- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-27
- Bylos Nr.
- 2A-82-115/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-00121-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Goda Ambrasaitė-Balynienė, Rūta Burdulienė, Algirdas Auruškevičius
- Atsakovas
- R. S.
- Trečiasis asmuo
- J. S.
- Ieškovas
- N. V.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Auruškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Godos Ambrasaitės - Balynienės, Rūtos Burdulienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. S. ir trečiojo asmens J. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. V. ieškinį atsakovui R. S., trečiajam asmeniui J. S. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilęs ginčas yra susijęs su aplinkybių, ar tarp bylos šalių buvo ar ne sudarytas paskolos sandoris, vertinimu.
Šalies argumentai
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 32 000 Lt skolos, 18 66 Lt palūkanų už paskolos grąžinimo termino praleidimą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad 2009 m, balandžio 20 d. ieškovė atsakovui paskolino 35 000 Lt. Paskolos suteikimo dieną atsakovas savo ranka surašė paskolos raštą, kuriame nurodė, jog pasiskolino 35 000 Lt, kuriuos įsipareigojo grąžinti dalimis iki 2009 m. rugpjūčio 30 d. Atsakovas, suėjus paskolos grąžinimo terminui, grąžino ieškovei 2 000 Lt ir 1 000 Lt sumokėjo per UAB „Skolų išieškojimo biuras“.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. sausio 12 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, kuriuose nurodė, kad su ieškiniu bei preliminariu sprendimu nesutinka. Paaiškino, kad apie ieškovės reikalavimus atsakovas sužinojo pirmą kartą gavęs preliminarų sprendimą. Tarp atsakovo ir ieškovės, buvusios atsakovo įmonės darbuotojos, buvo susiklostę konfliktiniai santykiai, todėl akivaizdu, kad atsakovas nebūtų skolinęsis iš ieškovės jos prašomos priteisti sumos. Po ieškovės atleidimo pastaroji reiškė įvairias pretenzijas dėl darbo sutarties nutraukimo, dėl nesumokėto darbo užmokesčio, todėl tikėtina, kad atsakovas pasirašė skolos raštelį, kad ieškovo nebereikštų nepagrįstų grasinimų, tačiau jokių pinigų iš ieškovės negavo. UAB „Skolų išieškojimo biuras“ atsakovo sumokėta 1000 Lt suma niekada nebuvo skirta tariamos skolos grąžinimui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 20 d. galutiniu sprendimu 2011 m. sausio 12 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą.
Teismas nurodė, kad atsakovo paaiškinimai apie skolos rašto sudarymo aplinkybes yra prieštaringi: nurodomos skirtingos surašymo aplinkybės, priežastys. Tokius atsakovo prieštaravimus nurodant faktines aplinkybes, teismas vertino kaip siekį išvengti skolos grąžinimo. Teismas pabrėžė, kad atsakovas rašydamas skolos raštą nurodė, jog pinigus pasiskolino, ir neginčijo faktų, jog ir anksčiau ieškovė jam yra skolinusi pinigus – po 10 000 Lt, kuriuos jis grąžino. Taigi atsakovas prisiėmė prievolę ieškovei grąžinti jos reikalaujamą priteisti sumą (CK 6.4, 6.38 str.).
Teismas įvertinęs tarp ieškovės ir UAB „Skolų išieškojimo biuras“ sudarytą tarpininkavimo sutartį, 2010 m. birželio 10 d. UAB „Skolų išieškojimo biuras“ išrašytą kasos pajamų orderį, kuris tvirtina, kad iš atsakovo buvo priimta 1 000 Lt, UAB „Skolų išieškojimo biuras“ darbuotojo A. V. parodymus, konstatavo, kad atsakovas grąžinęs dalį skolos ieškovei pagal ginčo skolos raštą patvirtino paskolos sandorį (CK 1.79 str. 2 d. 1 p.). Nustatęs, jog iš ieškovės pasiskolinta suma buvo panaudota UAB „Rikon“ akcijų pirkimui, teismas laikė, kad nebuvo paneigta CK 3.92 str. 3 d. įtvirtinta prezumpcija.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas R. S. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
1. Pagal teismų praktiką bei teisinį reglamentavimą paskolos sutartimis laikoma sudaryta tik tokiu atveju, jei skolininkui kreditorius perduoda pinigus. Ieškovės pateiktame rašte nurodyto žodžio „pasiskolinau“ negalima traktuoti kaip pinigų gavimo patvirtinimo.
2. Teismas neįvertino aplinkybių, jog ginčo rašto pasirašymo metu tarp ieškovės ir jos buvusio darbdavio UAB „Amber gate“ (kurios akcininku ir vadovu yra atsakovas) buvo kilusi konfliktinė situacija. Tai patvirtina, kad ieškovė nebūtų skolinusi atsakovui pinigų. Teismas taipogi neįvertino ieškovės prieštaringų paaiškinimų: iš pradžių teigė, kad atsakovui paskolino iškart visą sumą, vėliau, kad dalimis.
3. Ieškovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovas būtų grąžinęs dalį skolos. Atsakovo UAB „Skolų išieškojimo biuras“ sumokėta 1 000 Lt suma nebuvo mokėta skolos grąžinimo tikslais, o pagal konfidencialus atsakovo ir UAB „Skolų išieškojimo biuras“ susitarimus.
4. Nesutiktina ir su teismo argumentais dėl tariamos paskolos sutarties sudarymo šeimos interesais. Nagrinėjamu atveju nebuvo nei atsakovo sutuoktinės – trečiojo asmens sutikimo, nei jos patvirtinimo. Be to, nėra jokių duomenų, kad paskola būtų buvusi suteikta šeimos interesų patenkinimui.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo J. S. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo galutinį teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti.
1. Analizuojant ginčo paskolos raštelio tekstą vienareikšmiškai negalima teigti, kad pinigų perdavimas įvyko. Atsakovas niekada nepripažino pačios skolos ir pinigų perdavimo. Kadangi nebuvo užfiksuotas pinigų skolinimasis – surašant pinigų priėmimo – perdavimo aktą, negalima konstatuoti, jog tarp ieškovės ir atsakovo būtų susiklostę paskolos teisiniai santykiai.
2. Teismas, priimdamas UAB „Skolų išieškojimo grupė“ kasos pajamų orderį dėl 1 000 Lt grąžinimo, neįvertino, kad orderis neturi visų jam privalomų rekvizitų, įskaitant atsakovo parašo.
3. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas neva tai skolintus pinigus panaudojo šeimos interesais pirkdamas UAB „Rikon“ akcijas. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad tariamai skolinti pinigai buvo panaudoti šeimos labui, jos poreikių tenkinimui (CK 3.92 str. 3 d.).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinius skundus ieškovė N. V. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškina, kad teismas tinkamai įvertino atsakovo prieštaringus paaiškinimus dėl skolos rašto sudarymo. Atsakovo argumentai, kad 1 000 Lt UAB „Skolų išieškojimo biuras“ buvo sumokėti remiantis atsakovo ir UAB „Skolų išieškojimo biuras“ susitarimas“, yra nepagrįsti ir tą patvirtina ne tik rašytiniai įrodymai, bet ir liudytojo A. V., UAB „Skolų išieškojimo biuras darbuotojo“, parodymai. Atsakovas, pasiskolinęs iš ieškovės pinigus, pagerino savo šeimos turtinę padėtį – įsigijo įmonę, kuri turėjo tapti šeimos pajamų šaltiniu. Taigi nėra pagrindo prievolę, įgytą pagal ginčo skolos raštelį, laikyti asmenine atsakovo prievole. Trečiojo asmens paaiškinimu reikėtų vertinti atsargiai bei atsižvelgiant į jos ryšius su atsakovu ir jos materialinį suinteresuotumą bylos baigtimi.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir argumentai
Nenustačius absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.), apeliacijos proceso teisinį ir faktinį dalyką sudaro patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė paskolos sutartiniai teisiniai santykiai.
Paskolos teisiniams santykiams konstatuoti būtinas sutarties dalyko – pinigų – perdavimas (CK 6.870 str. 1, 2 d.); pinigų pagal paskolos sutartį perdavimo paskolos gavėjui faktas yra esminė sutarties sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2012). Tarp bylos šalių kilus ginčui dėl pinigų pagal paskolos sutartį perdavimo fakto, pagal kasacinio teismo išaiškinimus, įrodinėjimo našta, kai sutartyje aiškiai patvirtintas paskolos dalyko perdavimo faktas, dėl šio fakto paneigimo tenka skolininkui, o tuo atveju, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuota pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui fakto, pareiga įrodyti, kad paskolos dalykas perduotas paskolos gavėjui, tenka paskolos davėjui (CPK 12, 178 str.). Paskolos davėjui to neįrodžius, pripažįstama, kad paskolos gavėjas faktiškai negavo pinigų, nepriklausomai nuo to, rėmėsi jis pinigų faktiško negavimo aplinkybe kaip savo atsikirtimų pagrindu ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2012).
Nustatyta, kad atsakovas 2009 m. balandžio 20 d. ranka surašė raštą, kuriame nurodė, kad pasiskolino iš ieškovės 35 000 Lt, kuriuos įsipareigoja grąžinti dalimis iki 2009 m. rugpjūčio 30 d. (b. l. 4). Ieškovė 2011 m. gegužės 24 d. vykusio teismo posėdžio metu paaiškino, kad 35 000 Lt atsakovui buvo paskolinti dalimis, o 2009 m. balandžio 20 d. perdavus atsakovui 20 000 Lt atsakovas surašė paskolos raštą (b. l. 57). Atsakovas minėto posėdžio metu pripažino, kad jis skolindavosi pinigų iš ieškovės (b. l. 58-59). Į byla pateikta ieškovės ir UAB „Skolų išieškojimo biuras“ 2010 m. gegužės 3 d. sudaryta debitorinio įsiskolinimo išieškojimo sutartis (b. 96-98), šios sutarties priedas (b. l. 99) patvirtina, kad ieškovė dar iki kreipimosi į teismą stengėsi išieškoti atsakovo įsiskolinimą pagal 2009 m. balandžio 20 d. raštą neteismine tvarka. UAB „Skolų išieškojimo biuras“ 2010 m. gruodžio 2 d. kasos išlaidų orderis (b. l. 127), 2010 m. gruodžio 1 d. PVM sąskaita – faktūra sėkmės mokesčiui už dalinį įsiskolinimo išieškojimą iš atsakovo (b. l. 129), ieškovės ir UAB „Skolų išieškojimo biuras“ 2010 m. spalio 18 d. tarpusavio susitarimas (b. l. 130), 2010 m. birželio 29 d. UAB „Skolų išieškojimo biuras“ kasos pajamų orderis, kuriuo įformintas atsakovo 1 000 Lt grąžinimas pagal paskolos sutartį (b. l. 128), patvirtina, kad atsakovas pripažino paskolos teisinių santykių su ieškove egzistavimą ir savo įsipareigojimus pagal juos grąžindamas ieškovei 1 000 Lt (CK 1.79 str. 2 d. 1 p.). Šias aplinkybes patvirtino ir UAB „Skolų išieškojimo biuras“ darbuotojas A. V., apklaustas 2011 m. lapkričio 29 d. teismo posėdžio metu kaip liudytojas (b. l. 153). Taigi byloje pateiktų įrodymų visetas sudaro pagrindą išvadai, jog tarp ieškovės ir atsakovo iš tiesų susiklostė paskolos teisiniai santykiai (CPK 185 str.), kadangi atsakovui buvo perduotas paskolos dalykas ir šalys siekė sukurti tokius abipusius santykius. Atsakovui laiku negrąžinus paimtos paskolos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė teisminę ieškovės pažeistų teisių gynybą - priteisdamas negrąžintą paskolos dalį iš atsakovo.
Nors atsakovas teigia, kad pinigų iš ieškovės jis nėra gavęs, tačiau jo teiginiai, kad 2009 m. balandžio 20 d. raštas buvo surašytas dėl ieškovę ir atsakovo įmonę UAB „Amber gate“ siejusių darbo teisinių santykių, kad 1 000 Lt UAB „Skolų išieškojimo biuras“ atsakovas sumokėjo pagal konfidencialius jų susitarimus, nėra paremti jokiais patikimais įrodymais. Pastebėtina, kad atsakovui jo pareiga pateikti ieškovės argumentus paneigiančius įrodymus buvo žinoma. Taigi atsakovui nepaneigus pinigų gavimo iš ieškovės fakto, pirmosios instancijos teismas negalėjo vertinti byloje surinktos medžiagos kaip nors kitaip nei padarė.
Nustačius, kad atsakovas iš ieškovės pasiskolino 35 000 Lt, atsakovui pripažinus, kad pinigų skolinimosi laikotarpiu įsigijo UAB „Rikon“ akcijų (šeimos poreikių tenkinimui) už 42 000 Lt (b. l. 59), būtent atsakovas ir trečiasis asmuo turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog pasiskolinti pinigai nebuvo panaudoti minėtoms akcijoms pirkti. Nepateikus tokių įrodymų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nebuvo paneigta CK 3.92 str. 3 d. įtvirtinta prezumpcija.
Atmetus apeliacinius skundus iš atsakovų ieškovei lygiomis dalimis priteistinos išlaidos advokato suteiktai teisinei pagalbai apmokėti – 800 Lt (b. l. 202) (CPK 93, 98 str.), o iš atsakovo valstybei 1 016 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, kurio mokėjimas 2012 m. sausio 25 d. teismo nutartimi buvo atidėtas iki sprendimo apeliacinės instancijos teisme priėmimo (CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš atsakovo R. S. 1 016 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.
Priteisti ieškovei N. V. lygiomis dalimis iš atsakovo R. S. ir trečiojo asmens J. S. 800 Lt bylinėjimosi išlaidų.