Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dmitrijus Korsakovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų V. J. ir V. J. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal pareiškėjų skundą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai V. J. ir V. J. privataus kaltinimo tvarka pateikė Kauno apylinkės teismui skundą, kuriame kaltina A. J. įžeidimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 155 straipsnio 1 dalį, nurodydami, kad 2014-10-23 A. J. viešai žodžiu užgauliai juos pažemino, atidaręs savo namų duris, garsiai jiems šaukdamas „piderastai, patraukit namą!“. Be to, jis 2014-11-16, apie 11 val., viešai nepadoriais gestais užgauliai pažemino V. J., kadangi pareiškėjai būnant savo namuose ir pažvelgus pro langą, kieme būdamas A. J. pradėjo rodyti nepadorius gestus (vidurinį pirštą) ir įvairias veido grimasas. Šiuos jo veiksmus matė į svečius atvykusi buvusi pareiškėjos bendradarbė A. L.. Be to, jis 2014-11-21 viešai žodžiu užgauliai pažemino V. J., o būtent: girdint UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams ir atvykusiems policijos pareigūnams, vyriausiajam matininkui pasakius, kad su kaimynais reikia sugyventi draugiškai, A. J. atsakė „tik ne su tuo piderastu“ ir visiems girdint V. J. pasakė: „pideraste tu“.

Kauno apylinkės teismas 2015 m. balandžio 21 d. nutartimi atsisakė pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal pareiškėjų skundą, konstatavęs, kad A. J. padaryti veiksmai nepasiekė tokio pavojingumo laipsnio, kad juos būtų galima pripažinti nusikalstama veika, o tarp ginčo šalių susiklostę teisiniai santykiai gali būti sprendžiami ir kitos teisės šakos nustatytomis priemonėmis.

Pareiškėjai V. J. ir V. J. skundžia Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir pradėti privataus kaltinimo bylos procesą A. J. pagal jų pateiktą skundą. Pareiškėjai nurodo, kad teismui privataus kaltinimo tvarka pateiktame skunde A. J. yra kaltinamas padaręs BK 155 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką tiek žodžiu (vadindamas pareiškėjus „piderastais“), tiek veiksmais (rodydamas vidurinį pirštą). A. J. tokiais veiksmais neabejotinai veikė tiesiogine tyčia, jis siekė pareiškėjus pažeminti ir užgauti, kas akivaizdžiai prieštarauja įprastoms elgesio taisyklėms ir bendražmogiškiems moralės reikalavimams. Kauno apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė neva A. J. veiksmai nepasiekė tokio pavojingumo laipsnio, kad juos būtų galima pripažinti nusikalstama veika, nes nebuvo išnaudotos švelnesnės priemonės asmens garbės ir orumo gynimui, numatytos Civilinio Kodekso 2.24 straipsnyje. Tokį priimtą sprendimą ir skundo aplinkybių vertinimą teismas nepagrįstai grindė EŽTT sprendimu A. A. prieš Portugaliją bei Kauno apygardos teismo nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-365-508-2014. Minėtoje EŽTT byloje buvo sprendžiamas asmens saviraiškos laisvės ribų ir atsakomybės už tikrovės neatitinkančios informacijos, žeminančios asmens garbę ir orumą, paskelbimą klausimai. Tačiau A. J. pareikšti kaltinimai neturi nieko bendra su informacijos paskelbimu per visuomenės informavimo priemones, o kitų asmenų vadinimas „piderastais“ ir vidurinio piršto jiems rodymas jokiu būdu nėra asmens saviraiškos laisvė, ginama įstatymo. Pirmosios instancijos teismo nutartyje pateikta nuoroda į Kauno apygardos teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-365-508-2014 taip pat yra nepagrįsta. Nurodytoje byloje kaltinamoji J. D. po atlikto teisminio įrodymų tyrimo buvo išteisinta, byloje nesant pakankamų įrodymų, kad ji padarė jai inkriminuotą veiką. Akivaizdu, kad vadovavimasis minėta nutartimi, teismui atsisakant pradėti privataus kaltinimo bylos procesą, taip pat yra nelogiškas, nepagrįstas ir neteisėtas. Nors pirmosios instancijos teismas atsisakė pradėti privataus kaltinimo bylą pateikdamas nuorodą į BPK 3 straipsnį, tačiau net nenurodė kuriuo BPK 3 straipsnio 1 dalies punktu vadovavosi, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįsta ir dėl šios priežasties. Be to, teismas, neatlikęs išsamaus ir visapusiško įrodymų tyrimo, negali nuspręsti dėl inkriminuojamos veikos pavojingumo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjų V. J. ir V. J. skundas tenkintinas.

Išnagrinėjęs pareiškėjų skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį bei teismui pateiktą skundo medžiagą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagal pareiškėjų skundą atsisakė pradėti privataus kaltinimo bylos procesą nepagrįstai.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 412¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gavęs nukentėjusiojo skundą <...> teisėjas atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Viena iš šių aplinkybių – tai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Būtent šiuo pagrindu apylinkės teismas ir atsisakė pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal V. J. ir V. J. skundą. Teismas taip pat konstatavo, kad A. J. padaryti veiksmai nepasiekė tokio pavojingumo laipsnio, kad juos būtų galima pripažinti nusikalstama veika. Su tokia apylinkės teismo pozicija šioje proceso stadijoje visiškai nesutiktina.

Nagrinėjamu atveju manytina, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs pareiškėjų nurodytas aplinkybes dar privataus kaltinimo skundo priėmimo stadijoje skubotai ir nepagrįstai nustatė, kad V. J. ir V. J. skunde išdėstyti A. J. veiksmai, kuomet jis viešoje vietoje girdint kitiems asmenims skunde nurodytais necenzūriniais žodžiais vadino pareiškėjus, rodė jiems nepadorius gestus, negali būti laikoma įžeidimu pagal BK 155 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad pareiškėjų skundas, kuriuo jie kaltina A. J. įžeidimu, atitinka visus BPK 412 straipsnio, reglamentuojančio nukentėjusiojo skundo pareiškimo formą ir turinį, keliamus reikalavimus, jame aiškiai suformuotas kaltinimas ir kitos esminės aplinkybės, kurios turi būti teismo patikrintos ir objektyviai įvertintos.

Aukštesniojo teismo vertinimu, tinkamai neištyrus pareiškėjų pateiktame privataus kaltinimo skunde nurodytų aplinkybių, negalima vienareikšmiškai teigti, jog privataus kaltinimo skunde nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Be to, pastebėtina, kad ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Domeikavos policijos nuovados tyrėjo 2014-12-04 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą konstatuota, jog iš surinktos medžiagos matyti, jog A. J. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 155 straipsnio 1 dalyje požymių.

Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutartis neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikinama ir dėl skundo priimamas naujas sprendimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Pareiškėjų V. J. ir V. J. skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutartį ir dėl pareiškėjų skundo priimti naują sprendimą:

Pareiškėjų V. J. ir V. J. 2015-04-09 skundą dėl privataus kaltinimo bylos proceso pradėjimo perduoti nagrinėti Kauno apylinkės teismui iš naujo.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.