- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-08
- Bylos Nr.
- I1-1261-1063/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03771-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Tomas Blinstrubis (pirm.)
- Pareiškėjas
- M. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė atstovaujama Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Tomas Blinstrubis
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas), priteisti 3500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Nurodo, kad iš Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) į Marijampolės pataisos namų Kybartų sektorių (toliau – ir Marijampolės PN Kybartų sektorius) yra atvežtas vadovaujantis Departamento įsakymu. Įsakyme buvo nurodyta, kad pareiškėjas į Marijampolės PN Kybartų sektorių perkeliamas siekiant pagerinti kalinimo sąlygas, socialinę reabilitaciją, dėl geresnio artimųjų susisiekimo. Tačiau, pareiškėjo teigimu, toks jo perkėlimas lėmė, kad jis savo artimųjų nematė jau daugiau nei metus. Su Kybartais susisiekimas blogas, todėl jo šeima negali atvykti jo aplankyti. Dėl to ryšiai su šeima tik tolsta. Tokį pareiškėjo kalinimo sąlygų pabloginimą pareiškėjas įvardino kaip jo teisių pažeidimą, kuris pasireiškė sąmoningu siekiu pabloginti kalinimo sąlygas.
Nurodo, kad dėl Departamento veiksmų patyrė kančias, išgyvenimus, dvasinius sukrėtimus, socialinių ryšių su artimaisiais sumažėjimą. Patirtus nepatogumus prašė kompensuoti priteisiant žalos atlyginimą.
Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantis Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti.
Nurodo, kad pareiškėjas iš Vilniaus pataisos namų tęsti bausmės atlikimo buvo perkeltas į Marijampolės PN Departamento 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu Nr. NN-1041 „Dėl nuteistojo perkėlimo“ (toliau – ir Nutarimas).
Pažymi, kad nuteistųjų perkėlimą į kitas pataisos įstaigas reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 69 straipsnis, taip pat Departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-321 patvirtinto Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatos.
Pareiškėjas iš Vilniaus PN į Marijampolės PN toliau atlikti bausmės buvo perkeltas vadovaujantis Nutarimo priėmimo metu galiojusiais teisės aktais. Pareiškėjo perkėlimo pagrindai nurodyti Nutarime. Nutarimas atitinka individualiam administraciniam teisės aktui keliamus reikalavimus, yra pagrįstas, motyvuotas, nurodyta apskundimo tvarka, jis atitinka teisės aktų reikalavimus, yra priimtas teisėtai ir pagrįstai. Pareiškėjas šio Nutarimo teisės aktų nustatyta tvarka neskundė. Pažymi, kad pareiškėjo teiginiai dėl jo teisių pažeidimo, dėl to, kad jis buvo perkeltas į kitus pataisos namus, yra nepagrįsti ir atmestini.
Dėl prašomos priteisti žalos nurodė, kad pareiškėjas į bylą nepateikė jokių įrodymų apie pareiškėjo patirtus išgyvenimus, patirtą pažeminimą, psichinės sveikatos pablogėjimą ir pan. Pabrėžė, kad pareiškėjas neįrodė Departamento neteistų veiksmų, kurie galėtų būti pagrindu žalai priteisti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos pareigos pareiškėjui atlyginti neturtinę žalą, kuri, pareiškėjo teigimu, buvo padaryta neteisėtais Departamento veiksmais. Departamento veiksmų neteisėtumą pareiškėjas grindė tuo, kad Departamentui priėmus Nutarimą, kuriuo vadovaujantis pareiškėjas buvo perkeltas į Marijampolės PN Kybartų sektorių, buvo pažeista pareiškėjo teisė būti arčiau šeimos, suvaržyti socialiniai ryšiai su šeimos nariais. Pareiškėjo nuomone, būtent Departamento veiksmai (Nutarimo priėmimas) ir sąlygojo pareiškėjo teisių pažeidimą bei sukėlė pareiškėjui emocinę žalą, kurią prašė kompensuoti pinigais.
Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama CK 6.250 straipsnyje, kurio pirma dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, tik nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį turi įrodyti asmuo, prašantis žalos atlyginimo. Sprendžiant ginčą dėl neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami ir pan. ir šie padariniai priežastiniu ryšiu susiję su neteisėtais valdžios institucijų veiksmais. Esant aplinkybėms, kai tuo pačiu laikotarpiu asmenį veikia keli neigiami veiksniai, siekiant nustatyti, kuris būtent veiksnys asmeniui buvo stipriausias ir galėjo sukelti pasekmes, kurios CK 6.250 straipsnio prasme gali būti vertinamos kaip neturtinė žala, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į visuotinai pripažintus atitinkamų reiškinių ir vertybių vertinimo moralinius ir etinius standartus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1509/2012 ir kt.).
Kaip nustatyta iš skundo argumentų, reikalavimas dėl žalos atlyginimo kildinamas iš Departamento veiksmų – nutariant pareiškėją perkelti į Marijampolės PN Kybartų sektorių, todėl, siekiant įrodyti Departamento veiksmų neteisėtumą, būtent pareiškėjui kyla pareiga įrodyti priežastinį ryšį tarp Departamento sprendimo (įforminto Nutarimu) ir kilusios žalos.
Nustatyta, kad Nutarimas, kurio teisėtumas byloje nėra nagrinėjamas, buvo priimtas vadovaujantis BVK 69 straipsniu, Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-321 (Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 1 d. įsakymo Nr. V-275 redakcija) 3.2 papunkčiu, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. V-278 „Dėl priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti veiksmingesnę nuteistųjų priežiūrą ir saugumą, perkeliant juos į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas, plano patvirtinimo“ 3-ame punkte numatyta priemone.
BVK 69 straipsnio 1 dalyje nustatyta (2019 m. birželio 27 d. redakcija), kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, gali būti perkeltas iš vienos pataisos įstaigos į kitą toliau atlikti bausmės, jeigu to reikia siekiant apriboti jo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, palengvinti socialinę reabilitaciją, užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą arba kitais šiame Kodekse nustatytais atvejais. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius. Aprašo (2019 m. sausio 24 d. redakcija) 12 punkte nurodyta, kad nuteistasis iš vienos pataisos įstaigos į kitą gali būti perkeliamas Kalėjimų departamento iniciatyva, kai yra Kalėjimų departamento direktoriaus pasirašytas motyvuotas nutarimas dėl nuteistojo perkėlimo.
Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad Departamento direktoriui įstatymų leidėjas suteikė diskrecijos teisę, atsižvelgiant į atitinkamas (išimtines) aplinkybes, nuteistąjį perkelti tęsti bausmės atlikimą į kitus pataisos namus. BVK 69 straipsnio 5 dalis aiškiai įtvirtina, kad įvykus atitinkamoms aplinkybėms, būtent Departamento direktoriui suteikta diskrecijos teisė parinkti kitus pataisos namus. Aptartas teisinis reglamentavimas nenumato galimybės nuteistajam pačiam pasirinkti bausmės atlikimo vietos.
Nutarimas, kuriuo vadovaujantis pareiškėjas buvo perkeltas į Marijampolės PN, buvo priimtas galiojančių teisės aktų pagrindu, taip pat ir pats Nutarimas yra galiojantis ir nenuginčytas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas jokiais įrodymais neįrodė, kad teisinis pagrindas, kuriuo remiantis buvo priimtas Nutarimas, yra neteisėtas ir negaliojantis (pareiškėjas neginčija Nutarime nurodytų jo perkėlimo į kitus pataisos namus pagrindų – Aprašo 3.2 papunktis, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. V-278 „Dėl priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti veiksmingesnę nuteistųjų priežiūrą ir saugumą, perkeliant juos į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas, plano patvirtinimo“ 3-ame punktas; pareiškėjui jo perkėlimo pagrindai yra suprantami), todėl teismas neturi teisinio pagrindo pripažinti, kad Departamentas, priimdamas Nutarimą, atliko neteisėtus veiksmus. Darytina išvada, kad pareiškėjas Departamento veiksmų – Nutarimo priėmimas, neteisėtumo neįrodė.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Departamentas, priimdamas Nutarimą, pažeidė jo teisę būti arčiau šeimos, suvaržė pareiškėjo socialinius ryšius su šeimos nariais. Šiuo aspektu pažymėtina, kad, kaip ne kartą yra pabrėžęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais įrodymais. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nors ir nurodo, kad dėl jo perkėlimo į Marijampolės PN Kybartų sektorių buvo suvaržyti jo socialiniai ryšiai su šeimos nariais, tačiau, kaip konkrečiai tokie suvaržymai pasireiškė, pareiškėjas nedetalizavo. Į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjo ir jo artimųjų socialiniai ryšiai varžomi būtent dėl blogo susisiekimo su Kybartais, kad pareiškėjo artimiesiems realiai apsunkinta galimybė (dėl blogo susisiekimo) atvykti pas pareiškėją. Pareiškėjas iš esmės tik deklaratyviai nenurodė, kad jo santykiai su artimaisiais tolsta (pablogėjo), tačiau plačiau šių aplinkybių nedetalizavo, o aplinkybės dėl blogo susisiekimo nėra įtikinamai pagrįsta.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad jokių neteisėtų Departamento veiksmų, pareiškėją perkeliant į Marijampolės PN Kybartų sektorių, ar siekio sąmoningai bloginti jo padėtį nenustatyta. Vien aplinkybė, kad pareiškėjas pageidauja laisvės atėmimo bausmę atlikti Vilniaus PN, nesudaro pagrindo išvadai, kad jo perkėlimas į Marijampolės PN Kybartų sektorių buvo neteisėtas, kadangi joks teisės aktas Departamentui nenustato pareigos, perkeliant nuteistuosius, atsižvelgti į jų pageidavimus, bei, joks teisės aktas nuteistajam nesuteikia teisės rinktis bausmės atlikimo vietos.
Pažymėtina, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi dėl neteisėtų Departamento veiksmų, kurie, kaip teigia pareiškėjas, sąlygojo jam kilusią žalą, pasireiškusią socialinių ryšių ribojimu (Nutarimo pasekmės). Minėta, kad valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Išnagrinėjus administracinę bylą nustatyta, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalą, kilusią iš Nutarimo priėmimo, yra neįrodytas, nes pareiškėjas neįrodė Departamento neteisėtų veiksmų. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas skundo argumentais neįrodė Departamento neteisėtų veiksmų fakto, todėl pareiškėjas neturi teisės į žalos atlyginimą. Neįrodžius vienos iš būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti (šiuo atveju neteisėtų veiksmų), kitų sąlygų įrodinėjimas iš esmės nėra tikslingas. Pabrėžtina, kad pareiškėjas neirodė ir jam iš Nutarimo kilusių neigiamų pasekmių (padarytos žalos) fakto.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132, 133 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.