Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo T. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-07-18 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovui T. P. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija Vaiko teisių apsaugos tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė ieškiniu prašė teismo nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatyti vaikų E. P. ir A. P. gyvenamąją vietą su ieškove ir paskirti ją vaikų gaunamų lėšų administratore; po santuokos nutraukimo palikti pavardes – P. ir S.; priteisti iš T. P. nepilnametės dukros E. P. išlaikymui po 190 Eur ir sūnaus A. P. išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, pradedant nuo 2016-01-13; padalyti santuokos metu įgytą turtą. Taip pat ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti iš T. P. nepilnametės dukros E. P. išlaikymui po 190 Eur ir sūnaus A. P. išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pradedant nuo ieškinio padavimo dienos iki sprendimo priėmimo.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-07-18 nutartimi prašymą tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo T. P. laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. P. ir A. P. kiekvienam po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, iki bus priimtas teismo sprendimas, pradedant nuo 2016-07-07. Taip pat paskyrė ieškovę uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečių vaikų pinigines lėšas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas, įvertinęs tai, kad nepaneigti ieškovės argumentai, jog atsakovas nepakankamai prisideda prie savo vaikų materialinio išlaikymo, ir tai, kad išlaikymo dydžio klausimas bus sprendžiamas nagrinėjant bylą iš esmės, ieškovės prašymą tenkino iš dalies.Atskiruoju skundu atsakovas T. P. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-07-18 nutartį. Atsakovo nuomone, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi atsakovas dirba, su ieškove yra sutarę nuolat skiriamos vaikams išlaikyti sumos dydį ir ją atsakovas nuolat moka. Nurodytų aplinkybių teismas nevertino. Mano, kad teismo nutartis nemotyvuota ir nepagrįsta. Ieškovė nepateikė objektyvių duomenų, su kuriuo iš tėvų didžiąją laiko dalį praleidžia trejų metų dukra. Teismas nevertino atsakovo turtinės padėties ir jam tenkančios finansinės vaikų išlaikymo naštos. Ieškovės reikalavimai didinti iš atsakovo ir taip gaunamą vaikų išlaikymą nepagrįsti faktinėmis aplinkybėmis, kad ir ji proporcingai ar bent optimaliai prisideda prie vaikų išlaikymo. Mano, kad nutartis pažeidžia proporcingumo principą. Taip pat teigia, kad nutartis, iš esmės pažeidžianti nustatytas imperatyvias sąžiningo proceso normas ir atsakovo teises, yra negaliojanti.Atsiliepimu ieškovė J. P. laikosi pozicijos, kad atskirasis skundas nepagrįstas ir atmestinas. Ieškovė nurodo, kad atsakovas gauna motinystės (tėvystės) pašalpą už sūnų A., kuri sudaro apie 300 Eur. Be to, jis nepateikė įrodymų, kad šalims gyvenant skyrium jis laiku teikia pakankamą išlaikymą savo vaikams.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apelianto T. P. nuomone, laikinosios apsaugos priemonės – laikino išlaikymo priteisimas – skundžiama nutartimi taikytos nepagrįstai.CPK 144 str. 1 d. numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinas išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas yra speciali įstatymo numatoma laikinoji apsaugos priemonė (Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 str. 1 d., 2 d. 4 p., CPK 145 str. 1 d. 11 p.). Šios laikinosios apsaugos priemonės tikslas – apsaugoti nepilnamečio vaiko teises ir interesus iki teisminio ginčo tarp šalių, vaiko tėvų, išsprendimo iš esmės. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju, kai nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, vadovaujamasi prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p., CPK 376 str. 2 d.).Apeliantas teigia, kad šiuo atveju nebuvo prielaidų laikinąsias apsaugos priemones taikyti nepranešus atsakovui ir, remdamasis CPK 148 str. 1 d., teigia, kad nutartis, iš esmės pažeidžianti nustatytas imperatyvias sąžiningo proceso normas ir atsakovo teises, yra negaliojanti. CPK 148 str. reglamentuoja klausimo dėl vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo kita tvarką. Tuo tarpu CPK 147 str. 1 d., reglamentuojantis prašymų, susijusių su laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nagrinėjimą, numato, kad teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos; kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieškovės ieškinį, nenustatė, jog būtina apie prašymo dėl laikinųjų pasaugos priemonių taikymo nagrinėjimą pranešti atsakovui. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju ieškiniu prašytos taikyti specifinės laikinosios apsaugos priemonės, – jos susijusios su laikino išlaikymo, būtino kasdieniams nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, nustatymu. Taigi, siekiant užtikrinti, kad nenukentėtų turtinės šalių nepilnamečių vaikų teisės ir interesai, būtinas skubus laikinas situacijos sureguliavimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad laikinąsias apsaugos priemones taikius nepranešus atsakovui, pažeista apelianto teisė būti išklausytam. Atsakovas galimybę įgyvendinti savo procesines teises teikti įrodymus, dėl pareikšto prašymo pateikti savo paaiškinimus bei argumentus turėjo atskirajame skunde. CPK 334 str. 2 d. 1 p. numato, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs atskirąjį skundą, gali su juo sutikti ir panaikinti skundžiamą nutartį. Šiuo atveju atsakovas minėta procesine teise pasinaudojo ir savo nesutikimo motyvus bei argumentus išdėstė atskirajame skunde, kartu pateikė savo poziciją pagrindžiančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentai dėl prašymo išnagrinėjimo nepranešus atsakovui nesudaro savarankiško teisinio pagrindo konstatuoti netinkamą proceso teisės normų taikymą ir pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą (CPK 328 str., 329 str. 1 d. 338 str.).Apeliantas nurodo, kad nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi atsakovas dirba, su ieškove yra sutarę vaikams išlaikyti nuolat skiriamos sumos dydį ir šią sumą atsakovas nuolat moka. Byloje nustatyta, kad atsakovas T. P. yra nepilnamečių E. P. ir A. P. tėvas. Įstatymas imperatyvia forma nustato tėvų pareigą teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams (CK 3.192 str.). Kartu su atskiruoju skundu atsakovas pateikė duomenis apie ieškovei J. P. pervedamas lėšas vaikams išlaikyti: 2016 m. sausio mėn. pervesta 200 Eur, 2016 m. vasario mėn. – iš viso 300 Eur, 2016 m. kovo mėn. – iš viso 250 Eur, 2016 m. balandžio mėn. – iš viso 200 Eur, 2016 m. gegužės mėn. – iš viso 300 Eur, 2016 m. birželio mėn. – iš viso 200 Eur. Iš pateiktų duomenų nustatyta, kad atsakovas T. P. skiria lėšų savo nepilnamečiams vaikams išlaikyti, tačiau lėšų dydis nepastovus ir kas mėnesį svyruoja tarp 100–150 Eur, tenkančių vienam vaikui. Laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams paskirtis – tarp vaiko tėvų vykstant teisminiam ginčui, užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas ir patenkinti bent minimalius civilinės bylos nagrinėjimo metu išliekančius kasdienius vaikų poreikius maistui, būstui, sveikatai, ugdymui. Pažymėtina, kad nepilnamečiams vaikams tėvų teikiamas išlaikymas turi būti nuolatinis ir reguliarus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas apsaugoti šalių nepilnamečių vaikų interesus, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų reguliariai, tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos.Apeliantas pažymi, kad ieškovė nepateikė objektyvių duomenų, su kuriuo iš tėvų didžiąją laiko dalį praleidžia dukra, taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo turtinės padėties ir jam tenkančios vaikų išlaikymo naštos. Apeliantas teigia, kad priėmus skundžiamą nutartį atsakovui tenka didesnė vaikų išlaikymo našta nei ieškovei. Visų pirma, akcentuotina, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia ir nenagrinėja ieškinio iš esmės. Teismas, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, turi preliminariai nuspręsti dėl laikino išlaikymo dydžio. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje, kai sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nedelsiant po ieškinio priėmimo momento, teismas neturi galimybės išsamiai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikams dydžio bei realių tėvų galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. paaiškės tiek tikrieji vaikų poreikiai pagal jų amžių, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą. Išsamaus teisminio nagrinėjimo metu bus atsakyta į klausimą, kokios yra realios tėvų pajamos, tikroji jų turtinė padėtis ir galimybės teikti išlaikymą, kokie yra realūs būtinieji vaikų poreikiai.Antra, šiuo atveju pažymėtina, kad ieškovės reikalavimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir iš atsakovo T. P. priteistino laikino vaikų išlaikymo dydžio nustatymo tenkintas tik iš dalies, – nustatytas mažesnis nei ieškovės prašomas iš atsakovo priteistino laikino išlaikymo kiekvienam vaikui dydis. Taip pat pažymėtina, kad skundžiama nutartimi nustatytas abiem vaikams tenkantis laikino išlaikymo dydis, įvertinus anksčiau paminėtus banko pavedimų duomenis, atitinka paties atsakovo ieškovei per mėnesį pervestas didžiausias lėšų sumas vaikams išlaikyti (t. y. 300 Eur). Atsižvelgiant į tai, šiuo metu nėra pagrindo vertinti, kad kaip laikinoji apsaugos priemonė nustatytas laikinai teiktinas išlaikymo vaikams dydis nepagrįstas ar neproporcingai didelis.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės bei proceso teisės normas, skundžiama nutartis yra teisėta ir priimta pagrįstai. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį naikinti, dėl to ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p).Atsakovo atskirąjį skundą atmetus, atsakovo už atskirąjį skundą sumokėtas žyminis mokestis iš priešingos šalies nepriteistinas (CPK 93 str. 1, 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-07-18 nutartį palikti nepakeistą.