informacijos pateikimo“.Ginčo nuobaudą skyrė atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas turi galiojančią tarnybinę nuobaudą pastabą, kuri skirta minėtu aukščiau 2013-01-23 įsakymu Nr. AP-30.

Nustatyta, kad 2013-01-23 raštu A.B. informavo atsakovę, kad pareiškėjas 2012-09-24 darbo metu jos nebuvo atsiprašęs išvykti į Kretingos rajono savivaldybės administraciją, o 2012-10-15 ji atostogavo (b.l. 55). 2012-01-24 raštu vedėjas V.L. informavo atsakovę, kad niekada neleido darbo metu pareiškėjui dalyvauti konkursuose kituose rajonuose, skliausteliuose pažymėdamas, kad pareiškėjas to ir neprašė (b.l. 54). 2012-12-19 raštu Kretingos rajono savivaldybės administracija, atsakydama į atsakovės 2012-12-18 raštą, informavo, kad 2012-10-15 įvyko konkursas Statybos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigoms eiti, kuriame dalyvavo pareiškėjas; konkursas vyko nuo 09.00 val. iki 11.50 val.; pareiškėjas dokumentus konkursui pateikė asmeniškai 2012-09-24 (b.l. 59). Vertinant paminėtuose raštuose išdėstytas aplinkybes, faktinius bylos duomenis bei teismo posėdžio metu šalių duotus paaiškinimus, darytina išvada, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. TPI-2 nėra neabejotinų įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjas 2012-09-24 darbo laiku vyko pateikti dokumentus į Kretingos rajono savivaldybės administraciją, o 2012-10-15 nebuvo suderinęs išvykimo darbo laiku dalyvauti konkurse su tiesioginiu vadovu V.L. Nagrinėjamoje išvadoje komisija nurodydama į pareiškėjo 2013-01-24 paaiškinimo argumentus, jog minėtomis dienomis jis savo veiksmus buvo suderinęs su tiesioginiu vadovu V.L., prieštarauja šio paaiškinimo turiniui, kuriame jokių duomenų apie tai, jog pareiškėjas derino išvykimą 2012-09-24 su V.L. net nėra nurodyta. Be to, iš pareiškėjo 2012 m. rugsėjo ir spalio mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraščių turinio nustatyta, kad jose jokių duomenų, patvirtinančių, jog minėtomis dienomis pareiškėjui fiksuota pravaikšta, nėra. Taip pat byloje nenustatyta, jog už minėtas dienas pareiškėjui nebuvo išmokėtas darbo užmokestis (ar jo dalis) ir atsakovė tokių duomenų nepateikė. Pareiškėjo posėdyje pateiktų argumentų ir nurodytų aplinkybių, jog dokumentus 2012-09-24 jis išvyko pateikti iš karto po darbo valandų (16.35 val.) ir Kretingos rajono savivaldybės administracijai juos pateikė apie 17.00 val., atsakovės atstovas nepaneigė. Išvadoje Nr. TPI-2 nurodyto 2012-12-19 Kretingos rajono savivaldybės administracijos rašto „Dėl informacijos pateikimo“ turinys neįrodo, jog dokumentus 2012-09-24 pareiškėjas pateikė darbo laiku. Pažymėtina, kad visapusiškai ir išsamiai ištirti pareiškėjo veiksmus turėjo atsakovė, taigi jai, o ne pareiškėjui tenka prisiimti įrodinėjimo naštą. Duomenų, jog 2012-10-15 pareiškėjui darbo laiku, nuo 09.00 iki 11.50 val., dalyvaujant minėtame konkurse, jo tiesioginis vadovas apie tai nežinojo ir (ar) negalėjo to žinoti ir pan., byloje nėra. Įrodymų, kurie pagrįstų kaltinimą pareiškėjui nebuvimu darbe 2012-10-15 atsakovė nepateikė ir (ar) aplinkybių, jog tiesioginis vadovas pasigedo jo darbe 2012-10-15 ir dėl to iniciavo tyrimą, ar sutriko skyriaus darbas ir (ar) pan., nėra. Išvadoje Nr. TPI-2 prieštaravimai tarp pareiškėjo 2013-01-24 paaiškinimo ir 2012-01-24 V.L. rašte nurodytos informacijos dėl dalyvavimo konkurse neanalizuoti, netirti ir nepašalinti. Išvadoje Nr. TPI-2 nenurodyta nei pareiškėjo kaltės forma, nei ginčo nusižengimo paaiškėjimo diena, taip pat neaišku ar dėl nusižengimo kilo neigiamos pasekmės.

Išanalizuotų ir ištirtų faktinių bylos duomenų pagrindu konstatuotina, kad pareiškėjo kaltės tiriamuoju atveju nėra, tarnybinio patikrinimo išvada Nr. TPI-2 pripažintina neobjektyvia, o jos pagrindu priimtas 2013-02-06 įsakymas Nr. AP-53 naikintinas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl 2013-02-28 įsakymo Nr. AP-125 teisėtumo ir pagrįstumo

Nustatyta, kad šis įsakymas priimtas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Č.B., vadovaujantis VTĮ 22 straipsnio 14 dalies 1 punktu („Vertinimo komisija, įvertinusi įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą labai gerai, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui siūlo suteikti įstaigos vadovui ar karjeros valstybės tarnautojui trečią arba nuosekliai aukštesnę kvalifikacinę klasę.“), Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos nuostatų 3 skyriaus 2 punktu, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-09-30 įsakymu Nr. AP-563 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės valstybės tarnautojų pareigybių sąrašo“ bei atsižvelgiant į Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos siūlymą, pateiktą 2013-02-26 protokole Nr. A11-2 (b.l. 78). Apskundimo tvarka įsakyme nenurodyta. Šiuo įsakymu pareiškėjui nurodyta tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją.

Analizuojant šio įsakymo priėmimo juridinius pagrindus ir suformuluoto nurodymo turinį pastebėtina, kad tokio nurodymo teisinis pagrindas numatytas VTĮ 17 straipsnio 2 punkte („Vertinimo komisija, įvertinusi valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą patenkinamai, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui siūlo tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją.“), o ne įsakyme nurodytame VTĮ 22 straipsnio 14 dalies 1 punkte. Pareiškėjas šio netikslumo į argumentus, kuriais ginčija šį įsakymą neįtraukia, todėl tinkamos teisės normos neparinkimas vertinamas kaip neesminis ir (ar) iš esmės tik atsakovės darbo trūkumą parodanti aplinkybė.

Pareiškėjas įsakymą ginčija iš esmės procedūriniu aspektu, t.y. teigia, kad įsakymas priimtas pažeidžiant Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklių 8¹ ir 9 punktų nuostatas.

Vyriausybė 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909 patvirtino Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų vertinimo tvarkos bei Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijų taisykles (byloje taikytina akto redakcija galiojusi nuo 2012-09-12 iki 2013-03-15, žr. Valstybės Žinios, 2002, Nr. 60-2470; 2007, Nr. 110-4508). Šių taisyklių 8¹ punkte nustatyta, kad „Tiesioginis vadovas pateikia valstybės tarnautojui atitinkamai įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų, administracijų vadovų, departamentų (valdybų) direktorių ir jų pavaduotojų kvalifikacijos vertinimo anketą (šių Taisyklių 3 priedas), kitų valstybės tarnautojų, turinčių pavaldžių asmenų, kvalifikacijos vertinimo anketą (šių Taisyklių 4 priedas) arba karjeros valstybės tarnautojų kvalifikacijos vertinimo anketą (šių Taisyklių 5 priedas) (toliau vadinama – vertinimo anketa). <...> Valstybės tarnautojas vertinimo anketą užpildo ir grąžina tiesioginiam vadovui ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jos gavimo dienos. Valstybės tarnautojas ir jo tiesioginis vadovas susitaria dėl pokalbio datos. Tiesioginis vadovas iki pokalbio susipažįsta su valstybės tarnautojo užpildyta vertinimo anketa.“ Taisyklių 9 punkte reglamentuota, kad tiesioginis vadovas kiekvienais metais pokalbio su valstybės tarnautoju metu: 9.1. aptaria valstybės tarnautojo užpildytą vertinimo anketą ir valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas; 9.2. aptaria valstybės tarnautojui nustatytų užduočių vykdymo rezultatus, o kai vertinama įstaigos vadovo ir karjeros valstybės tarnautojo, einančio įstaigos administracijos ar struktūrinio padalinio vadovo pareigas (toliau vadinama – įstaigos padalinio vadovas), veikla, aptariami jo pasiekti rezultatai vykdant atitinkamai jo vadovaujamai įstaigai arba vadovaujamam įstaigos padaliniui nustatytas užduotis; 9.3. nustato einamųjų metų užduotis; 9.4. aptaria valstybės tarnautojo karjerą ir kvalifikacijos tobulinimą.

Nustatyta, kad tiesioginis pareiškėjo vadovas laikotarpiu nuo 2013-01-07 iki 2013-03-31 buvo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vėdėjas A.R. (b.l. 84). Pareiškėjo tarnybinės veikos vertinimo anketa yra užpildyta ir pasirašyta vedėjo A.R. ir pareiškėjo (b.l. 85-87). Pareiškėjo 2013-01-18 tarnybinės veiklos vertinimo išvada, kurioje bendrasis vertinimas – „patenkinamai“ ir nurodytas siūlymas – tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją, surašyta A.R. ir jo bei pareiškėjo pasirašyta (b.l. 88-90). Duomenų, jog nurodytą anketą ir (ar) išvadą pareiškėjas ginčijo, ir (ar) buvo ginčų dėl anketos užpildymo, gavimo, ar dėl pokalbio datos ir kt., nėra. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisija 2013-02-26 priėmė išvadą Nr. VR-137, kuria pareiškėjo veiklą įvertino patenkinamai ir pasiūlė - „tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją“ (b.l. 91). Šioje išvadoje įrašyta ir komisijos narės L.K. atskiroji nuomonė, jog minėtoje vertinimo išvadoje nurodyti pareiškėjo veiklos rezultatai prieštarauja tokiam įvertinimui, tačiau kokios konkrečios tokio prieštaravimo priežastys nenurodoma. Išvada pasirašyta komisijos narių ir pareiškėjo 2013-02-26. Įvertinus išdėstytas faktines aplinkybes ir teisinius aspektus, teismas atmeta pareiškėjo argumentus dėl įsakymo prieštaravimo minėtų taisyklių 8¹ ir 9 punktų nuostatoms.

Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, skundo reikalavimas panaikinti 2013-02-28 įsakymą Nr. AP-125, atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 127 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo B.S. skundą atsakovei Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai patenkinti iš dalies, - panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-02-06 įsakymą Nr. AP-53 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo B.S.“.

Kitoje dalyje pareiškėjo B.S. skundą dėl reikalavimų - panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-01-23 įsakymą Nr. AP-30 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo B.S.“ ir 2013-02-28 įsakymą Nr. AP-125 „Dėl nurodymo B.S.“ panaikinimo, atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.

Teisėja Aušrelė Mažrimienė