- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-27
- Bylos Nr.
- 2S-628-527/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolita Cirulienė
- Atsakovas
- H. I.
- Ieškovas
- D. I.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo H. I. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-24037-615/2013 pagal ieškovės D. I. ieškinį atsakovui H. I. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (institucija, teikianti išvadą, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius) ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl atsakovo kaltės, nustatyti nepilnamečio vaiko A. I. gyvenamąją vietą su ja (motina), nustatyti nepilnamečio vaiko bendravimo su tėvu H. I. tvarką, priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko A. I. išlaikymui po 500 Lt kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės bei išlaikymo įsiskolinimą 2 500 Lt, padalinti santuokos metu įgytą turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2013-11-27 nutartimi ieškovės prašymas atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo buvo atmestas ir ieškovei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti.
Šalies argumentai
Ieškovė 2013-11-29 pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio priėmimo, kuriuo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sūnaus A. I. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, iš atsakovo priteisti laikiną išlaikymą sūnui A. I. po 400 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo prašymo padavimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimas
Kauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 4 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino – taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiam sūnui A. I. po 400 Lt kiekvieną mėnesį nuo prašymo padavimo teismui dienos (2013-11-29) iki teismo sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. 2-24037-615/2013; nepilnamečio vaiko A. I. gyvenamąją vietą nustatė su ieškove iki teismo sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. 2-24037-615/2013 (b. l. 19–20).
Teismas, įvertinęs prašyme nurodytas aplinkybes, sprendė, kad neužtikrinus reikalavimo, bus pažeisti nepilnamečio vaiko interesai, gali būti neužtikrinti minimalūs nepilnamečio vaiko poreikiai maistui, būstui, sveikatai, ugdymui, nes atsakovas, ieškovės teigimu, išlaikymo nepilnamečiam vaikui neteikia. Įstatymas numato abiejų tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, todėl bylos nagrinėjimo metu atsakovui gera valia nevykdant šios pareigos, išlaikymas priteistinas teismo nutartimi. Teismo nuomone, protingiems vaiko poreikiams patenkinti pakankama laikino išlaikymo suma yra 400 Lt kas mėnesį (įskaitant ir ieškovei tenkančią dalį būtų 800 Lt per mėnesį), todėl priteistinas laikinas išlaikymas po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiam vaikui, tačiau ne iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o iki kol bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje, kadangi tokią laikinąją apsaugos priemonę numato CK 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas. Teismas, atsižvelgęs į vaiko amžių (2 metai) bei į tai, kad nepilnamečio vaiko A. I. ikimokykliniu ugdymu rūpinasi ieškovė, iki kol bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje nepilnamečio vaiko A. I. gyvenamąją vietą nustatė su ieškove.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovas H. I. atskiruoju skundu (b. l. 37 –40) prašo Kauno apylinkės teismo 2013-12-04 nutarties dalį, kuria iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiam sūnui po 400 Lt kiekvieną mėnesį, pakeisti ir priteisti laikiną išlaikymą po 200 Lt. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas 2013-11-04 nutartimi priteisto laikino išlaikymo dydį pagrindė ne ieškovės pateiktų įrodymų, patvirtinančių, kad jau prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones momentu yra kilusi (galbūt kils) grėsmė suinteresuoto asmens turtiniams interesams tuo atveju, jei nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, vertinimu, kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, bet tik savo nuomone, kad protingiems vaiko poreikiams patenkinti pakankama laikino išlaikymo suma yra 400 Lt kas mėnesį, o bendra išlaikymo suma yra 800 Lt kas mėnesį, visiškai nevertinęs tokio amžiaus vaiko būtinų ir protingų vaiko poreikių, ieškovės prašyme nurodytų aplinkybių bei jas pagrindžiančių įrodymų, kokia suma yra reikalinga vaikui išlaikyti, tokiu būdu pažeisdamas CPK 185 straipsnio 1 dalį.
Priimdamas skundžiamą nutartį teismas taip pat visiškai neįvertino atsakovo turtinės padėties, t. y. neatsižvelgė į atsakovo amžių, sveikatos būklę, disponuojamų pajamų dydį, turimus skolinius įsipareigojimus. Atsakovas yra pensininkas ir jo gaunamos pajamos kas mėnesį yra 885,05 Lt pensija, kuri yra vienintelės atsakovo gaunamos pajamos, o tuo pačiu ir vienintelis pragyvenimo šaltinis. Dėl esamos sveikatos būklės atsakovas objektyviai neturi galimybės pagerinti savo turtinę padėtį ir įsidarbinti. Kaip matyti iš kartu su atskiruoju skundu pateikiamos SEB banko 2013-12-13 pažymos apie įsipareigojimus, atsakovas kiekvieną mėnesį pagal 2006-12-05 kredito sutartį moka bankui po 489,16 Lt įmokų skolai grąžinti. Likusi negrąžinta kredito suma 2013-12-13 yra 132 128,49 Lt. Todėl atsakovui savo paties elementarių, minimalių, kasdienių poreikių maistui ir drabužiams patenkinimui lieka tik 395,89 Lt (885,05 Lt – 489,16 Lt), iš kurių dar turi sumokėti mokesčius už komunalinius patarnavimus. Įvertinus atsakovo gaunamas mėnesines pajamas ir mokamus skolinius įsipareigojimus, yra akivaizdu, kad teismo priteistas 400 Lt per mėnesį laikino išlaikymo dydis sudaro beveik pusę atsakovo gaunamų mėnesinių pajamų ir yra neproporcingas atsakovo turtinei padėčiai, kadangi nebūtų patenkinami net ir minimaliausi gyvybiškai svarbūs atsakovo paties poreikiai (maistui), suvaržytos galimybės vykdyti skolinius įsipareigojimus bankui, dėl kurių nevykdymo atsirastų papildomos negatyvios pasekmės, dar labiau pabloginančios atsakovo turtinę padėtį. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi priteisė iš atsakovo daugiau išlaikymo nepilnamečiam vaikui, negu objektyviai leidžia atsakovo turtinė padėtis ir taip nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kas neleidžia skundžiamos nutarties dalies laikyti nei pagrįsta, nei teisėta. Atsakovas gali mokėti laikiną išlaikymą nepilnamečiam sūnui A. I. po 200 Lt kiekvieną mėnesį nuo ieškovės prašymo padavimo teismui dienos (2013-11-29) iki teismo sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. 2-24037-615/2013. Ieškovei teikiant analogišką išlaikymą nepilnamečiam vaikui, 400 Lt dydžio išlaikymas 2 metų ir 10 mėnesių vaikui yra pakankamas jo būtiniausių poreikių tenkinimui ir atitinka įstatyme įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2013-12-04 nutartį palikti nepakeistą (b. l. 56–58). Ieškovė nurodė, kad ji viena rūpinasi sūnaus būtinųjų poreikių tenkinimu (būstu, maistu, apranga, higiena, sveikatos priežiūra ir kt.), jo laisvalaikiu, poilsiu bei ugdymu, todėl iš apelianto priteistinas 400 Lt kas mėnesį sūnui išlaikymas atitinka priteisto išlaikymo proporcingumo nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai principą (CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalys). Vien ta aplinkybė, kad vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, savaime nėra teisinis pagrindas mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L, bylos Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009). Nors apeliantas atskirajame skunde ir nurodo, kad yra pensininkas, kad negali dirbti dėl savo sveikatos būklės, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų neprideda. Apeliantas, žinodamas, kad turi pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, nededa realių pastangų pagerinti savo turtinei padėčiai, tai tik dar labiau pabrėžia apelianto nerūpestingą ir nesąžiningą elgesį, kai jis, būdamas darbingo amžiaus, siekia pasinaudoti susidariusia padėtimi, kad šiuo metu neturi darbo, ir išvengti pareigos užtikrinti vaikui tinkamą, jo poreikius atitinkantį išlaikymą. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Apeliantas neįrodė, kad jis sąžiningai siekė užtikrinti sūnaus turtines teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių negali teikti pakankamo dydžio išlaikymo. Tokiomis aplinkybėmis nėra pagrindo perkelti sūnaus išlaikymo pareigos ieškovei, suteikiant galimybę apeliantui iš esmės nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Be to, taip nebūtų užtikrinti vaiko interesai, kuriuos saugoti ir ginti yra abiejų tėvų pareiga. Tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas, ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Ieškovei, su kuria gyvena mažametis vaikas, tenka pareiga ne tik skirti jam per mėnesį nustatytą lėšų dalį, bet ir pasirūpinti jo kasdienių poreikių tenkinimu (skalbti, gaminti valgyti, padėti atlikti ugdymo įstaigų skirtas užduotis ir pan.), todėl sumažinus apelianto skiriamą išlaikymą nuo 400 Lt iki 200 Lt per mėnesį didesnė vaiko finansinio išlaikymo dalis tektų ieškovei, o tai reikštų neproporcingą šalių teisių ir pareigų, susijusių su vaiko išlaikymu, paskirstymą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Nors Kauno apylinkės teismo 2013-12-11 nutartis, kuria šioje byloje pareikštas ieškinys laikytas nepaduotu, įsiteisėjo 2014-02-27 apeliacinės instancijos teismui atmetus ieškovės atskirąjį skundą ir palikus Kauno apylinkės teismo 2013-12-11 nutartį nepakeistą, taip pat į tai, jog laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos Kauno apylinkės teismo 2013-12-04 nutartimi, įsiteisėjus Kauno apylinkės teismo 2013-12-11 nutarčiai, nustojo galioti (yra panaikintos), apeliacinės instancijos teismas nelaiko, kad nebeliko apeliacijos objekto, kas būtų pagrindu apeliacinį procesą nutraukti, kadangi nutartis buvo vykdoma skubiai ir iki jos panaikinimo sukėlė pasekmes, nes atsakovas privalėjo mokėti laikiną išlaikymą, kurio dydį ji ginčija apeliacine tvarka.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Įstatymų leidėjas numatė galimybę taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, kol bus išnagrinėta byla (CK 3.65 str. 2 d. 4 p.). Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius ir sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, prioritetas yra teikiamas vaiko interesų apsaugai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus.
Apeliantas nesutinka su teismo nutartimi, kuria iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiam sūnui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, ir prašo ją pakeisti – priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiui po 200 Lt. Atsakovas teigia, jog, gaudamas tik 885,05 Lt pensiją ir mokėdamas bankui įmokas už suteiktą kreditą, teikti didesnio išlaikymo neturi galimybių.
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas gauna 885,05 Lt pensiją, moka bankui kredito įmokas po 489,16 Lt (b. l. 42–44); atsakovo vardu registruotas nekilnojamasis turtas, esantis Kauno m. sav., (duomenys neskelbtini), taip pat jo vardu registruota transporto priemonė. Ieškovė pateikė duomenis, jog jos gaunamos pajamos per mėnesį sudaro 813 Lt, ieškovė nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi. Ieškovė taip pat pateikė nepilnamečio sūnaus išlaidų per mėnesį detalizaciją, pagal kurią nepilnamečio poreikiams išleidžiama apie 942 Lt per mėnesį. Atsakovas į bylą pateikė duomenis, jog turi sveikatos sutrikimų (b. l. 65–74), tačiau duomenų, jog atsakovas dėl sveikatos negali visiškai dirbti ar yra iš dalies nedarbingas teismui nepateikta. Įvertinus byloje pateiktus duomenis darytina išvada, jog ieškovės turtinė padėtis yra blogesnė. Be to, pritartina ieškovės argumentams, jog atsakovas turi pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, dėti realias pastangas pagerinti savo turtinę padėtį, elgtis rūpestingai ir sąžiningai, kad užtikrintų savo nepilnamečiam vaikui tinkamą ir jo poreikius atitinkantį išlaikymą.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas laikino išlaikymo dydis po 400 Lt per mėnesį atitinka vieną iš prioritetinių tikslų – užtikrinti vaiko teisių ir interesų apsaugą, jo teisę gauti išlaikymą iš abiejų tėvų nepertraukiamai ir tokio dydžio, jog būtų patenkinti minimalūs vaiko poreikiai (CK 3.3 str. 1 d., 3.65 str. 2 d. 4 p.). Sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, atsižvelgiama į Lietuvos teismų suformuotą praktiką, jog vaiko poreikiams patenkinti reikalinga Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga, kuri skundžiamos nutarties priėmimo metu buvo 1 000 Lt. Šiuo atveju iš apelianto priteistas laikino išlaikymo dydis net mažesnis už teismų praktikoje taikomą orientacinį kriterijų.
Pažymėtina ir tai, jog teismas, spręsdamas dėl laikino išlaikymo, neturėjo pareigos išsamiai įvertinti abiejų šalių turtinę padėtį ir pasisakyti dėl visų pateiktų įrodymų vertinimo. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kurios nuosekliai laikosi teismai, jog tiksli tėvų turtinė padėtis turi įtakos sprendžiant klausimą dėl nuolatinio išlaikymo dydžio, o ne priteisiant laikiną išlaikymą pasitelkiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutą.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, iš atsakovo priteisęs laikiną 400 Lt išlaikymą, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios keisti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.