Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamasis S. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), laikomas neteistu,

yra kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė

S. T. smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent:

2019 m. gegužės 22 d. apie 23³⁰ val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje tyčia vieną kartą sudavė kumščiu savo sutuoktinei L. T. į veido sritį, padarydamas jai poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamasis S. T. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad įvykio dieną kaimynė I. N. paprašė pakeisti spyną. Jie pakeitė spyną, keisdamas pavargo, todėl užsimanė alaus. Nusipirko „bambaliuką“ ir su žmona išgėrė. Nusipirko antrą ir pradėjo gerti. S. T. dar truputį įpylė sutuoktinei. Paskui pagalvojo, kad gana, kad jai negalima, atėmė iš sutuoktinės alų ir padėjo į spintelę. Sutuoktinė pasakė, kad iškvies policiją, nes bijo jo. Sutuoktinė išėjo pas kaimynę I. N., išeidama įspyrė jam į koją. Kaltinamasis prie sutuoktinės nelindo, tylėjo kaip žemė. Prieš išeidama iš namų sutuoktinė atrodė normaliai. Jis užsirakino duris, pasiėmė alaus ir išėjo į balkoną parūkyti, išgerti alaus. Pamatė, kad už pusės valandos atvažiavo policija. Sutuoktinė parbėgo iš kaimynės, beldė, kad jis ją įleistų. Sutuoktinė ir policijos pareigūnai įėjo į butą. Sutuoktinė buvo su „fanaru“. Jai su nagu buvo prispausta prie nosies nugarėlės. Kaltinamasis sutuoktinei nesudavė ir nežino, kaip sutuoktinė galėjo susižaloti. Abu su sutuoktine buvo neblaivūs.

Anksčiau su sutuoktine kildavo konfliktų. Prieš dvi dienas iki šioje byloje nagrinėjamo įvykio sutuoktinė melagingai iškvietė pareigūnus.

Po to kaltinamojo neįleido į namus, tada jis kvietė pareigūnus. Tai buvo 3-4 dienos prieš šitą įvykį. Turėtų būtų užfiksuota PK.

Kaltinamojo sutuoktinės būsena baisi. Jei jis ką stipriau pasako, ji šaukia, rėkia. Jai paūmėjo šizofrenija. Šizofrenija žmonai konstatuota iki 2013 m., kai ją užsienyje išprievartavo. Jai vaidenasi. Sutuoktinė gydėsi (duomenys neskelbtini), vartoja raminančius ir kitus vaistus. Sutuoktinė būna namuose, iki 2027 m. nustatytas invalidumas.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu S. T. kaltu neprisipažino ir paaiškino (1 t., b. l. 42-43, 91-92), kad su sutuoktine L. T. gyvena apie 6 metus. Šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). 2019 m. gegužės 22 d. apie 23³⁰ val. namuose su sutuoktine vartojo alkoholį. S. T. nebenorėjo duoti sutuoktinei alaus, todėl padėjo butelį prie kriauklės. Sutuoktinė supyko, kad jai nebeduoda alaus, ir išėjo iš buto, sakė, kad eina kviesti policijos. Kai sutuoktinė išėjo, S. T. pasiėmė alaus butelį ir nuėjo į balkoną, toliau gėrė ir rūkė. Atvyko policijos pareigūnai ir klausė, kodėl S. T. kelia triukšmą bei smurtauja prieš sutuoktinę. S. T. pasakė, kad nesmurtauja, ramiai sėdi ir geria alų. Nustebo, pamatęs po sutuoktinės dešine akimi kraujosruvą. Jis prieš ją nesmurtavo, nesudavė jai nė vieno smūgio, negali pasakyti, kur ir kaip sutuoktinė susižalojo.

Teisiamajame teismo posėdyje nukentėjusioji L. T. parodė, kad S. T. yra jos sutuoktinis. 2019 m. gegužės 22 d. vakare nukentėjusioji pas kaimynę išgėrė alaus, grįžo namo. Sutuoktinis irgi buvo išgėręs. Sutuoktinis supyko, kad nepadaryta vakarienė, ir ėmė konfliktuoti. S. T. sudavė jai ranka vieną kartą į dešinę akį. Akis paraudo, skaudėjo. Atsirado „fanaras“. Nukentėjusioji nubėgo pas kaimynę I. ir iš kaimynės telefono iškvietė policiją. Nukentėjusiosios telefonas ne visada veikia, todėl paprašyti telefono ėjo pas kaimynę, kad galėtų paskambinti policijai. Atvažiavę pareigūnai išsivežė sutuoktinį, po kurio laiko jis vėl grįžo į namus. Dabar jie sutaria, nesipyksta.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji L. T. parodė (1 t., b. l. 36-37, 42-43), kad su sutuoktiniu S. T. gyvena apie 6 metus. Šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). Jie turi tris vaikus, vaikai gyvena pas nukentėjusios seserį V. B.. Sutuoktinis gėrė alų. Nukentėjusioji taip pat buvo išgėrusi kokią stiklinę alaus. 2019 m. gegužės 22 d. apie 23³⁰ val. namuose virtuvėje tarp nukentėjusiosios ir sutuoktinio įvyko konfliktas. Sutuoktinis be jokios priežasties ėmė prie jos kabinėtis, priekaištauti, jog jam nepatinka jos pagamintas maistas. Žodis po žodžio jie susiginčijo. Per konfliktą sutuoktinis vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajai į veido sritį, pataikė į dešinę akį. Nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą. Sutuoktinis jos mobilaus ryšio telefoną paslėpė. nuėjo pas kaimynę, pasiskolino iš jos mobilaus ryšio telefoną ir iškvietė policiją.

Teisiamajame teismo posėdyje liudytoja I. N. parodė, kad S. T. yra jos kaimynas. Liudytoja I. N. bendrauja su T. šeima. S. kaip kaimynas jai yra geras, L. nepiktybinė, neįžūli, irgi nieko blogo nėra padariusi. L. ateina pas liudytoją prašyti prieglobsčio. Kartais nukentėjusioji normaliai pakalba, kartais nelabai. L. dėl sveikatos lankosi pas psichiatrą, nedirba.

Įvykio dieną liudytoja I. N. buvo susitikusi su S.. Ji prašė S. pakeisti durų spyną. S. labai greitai pakeitė, ji padėkojo ir atsiskaitė.

Įvykio dieną liudytoja I. N. buvo sutikusi nukentėjusiąją, nukentėjusioji nebuvo susižalojusi.

Įvykio vakarą liudytoja I. N. negirdėjo (pas kaimynus) triukšmo. Naktį ruošėsi miegoti, snaudė, kai L. T. paskambino į duris, įėjo į kambarį ir klykdama, verkdama prašė iškviesti policiją. L. buvo užsiėmusi veidą, už burnos, tekėjo kraujas, sakė, kad ją mušė S.. Liudytoja I. N. matė, kad nukentėjusiajai po akimi, gal po dešine, buvo mėlynė. Liudytoja I. N. nežino, ar nukentėjusioji buvo blaivi. Liudytoja I. N. pasakė nukentėjusiajai, kad į jų (šeimos) reikalus nesikiš. L. sakė, kad S. atėmė iš jos mobiliojo ryšio telefoną. Liudytoja I. N. davė savo telefoną paskambinti policijai. L. T. pasiėmė liudytojos telefoną, išsikvietė policiją, kalbėdama telefonu prašė „iš jos išvežti tą banditą“. Labai greitai atvažiavo policija. Pareigūnai atėjo teisiai pas liudytoją I. N. net neskambinę. Liudytoja I. N. paprieštaravo, todėl L. su policija išėjo.

Mėlynė ant nukentėjusiosios patino ir paraudo. Kitą rytą matėsi labiau.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. N. parodė (1 t., b. l. 68-69), kad 2019 metais gegužės 22 d. apie 23³⁵ val. pas ją į namus adresu (duomenys neskelbtini), atėjo kaimynė L. T., gyvenanti (duomenys neskelbtini). L. buvo apsiverkusi, prašė kviesti policiją, nes, pasak L., jos vyras S. T. ją muša. Liudytoja I. N. pastebėjo, kad L. dešinė akis sumušta, po akimi yra mėlynė, padavė L. savo mobilaus ryšio telefoną ir L. iškvietė policiją. L. laukė pareigūnų pas liudytoją. L. kažką kalbėjo, tačiau liudytoja nelabai prisimena ją, nes buvo apsimiegojusi ir nelabai klausėsi. L. visą laiką verkė, buvo užsiėmusi akį ir, kiek pamena, sakė, kad vyras ją mušė, neminėjo kodėl. Pareigūnai atvažiavo labai greitai. Kai atvyko policijos pareigūnai, liudytoja liepė jiems eiti iš jos buto į nukentėjusiosios butą ir ten aiškintis, kas ir kaip nutiko. Liudytoja I. N. nesikiša į kaimynų T. gyvenimą, nežino, ar S. dažnai smurtauja prieš L..

Teisiamajame teismo posėdyje liudytojas A. R. parodė, kad dirba kinologų būryje. Liudytojas A. R. pagal iškvietimą atvyko į įvykio vietą. Nukentėjusioji išėjo iš kaimynės ir paaiškino, kad ją sumušė vyras. Nukentėjusiajai po akimi buvo mėlynė, bet ji atsisakė medicininės pagalbos. Pareigūnai su nukentėjusiąja bendravo laiptinėje, su kaltinamuoju - namuose. Kolega L. P. labiau bendravo su nukentėjusiąja. Liudytojas A. R. nepamena, ką apie įvykio aplinkybes aiškino kaltinamasis. Liudytojas A. R. patikrino abiejų asmenų blaivumą, užpildė dokumentus. Abu buvo stipriai neblaivūs.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. R. parodė (1 t., b. l. 62-63), kad 2019 m. gegužės 22 d. dirbo su Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės vyriausiuoju patruliu L. P.. Apie 23⁴⁰ val. iš budėtojo gavo nurodymą vykti į (duomenys neskelbtini), nes vyksta smurtas artimoje aplinkoje. Nuvykęs nurodytu adresu, liudytojas A. R. bendravo su pranešėja L. T.. Pranešėja nurodė, kad tarp jos ir sutuoktinio S. T. kilo žodinis konfliktas, nes jam nepatiko vakarienė. Pasak moters, S. T. jai kumščiu sudavė kelis kartus į veidą, todėl ji patyrė fizinį skausmą. Alkoholio kiekio matuokliu nukentėjusiajai buvo nustatytas 1,23 promilių, moters sutuoktiniui - 2,08 promilių neblaivumas. Po dešine moters akimi matėsi sumušimas, tačiau ji medikų pagalbos atsisakė. L. T. atsisakė, kad policijos pareigūnai ją apžiūrėtų. Moteris teigė, jog ji turi tris nepilnamečius vaikus, vaikai šeimoje negyvena, atimti. S. T. buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą.

Teisiamajame teismo posėdyje liudytojas L. P. parodė, kad dirba Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinėje vyriausiu patruliu. Įvykis buvo seniai. Prisimena, kad gavo pranešimą apie įvykį (duomenys neskelbtini). Buvo vėlu. Pareigūnams atvykus, moteris išbėgo iš kaimynės buto, esančio (duomenys neskelbtini). Moteriai po akimi matėsi hematoma. Moteris buvo stipriai neblaivi. Paklausus, kas atsitiko, moteris nurodė, kad vyras ar sugyventinis trenkė. Moteris nurodė, kad prieš ją smurtavęs vyras yra viduriniame bute. Kaimynė, pas kurią laukė nukentėjusi moteris, išėjo į laiptinę. Liudytojas L. P. neprisimena, ką sakė kaimynė. Kaltinamąjį pareigūnai sutiko bute, kai užėjo. Galbūt smurtavęs vyras neigė savo kaltę bei nurodė, kad moteris tokia jau grįžo namo. Nukentėjusioji ir kaltinamasis buvo neblaivūs, alkotesteriu buvo nustatyti neblaivumai, neprisimena kokie.

Specialisto 2019 m. gegužės 23 d. išvadoje Nr. G 660/2019(04) sakoma (1 t., b. l. 59), kad L. T. padaryta poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, vienu trauminiu poveikiu. Tikėtina, kad sužalojimas padarytas kietu buku daiktu. L. T. padarytas sveikatos sutrikdymas traktuojamas kaip nežymus.

Teisiamajame teismo posėdyje teismo ekspertas H. D. parodė, kad nukentėjusioji 2019 m. gegužės 23 d. 11 val. atvyko į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyrių apžiūrai, turėjo policijos pareigūnų užduotį. Užduotyje buvo nurodytos įvykio aplinkybės. Teismo ekspertas (ant nukentėjusiosios) matė kraujosruvą. Nukentėjusiajai konstatavo poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, minkštųjų audinių patinimą. Tai buvo difuzinė kraujosruva. Difuzinė kraujosruva padaroma sumušimu, o ne įspaudimu. Buvo liaudiškai vadinamas „fanaras“. Sužalojimas pagal lokalizaciją ir pobūdį yra būdingas tiesioginiam trauminiam poveikiui, nes griūnant yra pažeidžiamos labiausiai atsikišusios veido sritys: kakta, nosis, skruostas, smakras. Į teismo eksperto kompetenciją neįeina spręsti, ar nukentėjusioji susižalojo, ar ją sužalojo. Sužalojimo mechanizmas atitiko policijos pareigūnų surašytoje užduotyje nurodytas įvykio aplinkybes.

BIRT ataskaitų žiūryklės išraše rašoma (1 t., b. l. 17-20), kad pranešėja L. N. (santuokinė pavardė T., 1 t., b. l. 104) 2019 m. gegužės 22 d. 22³⁶ val. iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) pranešė BPC, jog ją ką tik namuose (duomenys neskelbtini), sumušė buvęs sutuoktinis, trenkė į veidą, išmėtė daiktus, yra agresyvus.

Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės specialistas A. R. 2019 m. gegužės 23 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodė (1 t., b. l. 23-24), kad įvykio vietoje pranešėja L. T. teigė, jog 23³⁰ val. savo sutuoktiniui S. T. padarė vakarienę, tačiau maistas jam nepatiko, todėl sutuoktinis kumščiu smogė kelis kartus į veido sritį ir ji patyrė fizinį skausmą. Pranešėjos dešinės akies srityje matosi žaizda. S. T. nurodė, kad jo sutuoktinę sumušė bendradarbis. S. T. nustatytas 2,08 promilių girtumas. L. T. akivaizdžiai neblaivi.

Apžiūros 2019 m. gegužės 23 d. protokole su foto lentelėmis užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 8-16).

Kitų objektų apžiūros 2019 m. gegužės 23 d. protokole (1 t., b. l. 21) aprašytas vaizdo įrašas iš Policijos registruojamų įvykių registro. Protokole sakoma, kad vaizdo įraše filmuojama nukentėjusioji L. T.. Vyriškas balsas klausia L. T.: „Ar patyrėte fizinį skausmą?“. L. T. atsako: „Taip, gavau į veidą. Pastoviai smurtauja, niekas netinka, viskas negerai“. Po dešine L. T. akimi matosi kraujosruva. Toliau filmuojama įvykio vieta.

BIRT ataskaitų žiūryklės išrašuose užfiksuoti duomenys apie Policijos registruojamų įvykių registre registruotus įvykius (duomenys neskelbtini), nuo 2013 m. iki 2019 m. gegužės 3 d. (1 t., b. l. 145, 148-187).

(duomenys neskelbtini) centras 2019 m. birželio 6 d. rašte nurodė (1 t., b. l. 189), kad L. T. yra įtraukta į (duomenys neskelbtini) pacientų registrą, jai nustatyta paranoidinė šizofrenija (F20.0). L. T. diagnozuota lėtinė endogeninė psichikos liga, kuriai stabilizuoti būtinas nuolatinis vaistų vartojimas, bet pacientė dėl gydymo pas psichiatrą lankosi nereguliariai, vaistų nenusiperka arba medikamentus vartoja savo nuožiūra, nesupranta savo sveikatos būklės.

(duomenys neskelbtini) 2019 m. birželio 4 d. rašte nurodė, kad L. T. yra (duomenys neskelbtini) registre, jai nuo 2007 m. iki šiol diagnozuojama paranoidinė šizofrenija (F200) (1 t., b. l. 142-143).

Kaltinamasis kaltu neprisipažino, tvirtino, kad prieš sutuoktinę nesmurtavo, nežino, kur ir kaip ji susižalojo. Iš liudytojos I. N. parodymų nustatyta, kad 2019 m. gegužės 22 d. dienos metu nukentėjusioji sužalojimų neturėjo, naktį atėjo pas kaimynę kraujuodama. Iš liudytojų I. N., A. R., L. P. parodymų nustatyta, kad nukentėjusioji po įvykio jiems pasakojo, kas, kaip, kada ir dėl ko ją sužalojo.

Nors nukentėjusiajai diagnozuota paranoidinė šizofrenija (1 t., b. l. 142-143, 189), tačiau tai savaime nėra pagrindas nesiremti jos parodymais.

Kaltinamasis teisme nurodė, kad nukentėjusioji prieš kelias dienas iki šioje byloje nagrinėjamo įvykio, melagingai iškvietė pareigūnus. Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK bylą pateikė BIRT ataskaitų žiūryklės išrašus apie Policijos registruojamų įvykių registre registruotus įvykius (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 145, 148-187). Pateiktuose išrašuose nėra duomenų apie kaltinamojo nurodytą melagingą iškvietimą prieš kelias iki 2019 m. gegužės 22 d.

Išrašuose minimas vienas atvejis, kai nukentėjusioji L. T. 2017 m. liepos 27 d. skambino BPC, skundėsi sutuoktinio veiksmais, tačiau atvykę pareigūnai nenustatė smurto artimoje aplinkoje požymių. Skambučio BPC aprašyme sakoma, kad iš L. T. paaiškinimų situacija buvo neaiški: iš pradžių ji skundėsi, kad vyras naktimis nemiega, neparneša pinigų, miegodamas juokiasi, vėliau – kad naudoja psichologinį smurtą, prieš kelias minutes ją išplūdo. Tą kartą pareigūnai nurodė, kad S. T. ir L. T. buvo išgėrę, L. T. elgėsi neadekvačiai, GMP išvežė L. T. į psichiatrinę ligoninę apžiūrai. 2017 m. liepos 31 d. pakartotinai patikrinus informaciją, pažeidimų nenustatyta, skundų negauta (1 t., b. l. 152).

2017 m. liepos 27 d. nukentėjusiosios pranešimo turinys kardinaliai skiriasi nuo pranešimo turinio ir pasekmių aptariamoje byloje. 2017 m. liepos 27 d. nukentėjusioji nekaltino sutuoktinio fiziniu smurtu ir apskritai nesuformulavo rišlaus pasakojimo apie neteisėtus sutuoktinio veiksmus, o 2017 m. liepos 31 d. nusiskundimų nebeturėjo. Šioje byloje nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, akistatos su kaltinamuoju metu, bendraudama su liudytojais vienodai dėstė 2019 m. gegužės 22 d. įvykio aplinkybes. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusioji kada nors būtų sąmoningai davusi melagingus parodymus.

Nukentėjusiosios parodymus, be kita ko, patvirtina specialisto išvada ir ją parengusio teismo medicinos eksperto paaiškinimai teisme. Remiantis eksperto paaiškinimais ir išvada, nustatyta, kad nukentėjusiajai padaryto sužalojimo lokalizacija ir pobūdis yra būdingi sužalojimams, padaromiems tiesioginiu trauminiu poveikiu, nebūdingi griuvimo traumai. Eksperto paaiškinimai taip pat paneigia kaltinamojo teisme iškeltą versiją, esą nukentėjusiajai sužalojimas padarytas su nagu spaudžiant prie nosies nugarėlės. Pasak eksperto, nukentėjusiajai padaryta difuzinė (išsklaidyta, išplitusi) kraujosruva padaroma sumušimu, o ne įspaudimu.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie, išskyrus kaltinamojo paaiškinimus, vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad nusikalstami kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes nėra duomenų, jog nukentėjusiosios sveikatai būtų kilusios sunkesnės pasekmės, už kurias baudžiamoji atsakomybė reglamentuota kituose BK XVIII skyriaus straipsniuose. Kaltinamojo veiksmai įrodyti visiškai, abejoti jo kalte nėra pagrindo.

Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą ar nežymiai jį sužalojo, gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 2 metų (BK 140 str. 2 d.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimo sudėtis materiali, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine neapibrėžta tyčia (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamasis yra vidutinio amžiaus (41 m.), dirba, 2013 m. vedė nukentėjusiąją, su ja susilaukė dviejų vaikų (1 t., b. l. 19, 104, 111-112). Baustas administracine tvarka už smulkų viešosios tvarkos pažeidimą, galiojančių nuobaudų neturi (1 t., b. l. 110). Teistas 4 kartus, paskutinius 2 kartus 2015 m. - už smurtinius nusikaltimus pagal BK 140 straipsnio 2 dalį prieš nukentėjusiąją L. T.. Teistumai išnykę, juridiškai laikomas neteistu (1 t., b. l. 106-109; informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, išvardintų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Kaltinamasis nedavė sutikimo dirbti viešuosius darbus, tad ši bausmės rūšis net nesvarstoma. Įvertinęs nusikalstamos veikos aplinkybes: eigą, trukmę, smurtinių veiksmų skaičių, dislokaciją, padarinius, kaltinamojo biografinius duomenis, nustatytą vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, teismas mano, kad tiek laisvės atėmimas, tiek areštas, kaip trumpalaikis laisvės atėmimas (BK 49 str. 2 d.), būtų pernelyg griežta bausmė. Adekvati bausmė kaltinamajam galėtų būti vidutinio griežtumo sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, įpareigojant jį per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; visą bausmės laiką dirbti (tęsti darbą), o netekus darbo, per dvi savaites užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir būti joje registruotam, kol vėl pradės dirbti; ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 48 str. 6 d. 3, 5 p.; 7 d.). Bausmės dydis (trukmė) parenkamas žemesnis nei vidurkis (BK 48 str. 2 d.).

Vadovaujantis BK 65-66 straipsniais, į atliktą bausmę santykiu 1:2 įskaitomas kaltinamojo laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. gegužės 22 d. 23⁵⁵ val. iki 2019 m. gegužės 24 d. 12³⁵ val. (1 t., b. l. 77, 79).

Kaltinamasis stokoja impulsų kontrolės, negerbia nukentėjusiosios kaip savo vaikų motinos, kaip moters, kaip žmogaus ir demonstruoja prieš ją savo jėgą, viršenybę. Siekiant ugdyti, skatinti, plėtoti tokias savybes kaip atjauta, tolerancija, pagarba ir siekiant užkirsti kelią ateityje fiziniam smurtui artimoje aplinkoje, kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė - 8 mėnesių trukmės dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktas, turintis reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką, – kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašu iš įvykio vietos, prisegtas voke prie bylos viršelio, kaip tyrimo medžiaga paliekamas saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 11¹, 297-298, 301-305, 307, 313, 432 straipsniais, teismas

nusprendžia

S. T., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; visą bausmės laiką dirbti (tęsti darbą), o jeigu netektų darbo - per dvi savaites užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir būti joje registruotam, kol vėl pradės dirbti, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 65-66 straipsniais, į atliktą bausmę santykiu 1:2 įskaityti S. T. laikino sulaikymo laiką (dvi paras) ir laikyti atlikusiu 4 laisvės apribojimo bausmės dienas.

Skirti S. T. baudžiamojo poveikio priemonę - 8 mėnesių trukmės skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktą, turintį reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką, – kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašu, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per bet kuriuos šio apylinkės teismo rūmus.