Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. B., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, bedarbis, registruotas darbo biržoje, vedęs, teistas: 2009 m. rugpjūčio 12d. Kauno miesto apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d., skirta bausmė 30 MGL dydžio (3 900 litų) bauda, kuri 2011 m. birželio 8 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi pakeista areštu, bausmę atlikęs 2011 m. spalio 28 d., teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis, 2012 m. sausio 1 d., apie 10 val. 30 min., Kaune, Vokiečių g. 133, tyčia kumščiu vieną kartą smogė nukentėjusiajam E. A. į dešinės pusės žando-pažandės sritį, nuo smūgio nukentėjusiajam krentant ir parkritus padarė E. A. odos nubrozdinimus kaktos kairėje pusėje, kairio antakio bei kairio smilkinio srityse, poodinės kraujosruvos kairės akies vokų-kairio paakio, dešinio žando-pažandės srityse, dešiniame dilbyje, kairėje alkūnėje ir kairės blauzdos išorinės kulkšnies lūžimą su abiejų blauzdos kaulų išnirimu bei kairio blauzdikaulio ir kairio šeivikaulio jungties plyšimu, tokiu būdu ne mažiau penkių trauminių poveikių pasėkoje padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl kurio jis ilgai gydėsi.

Kaltinamasis M. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2012 m. sausio 1 d., ryte, apie 10 val., jis ėjo pas draugą ir prie parduotuvės sutiko D. L. pravarde „Saldainis“ bei iš parduotuvės tik išėjusį E. A.. Šie buvo visai girti. „Saldainis“ prie parduotuvės pradėjo prie jo kabinėtis. E. A. pradėjo rėkti, griebė jį už kaklo ir nugriovė ant žemės, jie jį spardė, tąsė po asfaltą. Po to jis prasiskyręs kelią pabėgo. Iš kur pas nukentėjusįjį atsirado tokie sužalojimai jis nežino. Įvykio metu jis buvo vienas.

Nukentėjusysis E. A. parodė, kad 2011 m. jis šventė Naujus metus pas savo tėvus su šeima. Naujų metų rytą jis išėjo su D. L. į parduotuvę, esančią Vokiečių g., Kaune, nusipirkti alaus. Tuo metu į parduotuvę atėjo E. Č. ir M. B.. Jis su E. Č. užėjo į parduotuvę, o M. B. su D. L. liko kalbėtis lauke. Jis pamatęs, kad pastarieji nedraugiškai šneka, išėjo iš parduotuvės. Rankose jis turėjo dvi skardines alaus. Jis paklausė M. B. kas vyksta ir tuo metu iš jo gavo smūgį į dešinį skruostą, neteko sąmonės ir krito ant šaligatvio. Atsikėlęs pamatė, kad stato koją ir jam ją skauda, kad ji nukrypusi. Ant vienos kojos nušuoliavo prie parduotuvės, kažkas iškvietė jo tėvą ir šis išvežė jį į ligoninę.

Liudytojas D. L. parodė, kad 2012 m. sausio 1 d. jis atėjo kartu su E. A. į parduotuvę ir tuo tarpu atėjo M. B. kartu su E. Č.. M. B. draugas E. Č. ir E. A. nuėjo į parduotuvę, o jis su M. B. liko prie parduotuvės. Jie pradėjo ginčytis. Po kelių minučių išėjo iš parduotuvės E. A. ir M. B. sudavė jam į veidą, E. nukrito. O iš parduotuvės išėjęs M. B. draugas apsižiūrėjo ir pasiėmęs M. B. nuėjo. Vėliau E. A. bandė stotis, tačiau koja buvo persisukusi. Po įvykio buvo iškviestas E. A. tėvas.

Liudytoja R. J. parodė, kad įvykio metu ji dirbo parduotuvėje, esančioje Vokiečių g. 133, Kaune, pardavėja. Po Naujų metų šventės, ryte į parduotuvę atėjo E. A. su draugu pravarde „Saldainis“, jie buvo išgėrę, stovėjo prie parduotuvės. Po kurio laiko į parduotuvę atėjo E., o M. stovėjo lauke ir kalbėjo su „Saldainiu“. Į parduotuvę užėjo E., kalbėjo su E., jis nusipirko dvi skardines alaus ir vienas po kito išėjo iš parduotuvės. Vėliau jai išėjus parūkyti E. jau buvo su sulaužyta koja, matėsi, kad jam nubrozdinta kakta, vėliau atvažiavo jo tėvas. Jokio triukšmo ji negirdėjo, jokių grumtynių požymių nepastebėjo.

Liudytojas K. A. parodė, kad 2012 m. sausio 1 d., apie 10 val. jam paskambino telefonu iš nepažįstamo numerio ir pranešė, kad jo sūnus E. yra prie parduotuvės ir jam sulaužyta koja. Jis atvažiavęs į nurodytą vietą rado sūnų atsirėmusį į parduotuvės sieną, jo kakta ir antakis buvo kraujuoti, ant kojos buvo guzas, jis jį nuvežė į traumatologinį punktą. Važiuojant jam sūnus pasakojo, kad išėjęs iš parduotuvės su E. jis pamatė kaip kaltinamasis konfliktuojančiai kalbėjo su D. L., paklausus kas čia vyksta, kaltinamasis priėjo prie jo ir smogė smūgį į žandikaulį. Kai sūnus atsikėlė buvo kraujuota jo kakta ir sulaužyta koja.

Liudytojas A. P. parodė, kad 2012 m. sausio 1 d., ryte jis ėjo į stotelę ir prie parduotuvės matė M. B. ir E. A.. E. A. gėrė su kažkokiu draugu alų. Matė, kaip M. B. mušė E. A. ir su juo buvęs dar vienas vyras, kurio vardo nežino, matė, kaip šis gulėjo ant žemės ir pastarieji jį spardė. M. B. buvo vienas.

Liudytoja A. K. parodė, kad atliko ikiteisminį tyrimą šioje byloje, kiek prisimena E. Č. buvo tarpininkas tarp nukentėjusiojo tėvo ir kaltinamojo. Kaltinamasis kreipėsi į E. Č., kad šis susitiktų su nukentėjusiojo tėvu dėl žalos atlyginimo. Liudytoją A. P. pristatė kaltinamasis. Budinčios dalies specialistas taip pat buvo apklaustas dėl M. B. kreipimosi, kuris paaiškino, kad toks žmogus buvo atėjęs ir jam buvo pasiūlyta kreiptis privataus kaltinimo tvarka.

Liudytojas N. S. parodė, kad įvykio neprisimena, nurodė, kad teismas gali vadovautis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir juos patvirtino. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad 2012 m. sausio 1 d. į budėtojų dalį ryte kreipėsi asmuo, kurio pavardės neprisimena, kuris paaiškino, kad atėjo pasiteirauti ką jam daryti, kadangi jį sumušė iš matymo pažįstamas asmuo. Minėtam piliečiui sužalojimai buvo nedideli, jokios medicininės skubios pagalbos jam nereikėjo, todėl jam buvo išaiškinta, kad jis gali kreiptis į teismo medikus dėl medicininės išvados gavimo ir privataus kaltinimo tvarka gali kreiptis į teismą (2 t. 125 b.l., 1 t. 79 b.l.).

Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 4 d. nuostatomis, kitiems įrodymams patikrinti, buvo perskaityti liudytojo E. Č. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. Č. parodė, kad 2012 m. sausio 1 d. laikotarpyje nuo 9 iki 10 val. 30 min. jis atėjo prie parduotuvės Vokiečių g., kur sutiko pažįstamus E. A. ir vaikiną pravarde „Saldainis“. M. B. prie parduotuvės nebuvo. Vaikinus jis norėjo pasveikinti su Naujais metais, tačiau E. A. pasirodė labai agresyviai nusiteikęs, todėl nenorėdamas jokių problemų nuėjo į parduotuvę, kur užtruko apie 5 min. ir išėjęs pamatė, kad E. A. bei D. buvo parsivertę M. B. ant žemės, matė kaip jam buvo suduoti smūgiai rankomis ir kojomis, tačiau kiek smūgių kuris ir į kokias vietas jam sudavė negali pasakyti, nes pamatęs konfliktą nuėjo. Galimai po 2-3 dienų pas jį atėjo E. A. tėvas ir paprašė jo surasti M. B., nes norėjo su juo pasikalbėti (2 t. 113 b.l., 1 t. 67-68 b.l.).

Iš 2012 m. sausio 5 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog įvykio vieta yra adresu Vokiečių g. 133, Kaune. Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, jog šiuo adresu yra dviejų aukštų mūrinis namas, kurio pirmame aukšte yra įsikūrusi maisto prekių parduotuvė (1 t. 5-7 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G44/12(02) nurodyta, kad E. A. konstatuota poodinės kraujosruvos dešiniame žande-pažandėje, kairės akies vokuose-paakio srityje, rankose, odos nubrozdinimai veide, kairės kojos išorinio kulkšnelio lūžimas, šokikaulio panirimas, blauzdikaulio ir šeivikaulio raištinės jungties plyšimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ir galėjo gautis vienuolikos (11) ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, sudavus tiesioginius smūgius, kai kurie iš jų, kaip kairės kojos sužalojimas galėjo gautis nugriuvus ir atsitrenkus į kietus bukus daiktus ar paviršius, galimai 2012 m. sausio 1 d. Kairės kojos išorinio kulkšnelio lūžimas, šokikaulio panirimas, blauzdikaulio ir šeivikaulio raištinės jungties plyšimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiui (1 t. 40 b.l.). Apklausta teisiamojo posėdžio metu išvadą pateikusi teismo medicinos ekspertė L. K. teismui paaiškino, kad ji neįvertino vaikinų ūgių skirtumų. Tarp vaikinų yra 30 cm ūgio skirtumas. Pagal ūgių skirtumus kaltinamasis negalėtų suduoti smūgio nukentėjusiajam į veidą (2 t. 112 b.l.).

2012 m. rugpjūčio 30 d. Teismo medicinos specialisto konsultacinėje išvadoje Nr. A-KI-201-62 nurodyta, kad kadangi nukentėjusiajam E. A. buvo konstatuoti aštuoni izoliuoti sužalojimai – keturi odos nubrozdinimai bei keturios poodinės kraujosruvos veide bei rankose, šie kūno sužalojimai galėjo gautis nemažiau kaip nuo aštuonių izoliuotų trauminių poveikių ir jokiu būdu negalėjo būti padaryti suduodant vieną smūgį kumštimi. Stiprus kairės čiurnos sąnario srities sumušimas, pasireiškęs kairio šeivikaulio kulkšnelio lūžimu, šokikaulio panirimu bei blauzdikaulio ir šeivikaulio raištinės jungties plyšimu jokiu būdu negalėjo gautis krentant po suduoto smūgio į veidą. Vertinant itin ryškų fizinio išsivystymo skirtumą tarp M. B. (ūgis 164 cm, svoris apie 60 kg) ir E. A. (ūgis 194 cm, svoris apie 90 kg) praktiškai yra neįtikėtina, kad esant tokiam svorio ir ūgio skirtumui, M. B. galėtų suduoti tokį stiprų horizontalų smūgį kumštimi į veido sritį, nuo kurio E. A. prarastų sąmonę ir nuo to nukristų ant asfalto. E. A. buvo konstatuoti aštuoni izoliuoti sužalojimai veide bei rankose, o taip pat stiprus kairės čiurnos sąnario srities sumušimas jokiu būdu negalėjo gautis nuo vieno trauminio poveikio. Tokie kūno sužalojimai galėjo gautis tiktai nuo nemažiau kaip devynių trauminių poveikių (2 t. 21-35 b.l.). Apklaustas teisiamojo posėdžio metu konsultacinę išvadą pateikęs teismo medicinos specialistas prof. habil. med. m. daktaras Antanas Algirdas Garmus teismui paaiškino, kad toks lūžimas krentant susidaryti negalėjo, nuo vieno smūgio tokie sužalojimai būti negalėjo, nukentėjusysis negalėjo nuo tokio ūgio žmogaus smūgio prarasti sąmonę (2 t. 112-114 b.l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. EKG 87/13(01) konstatuota, kad E. A. nustatyti šie mechaninės kilmės kūno sužalojimai: odos nubrozdinimai kaktos kairėje pusėje, kairio antakio bei kairio smilkinio srityse, poodinės kraujosruvos kairės akies vokų-kairio paakio, dešinio žando-pažandės srityse, dešiniame dilbyje, kairėje alkūnėje, kairės blauzdos išorinės kulkšnies lūžis su abiejų blauzdos kaulų išnirimu bei kairio blauzdikaulio ir kairio šeivikaulio jungties plyšimu. Kairės blauzdos išorinės kulkšnies lūžis su abiejų blauzdos kaulų išnirimu bei kairio blauzdikaulio ir kairio šeivikaulio jungties plyšimu įvyko nuo staigaus kairės pėdos pasukimo pagal išilginę kojos ašį, esant fiksuotai pėdai su vertikalaus kūno svorio pernešimu ant jos. Likusieji kūno sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietu buku ribotą bei neribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais). Odos nubrozdinimų kaktos kairėje pusėje, kairio smilkinio bei kairio antakio srityse atsiradimas, lydimas poodinės kraujosruvos kairės akies vokų-kairio paakio srityje bei poodinės kraujosruvos kairėje alkūnėje padarymas būdingi griuvimui. Poodinės kraujosruvos dešinio žando-pažandės srityje atsiradimas būdingas smūgio sudavimui. Poodinė kraujosruva dešinio dilbio srityje galėjo būti padaryta tiek suduodant smūgį, tiek ir griūnant bei minėta kūno sritimi atsitrenkiant į kietą buką ribotą paviršių. E. A. nustatyti sužalojimai padaryti nemažiau kaip 5-iais trauminiais poveikiais; 2. E. A. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti kaltinamajame akte nurodytu laiku, tai yra 2012 m. sausio 1 d., apie 10 val. 30 min.; 3. E. A. padaryti kūno sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kairės blauzdos išorinės kulkšnies lūžio su abiejų blauzdos kaulų išnirimu bei kairio blauzdikaulio ir kairio šeivikaulio jungties plyšimu nukentėjusiojo sveikata ir kairės kojos funkcija buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui<...>; 5. Poodinės kraujosruvos kairės akies vokų-kairio paakio srityje susidarymas gali būti sąlygotas netiesioginio traumos mechanizmo, t. y., nuo kaktos kairės pusės, kairio antakio ir kairio smilkinio sričių sumušimo, pasireiškusio odos nubrozdinimais minėtose kūno vietose; 6. Kaltinamojo M. B. kumščiu suduotas smūgis į nukentėjusiojo E. A. dešinės pusės žando-pažandės sritį galėjo sąlygoti nukentėjusiojo vertikalaus kūno padėties sutrikdymą ir toliau sekusį kairės pėdos staigų pasukimą, kairės čiurnos sąnario traumavimą ir nukentėjusiojo griuvimą; 7. Atsižvelgiant į nukentėjusiojo ir kaltinamojo ūgius, kūno svorius, pasekmes po suduoto smūgio nukentėjusiajam į dešinio žando-pažandės sritį <...> kaltinamasis M. B. galėjo suduoti smūgį nukentėjusiajam E. A.; 8. E. A. padaryta poodinė kraujosruva dešinio žando-pažandės srityje būdinga smūgio sudavimui. Kairės blauzdos išorinės kulkšnies lūžis su abiejų blauzdos kaulų išnirimu bei kairio blauzdikaulio ir kairio šeivikaulio jungties plyšimu įvyko nuo staigaus kairės pėdos pasukimo pagal išilginę kojos ašį, esant fiksuotai pėdai bei vertikalaus kūno svorio pernešimui ant jos. Likusiųjų kūno sužalojimų padarymas gali būti paaiškinamas griuvimu <...> (3 t. 24-29 b.l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G22/12(02), atlikus tyrimą 2012 m. sausio 3 d., nurodyta, kad M. B. konstatuota odos nubrozdinimai sprando srityje, nugaroje, dešinės alkūnės srityje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti prieš 3-5 dienas iki apžiūros. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t. 147 b.l.).

Iš 2012 m. kovo 13 d. akistatos protokolo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu suvedus į akistatą nukentėjusįjį E. A. ir kaltinamąjį M. B. bei pasiūlius jiems duoti parodymus apie tas aplinkybes, kurioms išaiškinti jie suvesti, nukentėjusysis E. A. parodė, kad išeidamas iš parduotuvės išgirdo kaip jo draugas konfliktuoja su M. B., išėjęs paklausė kas vyksta, tuomet M. B. kumščiu trenkė jam į skruostą ir jis nuo smūgio parkrito ir prarado sąmonę, kai atsigavo bandė atsikelti, tačiau pamatė, kad jo koja persisukusi ir negalėjo atsikelti. Kaltinamasis M. B. parodė, kad visiškai neigia nukentėjusiojo parodymus, jokių smūgių E. A. nesudavė, pats buvo jo sumuštas (1 t. 48-49 b.l.).

Iš 2012 m. kovo 13 d. akistatos protokolo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu suvedus į akistatą liudytoją D. L. ir kaltinamąjį M. B. bei pasiūlius jiems duoti parodymus apie tas aplinkybes, kurioms išaiškinti jie suvesti, liudytojas D. L. parodė, kad jam besiginčijant su M. B. iš parduotuvės išėjo E. A. ir paklausė kas vyksta, tuomet M. B. priėjo prie jo ir trenkė jam į žandą. Nuo smūgio E. parkrito ir galimai prarado sąmonę. E. negalėjo atsikelti, nes buvo lūžusi koja. Jis dar norėjo pasikalbėti su vaikinais, tačiau E. Č. pasiėmė M. B. ir nuėjo. Kaltinamasis M. B. parodė, kad visiškai neigia liudytojo parodymus, jokių smūgių E. A. nesudavė, jie jį tampė ir spardė (1 t. 64-65 b.l.).

Iš 2012 m. gegužės 2d. liudytojo (nukentėjusiojo) parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusysis E. A. parodė vietą prie parduotuvės, esančios Vokiečių g. 133, Kaune, kurioje anot jo M. B. jam sudavė smūgį, po kurio jis nukrito (1 t. 52-55 b.l.).

Iš 2012 m. balandžio 25 d. liudytojo (nukentėjusiojo) parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad liudytojas A. P. parodė vietą, prie parduotuvės, esančios Vokiečių g. 133, Kaune, kurioje, anot jo, jo pažįstamas Mantas buvo parverstas ant žemės ir aukštas vaikinas buvęs šalia jam spyrė. Taip pat parodė vietą, tai yra autobusų sustojimo stotelę, kuri yra apie 80 metrų atstumu nuo parduotuvės, kurioje būdamas 2012 m. sausio 1 d. ryte jis matė konfliktą (1 t. 71-75 b.l.).

Iš 2012 m. kovo 9 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas D. L. iš jam pateiktų šešių asmenų nuotraukų, atpažino pagal bendrus bruožus vaikiną nuotraukoje Nr. 4, kuris, anot jo, 2012 m. sausio 1 d. ryte vieną kartą kumščiu sudavė E. A. į žandą, nuo ko šis parkrito. Nuotraukoje Nr. 4 yra M. B. (1 t. 59-63 b.l.).

Vertinant šioje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, pažymėtina, kad kaltinamasis M. B. yra kaltinamas pagal BK 138 str. 1 d., dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu jis neprisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką, teismui paaiškino, kad ne jis, bet nukentėjusysis E. A. jį puolė, mušė, vertė ant žemės, spardė. Įvykio metu jis buvo vienas (2 t. 114 b.l.). Kaltę jis neigė ir tokius pačius parodymus jis davė ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas tyrėjo (1 t. 146, 150 b.l.). Šiuos jo parodymus patvirtino teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. P., teismui parodęs, kad stovėdamas stotelėje jis matė, kaip M. B. mušė E. A. ir su juo buvęs dar vienas vyras, kaip šis gulėjo ant žemės, o pastarieji jį spardė, ir kad M. B. buvo vienas (2 t. 89-91 b.l.). Iš liudytojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad šis liudytojas ikiteisminio tyrimo metu taip pat parodė vietą, iš kurios jis matė tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilusį konfliktą (1 t. 71-75 b.l.).

Kaltinamojo M. B. parodymus teismas vertina, kaip jo pasirinktą gynybinę versiją ir nelaiko pagrindžiančiais jo nekaltumą, o liudytojo A. P. parodymus, kaip pagrįstai keliančius abejonių dėl jo parodymų patikimumo, kadangi kaltinamojo ir minėto liudytojo duotus parodymus paneigia kiti byloje surinkti įrodymai bei objektyvūs duomenys.

Visų pirma, kaltinamasis M. B. nurodė, kad jis prie parduotuvės atėjo ir įvykio metu buvo vienas, tačiau šias aplinkybes, o taip pat ir teisiamajame posėdyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 4 d. nuostatomis, kitiems įrodymams patikrinti, pagarsintus liudytojo E. Č. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, paneigia apklaustų teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo E. A. bei liudytojų D. L. ir R. J. parodymai, apie tai, jog M. B. atėjo prie parduotuvės kartu su draugu E. Č. (1t. 67-68 b.l., 2 t. 87-89, 91-92, 109 – 111, 113 b.l.) ir liudytojų A. K. ir K. A. parodymai apie tai, kad E. Č. tarpininkavo derindamas dėl žalos atlyginimo nukentėjusiajam (2 t. 93-94, 125-126 b.l.). Šios nustatytos aplinkybės leidžia daryti priešingą išvadą nei nurodė kaltinamasis, o būtent, kad įvykio metu kaltinamasis M. B. buvo ne vienas, o kartu su draugu E. Č.. Taip pat teismui kelia abejonių kaltinamojo nurodytos aplinkybės, kad jį nukentėjusysis ir jo draugas įvykio metu mušė, spardė ir tampė po žemę, kadangi šių nurodytų aplinkybių nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti duomenys, priešingai Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje, atliktoje 2012 m sausio 3 d. kaltinamojo asmeniniu prašymu nurodyta, kad kaltinamajam sužalojimai galėjo būti padaryti prieš 3-5 dienas, tuo tarpu įvykis įvyko 2012 m. sausio 1 d. ir nuo įvykio dienos bei tyrimo pradžios buvo praėję dvi dienos. Be to, kaltinamajam konstatuoti sužalojimai: nubrozdinimai sprando srityje, nugaroje, dešinės alkūnės srityje, tuo tarpu kaltinamasis parodė, kad jį spardė, sumušė galvą, tačiau pagal šias jo nurodytas aplinkybes sužalojimų rasta nebuvo (1 t. 147 b.l.). Kaltinamojo nurodytų aplinkybių, kad jis buvo spardomas, mušamas nukentėjusiojo nepatvirtino ir teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas N. S., kuris teismui parodė, kad 2012 m. sausio 1 d. į budėtojų dalį ryte kreipėsi asmuo, kuris paaiškino, kad jį sumušė iš matymo pažįstamas asmuo, tačiau minėtam piliečiui jokios medicininės skubios pagalbos nereikėjo, todėl jam buvo išaiškinta, kad jis gali kreiptis privataus kaltinimo tvarka į teismą (2 t. 125 b.l., 1 t. 79 b.l.). Duomenų, kad kaltinamasis būtų kreipęsis dėl nukentėjusiojo jam padarytų sužalojimų į teismą privataus kaltinimo tvarka byloje nėra. Vienintelis teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. P. parodė apie tai, kad matė kaip nukentėjusysis ir jo draugas mušė M. B., tačiau šiuos jo duotus parodymus paneigia byloje esantys tarnybiniai pranešimai, celių adresai ir telefonų išklotinės, iš kurių matyti, kad liudytojas A. P. įvykio matyti negalėjo, nes buvo kitoje nei nurodė apklausiamas teisme bei ikiteisminio tyrimo metu Kauno miesto vietoje (1 t. 127, 139, 140 b.l.). Šioje byloje taip pat nustatyta, kad liudytojas A. P. yra kaltinamojo geras pažįstamas, šioje byloje atlikusi ikiteisminį tyrimą ir apklausta teisiamojo posėdžio metu kaip liudytoja tyrėja A. K., parodė, kad liudytoją A. P. apklausti ikiteisminio tyrimo metu pristatė pats kaltinamasis (2 t. 125-127 b.l.). Taigi, kaip nustatyta iš aukščiau paminėtų duomenų liudytojas A. P. tiesiogiai įvykio matyti negalėjo, yra geras kaltinamojo pažįstamas, todėl suinteresuotas jam padėti, be to, jis buvo apklaustas tik praėjus trims mėnesiams po įvykio, ir šios minėtos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti šio liudytojo parodymų patikimumu, todėl teismas juos atmeta kaip neobjektyvius.

Priešingai nei kaltinamasis M. B., nukentėjusysis E. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme vienodai aiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, o būtent, kad jam 2012 m. sausio 1 d. ryte, išėjus iš parduotuvės ir paklausus dėl ko kaltinamasis M. B. konfliktuoja su jo draugu, šis sudavė jam vieną smūgį į veido sritį (dešinį skruostą), nuo kurio jis netekęs trumpam sąmonės krito ant šaligatvio (1 t. 36-37, 46, 50-51, 2 t. 87-89 b.l.). Jo duoti parodymai dėl sužalojimo padarymo aplinkybių yra nuoseklūs, neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, todėl teismui jais netikėti nėra teisinio pagrindo. Nukentėjusysis E. A. analogiškas aplinkybes dėl sužalojimo nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu suvestas akistaton su kaltinamuoju M. B. (1 t. 48-49, b.l. ). Iš byloje esančio nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad E. A. detaliai nurodė prieš jį padaryto nusikaltimo aplinkybes, šio protokolo duomenys taip pat patvirtina nukentėjusiojo duotus parodymus (1 t. 52-55 b.l.). Nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir kiti įrodymai: teisiamojo posėdžio metu apklaustas kartu su nukentėjusiuoju įvykio metu buvęs liudytas D. L. patvirtino, kad 2012 m. sausio 1 d. ryte, prie parduotuvės jam besiginčijant su kaltinamuoju M. B., iš parduotuvės išėjus E. A., M. B. šiam vieną kartą sudavė per veidą ir E. A. nukrito, o kai stojosi jo koja buvo perlinkusi (2 t. 109-111 b.l.). Šio liudytojo teisiamajame posėdyje duoti parodymai dėl sužalojimo nukentėjusiajam padarymo aplinkybių nesiskyrė nuo jo parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu (1t. 66 b.l.), juos patvirtina akistatos ir asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokoluose esantys duomenys, iš kurių matyti, kad liudytojas D. L. nurodė tas pačias įvykio aplinkybes (1 t. 59-65 b.l.). Teismui šio liudytojo parodymai nekelia abejonių, yra nuoseklūs, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti. Tai, kad nukentėjusysis įvykio dieną patyrė sužalojimus patvirtina teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojų R. J. parodymai apie tai, kad įvykio dieną jai išėjus iš parduotuvės į lauką parūkyti ji pamatė E. A. su sulaužyta koja, nubrozdinta kakta (2 t. 91 -93 b.l.) ir K. A. parodymai, apie tai, kad 2012 m. sausio 1 d. apie 10 val. jam paskambino iš nežinomo numerio ir pasakė, kad E. prie parduotuvės ir jam sulaužyta koja, atvažiavęs jis rado E. atsirėmusį į parduotuvės sieną, jo kakta ir antakis buvo kraujuoti, jį jis nuvežė į ligoninę (2 t. 93-95 b.l.).

Ikiteisminio tyrimo metu aiškinantis nukentėjusiajam padaryto sužalojimo aplinkybes ir sveikatos sutrikdymo laipsnį buvo atliktas specialisto tyrimas, kurio išvadoje buvo nurodyta, kad E. A. konstatuota poodinės kraujosruvos dešiniame žande-pažandėje, kairės akies vokuose-paakio srityje, rankose, odos nubrozdinimai veide, kairės kojos išorinio kulkšnelio lūžimas, šokikaulio panirimas, blauzdikaulio ir šeivikaulio raištinės jungties plyšimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ir galėjo gautis vienuolikos (11) ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, sudavus tiesioginius smūgius, kai kurie iš jų, kaip kairės kojos sužalojimas galėjo gautis nugriuvus ir atsitrenkus į kietus bukus daiktus ar paviršius, galimai 2012 m. sausio 1 d. Kairės kojos išorinio kulkšnelio lūžimas, šokikaulio panirimas, blauzdikaulio ir šeivikaulio raištinės jungties plyšimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiui (1 t. 40 b.l.). Apklausta teisiamojo posėdžio metu išvadą pateikusi teismo medicinos ekspertė Liucija Karčiauskaitė nors kategoriškai savo teiktos išvados nepaneigė, tačiau teismui paaiškino, kad ji neįvertino vaikinų ūgių skirtumų, pagal ūgių skirtumus kaltinamasis negalėtų suduoti smūgio nukentėjusiajam į veidą (2 t. 112 b.l.).

Šios bylos nagrinėjimo teisme metu buvo prijungta pagal kaltinamojo gynėjo raštišką prašymą atlikta teismo medicinos specialisto A. Garmaus 2012 m. rugpjūčio 30 d. konsultacinė išvada (2 t. 21-37 b.l.), kurioje konstatuota, kad kadangi nukentėjusiajam E. A. buvo konstatuoti aštuoni izoliuoti sužalojimai – keturi odos nubrozdinimai bei keturios poodinės kraujosruvos veide bei rankose, šie kūno sužalojimai galėjo gautis nemažiau kaip nuo aštuonių izoliuotų trauminių poveikių ir jokiu būdu negalėjo būti padaryti suduodant vieną smūgį kumštimi. Vertinant itin ryškų fizinio išsivystymo skirtumą tarp M. B. (ūgis 164 cm, svoris apie 60 kg) ir E. A. (ūgis 194 cm, svoris apie 90 kg) praktiškai yra neįtikėtina, kad esant tokiam svorio ir ūgio skirtumui, M. B. galėtų suduoti tokį stiprų horizontalų smūgį kumštimi į veido sritį, nuo kurio E. A. prarastų sąmonę ir nuo to nukristų ant asfalto (2 t. 21-35 b.l.). Apklaustas teisiamojo posėdžio metu konsultacinę išvadą pateikęs teismo medicinos specialistas prof. habil. med. m. daktaras Antanas Algirdas Garmus savo pateiktą išvadą patvirtino, teismui paaiškino, kad visi sužalojimai negalėjo susidaryti nuo vieno smūgio (2 t. 112-114 b.l.). Siekiant pašalinti visas kilusias abejones bylos nagrinėjimo teisme metu buvo paskirta teismo medicininė ekspertizė, kurią atliko Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekpertai Jūratė Gincman – Dorošenko ir Tadas Bimba, kurių ekspertinio darbo stažas yra nuo 1996 metų. Minimų ekspertų pateiktame ekspertizės akte išsamiai išanalizuota bylos medžiaga ir nukentėjusiojo medicininiai dokumentai bei motyvuotai paneigtos tiek ekspertės Liucijos Karčiauskaitės abejonės, dėl to, kad pagal ūgių skirtumus kaltinamasis negalėtų suduoti smūgio nukentėjusiajam į veidą, tiek ir medicinos specialisto Antano Algirdo Garmaus konsultacinėje išvadoje nurodytos išvados ir jo paaiškinimai teisme (3 t. 21-29 b.l.). Minimame ekspertizės akte nurodyta, kad E. A. nustatyti šie mechaninės kilmės kūno sužalojimai: odos nubrozdinimai kaktos kairėje pusėje, kairio antakio bei kairio smilkinio srityse, poodinės kraujosruvos kairės akies vokų-kairio paakio, dešinio žando-pažandės srityse, dešiniame dilbyje, kairėje alkūnėje, kairės blauzdos išorinės kulkšnies lūžis su abiejų blauzdos kaulų išnirimu bei kairio blauzdikaulio ir kairio šeivikaulio jungties plyšimu. <...>E. A. nustatyti sužalojimai padaryti nemažiau kaip 5-iais trauminiais poveikiais; 2. E. A. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti kaltinamajame akte nurodytu laiku, tai yra 2012 m. sausio 1 d., apie 10 val. 30 min.; 3. E. A. padaryti kūno sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kairės blauzdos išorinės kulkšnies lūžio su abiejų blauzdos kaulų išnirimu bei kairio blauzdikaulio ir kairio šeivikaulio jungties plyšimu nukentėjusiojo sveikata ir kairės kojos funkcija buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui<...>; 6. Kaltinamojo M. B. kumščiu suduotas smūgis į nukentėjusiojo E. A. dešinės pusės žando-pažandės sritį galėjo sąlygoti nukentėjusiojo vertikalaus kūno padėties sutrikdymą ir toliau sekusį kairės pėdos staigų pasukimą, kairės čiurnos sąnario traumavimą ir nukentėjusiojo griuvimą; 7. Atsižvelgiant į nukentėjusiojo ir kaltinamojo ūgius, kūno svorius, pasekmes po suduoto smūgio nukentėjusiajam į dešinio žando-pažandės sritį <...> kaltinamasis M. B. galėjo suduoti smūgį nukentėjusiajam E. A.; 8. E. A. padaryta poodinė kraujosruva dešinio žando-pažandės srityje būdinga smūgio sudavimui. Kairės blauzdos išorinės kulkšnies lūžis su abiejų blauzdos kaulų išnirimu bei kairio blauzdikaulio ir kairio šeivikaulio jungties plyšimu įvyko nuo staigaus kairės pėdos pasukimo pagal išilginę kojos ašį, esant fiksuotai pėdai bei vertikalaus kūno svorio pernešimui ant jos. Likusiųjų kūno sužalojimų padarymas gali būti paaiškinamas griuvimu <...> (3 t. 24-29 b.l.).

Vertinant byloje esančius: specialisto išvadą, konsultacinę išvadą ir ekspertizės aktą, pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio nuostatas įrodymais yra tik teisėtai, įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti Baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais, patvirtinantys ar paneigiantys bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Absoliuti dauguma įrodymų gaunama taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas. Įrodomąją funkciją atlieka ir BPK 90 straipsnyje nurodyta specialisto išvada ir BPK 88 straipsnyje nurodytas ekspertizės aktas. Nurodytuose straipsniuose numatyti bendrosios specialisto išvados ir ekspertizės akto turiniui keliami reikalavimai.

Teismo nuomone, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus ekspertizės akte EKG 87/13(01), esantys duomenys yra patikimesni ir už 2012 m. rugpjūčio 30 d. Teismo medicinos specialisto konsultacinėje išvadoje Nr. A-KI-201-62 esančius duomenis, kadangi konsultacinėje išvadoje nepakankamai išsamiai ištirta bylos medžiaga, neištirti nukentėjusiojo medicininiai dokumentai susiję su šiuo įvykiu, argumentuotai nepašalinti visi prieštaravimai tarp nukentėjusiojo ir liudytojo parodymų ir teismas šios konsultacinės išvados nelaiko objektyvia ir ja šioje byloje nesivadovauja. Pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 18 straipsnio 2 punktą sutartiniais pagrindais proceso šalis gali kviestis privatų teismo ekspertą konsultantu, tačiau šiuo pagrindu atliktų tyrimų rezultatai, užfiksuoti rašytiniame dokumente, neturi teismo ekspertizės akto statuso.

Teismo nuomone, priešingai nei Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G44/12(02), Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. EKG 87/13(01) yra išsamiai ištirta visa su byla susijusi medžiaga ir motyvuotai atsakyti visi ekspertams užduoti klausimai dėl įvykio aplinkybių, nukentėjusiajam padaryto sužalojimo mechanizmo ir laipsnio, todėl teismui pateiktos ekspertizės akte nurodytos išvados nekelia abejonių. Be to, teisme atlikto įrodymų tyrimo rezultatai taip pat neduoda pagrindo abejoti šiuo teismo medicinos ekspertizės akto Nr. EKG 87/13(01) pagrįstumu.

Todėl teismas šioje byloje vadovaujasi objektyviu ir nešališku įrodymu – teismo ekspertizės aktu. Šis objektyvus įrodymas taip pat patvirtina nukentėjusiojo E. A. parodymų patikimumą.

Taigi, šioje byloje teisiamojo posėdžio metu tiesiogiai ištyrus ir teismui įvertinus įrodymus, darytina išvada, jog kaltinamasis M. B. pakeistame kaltinime nurodytu laiku, vietoje ir nurodytomis aplinkybėmis (3 t. 47 b.l.) sužalojo nukentėjusįjį E. A., tai yra jam padarė odos nubrozdinimus kaktos kairėje pusėje, kairio antakio bei kairio smilkinio srityse, poodinės kraujosruvos kairės akies vokų-kairio paakio, dešinio žando-pažandės srityse, dešiniame dilbyje, kairėje alkūnėje ir kairės blauzdos išorinės kulkšnies lūžimą su abiejų blauzdos kaulų išnirimu bei kairio blauzdikaulio ir kairio šeivikaulio jungties plyšimu, dėl ko jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ir kaip matyti iš ekspertizės akto Nr. EKG 87/13(01), jam padaryti ne mažiau penkių trauminių poveikių pasėkoje kūno sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (3 t. 24-29 b.l.). Kaltinamasis M. B. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, tai yra jis suvokė daromos pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį, tai yra jog suduodamas smūgį nukentėjusiajam E. A. į dešinės pusės žando- pažandės sritį daro pavojingą poveikį nukentėjusiojo organizmui, numatė, kad tokiu neteisėtu veiksmu gali sukelti jam bet kokį sveikatos sutrikdymą, taip pat ir nesunkų ir to norėjo.

Apibendrinus visa tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog kaltinamasis M. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 1 d. ir jo padaryta nusikalstama veika yra kvalifikuota teisingai.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant kaltinamajam M. B. bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).

Kaltinamasis M. B. padarė nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas padarytas tiesiogine neapibrėžta tyčia, yra baigtas. Kaltinamasis praeityje yra teistas, teistumas neišnykęs, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra pradėta (1 t.159-161, 163-164 b.l.), administracine tvarka jis yra nebaustas (1 t. 182 b. l.), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninės stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (1 t. 177 b.l.), priklausomybės ligų centre neužregistruotas (1 t. 181 b.l). Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į visas aukščiau nustatytas ir išvardintas aplinkybes, kaltinamajam M. B. skirtina BK 138 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė, teismo nuomone geriausiai atitiksianti bausmės paskirtį už padarytą nusikalstamą veiką – laisvės apribojimas, terminą nustatant artimą vidurkiui, o taip pat nustatant įpareigojimus (BK 48 str. 1 d., 2 d., 3 d., 4 d., 6 d. 1, 3, 5 p.). Teismo nuomone, ši bausmės rūšis yra adekvati padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui bei nuteistojo asmenybei ir neprieštarauja teisingumo principui.

Dėl civilinio ieškinio.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam <...> civilinį ieškinį.

Turtinės žalos samprata yra suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.<...> . Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

Neturtinės žalos samprata yra suformuluota CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 2 d.).

<...> Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais.

Pažymėtina, jog nustatant neturtinės žalos dydį, įstatymas įpareigoja teismą atsižvelgti į jos pasekmes, į šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. A. šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė teismo priteisti jam iš kaltinamojo M. B. 15 000 litų neturtinei žalai atlyginti. Civiliniame ieškinyje jis nurodė, jog nusikaltimu jam buvo padaryta moralinė žala, kadangi buvo sumuštas, jam lūžo koja, patyrė didelį stresą, išgąstį (1 t. 56 b.l.). Apklaustas teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. A. civilinį ieškinį palaikė, teismui paaiškino, jog dėl šio įvykio prarado darbą, patyrė dvi operacijas, o įvykio metu atsiradę padariniai išliks visą gyvenimą (2 t. 88 b.l.). Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. B. su šiuo civiliniu ieškiniu nesutiko (2 t. 114 b.l.).

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. A. civilinis ieškinys yra tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų prieš nukentėjusįjį, jis patyrė stresą, fizinį skausmą, nepatogumus, jis buvo kaltinamojo sužalotas ir dėl to operuojamas, negalėjo ilgą laiką dirbti, sumažėjo jo bendravimo galimybės. Todėl šios pasekmės nukentėjusiojo dvasinei ir fizinei sveikatai yra pagrindas konstatuoti, jog jam padaryta neturtinė žala (CK 6. 250 str. 1 d.).

Tačiau nustatant neturtinės žalos dydį šioje byloje teismas be kitų Lietuvos Respublikos kodekso 6.250 str. 2 d. įtvirtintų reikalavimų taip pat atsižvelgia ir į tai jog, kaltinamasis M. B. yra nedirbantis ir negauna jokių pajamų, teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis E. A. nepateikė teismui jokių įrodymų, kad dėl patirtų fizinių sužalojimų jo sveikata gali pablogėti ateityje, taip pat nepateikė įrodymų, jog dėl kaltinamojo M. B. veiksmų jam būtų padaryta didelė turtinė žala, todėl, atsižvelgiant į tai, kas paminėta, taip pat į valstybėje esamą pragyvenimo lygį, teismų formuojamą praktiką panašaus pobūdžio bylose, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiojo pareikštas 15 000 litų reikalavimas atlyginti neturtinei žalai yra mažintinas iki 9 000 litų ir ši suma jam priteistina iš kaltinamojo M. B. (kasacinės nutartys Nr. 2K-266/2013, 2K-200/2013).

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus įgaliotas atstovas šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė teismo priteisti iš kaltinamojo M. B. 943, 92 litus Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytai turtinei žalai atlyginti (1 t. 23-31b.l.).

Iš byloje esančio civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinio ieškinio matyti, jog civilinis ieškovas nukentėjusiajam E. A. išmokėjo ligos pašalpą ir dėl to Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui buvo padaryta 943,92 litų turtinė žala (1 t. 23-24 b.l.). Prieš teisiamąjį posėdį buvo gautas civilinio ieškovo įgalioto atstovo pranešimas, kuriame jis nurodė, jog civilinį ieškinį palaiko, prašė jį nagrinėti jam nedalyvaujant (2 t. 15, 53, 66 b.l., 3 t. 33, 52 b.l.). Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. B. su šiuo civiliniu ieškiniu nesutiko (2 t. 114 b.l.).

Šioje byloje nustatyta, jog dėl kaltinamojo M. B. neteisėtų veiksmų buvo sužalotas nukentėjusysis E. A., jis buvo laikinai nedarbingas (nuo 2012 m. balandžio 23 d. iki 2012 m. gegužės 14 d.), todėl už šį laikotarpį civilinis ieškovas jam išmokėjo 943,92 litų dydžio ligos pašalpą. Tokiu būdu jis įgijo regreso teisę į žalą padariusius asmenis (Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 str. 1 d., CK 6.290 str. 3 d.). Civilinio ieškinio dydis yra pagrįstas baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais (1 t. 25-31 b. l.).

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir jam priteistina iš kaltinamojo M. B. 943, 92 litai jo nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimui (BPK 109 str., 112 str., 113 str., 115 str. 1 d., CK 6.263 str. 2 d.).

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliotas atstovas pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė teismo priteisti iš kaltinamojo M. B. Valstybinės ligonių kasos naudai 2 200, 91 litų sumą už nukentėjusiojo gydymą (1 t. 14 b.l.).

Iš byloje esančio civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos civilinio ieškinio matyti, jog civilinis ieškovas už nukentėjusiajam E. A. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas gydymo įstaigai apmokėjo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina 2 200, 91 litų, kurią ir prašo priteisti. Prieš teisiamąjį posėdį buvo gautas civilinio ieškovo įgalioto atstovo pranešimas, kuriame jis nurodė, jog civilinį ieškinį palaiko, prašė civilinį ieškinį nagrinėti jam nedalyvaujant (2 t. 79, 80 b.l., 3 t. 34-35 b.l.). Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. B. su šiuo civiliniu ieškiniu nesutiko (2 t. 114 b.l.).

Šioje byloje nustatyta, jog dėl kaltinamojo M. B. neteisėtų veiksmų nukentėjusysis E. A. patyrė sužalojimus, jis 2012 m. sausio 1 d. VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje buvo konsultuotas ortopedo traumatologo, radiologo dėl blauzdos dauginių lūžių, taip pat jis nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 4 d. VšĮ Kauno klinikinės ligoninės II traumatologijos skyriuje buvo gydytas dėl lateralinės kulkšnies lūžio. Nukentėjusiajam buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, už kurias gydymo įstaigai civilinis ieškovas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų sumokėjo 2200, 91 litus. Tokiu būdu jis įgijo regreso teisę į žalą padariusius asmenis (CK 6.280 str. 1 d., 6.283 str. 1 d.). Civilinio ieškinio dydis yra pagrįstas baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais (1 t. 17 b. l.).

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, civilinio ieškovo – Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir jam priteistina iš kaltinamojo M. B. 2200,91 litų jo nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimui (BPK 109 str., 112 str., 113 str., 115 str. 1 d., CK 6.263 str. 2 d.)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str., 297 str., 298 str., 301- 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 – 305 str., 307 -308 str., 313 str. 3 d.,

nusprendžia:

M. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 1 d. ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu:

nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose faktinės gyvenamosios vietos adresu, išskyrus jei tai susiję su darbu; pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; ir neatlygintinai per 8 (aštuonis) mėnesius išdirbti 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

M. B. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą, pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo – E. A. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš kaltinamojo M. B. 9 000 (devynis tūkstančius) litų nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimui.

Civilinio ieškovo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (juridinio asmens kodas 188677437, buveinės adresas A. Mickevičiaus g. 42, Kaunas, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT58 4010 0424 0349 5020, AB DNB bankas) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jam iš kaltinamojo M. B. 943 (devynis šimtus keturiasdešimt tris) litus ir 92 (devyniasdešimt du) centus nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimui.

Civilinio ieškovo – Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (įmonės kodas 191351679, buveinės adresas Europos a. 1, Vilnius, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, AB bankas Swedbank, banko kodas 73000) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jam iš kaltinamojo M. B. 2 200 (du tūkstančius du šimtus) litų ir 91 (devyniasdešimt vieną) centą nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.