Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros trečiojo skyriaus prokurorei Jurgitai Baltrūnienei,

viešame teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Ū., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kauno miesto sav., Lietuva, išsituokęs, bedarbis, teistas:

1.1994-10-04 Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 234 str. 1 d., 111 str. 1 d. - laisvės atėmimu 4 metams ir 6 mėn.

2.1995-04-24 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 16 str. ir 104 str. – laisvės atėmimu 5 metams ir 6 mėn.

3.2000-10-23 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 225 str. 2 d., 271 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėn. Pritaikius įsakymą dėl amnestijos bausmė sumažinta 1/3, galutinė bausmė – 1metai ir 8 mėn. laisvės atėmimo.

4.2003-09-29 Vilniaus apygardos teismo pagal LR BK 22str. 1d., 180str. 1d., 180 str. 3 d., 234 str. 1d.- laisvės atėmimu 6 metams.

5.2003-10-01 Kauno apygardos teismo pagal LR BK 180 str. 1 d. (3 epiz.), 149 str. 3 d., laisvės atėmimu 12 metų, Lietuvos apeliacinio teismo 2003-12-11 nuosprendžiu paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė.

6.2004-02-04 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d., (du epizodai), subendrinta bausmė 9 metai laisvės atėmimo. Kauno m. apylinkės teismo 2004-03-24 nutartimi subendrinta galutinė bausmė – 10 metų laisvės atėmimo.

7.2013-09-13 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 4 d. – 38 paros arešto.

8.2013-10-21 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d., 178str. 1 d., 63 str. 1 d., 4 d., 65 str. 1 d., subendrinus su 2013-09-13 nuosprendžiu skirta bausme, galutinė bausmė - 1 metai ir 3 mėn. laisvės atėmimo, bausmę atlikęs,

9. 2015-05-08 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 135 str. 1 d., skirta bausmė - laivės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams; LR BK 284 str. 1 d. - laivės atėmimas 6(šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. 1 p. skirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1(vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmė atlikta, paleistas iš įkalinimo įstaigos atliks bausmę 2015-09-22, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybės

1. R. Ū. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, penkiuose užspaudžiamuose plastikiniuose maišeliuose užsikišęs už savo kelnių gumos laikė psichotropinę medžiagą – metamfetaminą, kurio masė yra 0,343 g, iki kol 2022 m. sausio 19 d. apie 15.35 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. 59, dalinės apžiūros metu, šią medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

3.7. Iš 2022-01-19 tarnybinio pranešimo „Dėl atliekamų procesinių veiksmų“ nustatyta, kad įvykio ROIK (duomenys neskelbtini) aplinkybių tikslinimo metu nebuvo galimybės apžiūrėti automobilio „VW Golf“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kadangi Kauno apskr. VPK PR 2-osios kuopos mobilaus būrio vyr. patruliai, dirbantys ekipaže r.š. "1901", patikrinę minėtą automobilį ir jį vairavusį asmenį paleido, o asmenį - R. Ū., pas kurį dalinės apžiūros metu buvo rastos narkotinės medžiagos pristatė į LSMUL KK SPS ir tik pristatę asmenį telefonu informavo Kauno apskr. VPK KP NVRS vyr. tyrėją apie minėtą įvykį. Aplinkybių tikslinimo metu rasti automobilio ir atlikti jo apžiūros nebuvo galimybės. Atliekamų procesinių veiksmų metu patikrinus R. Ū. per policijos informacines sistemas buvo nustatyta, kad asmuo daug kartų teistas, buvęs įkalinimo įstaigoje, todėl buvo nutarta atlikti kratą jo gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) Kaunas. Atliekamos kratos metu draudžiamų daiktų ir medžiagų nerasta (b. l. 51-52);

3.8. Iš tarnybinio vyr. patrulio M. S. pranešimo „Dėl KET pažeidimo“ nustatyta, jog 2022-01-19 patruliavo radijo šaukiniu „1901“ kartu su vyr. patruliu Š. B., nustatytame maršrute, apie 15.35 val., važiuojant (duomenys neskelbtini) g., pastebėjo įtartinai manevruojantį VW GOLF valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio automobilio vairuotojas pastebėjęs jų tarnybinį automobilį padidino greitį, tai jiems sukėlė įtarimų, jog asmuo gali būti neblaivus ar turėti su savimi draudžiamų daiktų. Privažiavus nurodytam automobiliui iš galo ir įjungus mėlynos bei raudonos spalvos tarnybinio automobilio švyturėlius, nurodytą automobilį sustabdė adresu (duomenys neskelbtini) g., prie namo pažymėto Nr. 59. Priėjus prie vairuotojo, kuris kaip vėliau paaiškėjo buvo V. M., paprašius pateikti vairuotojo pažymėjimą, šis nurodė jog neturi vairuotojo pažymėjimo, kadangi šios teisės nėra įgijęs. Priekinėje keleivio vietoje sėdėjo vyras, kuris nustatyta - R. Ū.. Asmuo atrodė sutrikęs, nevalingai slėpė savo rankas, kišo rankas į kišenes, asmens veiksmai sukėlė įtarimų, jog jis gali su savimi turėti draudžiamų daiktų. Pareikalavus išlipti R. Ū., atliko jam dalinę apžiūrą. Atliekant dalinę apžiūrą, pastebėjo kaip už kelnių gumos išsikišęs užspaudžiamas permatomas maišelis. Paklausus asmens, ką čia yra užsikišęs, šis nurodė jog tai narkotinės medžiagos – amfetaminas. Ištraukus nurodytą maišelį, viduje buvo 5 vnt., užspaudžiamų permatomų maišelių, su viduje esančia gelsvos spalvos, biria sintetinė medžiaga, galimai – narkotinėmis medžiagomis. Vyras nurodė jog šios narkotinės medžiagos priklauso jam, jas nusipirkęs savo reikmėms, nurodyti įsigijimo vietos asmuo negalėjo. Nurodytas asmuo buvo sulaikytas, palydėtas iki tarnybinio automobilio ir pasodintas į sulaikytiems asmenims skirtą sulaikymo kamerą. Patikrinus per POLIS II duomenų bazę nustatyta, kad A. M. neturi teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonių, kadangi šios teisės nėra įgijęs. Atlikus A. M. ir automobiliui dalinę apžiūrą, draudžiamų daiktų jokių nerasta (b. l. 68).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

5. Formuojamoje teismų praktikoje BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika nuo 260 straipsnio 1, 2 dalyse numatytų nusikalstamų veikų yra atribojamos ne tik pagal objektyvųjį nusikaltimo sudėties požymį – narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimą ar kitokį platinimą, bet ir subjektyvųjį požymį – nusikalstamos veikos padarymo tikslą, kuris suprantamas kaip kaltininko noras atlygintinai (parduodant) ar neatlygintinai perduoti narkotines ar psichotropines medžiagas kitiems asmenims. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrame bylos kontekste (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4/2009, 2K-166/2010, 2K-157/2013). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant klausimą dėl kaltininko kaltės, jo turėto tikslo disponuojant narkotinėmis (psichotropinėmis) medžiagomis, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju, ir kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-166/2010, 2K-113/2011, 2K-352/2013, 2K-7-173/2014, 2K-52-699/2015, 2K-155-693/2016, 2K-35-1073/2019, 2K-52-942/2022).

6. Teismas konstatuoja, kad ištyrus esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003-04-23 įsakymą Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. V-1033 redakcija), kaltinimai R. Ū. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymo pasitvirtino. R. Ū. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, įvykdymo prisipažino visiškai. Teismo posėdžio metu paties kaltinamojo duoti nuoseklūs ir aiškūs parodymai, kurie sutapo su ikiteisminio tyrimo metu duotais jo parodymais, liudytojų parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, bei aukščiau įvertinti kiti rašytiniai įrodymai bei dokumentai neginčijamai patvirtina, kad R. Ū. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, penkiuose užspaudžiamuose plastikiniuose maišeliuose užsikišęs už savo kelnių gumos laikė psichotropinę medžiagą – metamfetaminą, kurio masė yra 0,343 g, iki kol 2022 m. sausio 19 d. apie 15.35 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) g. ties pastatu Nr. 59, dalinės apžiūros metu, šią medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai. Šiais veiksmais R. Ū. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje. Taigi, kaltinamojo R. Ū. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 1 dalį bei įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

7. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadijas, kaltės formas, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.

8. Kaltinamasis R. Ū. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, todėl tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). R. Ū. praeityje teistas devynis kartus (b. l. 105-111), bausmės atliktos, teistumas įstatymų nustatyta tvarka išnykęs, vienų metų laikotarpyje šešis kartus baustas administracine tvarka, administracinės nuobaudos galiojančios, paskirtų baudų nemoka (b. l. 101-104), nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 93, 94), narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas (b. l. 98, 100), nevedęs, nepilnamečių vaikų neturi (b. l. 95).

9. Vertinant kaltinamojo R. Ū. asmenybę, aptarto teisinio reguliavimo kontekste, teismas atkreipia dėmesį, kad jis, praeityje teistas devynis kartus, skirtos su laisvės atėmimu susijusios bausmės, teisiamas už tyčinio nusikaltimo padarymą, ankščiau eilę kartu buvo baustas administracine tvarka, nuobaudos neįvykdytos, baudos nesumokėtos. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad kaltinamasis turi polinkį nesilaikyti įstatymų, daryti teisės pažeidimus.. Šie kaltinamąjį neigiamai charakterizuojantys duomenys rodo tai, kad prieš tai taikytos bausmės rūšys (areštas, laisvės atėmimas) jam pakankamos įtakos neturėjo, baudos už administracinius nusižengimus nesumokėtos. Atsižvelgiant į tai, taip pat į tai, kad kaltinamasis nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, kaip nurodė posėdžio metu neturi nuosavybės, gyvena pas draugę, iš atsitiktinių pajamų, netikslinga skirti baudžiamajame įstatyme numatytą baudą ar arešto bausmę, nes nebūtų pasiekti įstatyme keliami tikslai, minėtos bausmės kaltinamajam poveikio nepadarys. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, ankstesnius teistumus, taikytas bausmes bei jų efektyvumą, vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę, jos dydį, atsižvelgiant į humaniškumo principą, į tai, kad sunkių pasekmių nekilo, bei įvertinant kaltininko asmenybės resocializacijos poreikius, nustatant mažesnį nei vidurkis (BK 49, 54, 59, 60, 61 straipsniai).

10. Kadangi kaltinamasis prisipažino dėl nusikalstamos veikos įvykdymo, o baudžiamoji byla buvo užbaigta joje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

11. Bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan., kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė, užtikrintų ne tik specialiąją, bet bendrąją prevenciją (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 2K-P-549/2007, Nr. 2K-326-303/2018 ir kt.).

12. Teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, aplinkybę, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu nevengė atsakomybės dėl padarytos nusikalstamos veikos, padarytą veiką pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi, kritiškai vertino savo elgesį, atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į tai, kad nors teistas, tačiau teistumas išvykęs, turi galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau yra darbingo amžiaus, nors nėra registruotas priklausomybių centre, tačiau supranta poreikį gydytis ir to siekia, todėl teismas sprendžia, kad šioje byloje yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, atidedant paskirtos bausmės vykdymą, neizoliuojant kaltinamojo nuo visuomenės (BK 3 straipsnio 1 dalis, 75 straipsnis). Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 metų terminui, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, per tris mėnesius sudalyvauti elgesio pataisos programoje, orientuotoje į asmenų, turinčių priklausomybių, elgesio keitimą. Teismo nuomone, ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma apribos R. Ū. galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir skatins jį laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti.

Dėl civilinio ieškinio, proceso išlaidų, daiktų, kardomosios priemonės

13. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

14. Daiktų turinčių reikšmę nusikalstami veikai tirti ir nagrinėti klausimas spręstinas pagal BK 94 straipsnio nuostatas.

15. Duomenų apie patirtas proceso išlaidas byloje nėra.

16. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, R. Ū. iki bausmės vykdymo pradžios paliktina kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 131-136).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302, 304, 306 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

R. Ū. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. Ū. skirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu R. Ū. paskirtos 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams, R. Ū. įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje, orientuotoje į asmenų turinčių priklausomybių elgesio keitimą, per 1 mėnesį laiko nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti, registruotis Užimtumo tarnyboje.

Kaltinamajam R. Ū. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – plastikinį užspaudžiamą maišelį, kurio viduje 5 vnt plastikinių užspaudžiamų maišelių, su geltonos spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – metamfetamino, masė 0,343 g. – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.