Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. J., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, išsituokęs, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis L. J. 2014 m. lapkričio 20 d., apie 11 val. 40 min., P. mieste, V. D. gatvėje Nr. 15, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato patalpose davė įgaliojimus vykdančiam Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vadui Darijui Griniui 400 Lt kyšį, paduodamas pareigūnui į rankas už tai, kad nereikėtų lankyti papildomų vairuotojų kursų ir taip greičiau atgautų vairuotojo pažymėjimą.

Kaltinamasis L. J. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino ir parodė, kad 2014 m. lapkričio 20 d., apie 11.30 val. atvyko į Pakruojo rajono policijos komisariatą ir nuėjo prie Donato Vėlavičiaus kabineto durų, kadangi norėjo atsiimti vairuotojo pažymėjimą, kuris buvo paimtas. Donato Vėlavičiaus pareigų nežino, tik žinojo, kad pas jį turėjo kreiptis, nes jis tvarko dokumentus dėl vairavimo pažymėjimų grąžinimo. Priėjęs prie kabineto durų, pamatė lapelį, kuriame buvo parašyta, kad Donatas Vėlavičius atostogauja ir reikia kreiptis į 102 kabinetą. Todėl apsisukęs nuėjo į 102 kabinetą. Priėjęs prie to kabineto, pamatė, kad kabineto durys yra praviros, jas atidaręs pamatė sėdintį uniformuotą pareigūną. Pareigūno nei vardo, nei pavardės, nei jo užimamų pareigų jis nežino. Pareigūnas sėdėjo prie stalo ir kalbėjosi su kitu pareigūnu. Sėdėjusio pareigūno paklausė ar gali užeiti, atsakius, kad gali, įėjo į kabinetą. Tuo metu kitas pareigūnas iš kabineto išėjo ir uždarė kabineto duris. Jis priėjęs prie pareigūno iš karto jam pasakė, kad nori pasiteirauti dėl savo atimto vairuotojo pažymėjimo. Pareigūnas paprašė jo asmens dokumento ir jis padavė savo asmens tapatybės kortelę. Tada pareigūnas jam pasakė, kad nepateikė medicininės pažymos ir papildomo vairuotojų mokymo baigimo pažymėjimo bei pasiėmęs mobilaus ryšio telefoną skambino Donatui Vėlavičiui ir teiravosi, kokia situacija yra su pažymėjimais, sakė, kad atėjo toks J. ir teiraujasi dėl vairuotojo pažymėjimo atgavimo. Donatas Vėlavičius paaiškino, kad reikia į policijos komisariatą pristatyti papildomo vairuotojų mokymo baigimo pažymėjimą. Dar pareigūnas jam parodė tokį lapą, kuriame buvo parašyta, kokius pažymėjimus reikalinga pristatyti. Jis pareigūnui pasakė, kad maždaug prieš dvi savaites kreipėsi į vairuotojų ruošimo įmonę, kuri yra įsikūrusi Pakruojo pašte ir ten jį informavo, kad kursai šiuo metu nevyks, nes nesusidarė mokymo grupė. Jis pareigūnui dar pasakė, kad internete matė, jog papildomi vairuotojų kursai Vilniuje kainuoja 400 litų ir tą sakydamas iš piniginės išsitraukė 400 litų, keturias kupiūras po 100 litų ir tuos pinigus padėjo ant pareigūno stalo bei pasakė, kad čia yra pinigai už kursus, kuriuos reikia pereiti, norint atgauti vairuotojo pažymėjimą. Tada pareigūnas iš karto paėmė pinigus ir nusivedė jį į budėtojų dalį, kur kitam pareigūnui pranešė, jog jis davė kyšį, dėl ko jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tuo metu jis taip neapgalvotai pasielgė, nes nepagalvojo apie pasekmes, kadangi į policijos komisariatą atvažiavo tiesiai iš močiutės laidotuvių, buvo neišsimiegojęs ir pavargęs, o jau kitą dieną jam reikėjo būti darbe Vilniuje ir labai buvo reikalingas vairuotojo pažymėjimas, kad galėtų nuvykti į darbą. Supranta ir pripažįsta, kad pasielgė blogai, kad nusikalto. Dėl tokio savo poelgio nuoširdžiai gailisi bei pasižada, kad ateityje tikrai tokie dalykai nepasikartos. Prašo perduoti jį motinos laidavimui, kadangi jis gyvena nuomojamame bute prie Vilniaus, N. tik tada, kai dirba, o daugiau būna namuose Pakruojyje, padeda tėvams.

Po kaltinamojo apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius rašytinius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorei ir gynėjui, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsnio nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo L. J. padaryta veika jo prisipažinimu ir kitais byloje esančiais įrodymais yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 2 dalį, kadangi jis davė kyšį valstybės tarnautojui, siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo neteisėto veikimo, vykdant įgaliojimus.

Kaltinamojo L. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (BK 60 str.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, ir bausmių skyrimo ypatumais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 55 straipsnyje.

Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visoms šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Tačiau, net ir esant visoms šioms aplinkybėms, teismas gali atsisakyti atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą priimti atitinkamą sprendimą. Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą ir, priėjęs išvados apie galimybę atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, priima sprendimą.

Kaltinamasis L. J. neteistas (24 b. l.), padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.), visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 str. 1 d. 2 p.), baustas administracine tvarka ir turi vieną galiojančią nuobaudą už neatsargų teisės pažeidimą (21-23 b. l.), yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kadangi dirba MAXIMA LT, UAB apsaugos darbuotoju, darbovietės charakterizuojamas teigiamai (20, 26 b. l.), į psichiatro ir priklausomybės įskaitas neįrašytas (18 b. l.), gyvena su tėvais Pakruojo mieste (19, 44 b. l.), yra gauti kaltinamojo ir laiduotojos V. J. prašymai perduoti kaltininką V. J. atsakomybei pagal laidavimą (40, 41 b. l.), todėl, atsižvelgus į tai, kad laiduotoja yra pasitikėjimo vertas asmuo, galinti daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, kadangi ji yra kaltinamojo motina, su kuria jis kartu gyvena, atvirai bendrauja, aptaria visas gyvenimiškas problemas, padeda jai tvarkyti ūkį (44 b. l.), ji yra neteista (46 b. l.), nebausta administracine tvarka (45 b. l.), pensininkė, iki pensijos dirbusi pradinių klasių mokytoja, vėliau mokyklos bibliotekoje, visuomenėje vertinama teigiamai (44 b. l.), todėl kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina (BK 40 str., BPK 303 str. 4 d.).

Atsižvelgus į laiduotojos asmenines savybes bei jos turtinę padėtį (44 b. l.), laidavimas nustatytinas be užstato (BK 40 str. 5 d.).

Užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą bei siekiant sulaikyti L. J. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL (188,30 eurų) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 67 str. 1 d., 2 d. 5 p., 6 p., 70 str. 1 d., 71 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 74 straipsnio 1 ir 2 dalimis, L. J. išaiškintina, kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Išaiškinti L. J., kad Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą administruoja Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija (Gedimino pr. 30/1, Vilnius).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 6 dalimi, laiduotojai V. J. išaiškintina, kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 7 ir 8 dalimi, kaltinamajam L. J. išaiškintinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą teisinės pasekmės, padarius naujas nusikalstamas veikas.

Kaltinamajam L. J. į atliktą bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas (BK 66 str., 34, 37 b. l.).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti kaltinamajam L. J. paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo (38, 39 b. l.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 400,00 (keturi šimtai) litų, saugomi Šiaulių apskrities VPK depozitinėje sąskaitoje (13, 14, 15 b. l.), konfiskuotini ir nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotini valstybės nuosavybėn (BK 72 str. 1 d., 2 d., 3 d., BPK 94 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

L. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 straipsniu, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Perduoti L. J. jo motinos V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios Pakruojo mieste, Lauko g. 18, atsakomybėn pagal laidavimą be užstato 1 (vieneriems) metams.

Laiduotojai V. J. išaiškinti, kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo (BK 40 str. 6 d.).

Išaiškinti L. J., kad laidavimo metu jam padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir gali spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti L. J., kad laidavimo metu jam padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir yra sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti L. J. baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (188,30 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti L. J., kad 5 MGL (188,30 eurų) įmoka turi būti sumokėta per teismo nustatytą terminą į Teisingumo ministerijos banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (AB „Swedbank“).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 74 straipsnio 1 ir 2 dalimis, L. J. išaiškinti, kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą vykdymą pavesti Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo administratoriui - Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai.

Į atliktą bausmės laiką L. J. įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014 m. lapkričio 20 d., 11.40 val. iki 2014 m. lapkričio 20 d., 16.10 val.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti L. J. palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - 400 (keturis šimtus) litų, saugomus Šiaulių apskrities VPK depozitinėje sąskaitoje, konfiskuoti ir nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti valstybės nuosavybėn.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Pakruojo rajono apylinkės teismą.