Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. V., jo įgaliotai atstovei advokato padėjėjai Daivai Jonuškaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas L. V. buvo surašytas už tai, kad jis 2016 m. gegužės 14 d., apie 14 val. 10 min., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę Mazda 626, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo (neblaivumo) laipsnis (1,77 promilės ± 1,7 %). Šiais veiksmais L. V. kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje.

Apklaustas teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. V. kaltės dėl padaryto pažeidimo nepripažino. Teismui paaiškino, kad įvykio dieną važiavo į parduotuvę blaivus, nusipirko alkoholio, grįžęs namo vartojo alkoholinius gėrimus su stogdengiu R.. Užleido mašinoje muziką, o kaimynams tai nepatiko. Dėl triukšmo atvyko policijos pareigūnai, jie nurodė kaimynui, kad muziką galima klausytis iki 18 val. Pareigūnai išėjo, bendravo su kaimynu, grįžę pasakė, jog jis girtauja ir jo vaikai nevalgę, vėliau paprašė vairuotojo pažymėjimo. Jis paėmė piniginę, padavė pažymėjimą pareigūnams ir grįžęs prie stalo dar išgėrė. Paskui pareigūnai davė pūsti į alkotesterį. Su kaimynu, kuris dėl muzikos iškvietė policiją, santykiai blogi, dieną prieš įvykį su juo apsipyko, konfliktuoja apie du metus (b. l. 22-23).

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R. G. parodė, kad įvykio dieną administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo jos prašymu važiavo į parduotuvę, vairavo blaivus, alkoholį vartojo jau grįžęs iš parduotuvės su stogdengiu. L. V. nuėjo į mašiną įjungti muzikos, muziką įsijungė savo kambaryje ir dukra. Kaimynams tai nepatiko, jie iškvietė policiją. Atvykus pareigūnams, kaimynai pradėjo sakyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ką tik išlipo iš mašinos girtas, jų vaikai neprižiūrimi. Paaiškino, kad su kaimynais, iškvietusiais policiją, L. V. įvykio išvakarėse konfliktavo dėl vaikų, kaimynai nurodė, kad jiems parodys (b. l. 23-24).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. K. parodė, kad įvykio dieną L. V. apie 13 val. grįžo su stogdengiu. Prisėdo prie stalo, vartojo alkoholinius gėrimus, L. V. su stogdengiu nuėjo tvarkyti stogo, po to grįžo ir toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Atvyko pareigūnai, jie gavo iškvietimą dėl triukšmo, vėliau sakė, kad kaimynai nurodė, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vairavo neblaivus. Įvykio išvakarėse L. V. alkoholio nevartojo (b. l. 24).

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta E. G. parodė, kad įvykio dieną, ryte jos patėvis L. V. blaivus važiavo į parduotuvę, grįžęs vartojo alkoholinius gėrimus virtuvėje, ji tuo metu buvo kambaryje su mažamete seserimi. Atvyko pareigūnai, jie paprašė patėvio vairuotojo pažymėjimo, jis jį davė, niekur išgėręs išvažiavęs nebuvo (b. l. 24).

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta V. V. parodė, kad įvykio dieną gavo iškvietimą dėl garsiai leidžiamos muzikos. Nuvykusi su kolega A. K. į įvykio vietą, rado pranešėją ir neblaivų administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį su draugu. Kadangi dar nebuvo 18 val., nieko negalėjo padaryti, tik paprašė pritildyti muziką. Po to įvyko konfliktas ir pranešėjas nurodė, kad matė, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo grįžo girtas su automobiliu. L. V. to nepripažino, nurodė, kad vairavo blaivus ir vartojo alkoholį jau grįžęs. Paaiškino, kad ji tiesiogiai nematė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo būtų vairavęs transporto priemonę neblaivus, taip pat įvykio vietoje nebuvo ir kitų asmenų, kurie būtų patvirtinę, kad L. V. vairavo automobilį neblaivus. Tarp administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir policijos pareigūnus iškvietusio pranešėjo kieme kilo konfliktas (b.l. 31-32).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. S. parodė, kad su L. V. konfliktavo įvykio išvakarėse dėl garsiai leidžiamos muzikos. Matė, kad L. V. alkoholį vartojo įvykio išvakarėse, įvykio dieną toliau gėrė, apie 14 val. neblaivus išvažiavo nusipirkti dar alkoholio. Jis du kartus kvietė policijos pareigūnus dėl garsiai leidžiamos muzikos, pamatęs, jog kaimynas išvažiavo su automobiliu neblaivus, trečią kartą paskambino policijai. Duodamas paaiškinimus, buvo įspėtas dėl melagingų parodymų davimo (b. l. 32-33).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. B. parodė, kad įvykio dieną susitiko su L. V. „Iki“ parduotuvėje. Nusipirko alkoholio, grįžo pas administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir vartojo alkoholį, pasileido muziką, o po kiek laiko atvyko policijos pareigūnai, kurie nusivedė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį prie tarnybinio automobilio (b. l. 33).

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 promilės iki 2,5 promilės) neblaivumo (girtumo) laipsnis.

Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Jeigu asmens veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ATPK 250 str. 1 p.). Tam, kad būtų galima konstatuoti, jog asmuo padarė ATPK 126 straipsnyje numatytą pažeidimą, ir jį nubausti, būtina nustatyti, kad jis vairavo būdamas neblaivus, t. y. turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių lengvas neblaivumo laipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-4-2014, 2AT-39-2014). Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 73 punkte numatyta, kad transporto priemonės vairavimas – transporto priemonėje ar ant jos esančio asmens veiksmai, kuriais valdoma transporto priemonė.

Nagrinėjamu atveju L. V. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis vairavo transporto priemonę Mazda 626, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo (neblaivumo) laipsnis (1,77 promilės ± 1,7 %), tačiau byloje nesurinkta objektyvių, tiesioginių, nenuginčijamų įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog L. V. būtų įvykdęs priešingą teisei veiką, t.y. vairavęs transporto priemonę būdamas neblaivus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltės dėl padaryto teisės pažeidimo nepripažino, nuosekliai tiek įvykio tyrimo, tiek teismo posėdžio metu teigė, kad jis automobilio neblaivus nevairavo, o su kaimynu, iškvietusiu pareigūnus, jau du metus konfliktuoja (b. l. 22-23). Tokia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. V. pateikta įvykio versija nėra paneigta jokiais tiesioginiais, neginčijamais, objektyviais byloje esančiais duomenimis, nes paties L. V. vairavimo fakto esant neblaiviam fakto niekas tiesiogiai nematė. Teismas abejoja liudytojo A. S. parodymų patikimumu, kadangi jie prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Nors liudytojas A. S. teismo posėdžio metu parodė, kad du kartus kvietė pareigūnus dėl triukšmo ir vieną kartą dėl L. V. vairavimo neblaiviam, teismo posėdžio metu apklausta liudytoja policijos pareigūnė V. V. parodė, kad įvykio dieną buvo gautas iškvietimas tik dėl triukšmo, ok atvykus į įvykio vietą, A. S. nurodė, kad L. V. vairavo neblaivus. Jokių kitų asmenų, kurie būtų galėję matyti L. V. vairavimo neblaiviam faktą, įvykio vietoje nebuvo (b. l. 31-32). Be to, apklaustas liudytoju teismo posėdžio metu A. S. parodė, kad policijos pareigūnus kvietė tris kartus – du kartus dėl triukšmo, ir vieną kartą dėl vairavimo neblaiviam (b. l. 32), tuo tarpu pirminiame jo rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad kvietė policijos pareigūnus vieną kartą ir tik dėl L. V. galimo vairavimo neblaiviam (b. l. 7). Pažymėtina, kad rašytiniame A. S. paaiškinime nenurodyta, kad jis įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal ATPK 187² straipsnį, nors teismo posėdžio metu jis parodė, kad buvo įspėtas (b. l. 32). Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta ir tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir A. S. konfliktuoja, konfliktavo ir įvykio išvakarėse bei jau atvykus pareigūnas jų akivaizdoje, tai patvirtino liudytoja V. V. (b. l. 32), todėl šalių santykiai įtempti ir konfliktiški. Visos šios aplinkybės teismui kelia pagrįstų abejonių dėl A. S. parodymų patikimumo.

Vertinant liudytojų R. G., V. K., E. G. ir R. B. parodymus apie tai, kad įvykio dieną L. V. neblaivus nevairavo (b. l. 23-24, 33), teismas pažymi, jog teismo posėdžio metu nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir šiuos liudytojus sieja asmeniniai santykiai, tačiau šių liudytojų parodymai neprieštarauja įvykio vietoje buvusios pareigūnės V. V. parodymams, todėl jais netikėti teismui nėra teisinio pagrindo.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymus, tiesioginių, neginčijamų, objektyvių duomenų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę, byloje nenustatyta. Be to, pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. V. anksčiau nėra baustas administracine tvarka už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam, tai patvirtina byloje esantis išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 10-13).

Teismas pažymi, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LVAT nutartis Nr. N575-2791/2009).

Įvertinus nustatytas bylos faktines aplinkybes bei byloje surinktus ir teismo posėdžio metu tiesiogiai ištirtus įrodymus, darytina išvada, jog L. V. veikoje nenustatyta ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo įvykio ir sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal minėtą straipsnį jo atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalimi, 250 straipsnio 1 punktu, 284 straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 288 straipsniu, 302⁴ straipsniu,

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį L. V. atžvilgiu nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.