- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-03-13
- Bylos Nr.
- e2-1889-1105/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00356-2025-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Sabaliauskienė
- Ieškovas
- N. J.
- Atsakovas
- S. J.
- Trečiasis asmuo
- G. J., D. V.
- Kategorijos
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Eglė Sabaliauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. J. ieškinį dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, pareikštą atsakovui S. J., tretieji asmenys byloje G. J. ir D. V..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pripažinti butą / patalpą – butą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mirusios N. J., gimusios (duomenys neskelbtini), asmenine nuosavybe, taip pat priteisti š atsakovo S. J. bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai. Nurodė, kad N. J., gimusi (duomenys neskelbtini), ir S. J., gimęs (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjo tėvai. Pareiškėjo tėvai Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką (duomenys neskelbtini). Santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) ieškovo motina N. J., dar būdama santuokoje, pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu sudarytos su D. V. nusipirko butą, esantį (duomenys neskelbtini). N. J. ir D. V. pasirašytą pirkimo – pardavimo sutartį tvirtino notarė Rima Vilčinskienė. Ieškovas nurodo, kad dėl jam nežinomų priežasčių buto, kaip nuosavybės teise valdomo objekto registracija valstybės įmonėje „Registrų centras“ ieškovo motinos N. J. vardu nebuvo išviešinta. Panevėžio miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nutraukta N. J. ir S. J. (duomenys neskelbtini) sudaryta santuoka. Nutraukiant šalių santuoką, santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto padalijimo klausimas nebuvo sprendžiamas. Po santuokos nutraukimo N. J. liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) mirus N. J. įstatymo nustatytu terminu pareiškimu palikimą priėmė sūnus, ieškovas N. J.. (Duomenys neskelbtini) Panevėžio rajono savivaldybės 2-ajam notaro biure pradėta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini). Nutraukus N. J. ir S. J. sudarytą santuoką, nekilnojamąjį daiktą - butą, esantį (duomenys neskelbtini), valdė, prižiūrėjo, išlaikė, juo naudojosi kaip nuosavu ir disponavo viena N. J.. Nutraukiant N. J. ir S. J. santuoką, nei vienas reikalavimo dėl turto padalijimo nekėlė, po buto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo nei vieno iš ieškovo tėvų vardu nuosavybės teisė į nekilnojamąjį butą viešajam valstybės įmonės „Registrų centras“ registre nebuvo įregistruota, o buto savininke įrašyta D. V., dėl to ieškovas negali pabaigti palikimo priėmimo ir gauti paveldėjimo teisės liudijimo, kad galėtų šiuo mamos turtu laisvai disponuoti. Ieškovas pateiktame ieškinyje taip pat nurodo, kad ieškovo tėvas S. J. po santuokos nutraukimo faktiškai kartu su N. J. nebegyveno, bendro ūkio nevedė, nepilnamečių vaikų N. J. ir G. J. neišlaikė, nesirūpino šeimos turtu ir turto neišlaikė, nereikalavo turto padalijimo ir jokių pretenzijų nereiškė.
2. 2025 m. sausio 30 d. byloje gautas suinteresuoto asmens D. V. atsiliepimas, kuriame pastaroji nurodo, jog su ieškiniu sutinka.
3. 2025 m. vasario 12 d. byloje gautas suinteresuoto asmens S. J. atsiliepimas, kuriame pastarasis nurodo, jog sutinka su ieškiniu.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
4. Ieškinys tenkintinas visiškai.
5. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad S. J. ir N. J. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto Civilinės metrikacijos skyriuje.
6. S. J. ir N. J. yra ieškovo N. J. tėvai.
7. (Duomenys neskelbtini) D. V. ir N. J. sudarė sutartį, kurios pagrindu D. V. pardavė, o N. J. nupirko bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
8. (Duomenys neskelbtini) D. V. ir N. J. pasirašė nekilnojamojo turto perdavimo – priėmimo aktą, kuriuo pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį buvo perduotas butas, esantis (duomenys neskelbtini).
9. (Duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turo registro išrašas patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) nuosavybes teise priklauso D. V..
10. (Duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nutraukta N. J. ir S. J. (duomenys neskelbtini) sudaryta santuoka. Nutraukiant šalių santuoką, santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto padalijimo klausimas nebuvo sprendžiamas.
11. N. J. (duomenys neskelbtini) mirė.
12. (Duomenys neskelbtini) pareiškimais N. J. ir G. J. priėmė po mamos N. J. mirties atsiradusį palikimą.
13. Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymų arba pagal sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87, 3.101 straipsniai). Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje šiuo aspektu yra pažymėta, kad aiškinant ir taikant materialiosios teisės normas, reglamentuojančias asmeninę sutuoktinių nuosavybę, būtina atsižvelgti į CK 3.88 straipsnio 2 dalyje nustatytą prezumpciją, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Įstatyme nėra nustatyta prezumpcijos, jog tam tikras turtas yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, todėl kiekvienu abejotinu atveju būtina įrodyti, kad konkretus daiktas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Tarp sutuoktinių kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris laiko, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje nustatytą prezumpciją, kad santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, tam pateikdamas rašytinius įrodymus, o tuo atveju, kai yra leidžiama įstatyme – įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba pagrįsti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2019).
14. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos paneigimas tam tikrų sandorių pagrindu turi būti vertinamas sistemiškai, pasitelkiant ne vieną kurį nors įrodymą (pavyzdžiui, turto registraciją ar lėšas, panaudotas jam sukurti) kaip visa lemiantį, bet įrodymų visumą, leidžiančią nuosekliai įvertinti ginčo šalių gyvenimo sąlygas, susitarimus, ketinimus ir lūkesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-701/2021). Taigi, išvada, ar konkretus turtas laikytinas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe ar vieno iš jų asmenine nuosavybe, turi būti paremta išsamiu visų byloje pateiktų įrodymų įvertinimu; kitaip nei išvada dėl santuokoje įgyto turto bendrumo, išvada, kad turtas sutuoktiniui priklauso asmeninės nuosavybės teise, negali būti preziumuojama.
15. Byloje ieškovas, mirusios N. J. sūnus, kelia reikalavimą dėl mamos vardu įgyto nekilnojamojo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo pastarosios asmenine nuosavybe. Atsakovas S. J., kuris nekilnojamojo turto įgijimo momentu buvo N. J. sutuoktinis, tokiam ieškovo reikalavimui neprieštarauja, atsiliepimu nurodė, kad su juo sutinka. Byloje pateikti rašytiniai duomenys patvirtina, kad N. J. ginčo nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį sudarė prieš pat jos ir buvusio sutuoktinio S. J. santuokos nutraukimą. Santuokos nutraukimo byloje šio turto padalijimo klausimas nebuvo sprendžiamas. Tokiu būdu, teismas sprendžia, kad ieškinyje nurodytas nekilnojamasis turtas asmeninės nuosavybės teise priklausė N. J. (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Nurodytą faktą pripažįsta pats atsakovas S. J., taip pat patvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtinantys, kad N. J. minėtą turtą įgijo pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, šį sandorį pasirašydama viena, nedalyvaujant jos tuometiniam sutuoktiniui – S. J., šio turto likimas nebuvo sprendžiamas santuokos nutraukimo metu, mirusioji šiuo turtu viena naudojosi ir jį išlaikė iki pat savo mirties.
16. (Duomenys neskelbtini) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovui N. J. civilinėje byloje buvo teikiama 100 procentų apmokama Valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos byloje sudaro 318,20 Eur, kurias ieškovas prašo priteisti iš atsakovo.
17. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
18. Nagrinėjamu atveju, CPK 93 straipsnio 4 dalies pagrindu, teismas nukrypsta nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir iš atsakovo S. J. šių išlaidų nepriteisia, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinio reikalavimo jis neginčijo, pripažino, kad ieškovo reikalavimas yra pagrįstas pilna apimtimi, o ieškovas reikalavimu kreipėsi į teismą tik dėl tos priežasties, kad kitokiu būdu neturėjo galimybės nustatyti mirusios N. J. turto teisinio režimo fakto.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti, kad N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nekilnojamąjį turtą - butą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgijo asmeninės nuosavybės teise.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.