Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-09-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-916-209-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-19
Bylos Nr.
1A-916-209-2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Stasys Lemežis (pirm.), Daiva Kazlauskienė, Vladislavas Lenčikas
Nuteistasis
A. M.
Nukentėjusysis
J. M.
Kategorijos

Pranešėjas Stasys Lemežis Teisėjas Vaclavas Karšulis Baudžiamoji byla Nr. 1A-916-209-2011Teisminio proceso numeris: 1-52-3-00005-2011-0 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.2.; (S).

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2011 m. rugsėjo 19 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio,

teisėjų Vladislavo Lenčiko, Daivos Kazlauskienės,sekretoriaujant Žavintai Butnoriutei,nuteistajam A. M.,nukentėjusiajam J. M.,

teismo posėdyje, apeliacine tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m birželio 16 d. nuosprendžio, kuriuo A. M.

pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. laisvės apribojimu 4 mėnesiams, per šį laikotarpį įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbini), jeigu tai nesusiję su darbu, uždraudžiant lankytis baruose, restoranuose, kavinėse;

išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d.

Iš A. M. priteista 62,40 Lt turtinei ir 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti J. M.. Kitoje dalyje ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas.

Iš A. M. priteista 2000 Lt išlaidom advokato pagalbai apmokėti J. M..

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. nuteistas už tai, kad jis mušdamas nežymiai sužalojo žmogų, o būtent: jis, 2011 m. vasario 5 d., apie 11 val., (duomenys neskelbini), namo kieme sudavė J. M. smūgį į veidą, tuo padarydamas kraujosruvas veide, t. y. nežymiai sutrikdė sveikatą.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-06-16 nuosprendį dalyje, kurioje jis pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ir nurodo, kad teismas pažeidė BPK 20 str. nuostatas, nes įrodymų vertinimas yra paviršutiniškas, vienpusis, logiškai nepaaiškinantis teismo padarytų išvadų. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusiojo šauktų liudytojų parodymai yra prieštaringi ir nesiėmė priemonių šiems prieštaravimams pašalinti. Teismo posėdyje apklausti liudytojai 2011-02-05 įvykį stebėjo tuo pačiu metu, iš tos pačios vietos, tačiau jų parodymai dėl įvykio sekos skiriasi. Liudytojas J. B. parodė, kad A. M. nesudavė jokių smūgių J. M., nespardė jo kojomis, J. M. grįžus po įvykio namo, sužalojimų ant jo veido nematė. Liudytoja A. P. parodė, kad įvykusio žodinio konflikto metu kaltinamasis smogė vieną kartą nukentėjusiajam, dėl ko pastarasis nukrito veidu žemyn, kas, įvertinus tariamo smūgio mechanizmą, yra absoliučiai neįmanoma. Įvertinus nukentėjusiojo parodymus, kad tariamo smūgio metu jie su kaltinamuoju stovėjo vienas priešais kitą, turint omenyje, kad kaltinamasis yra dešiniarankis, kraujosruvos ant nukentėjusiojo veido turėjo atsirasti kairėje pusėje, o ne dešinėje, kaip nurodyta specialisto išvadoje (Nr. G389/11(01)). Liudytojai E. B., A. P. ir Z. G., matę nukentėjusįjį iškart po įvykio, be abejonės turėjo pastebėti sumušimo žymes jo veide, tačiau jie teismo posėdyje parodė, kad J. M. veidas nebuvo sužalotas. Specialisto išvadoje nėra nurodyti galimi sužalojimų padarymo priemonės ir būdai, neatsakyta į klausimą ar J. M. galėjo susižaloti pats. Nemenčinės policijos nuovados 2011-02-15 nutarime užfiksuota, kad „2011-02-10 Z. G. pokalbio metu paaiškino, kad 2011-02-05 atėjo pas J. M. į namus, ten buvo A. P. ir E. B., kurie vartojo alkoholinius gėrimus kartu su J. M., atėjus į kiemą A. M., J. M. išėjo į kiemą aiškintis ir kilo žodinis konfliktas. Viso konflikto nematė, o tik girdėjo kaip jie garsiai vienas kitam reiškė pretenzijas“, o teismo posėdyje, vykusiame praėjus 4 mėnesiams po įvykio, tvirtino, kad matė visą įvykį ir nuosekliai atkartojo nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, nurodė, kad matė, jog kaltinamasis spardė pargriuvusį nukentėjusįjį kojomis, nors visi kiti liudytojai, kurie tą patį įvykį stebėjo iš tos pačios vietos, tvirtino, kad kaltinamasis nukentėjusiojo kojomis nespardė. Teismas nesiėmė priemonių prieštaravimams pašalinti, rėmėsi šio liudytojo parodymais, nors davimas kardinaliai priešingų parodymų policijos įstaigoje ir teisme yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 str. 1 d., požymiai. Kaltinamojo ir jo kviesto liudytojo M. T. parodymai yra patvirtinti liudytojo J. B. parodymais, tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai to neanalizavo. Skunde atkartojamos BPK 1 str. 1 d. nuostatos, kalbama apie įrodymų vertinimą. Kai dėl baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimo darant nusikalstamą veiką kyla pagrįstų abejonių, jos turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Teismas turi įsitikinti ar įrodymai yra patikimi, ar nesuklastoti. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, neatkreipė dėmesio į tai, kad byloje yra prieštaringi įrodymai, nesiėmė jokių priemonių šiems prieštaravimams pašalinti ir taip pažeidė BPK 1 str. 1 d., 20 str. 44 str. 6 d., 305 str. 1 d. 1-2 p. reikalavimus, o toks pažeidimas laikytinas esminiu, nes jis sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (BPK 369 str. 3 d.).

Teismo posėdyje nuteistasis A. M. prašė apeliacinį skundą patenkinti, nukentėjusysis J. M. prašė apeliacinį skundą atmesti, nuosprendžio nekeisti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

Nepašalintos abejonės (Aukščiausiojo teismo baudžiamoji byla Nr. 2K-492/2005) turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, tačiau tai pasakytina tik apie realias abejones, iškylančias aiškinantis nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes.

Šiuo atveju, aplinkybė, kad A. M. sudavė J. M. smūgį į veidą, tuo padarydamas kraujosruvas veide, įvertinus aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismui abejonių nekelia. Ją patvirtina pačio nukentėjusiojo J. M. parodymai (b.l. 72), liudytojų A. P. (b.l. 51) ir Z. G. (b.l. 71) parodymai, Valstybinės Teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 389/11 (01) (b.l. 4-5), kurioje konstatuota, kad J. M. padarytos kraujosruvos veide, galimai įvykio nurodytu laiku, sužalojimai vertintini nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir iš dalies J. B. (b.l. 50-51) parodymai, kuris matė, kad nukentėjusįjį pastūmė 2 kartus, nors smūgio ir nepastebėjo.

Liudytoja A. P. (b.l. 51) pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad A. M. J. sudavė kumščiu per galvą, nukrito akiniai, pats J. M. taip pat nugriuvo veidu žemyn. Po to J. M. atsistojo, J. M. išsitraukė telefoną ir norėjo skambinti, A. M. trenkė per ranką ir telefonas iškrito. Liudytojas Z. G. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė (b.l. 71), kad J. išbėgus iš namo, M. atstūmė ir nukrito ant nugaros. J. atsistojus atrodo A. jam sudavė į veidą ranka ir J. vėl nukrito. Jis matė vieną smūgį į veidą. Liudytojas J. M. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad (b.l. 72) jis norėjo skambinti policijai ir A. trenkė jam ranka petin, jis nukrito. Akiniai buvo sudaužyti kai skambino telefonu ir A. jam trenkė ir akiniai nukrito. Smogė jam vieną kartą į veidą, o kitą kartą į petį. Liudytojas J. B. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad (b.l. 50-51) A. M. tik pastūmė J. M. stipriai, šiam iškrito akiniai ir stiklas iškrito, jį pastūmė 2 kartus, bet smūgio nesudavė. Jis ir J. M. buvo blaivūs, alkoholio nevartojo. Z. G. taip pat žiūrėjo pro langą.

Teismas vertina tai, kad stūmimas, kaip ir smūgis, yra fizinė sąveika ir tai, ką vienas asmuo gali įvardinti stūmimu, kitas gali įvardinti smūgiu. Be to, vertintina ir tai, kad nukentėjusysis ir liudytojai (įvykis buvo matomas tiek betarpiškai, tiek pro langą) įvykį stebėjo iš skirtingų padėčių, galėjo ne vienodai pastebėti jo detales, praleisti arba neįsidėmėti tam tikras akimirkas. Atsižvelgus į tai, kad Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 389/11 (01) (b.l. 4-5), konstatuota, kad J. M. padarytos kraujosruvos veide, galimai įvykio nurodytu laiku, sužalojimai vertintini nežymiu sveikatos sutrikdymu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad A. M. sudavė J. M. smūgį į veidą, tuo padarydamas kraujosruvas veide. Teismas, šiuo atveju, fizinį poveikį, kurio pasėkoje J. M. padarytos kraujosruvos veide įvardina kaip smūgį ir pažymi, kad esant nustatytoms pasekmėms – nežymiam sveikatos sutrikdymui, fizinio poveikio įvardinimas nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

Nors liudytojas M. T. (b.l. 69-70) parodė, kad J. M. buvo neblaivus, svirdinėjo, kai M. pargriuvo, A. jo nestūmė, pats A. M. pirmosios instancijos teismo posėdyje (b.l. 72-73) neigė nukentėjusiajam sudavęs smūgius ar jį stumdęs, tačiau minėtus parodymus ir paaiškinimus paneigia nukentėjusiojo J. M. parodymai (b.l. 72), liudytojų A. P. (b.l. 51) ir Z. G. (b.l. 71), J. B. (b.l. 50-51) parodymai, Specialisto išvada, kurioje konstatuotas J. M. sužalojimas. Liudytojo M. T. ir J. M. parodymus apimtyje, kad A. M. nesudavė smūgių ir nestumdė J. M., teismas vertina kaip siekį A. M. išvengti baudžiamosios atsakomybės, todėl šioje apimtyje parodymus atmeta.

Apeliacinio skundo argumentai dėl nukritimo mechanizmo, kraujosruvų atsiradimo vietų, sumušimo žymių atsiradimo laiko po smūgių sudavimo ir jų pobūdžio (pastebimumo) niekuo negrindžiami, apeliantas nepateikė jokių specialistų išvadų, paaiškinimų ar skaičiavimų, nesirėmė jokiais kompetentingais šaltiniais, be to, ir taip akivaizdu, kad paprastai dešine ranka fiziškai įmanoma sužaloti bet kurią veido vietą, ne visos kraujosruvos iš karto po pažeidimų padarymo tampa pastebimomis.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad specialisto išvadoje nėra nurodyti galimi sužalojimų padarymo priemonės ir būdai, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad akivaizdu, kad kraujosruvą galima padaryti fizinio poveikio metu suduodant smūgį, o apie minėtų sužalojimų padarymo būdą teismas sprendė iš nukentėjusiojo J. M. (b.l. 72) ir liudytojų A. P. (b.l. 51), Z. G. (b.l. 71) ir iš dalies J. B. (b.l. 50-51) parodymų visumos. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas jau atsižvelgė į prieštaravimus tarp parodymų ir A. M. pripažino kaltu ne už visų veiksmų padarymą, kuriais jis buvo kaltintas, ir atsižvelgęs į tai skyrė jam bausmę.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. M. bausmę, Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų bei bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, A. M. asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Nuteistasis A. M. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 140 str. 1 d., 11 str. 3 d.), A. M. anksčiau neteistas (b.l. 30), į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas (b.l. 35), nedirba, yra registruotas darbo biržoje (b.l. 48). Pagal BK 55 str., asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, todėl, atsižvelgus į išdėstytą, darytina išvada, kad teismas pagrįstai A. M. paskyrė laisvės apribojimo bausmę, ženkliai mažesnę, nei BK 48 str. numatyto laisvės apribojimo bausmės vidurkis, todėl paskirta bausmė, atsižvelgus į visas aplinkybes, nelaikytina per griežta.

Esant tokioms aplinkybėms, keisti arba naikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m birželio 16 d. nuosprendį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

nuteistojo A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir kasacine tvarka neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas Stasys LemežisTeisėjai Vladislavas LenčikasDaiva Kazlauskienė