Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

nedalyvaujant atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R.K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN. Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš Alytaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų paimant iš jo sąskaitos 800 Eur ir kratos metu paimant iš pareiškėjo lamos vilnos pledą.

Lietuvos Respublik?s viešojo administravimo įstatymo 42 str. nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 str. nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) administracines bylas Nr. A5-665/2005, Nr. A525-1355/2010, Nr. A82-932/2011). Neteisėti veiksmai konstatuojami, kai valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjas nuodo, kad į jo sąskaitą buvo pervesta 800 Eur ir per 2 mėnesius šie pinigai iš sąskaitos dingo neaiškiomis aplinkybėmis. Atsakovas nesutikdamas su pareiškėjo argumentais, nurodo, kad pareiškėjas šiuos pinigus išleido asmeniškai apsipirkinėdamas Alytaus PN esančioje nuteistųjų parduotuvėje.

Administracinės bylos duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-07-20 į pareiškėjo sąskaitą iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2016-02-19 buvo pervesta 9,89 Eur, 2016-03-08 pervesta 5 Eur piniginė išmoka iš biudžeto lėšų, 2016-03-31 buvo pervesta 800 Eur, 2016-07-15 pervesta 6 Eur pinginė išmoka iš SPF lėšų (b.l. 17).

Nuteistųjų asmeninių pinigų apskaitos taisyklių, patvirtintų Alytaus PN direktoriaus 2016-11-12 įsakymu Nr. 1-308 ir Alytaus PN direktoriaus 2016-04-12 įsakymu Nr. 1-73 (b.l. 28-37), 8 p. numatyta, kad nuteistieji asmenys pirkti prekes parduotuvėje turi teisę už turimus asmeninėje sąskaitoje lėšas. Buhalterinės apskaitos skyriaus darbuotojas kiekvieną ryta pagal sudarytus mėnesio pirkimo grafikus parengia prekių pirkimo žiniaraščius. Į prekių pirkimo žiniaraštį įtraukiamos visos iki žiniaraščio sudarymo nuteistųjų vardu gautos per banką, kasą ir užskaitytos į asmenines sąskaitas pinigų sumos, išskyrus neliečiamąją sąskaitą. Žiniaraštyje įrašomi nuteistojo kontragentinis numeris, pavardė ir vardas, asmeninės sąskaitos likutis, prekių įsigijimo suma (įrašoma nuteistojo ranka) ir nuteistasis pasirašo, patvirtindamas pinigų sumą už nupirktas prekes. Šiuo pagrindu buhalteris nurašo pirkimo pinigų sumą iš kiekvieno pirkusio prekes nuteistojo asmeninės sąskaitos.

Į administracinę bylą pateikti Nuteistųjų asmeninių pinigų apskaitos žiniaraščiai (b.l. 18-19, 22-27) patvirtina, kad Alytaus PN nuteistųjų parduotuvėje pareiškėjas 2016-04-05 pirko prekių už 45,17 Eur, 2016-04-12 – už 69,88 Eur, 2016-04-19 – už 128,63 Eur, 2016-04-26 – už 116,81 Eur, 2016-05-04 – už 121,09 Eur, 2016-05-10 – už 108,47 Eur, 2016-05-17 – už 146,85 Eur, 2016-05-24 – už 50,90 Eur. Minėtuose žiniaraščiuose sumos įrašytos pareiškėjo ranka bei patvirtintos pareiškėjo parašu - t.y. žiniaraščiai įforminti nepažeidžiant Nuteistųjų asmeninių pinigų apskaitos taisyklių reikalavimų. Taip pat 2016-04-15 pareiškėjas įsigijo vitaminų už 11,79 Eur (b.l. 20-21). Iš viso laikotarpiu nuo 2016-04-05 iki 2016-05-24 pareiškėjas įsigijo prekių už 799,59 Eur. Taip pat iš Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščio už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2016-07-20 (b.l. 17) matyti, kad iš pareiškėjo sąskaitos taip pat 2016-02-19 ir 2016-03-31 buvo atskaičiuota po 0,31 Eur (viso 0,62 Eur) banko komisinis mokestis, 2016-04-18 atskaičiuotas 0,10 Eur banko komisinis mokestis, taip pat pareiškėjas 2016-03-15 pareiškėjas pirko prekių iš parduotuvės už 5 Eur ir 2016-07-19 pirko prekių iš parduotuvės už 6 Eur. Iš viso Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraštyje nurodytu laikotarpiu pareiškėjo pajamos sudarė 820,89 Eur, o pareiškėjo išlaidos sudarė 811,31 Eur. Taip pat minėtame žiniaraštyje nurodytas pareiškėjo sąskaitos likutis – 9,58 Eur. Taigi, visos pareiškėjo išlaidos yra pagrįstos, pareiškėjo gauta pinigų suma (820,89 Eur) atitinka pareiškėjo išleistą pinigų sumą bei sąskaitos likutį (811,31 Eur + 9,58 Eur). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl dingusių pinigų būtų kreipęsis į Alytaus PN administraciją. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes nėra jokio pagrindo konstatuoti neteisėtų Alytaus PN administracijos veiksmų (ABTĮ 56 str.).

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad 2016-06-16 kratos metu pareigūnai paėmė iš jo lamos vilnos pledą. Pagal Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2014-09-10 įsakymu Nr. V-362 153.1 p. suimtiesiems ir nuteistiesiems visuminė krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietą, taip pat išvykstant iš jos. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016-02-19, pareiškėjui atvykus į Alytaus PN, buvo atlikta asmens krata ir jo daiktų patikrinimas. Asmens kratos ir daiktų patikrinimo metu paimtas patalynės komplektas (2016-02-19 Nuteistojo asmens kratos protokolas)(b.l. 40). Alytaus PN ūkio skyriaus administratoriaus 2016-07-26 tarnybinis pranešimas Nr. 4-5160 patvirtina, kad daiktų sandėlyje yra priduotas saugoti pareiškėjo patalynės komplektas, kurį sudaro antklodės užvalkalas – 1 vnt., pagalvės užvalkalas – 1 vnt., paklodė – 1 vnt. (b.l. 42). Taip pat byloje pateikta daiktų apskaitos kortelė Nr. 604 (b.l. 43), iš kurios duomenų matyti, kad 2016-02-19 iš pareiškėjo buvo paimti šie daiktai: adatos – 11 vnt., tualetinis vanduo – 1 vnt., raktai – 7 vnt., pakabukai raktams – 2 vnt., telefonas Motorola – 1 vnt., SIM kortelė – 1 vnt., 2 centai – 1 vnt., sąskaitos kortelė – 1 vnt. (b.l. 43). Taigi, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas atvykęs į Alytaus PN turėjo lamos vilnos pledą. Be to, iš Alytaus PN Kriminalinės žvalgybos viršininko 2016-07-21 tarnybinio pranešimo Nr. 4-5098 duomenų matyti, kad pareiškėjas į Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnus nesikreipė dėl galimai padarytos vagystės jo atžvilgiu (b.l. 41). Teismas neturi pagrindo abejoti į bylą pateiktais atsakovo oficialiais duomenimis, šie duomenys kitais oficialiais duomenimis nepaneigti, todėl pareiškėjo argumentai dėl lamos vilnos pledo paėmimo atmestini kaip nepagrįsti (ABTĮ 56 str.).

Byloje nenustačius Alytaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės (arba turtinės) žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteistų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 str., 88 str. 1 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjo R.K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.