Marijampolės apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. A. ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir materialinio išlaikymo jam priteisto, pareikštą atsakovui D. M., išvadą byloje teikiant Šakių rajono SA VTAS.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme buvo priimtas ieškovės J. A. ieškinys, kuriuo prašoma nustatyti šalių sūnaus D. M. gyvenamąją vietą su motina J. A., priteisti iš atsakovo D. M. sūnui materialinį išlaikymą, kas mėnesį mokamą po 150 Eur.

Teismui šalys iki posėdžio pateikė sudarytą taikos sutartį, kurią prašo patvirtinti rašytinio proceso tvarka ir civilinę bylą nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas visiškai.

Bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 230 straipsnio 1 dalis, 231 straipsnio 1 dalis).

Šiuo atveju teismui buvo pateikta tarp ieškovės J. A. bei atsakovo D. M. sudaryta taikos sutartis, kuria abipusių nuolaidų būdu, atsižvelgdami į ieškovės ir atsakovo bei nepilnamečio vaiko interesus, šalys išsprendė kilusį ginčą. Teismui pateiktos taikos sutarties sąlygos imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui neprieštarauja, nei vienos iš šalių ir jų nepilnamečio vaiko teisėms ir teisėtiems interesams žalos nedaro, todėl tarp šalių pateikta sutartis tvirtintina.

Šalys raštu patvirtino, kad bylos nutraukimo pasekmės joms yra žinomos ir suprantamos, todėl pateikta taikos sutartis teismo tvirtintina ir byla nutrauktina (CPK 42 straipsnis, 231 straipsnio 2 dalis, 293 straipsnio 5 punktas, 294 straipsnio 2 dalis)

Šalims išaiškinama, jog sudarius taikos sutartį laikoma, kad šalys teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos išnaudojo ir pakartotinai reikšti analogišką reikalavimą negali (CPK 294 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 1 ir 3 dalys). Išaiškintina šalims, kad patvirtinta taikos sutartis prilygsta teismo sprendimui ir jos nevykdymo atveju gali būti vykdoma priverstinai (CPK 584 straipsnis).

Šalys, sudarydamos taikos sutartį, numatė, kad patirtų bylinėjimosi išlaidų vienas iš kito nereikalauja ir neatlygina.

Taikos sutartis – civilinė sutartis, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnis) išsprendžia ginčą, sutarties sąlygose pačios nusistatydamos savo teises ir pareigas, tačiau dispozityvumo principas, pagal kurį šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis), nėra absoliutus. Taigi, šalys taikos sutartimi gali išspręsti tik byloje nustatyta tvarka pareikštus reikalavimus, tačiau negali nuspręsti klausimo dėl trečiųjų asmenų teisių.

Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovei yra suteikta antrinė teisinė pagalba, 100 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Iš teismui pateiktos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016-12-06 pažymos matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas šioje byloje sudaro 115,80 Eur dydžio advokato užmokestis. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalys ginčą baigė taikiai, į tai, kad iš esmės pagal bylos medžiagą (VTAS pateiktą išvadą, atsakovo atsiliepimą) byloje ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos net nebuvo kilę, į tai, kad ieškovė neišnaudojo galimybės šio klausimo išspręsti nesikreipiant į teismą, į tai, kad dėl antrojo iš pareikštų reikalavimų – materialinio išlaikymo priteisimo, šalys susitarė, jog išlaikymą atsakovas teiks ženkliai mažesnės sumos nei prašė ieškovė, į tai, kad atsakovo sunki materialinė padėtis ir jis, kreipdamasis dėl antrinės teisinės pagalbos jam suteikimo, galimai taip pat būtų gavęs, sprendžia valstybei iš atsakovo priteisti 35 proc. bylinėjimosi išlaidų (115,80 Eur – 35 proc. = 40 Eur). Teismas sprendžia, kad tvirtinant taikos sutartį iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 9 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą priteisti materialinį išlaikymą, nuo kurio sumokėjimo ieškovė buvo atleista (12 mėn. x 110 Eur x 1 vaikas = 1 320 Eur; 1 320 Eur – 3 % = 39 Eur; 39 Eur – 25 %). Atsižvelgiant į tai, kad iš esmės jokio ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos kilę nebuvo, į tai, kad ieškovė neišnaudojo galimybės šį klausimą išspręsti nesikreipiant į teismą, todėl žyminis mokestis už šį reikalavimą iš atsakovo nepriteistinas, nes susidarė dėl ieškovės veiksmų (CPK 87 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 2, 4 dalys, 96 straipsnio 1, 5 dalys).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis CPK 42 straipsnio 2 dalimi, 94 straipsniu, 140 straipsnio 3 dalimi, 290 straipsnis, 291 straipsnis, 293 straipsnio 5 punktas, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

šalių prašymą tenkinti visiškai.

Patvirtinti ieškovės J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), civilinėje byloje Nr. 2-1273-829/2016 dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir materialinio išlaikymo priteisimo sudarytą taikos sutartį tokiomis sąlygomis:

„1. D. M. sutinka, kad sūnaus D. M. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina J. A.

2. J. A. mažina savo ieškinio reikalavimus ir sutinka, kad D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mokės sūnaus D. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo 2016-09-01 iki jis sulauks pilnametystės kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 110 eurų (vieną šimtą dešimt eurų), piniginių lėšų valdytoja uzufrukto teise paskiriant J. A.

3. D. M., a. k. (duomenys neskelbtini), įsipareigoja mokėti sūnaus D. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo 2016-09-01 iki jis sulauks pilnametystės kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 110 eurų (vieną šimtą dešimt eurų), piniginių lėšų valdytoja uzufrukto teise paskiriant J. A.

4. Šalys viena iš kitos bylinėjimosi išlaidų nereikalauja.

5. Šalims yra išaiškintos civilinės bylos nutraukimo teisinės pasekmės, numatytos CPK 293 straipsniu, 294 straipsniu, šalys prašo civilinę bylą Nr.2-1273-829/2016 nutraukti.

6. Šalys prašo civilinę bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

7. Sutartis sudaryta trimis egzemplioriais, kurių vienas teikiamas teismui tvirtinti.“

Priteisti iš atsakovo D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), devynis eurus (9 Eur) bylinėjimosi išlaidų bei keturiasdešimt eurų (40 Eur) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu ieškovei, į valstybės pajamas (įmokos kodas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą – 5630, įmokos kodas žyminiams mokesčiui ir išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, – 5660).

Civilinę bylą Nr. 2-1273-829/2016 nutraukti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.