Kauno apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Jūratei Juknevičienei, dalyvaujant prokurorei Tatjanai Samulevičienei, nukentėjusiajai E. M., jos atstovei J. M., kaltinamosioms M. B., I. B., jų įstatyminėms atstovėms E. A., R. G., gynėjams advokatams Reginai Atkočaitienei, Algiui Girdučiui Šalavkai, VTAS atstovei L. J.,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, 9 kl. išsilavinimo, Kauno (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos 10 klasės moksleivė, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, neteista,

I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, 8 kl. išsilavinimo, Kauno (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos 9 klasės moksleivė, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, neteista,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. ir I. B. 2013-11-15 apie 18.12 val., veikdamos bendrininkų grupėje, viešoje vietoje – autobusų stotelėje prie Jotvingių g. 15 namo, Kaune, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y., matant ir stebint pašaliniams asmenims, bendrais tyčiniais veiksmais panaudodamos fizinį smurtą, t. y., M. B. tyčia rankomis pastūmus nepilnametę nukentėjusiąją E. M., M. B. ir I. B. rankomis pargriovė E. M. ant žemės, M. B. laikė ir tempė nukentėjusiąją už plaukų, įdrėskė pastarosios veidą, tuo metu I. B. ne mažiau kaip tris kartus nukentėjusiajai įspyrė į šoną, padarydamos E. M. nežymų sveikatos sutrikdymą - nubrozdinimą kairio žando srityje, ir tokiu būdu sutrikdė viešąją rimtį ir tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamoji M. B. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei parodė, kad 2013-11-15 vakare kartu su I. B. atėjusios į stotelę, esančią Jotvingių g., joje rado sėdinčią E. M.. Norėdama išsiaiškinti su E. M. dėl galimų pastarosios apkalbų kaltinamosios atžvilgiu, M. B. su I. B. neleido pastarajai iš stotelės išeiti, neleido jai įlipti į autobusą. Nukentėjusiajai bandant kažkam paskambinti telefonu, kaltinamoji liepė pastarajai telefoną pasidėti. Supykusi kaltinamoji pastūmė nukentėjusiąją, kuri, atsitrenkusi į stotelės stiklą, vėl atsisėdo ant suoliuko. Tada M. B., neleisdama nukentėjusiajai išeiti, atsisėdo pastarajai ant kelių, o I. B. atsisėdo šalia. Kaltinamoji ir E. M. griebė viena kitai už plaukų, ir kaltinamoji nukentėjusiąją parvertė ant žemės. Matė, kad I. B. taip pat tąsė nukentėjusiąją už rankų, kažkiek kartų įspyrė. Patvirtino galėjusi nukentėjusiajai įdrėksti į veidą. Galėjo būti, kad įvykio pabaigoje, jai tempiant E. M. už plaukų, I. B. pastarajai kažką darė. Nurodo, kad nukentėjusiąją buvo pargriovusios du kartus. Neigia norėjusi iš nukentėjusiosios pagrobti telefoną, norėjo tik su pastarąja išsiaiškinti dėl apkalbų.

Kaltinamoji I. B. parodė, kad 2013-11-15 su M. B. atėjusios į stotelę, esančią Jotvingių g., pamačiusios joje sėdinčią E. M., jos pradėjo jai reikšti pretenzijas dėl pastarosios apkalbų. Tada nukentėjusioji bandė atsistoti ir iš stotelės išeiti, tačiau kaltinamoji ir M. B. neleido jai to padaryti, neleido įsėsti ir į atvažiavusį autobusą. Bandant nukentėjusiąją sulaikyti, kad ji neišeitų, M. B. atsisėdo nukentėjusiajai ant kelių, o kaltinamoji, atsisėdusi šalia, laikė nukentėjusiosios ranką. Vienu metu M. B. pastūmus nukentėjusiąją, ji vėl atsisėdo, tada bandė skambinti telefonu, kviesti pagalbos, bet M. B. liepė jai telefoną įsidėti. M. B. susipešus su nukentėjusiąja, jos tampė vieną kitą, tempė viena kitai už plaukų. Gindama draugę, kaltinamoji E. M. tampė už rankų, drabužių, spyrė jai, dėl ko ši pargriuvo, taip pat dar keletą kartų įspyrė. Galėjo būti, kad įspyrė tiek kartų, kiek nurodė nukentėjusioji. Norėdama, kad nukentėjusioji nesikviestų pagalbos, kaltinamoji bandė iš pastarosios atimti telefoną ir jį išmesti. Jai pačiai nukentėjusiosios telefonas nebuvo reikalingas, nes ji neseniai buvo gavusi dovanų gerą naują telefoną. Vienu momentu nepažįstama moteris bandė kaltinamąją atitraukti, tačiau j toliau tampė nukentėjusiąją. Išgirdusios, kad kažkokia moteris kviečia policiją, abi išsigandusios pabėgo.

Be kaltinamųjų pilnų prisipažinimų jų kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios parodymais bei rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusioji E. M. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei parodė, kad su kaltinamosiomis iki įvykio buvo apsipykusios. 2013-11-15 apie 18 val. sėdint stotelėje, esančioje prie PC „Taubūčiai“ ir laukiant autobuso, prie jos priėjusios I. B. ir M. B. pradėjo jai priekaištauti, kad ji jas apkalba. Nukentėjusiajai norint iš stotelės išeiti, kaltinamosios, atsisėdusios nukentėjusiajai iš šonų ir laikydamos už rankų, neleido to padaryti, taip pat neleido įlipti į atvažiavusį autobusą. M. B. atsisėdo nukentėjusiajai ant kelių ir neleido atsistoti, I. B. toliau priekaištavo nukentėjusiajai. Bandant skambinti telefonu ir kviestis pagalbos, M. B. liepė jai telefoną pasidėti. Nukentėjusiajai atsistojus, M. B. pastūmė nukentėjusiąją, dėl ko ji atsitrenkė į stotelės stiklą. Paskui jos abi rankomis pargriovė ją ant žemės ir tuomet I. B. pradėjo spardyti jai į šoną, įspyrė apie 3-4 kartus. Tuo metu Monika ją laikė ir tampė už plaukų, įdrėskė į veidą. Kažkaip pavykus atsistoti, jos abi prispaudė ją prie stotelės stiklo ir laikė. Bandant ištrūkti, tarp jų vyko susistumdymas, kaltinamosios ją išstūmė už stotelės, ir nukentėjusioji pargriuvo. Tuo metu I. B. bandė atsegti nukentėjusiosios striukės užtrauktuką ir paimti iš kišenės ten buvusį nukentėjusiosios telefoną. Nukentėjusioji neleido to padaryti, laikė ranką uždėjusi ant kišenės, neleido kaltinamajai atsegti kišenės užtrauktuko. Tuo metu M. B. nukentėjusiąją laikė ir tempė už plaukų. Kaltinamosios nereikalavo, kad nukentėjusioji atiduotų telefoną. Nurodo, kad kaltinamųjų priekaištai jai buvo dėl ankstesnio apsipykimo. Kaltinamosios po įvykio liepė nebandyti nukentėjusiajai kam nors skųstis. Mano, kad I. B. galėjo norėti atimti telefoną, kad nukentėjusioji dėl įvykio negalėtų paskambinti mamai ar policijai.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 241/14(02) užfiksuota, kad E. M. nustatytas nubrozdinimas kairio žando srityje. Sužalojimas laikomas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 52).

Nors kaltinamosios buvo kaltinamos, kad panaudodamos fizinį smurtą, jos bandė pagrobti nukentėjusiosios E. M. turėtą telefoną, tačiau, nors objektyviai telefono bandymo atimti veiksmai buvo atliekami, tačiau kaltinamosios nurodė, kad jos su E. M. tik norėjo išsiaiškinti dėl galimų pastarosios apkalbų, nukentėjusioji parodė, kad kaltinamosios telefono iš jos nereikalavo, įvykio metu buvo tik kaltinamųjų priekaištai jai dėl ankstesnio apsipykimo. Be to, nukentėjusiosios nuomone, iš jos galimai buvo norėta atimti telefoną, kad nukentėjusioji dėl įvykio negalėtų paskambinti mamai ar policijai. O šią aplinkybę taip pat nurodo ir kaltinamoji I. B., kad bandė iš nukentėjusiosios telefoną atimti, kad ši neskambintų ir negalėtų pasikviesti pagalbos. Abi kaltinamosios nurodė, kad jos turėjo gerus, jų vertinimu, telefonus ir nukentėjusiosios telefonas joms nebuvo reikalingas. Ir pati nukentėjusioji nurodė, kad apie šį telefoną kaltinamosios žinojo ir jį matė dar joms draugaujant, tačiau jos niekad nebuvo išreiškusios noro turėti tokį telefoną, kaip nukentėjusiosios, be to, jos tuo metu irgi turėjo neblogus telefonus.

Taigi iš surinktų įrodymų matyti, kad kaltinamosios neturėjo tikslo pagrobti nukentėjusiosios telefono. To nepatvirtino ir nukentėjusioji. Tačiau kaltinamųjų veiksmai, neleidžiant nukentėjusiajai išeiti, ją stumdant, laikant, pargriaunant, tampant už plaukų, jai įspiriant, demonstravo nepagarbą, savo pranašumą, šokiravo įvykį mačiusius asmenis. Kaltinamųjų veiksmai buvo atliekami tyčia, nesant tam jokios objektyvios priežasties, pasinaudojant menkaverte dingstimi. Tokie kaltinamųjų veiksmai viešoje vietoje – autobusų stotelėje, kurioje pastoviai, taip pat ir tuo metu buvo žmonių, naudojant prieš nukentėjusiąją jėgą, prievartą, fizinį smurtą, dėl ko nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kitų žmonių akivaizdoje, juos šokiruojant, priverčiant pasijusti nesmagiai, nemaloniai, laikytini chuliganiškais, įžūliais bei vertintini kaip prieštaraujantys moralės ir pagarbos vienų kitiems principams, kuriais pagrįstos bendrosios viešo elgesio taisyklės, egzistuojančios visuomenėje. Šiais įžūliais veiksmais kaltinamosios sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Todėl kaltinamųjų M. B. ir I. B. tyčinė nusikalstama veika perkvalifikuotina iš BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d. į BK 284 str. 1 d.

Bausmės skyrimas.

Spręsdamas baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 str., 91 str. nuostatomis.

Kaltinamoji M. B. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, neteista, nusikaltimo padarymo ir šiuo metu yra nepilnametė, Kauno Stasio Lozoraičio 2013-12-30 charakteristikoje nurodoma, kad mokinė dažnai vėluoja į pamokas, elgesio problemų su mokiniais ir mokytojais neturi, mokinei stinga valios, pareigingumo, stropumo, mokymosi motyvacijos (b. l. 95), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruota; Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2013-12-23 duomenimis, V. B. šeima dėl vaikų nepriežiūros bei vaiko teisių pažeidimų skyriuje neregistruota (b. l. 97). Vilijampolės PN 2013-12-23 duomenimis M. B. į policiją dominančių vaikų apskaitos kortelę neįrašyta (b. l. 99).

Kaltinamoji I. B. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, neteista, nusikaltimo padarymo ir šiuo metu yra nepilnametė, Kauno Stasio Lozoraičio 2013-12-30 charakteristikoje nurodoma, kad mokinė mokymosi motyvacijos neturi, pamokų metu sunkiai susikaupia, užduotis atlieka, tačiau ne iki galo, pamokų metu drausminga, mokytojams problemų nesukelia, mokosi patenkinamai, praleidžia daug pamokų, su klasės draugais nekonfliktuoja, bet artimų draugų neturi (b. l. 110), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruota; Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2013-12-23 duomenimis, R. G. šeima dėl vaikų nepriežiūros bei vaiko teisių pažeidimų skyriuje registruota nuo 2012 m., šeimai teikiamos socialinės paslaugos (b. l. 97), Vilijampolės PN 2013-12-23 duomenimis, I. B. į policiją dominančių vaikų apskaitos kortelę neįrašyta (b. l. 99).

Kaltinamosios M. B. įstatyminė atstovė E. A. parodė, kad jai, kaip mamai, dukra yra gera, ji su draugėmis sutaria. Dukra yra jautri, nėra konfliktiška, mokykloje nusiskundimų dėl jos elgesio nėra, mokslai sekasi vidutiniškai.

Kaltinamosios I. B. įstatyminė atstovė R. G. parodė, kad tai pirmas toks atvejis, kai dukra tokiu būdu sprendė problemą, tai nėra jos gyvenimo būdas, kaimynai dukra nesiskundžia, dėl jos elgesio nusiskundimų iš mokyklos ji negauna, mano, dukra daugiau taip nepasielgs, ji labai gailėjosi, kad taip atsitiko.

Kaltinamųjų M. B. ir I. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė - kaltomis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė veikdamos bendrininkų grupėje.

Kadangi kaltinamosios nusikalstamą veiką padarė būdamos nepilnametės, šiuo metu taip pat yra nepilnametės, neteistos, padarė nesunkų nusikaltimą, pirmą kartą, savo kaltę visiškai pripažino, gailisi, pasižadėjo ateityje pasitaisyti, mokosi, charakterizuojamos patenkinamai, tėvų apibūdinamos teigiamai, todėl yra pagrindo manyti, kad kaltinamosios M. B. ir I. B. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 str. 1 d., yra visos sąlygos kaltinamąsias atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamąją bylą nutraukti, taikant kaltinamosioms auklėjamojo poveikio priemones, numatytas Lietuvos Respublikos BK 82 str., ir tuo padedant nepilnametėms pakeisti elgesį, sulaikyti jas nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.

Civilinio ieškinio, daiktinių įrodymų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas

nusprendė:

M. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., vadovaujantis BK 93 str. 1 d., ir bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis BK 82 str. 1 d. 1 p., 5 p., M. B. skirti auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą bei elgesio apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant tęsti mokslą arba dirbti bei nuo 23 val. iki 6 val. būti savo namuose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

I. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., vadovaujantis BK 93 str. 1 d., ir bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis BK 82 str. 1 d. 1 p., 5 p., I. B. skirti auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą bei elgesio apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant tęsti mokslą arba dirbti bei nuo 23 val. iki 6 val. būti savo namuose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

Išaiškinti kaltinamosioms M. B. ir I. B., kad joms nevykdant ar netinkamai vykdant auklėjamojo poveikio priemones, ir dėl to būnant ne mažiau kaip du kartus įspėtoms, teismas, remdamasis šių priemonių vykdymą kontroliuojančių institucijų teikimu, gali pakeisti jas kitomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, įskaitant atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.