- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-08-28
- Bylos Nr.
- 2-3187-223/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Mėlinauskienė
- Ieškovas
- K. B.
- Atsakovas
- E. V.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. B. ieškinį atsakovei E. V. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas pareikštus reikalavimus palaiko pilnai ir prašo sumažinti 2010-06-03 teismo sprendimu priteistą nepilnamečiam sūnui J. B. , gim. 2000-11-09 , išlaikymą iki 200 Lt per mėnesį.
Nurodo, kad priteisto išlaikymo mokėti negali, nes pasikeitė jo turtinė padėtis. Per mėnesį gauna 687 Lt atlyginimą, iš kurio išskaitomas išlaikymas sūnui 400 Lt kas mėnesį, kitų pajamų neturi. Jokio turto neturi. Pablogėjo sveikata, todėl papildomai vaistams išleidžia po 100 Lt kas mėnesį. Pabrango pragyvenimas, todėl neužtenka net jo minimaliems poreikiams patenkinti. Mano, kad sūnaus Justo išlaikymui pakanka 1000 Lt per mėnesį.
Atsakovė su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.
Nurodo, kad ji nedirba, yra registruota Darbo biržoje, gauna 66 Lt pašalpą, kitų pajamų neturi. Kartu gyvena dukra, kuri mokosi Panevėžio kolegijoje ir gauna 400 Lt stipendiją. Sūnui (duomenys neskelbtini) yra mokama 510 Lt už negalią, 180 Lt už priežiūrą. Nuosavybės teise turi 3-jų kambarių butą, sodą, garažą. Sūnaus (duomenys neskelbtini) išlaikymui reikia po 1400 Lt per mėnesį.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatyta, kad šalių sūnaus J. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-06-03 sprendimu buvo priteistas išlaikymas po 400 Lt kas mėnesį ( b.l.7-11).
Ieškovas prašo sumažinti priteistą išlaikymą nepilnamečiam sūnui (duomenys neskelbtini) , nes nuo to momento, kai buvo priteistas išlaikymas, jo turtinė padėtis pablogėjo ir jis nebegali teikti priteisto išlaikymo, t.y. ieškovo reikalavimas dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio sumažinimo yra grindžiamas pablogėjusia ieškovo turtine padėtimi.
Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta CK 3.192 str., pagal kurio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti išlaikymo dydį (formą). Pagal CK 3.201 str., reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 str. 1 d.) .
Taigi, Lietuvos Aukščiausias teismas yra ne kartą nurodęs, kad pagrindas reikalauti keisti teismo nustatytą išlaikymo vaikui dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 str.) . Įstatyme nekonkretizuota, kokio pobūdžio ir masto tėvų turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas laikytinas esminiu, todėl šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 str.), tačiau kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai . Pažymėtina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Dėl to, nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.
Įvertinus tai, kas nurodyta, esminis momentas šioje byloje yra nustatyti faktą, kad ieškovo turtinė padėtis iš tiesų iš esmės pablogėjo , o taip pat įvertinti abiejų tėvų turtinę padėtį, nepamirštant ir nepilnamečio vaiko poreikių. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl šiuo metu LAT praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams.
Kaip jau minėta, išlaikymas iš ieškovo jo nepilnamečio sūnaus (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį buvo priteistas 2010-06-03 sprendimu, kuris buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka ir Panevėžio apygardos teismo 2010-11-18 nutartimi buvo paliktas nepakeistu ( b. l. 12-16).
Įstatymas numato, kad kiekviena proceso šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus ( CPK 178-179 str.). Taigi, ieškovas grįsdamas savo reikalavimą, privalo pateikti teismui įrodymus, kad po to, kai buvo iš jo priteistas išlaikymas vaikui (2010-06-03) iš esmės pasikeitė jo turtinė padėtis. Tai reiškia, kad pateikti įrodymai turi būti apie dabartinę ieškovo turtinę padėtį. Dabartinės ieškovo gaunamos pajamos yra 687 Lt kas mėnesį ( b. l. 5), tuo momentu, kai iš ieškovo buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui ieškovo išlaikymas taip pat buvo minimalus , jokio registruotino turto ieškovas tuo metu taip pat neturėjo ir dabar neturi ( b.l.8,14, 35-36) . Taigi, remiantis šiais įrodymais , konstatuotina, kad ieškovo turtinė padėtis nuo to momento, kai buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui, nepasikeitė. Atsakovės turtinė padėtis nuo išlaikymo priteisimo momento nekito ( b. l. 8,14, 53-55).
Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas turi prigimtinę pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką ir tam tikslui turi imtis visų priemonių, kad gauti didesnes pajamas ir teikti pakankamą išlaikymą sūnui (duomenys neskelbtini). Ieškovas jokių priemonių surasti geriau apmokamą darbą nesiėmė, jo teigimu, jį tenkina įprastas darbas AB „Lašų duona“, taigi jo argumentas dėl nepakankamo gaunamo atlyginimo nepriimtinas, nes atsakovas ( neieškodamas kito geriau apmokamo darbo) pats su tokio dydžio atlyginimu sutinka.
Kas liečia ieškovo sveikatos būklę, tai jis sveikatos problemų turėjo ir tuo momentu, kai iš jo buvo priteistas išlaikymas sūnui duomenys neskelbtni), iš pateiktų medicininių dokumentų neįmanoma nustatyti kokia apimtimi ieškovo sveikata pablogėjo. Ieškovui invalidumas nenustatytas, reiškia jis pilnutinai darbingas asmuo. Nors ieškovas teigia, kad papildomai vaistams išleidžia po 100 Lt kas mėnesį, jokių įrodymų teismui nepateikė, nors buvo įpareigotas teismo tai padaryti (2012-06-14 nutartimi, b.l. 93). Taigi, ši aplinkybė neįrodyta ( CPK 178 str., 179 str.).
Ieškovas, kaip vieną iš savo argumentų nurodo bendrą pragyvenimo lygio pabrangimą, tačiau negalima pamiršti, kad šalių sūnus (duomenys neskelbtini) taip pat gyvena Lietuvoje ir jį taip pat liečia bendra ekonominė situacija susiklosčiusi Lietuvoje, taigi priteistas išlaikymas po 400 Lt kas mėnesį iš esmės taip pat dėl bendro pabrangimo „nuvertėjo“ ir nepilnamečio vaiko poreikiai tenkinami mažesne apimtimi. Taigi, bendras pabrangimas nėra argumentas mažinti priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį.
Tokiu būdu įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovas esminio savo turtinės padėties pablogėjimo neįrodė, atsakovės turtinė padėtis nepagerėjo, todėl šiuo aspektu nėra pagrindo mažinti iš ieškovo priteisto išlaikymo nepilnamečiam sūnui (duomenys neskelbtini).
Įvertinus šalių turtinę padėtį, negalima pamiršti ir nepilnamečio vaiko poreikių. Šalių nepilnamečiam sūnui (duomenys neskelbtini) šiuo metu yra 11 metų, jis yra moksleivis, todėl reikalingos lėšos ne tik jo buitiniams poreikiams patenkinti, bet ir mokymosi, lavinimo reikmėms. Pažymėtina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Be to, J. B. turi visą eilę sveikatos problemų, todėl jo poreikiai yra didesni nei vidutinio nepilnamečio vaiko poreikiai. Atsakovė nurodo, kad sūnaus (duomenys neskelbtini) išlaikymui reikia 1400 Lt kas mėnesį. Tai nustatyta ir įsiteisėjusiu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-06-03 sprendimu ir Panevėžio apygardos teismo 2010-11-18 nutartimi ( b.l.7-16). Aplinkybių, kurios nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, įrodinėti nereikia ( CPK 182 str. 2 p.). Ieškovas neįrodė, kad sūnaus (duomenys neskelbtini) poreikiai sumažėjo, todėl taip pat nėra pagrindo mažinti priteistą išlaikymą nepilnamečiam vaikui ir šiuo aspektu.
Dėl to ieškovo siūlomas išlaikymo nepilnamečiam vaikui sumažinimas iki 200 Lt kas mėnesį, neatitinka tokio mažiaus ir specialių ( padidintų) nepilnamečio vaiko poreikių , o taip pat jokių teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų bei prioritetinių vaiko interesų ( CK 1.5 str., 3. 3 str.).
Taigi, įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovo turtinė padėtis iš esmės nepablogėjo, atsakovės turtinė padėtis nesikeitė, nepilnamečio vaiko poreikiai nepakito, todėl nėra įstatymo nustatytų sąlygų, kad priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui būtų sumažintas, todėl ieškinys atmestinas.
Bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos , nes neviršija minimalaus dydžio ( CPK 80, 82,92,93, 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos galima skųsti apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per šį teismą.