Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2012-05-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-59-810/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-05-03
Bylos Nr.
1-59-810/2012
Teisminio proceso Nr.
1-63-1-00361-2011-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Edita Dambrauskienė
Nukentėjusysis
S. N.
Kaltinamasis
R. S.
Advokatai
Ričardas Lilas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-59-810/2012Teisminio proceso Nr. 1-63-1-00361-2011-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.1; 1.1.7.2.7; 1.2.4.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5 (S)
KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 3 d.Kaišiadorys
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Edita Dambrauskienė,sekretoriaujant Rasai Dženkaitienei,dalyvaujant prokurorui Viktorui Kazlauskui,nukentėjusiajam S. N.,kaltinamajai R. S. ir jos gynėjui advokatui Ričardui Lilui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kruonyje, Kaišiadorių raj., Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, spec. vidurinio išsilavinimo, išsituokusi, nedirbanti, registruota darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaišiadorys, anksčiau teista: 1) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2006-11-28 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d., 6 d., 187 str. 2 d. – 60 parų arešto; 2) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2006-12-06 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. – 50 parų arešto; 3) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009-02-06 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. – 6 MGL (780 litų) bauda, bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. 2011 m. liepos 7 d. apie 19.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), V. S. priklausančiame kambaryje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, buitinio konflikto metu, tyčia statybiniu įrankiu – metaliniu gulsčiuku smūgiavo ne mažiau dviejų kartų nukentėjusiajam S. N. į galvą, padarydama jam sunkų sveikatos sutrikdymą dėl sunkios smegenų traumos su kairių momenkaulio ir smilkinkaulio skeveldrinių bei kairės vidurinės kaukolės pamato duobės lūžių, kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu kairiajame pusrutulyje, kraujo išsiliejimo dešinėje kaktinėje skiltyje, kraujo išsiliejimu po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kaktinėje skiltyje, muštinės viršugalvio ir kaktos žaizdos, tokiu būdu sunkiai sužalojo nukentėjusįjį S. N..

Kaltinamoji R. S. teisiamajame posėdyje dėl jai pareikšto kaltinimo kalta neprisipažino ir parodė, kad 2011-07-07, apie 19 val., kartu su sugyventiniu V. V. parėjo į jai ir V. S. nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Butas yra padalintas, viename kambaryje gyveno buvęs sutuoktinis V. S. ir S. N., kitame kambaryje – R. S. ir jos sugyventinis V. V.. R. S. kartu su sugyventiniu nuėjo į savo kambarį. Vėliau užėjo S. B.. Kambaryje buvo trise ir gėrė alų, kai į duris pasibeldė V. S. ir paprašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Jai (R. S.) paklausus, kas atsitiko, V. S. atsakė, kad S. N. blogai. Daugiau nieko nepaaiškino. Ji greitosios nekvietė, atsakiusi „tavo nuomininkas, tu ir kviesk“. Kitą dieną iš V. S. sužinojo, kad greitąją pagalbą iškvietė L. B.. Greitoji pagalba atvažiavo apie 19.15 val. Greitajai pagalbai išvažiavus, ji (R. S.) paskambino V. Š., kuri atėjo atsigerti kavos. Vėliau į duris pasibeldęs V. S. paprašė pavalyti kraują, tai sutiko padaryti V. Š.. V. S. nuėjus į savo kambarį, ji (R. S.), V. V. ir S. B. liko sėdėjo R. S. kambaryje, kol atvažiavo policija ir visus surinko. Kas sumušė S. N., V. S. nepaaiškino, ji tik girdėjo kažką vaikštant po namus. Tik vėliau V. S. paaiškino, kad S. N. parėjo namo sumuštas. Kitą dieną ji nuėjo pas L. B. atiduoti 30 Lt ir pasakė, kad nuomininką išvežė. Su L. B. nebendrauja, tą vakarą (2011-07-07) pas ją nuėjusi nebuvo ir pinigų nesiskolino. Pinigus iš L. B. buvo pasiskolinus anksčiau, vieną kartą - 20 Lt, kitą kartą – 10 Lt. Galvoja, kad L. B. parodymai melagingi. Ji susipykusi su L. B., todėl ji (L. B.) R. S. apkalba, šmeižia. Kas sužalojo S. N., nematė, pasakyti negali. Nei ji, nei jos sugyventinis V. V. metalinio gulsčiuko bute neturi, turi tik medinį. Ar V. S. galėjo turėti tokį gulsčiuką, nežino. Mano, kad ir V. S. galėjo sužaloti S. N., kadangi, abu praradę darbus, pradėjo konfliktuoti tarpusavyje. Tą vakarą (2011-07-07) S. N. į jos kambarį taip pat nebuvo užėjęs. Ikiteisminio tyrimo metu V. S. neprašė, kad duotų kitus parodymus. Grįžusi į namus, jokių kraujo dėmių nei kambaryje, nei koridoriuje nematė.

Nukentėjusysis S. N. teisme parodė, kad 2011-07-07 vakare V. S. su sugyventiniu V. V. grįžo namo į butą, (duomenys neskelbtini), kurio viename kambaryje gyveno R. S. su V. V., kitame - S. N. ir V. S.. Kada tiksliai grįžo R. S., nežino, tik žino, kad jis (S. N.), V. S., R. S. ir jos sugyventinis gėrė spirituotą vyną V. S. kambaryje. Ar kambaryje buvo S. B., gerai nežino, o A. B. gal ir buvo. Kas vyko vėliau, neprisimena. S. N. grįžus iš ligoninės, teisme liudijęs liudytojas (A. B.) jam (S. N.) papasakojo, kad S. N. gulsčiuku primušė R. S.. Vėliau V. S. paskambino savo sugyventinei, kuri iškvietė greitąją pagalbą. Metalinis gulsčiukas buvo pas R. S. kambaryje, kad jį (S. N.) sumušė tuo gulsčiuku, sužinojo iš A. B.. Pats nukentėjusysis įvykio aplinkybių neprisimena, R. S. rankose gulsčiuko nematė. Išgėrusi R. S. būdavo agresyvi, apstumdydavo kitus. Gulsčiuką R. S. išmetė pro langą, tą patvirtino ir A. B.. S. N. namo grįžti sužalotas negalėjo. S. N. yra pareiškęs 20 000 Lt ieškinį neturtinei žalai atlyginti, nes jam yra nustatytas 40 proc. darbingumas, atmintis prasta, raides pažįsta ne visas, mano, kad tai susiję su patirtu sužalojimu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. S. parodė, jog S. N. jo bute apsigyveno 2010 metais, sužalotas buvo 2011-07-07. Vakarop jis su S. sėdėjo jo (V. S.) kambaryje ir dviese gėrė vyną. Tuo metu R. S. atėjo į kambarį ir su gulsčiuku trenkė S. per galvą taip, kad gulsčiukas atlupo odos gabalą. Trenkė dėl to, kad matyt, kažkuo nepasidalino kartu gyvendami. Tą dieną S. N. gėrė pas R. S., kartu buvo V. V., R. S., S. B.. Ar tuo metu buvo V. Š., ar ji atėjo vėliau, nepamena, bet ji (V. Š.) padėjo išplauti kraują. S. N. jis (V. S.) nemušė. Įvykio dieną visą dieną buvo namuose, žiūrėjo televizorių ir gėrė alų. Pas R. S. buvo girtaujama nuo ryto. S. N. į jo (V. S.) kambarį užėjo, kai susibarė su R. S. dėl dujų ar vandens. Po 1 ar 1,5 val. įėjo R. S. su gulsčiuku (kurį yra matęs pas R. S. namuose) rankoje ir trenkė S. per galvą. S. N. tuo metu sėdėjo ant sofos, R. S. smūgiavo jam sėdint. S. N. nugriuvo ant grindų. Tada V. S. paskambino draugei L. B., kad ši iškviestų greitąją pagalbą. Stasį (N.) palydėjo iki greitosios, vėliau atvažiavo policija. Nurodė, kad akistatos su R. S. metu duoti parodymai neteisingi, kadangi tokius parodymus davė bijojo R. S. draugų.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja L. B. parodė, jog 2011-07-07, po Mindaugo karūnavimo dienos, apie 19 val., ji paskambino V. S., su kuriuo anksčiau apie 8 metus kartu gyveno, paklausti, kaip jam sekėsi darbe. Jai paskambinus, V. S. paprašė iškviesti greitąją pagalbą, nurodęs, kad S. (S. N.) guli kraujo klane. Ji (L. B.) iškvietė greitąją pagalbą. Tą patį vakarą pas ją atėjusi R. S. pasakojo, kaip ji sudaužė S. N. su gulsčiuku, kuris trūko ar lūžo jos rankose. R. S. minėjo, kad S. N. sumušė todėl, kad pastarasis norėjo išmesti pro langą dabartinį jos (R. S.) sugyventinį V. V., sakė „aš jam dėjau, gaila, kad neužmušiau“. Pasiskolinusi iš jos (L. B.) 10 Lt, išėjo. L. B. paaiškino, kad R. S. yra agresyvi, neprognozuojama, anksčiau buvo padegusi L. B. duris,, per galvą trenkusi plaktuku. Su V. S. apie šį įvykį kalbėjo, jis minėjo, kad jei ne jis, tai S. N. R. S. būtų užmušusi, tačiau jis atėmė gulsčiuką. Gulsčiuką R. S. turbūt išmetė, kadangi jis sulūžo. Tarp S. N. ir V. S. anksčiau jokių konfliktų nebuvo, S. N. ramus žmogus. V. S. jai sakė, kad R. S. prašiusi, kad jis paliudytų, jog nematė, kas įvyko, jam (V. S.) grasino.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. B. parodė, kad 2011 m., koks buvo laikas, neprisimena, būdamas išgėręs, po darbo užėjo pas S., gyvenančius (duomenys neskelbtini). Ten gėrė su R. S., S. N., V. S., V. V.. Gėrė R. S. kambaryje. Begeriant R. S. susibarė su S. N., dėl ko – nežino. S. N. nuėjo į kambarį miegoti. Ar dar kas iš kambario išėjo, neprisimena. Galėjo ir R. S. išeiti, bet ji greitai grįžo. Kur tuo metu buvo V. S., nepamena. R. S., grįžusi iš V. S. kambario, turėjo medinę, neilgą, ploną pliauską, įrankiu jos nepavadinsi, kurią padėjo ant spintos. Pliauska kruvina nebuvo. Kad R. S. susimušė su S. N., jam (A. B.) pasakė V. V.. Kas buvo sužalotas, nežino. Nukentėjusiajam grįžus iš ligoninės, jokių įvykio detalių jam nepasakojo, kadangi jokių muštynių nematė. Jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, teisingi.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja B. P. parodė, kad dirba Kaišiadorių greitosios pagalbos skyriuje. 2011 m. vasarą pagal gautą iškvietimą kartu su vairuotoju nuvyko į Girelės gatvėje esantį daugiabutį namą, kuriame rado gulintį ant grindų šalia sofos sužalotą labai kraujuojantį žmogų. Kambaryje taip pat vaikščiojo vyriškis, kuris pasakė: “pasiimkit jį“. Paklausus, kieno butas, vyriškis atsakė, kad butas yra jo. Sutvarstė, paprašė to vyro pagalbos ir su vairuoju sužalotą vyriškį nuvežė į priėmimo kambarį. Kambaryje jokio kruvino daikto nematė, kraujo dėmių turėjo būti ant sofos, labai daug kraujo buvo prie sofos.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. V. parodė, kad gyvena kartu su R. S., adresu (duomenys neskelbtini). Kada buvo sužalotas S. N. neprisimena, atrodo, kad tai buvo 2011 m. žiema. Buvo neblaivus, miegojo. Atsikėlė, išgėrė stiklinę alaus, tada užėjo pareigūnai ir jį, R. S., V. Š., S. B. ir, V. S. išvežė į policijos komisariatą. Policijos komisariate nustatė girtumą, surašė popierius ir naktį išleido namo. Kas įvyko bute, kuomet S. N. išvežė greitoji pagalba, jis nežino, nes miegojo. Prieš užmiegant gėrė alų su R. S., S. B. ir V. Š. pas R. S. kambaryje. V. S. su S. N. nebuvo. Ar tą vakarą buvo išėjęs su R. S., neprisimena. Po to, kai buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, galėjo būti 2012 m., jis (V. V.) buvo sutikęs A. B., su juo kalbėjo, kad sklinda kalbos, jog R. S. sumušė S. N. su gulsčiuku.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R. T. parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), ketvirtame aukšte, virš jos buto yra S. butas. Matė, kaip nukentėjusysis buvo išvestas iš buto, buvo atvažiavusi greitoji, kaip tik tuo metu ėjo išmesti šiukšles. Konkrečių šio įvykio aplinkybių nežino. Kaip buvo sužalotas V. S., neklausė, iš kitų asmenų nieko negirdėjo. Prieš įvykį paklausė nukentėjusiojo, ko jis čia vaikšto, tai pastarasis atsakęs, kad nuomoja pas V. S. būstą.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas S. B. parodė, kad 2011 m. rudenį, vakare, laiko gerai neprisimena, išgėręs atėjo į R. S. butą, esantį penktame aukšte. Namuose buvo ji, jos draugas, pravarde „Avilys“ (V. V.). Visi šventė. Bute kitų asmenų nematė, jokių kraujo dėmių nepastebėjo. Atsinešė porą butelių vyno ir visi šventė, kai už kokių 20 min. įėjo policijos pareigūnai ir juos visus išvežė. Apie nukentėjusįjį jokių kalbų nebuvo, tik po mėnesio iš draugo Arūno sužinojo, kad S. guli Kaune ligoninėje. Kas S. sumušė, nesakė. S. N. yra grasinęs R. S. sugyventinį išmesti pro langą. Ar tarpusavyje konfliktavo V. S. su S. N., nežino.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja V. Š. parodė, kad 2011 m. vasarą, apie 20 val., atėjusi pas R. S. pasikalbėti, koridoriuje matė kelis lašelius kraujo. Tuo metu S. N. buvo išvežusi greitoji pagalba. R. S. minėjo, kad S. N. atėjo kruvinas, jo galva buvo sudaužyta. Kas sudaužė nukentėjusiajam galvą, R. S. nepasakojo. R. S. kambaryje buvo ji, V. V., V. S. ir dar kažkoks vyras. Apie įvykį kalbėjo mažai, nes greitai atvažiavo policija.

Kaltinamosios kaltę dėl jai inkriminuoto nusikaltimo be nukentėjusiojo S. N., liudytojų parodymų pagrindžia ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisme ištirti įrodymai:

Kauno apskrities VPK Kaišiadorių raj. PK KPS tyrėjo Modesto Janulio 2011 m. liepos 7 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2011-07-07, 20.43 val. į VšĮ Kaišiadorių ligoninės priėmimo skyrių su galvos sužalojimais pristatytas S. N., gyv. (duomenys neskelbtini), kuris išvežtas į Kauno MUK, kur jam nustatyta sunki galvos smegenų trauma ir jis operuojamas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. (t. 1, b.l. 1);įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad 2011 m. liepos 7 d. apžiūrėta įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini); koridoriuje prie vonios durų rastas kilimėlis su dėmėmis, panašiomis į kraujo, dalis kilimėlio paimta; kambaryje ant sofos–lovos rastas megztinis su dėmėmis, panašiomis į kraujo, kuris paimtas; ant sofos-lovos rastos dėmės, panašios į kraujo, paimtas dėmės pavyzdys (t. 1, b.l. 14-18); specialisto išvadoje Nr. G 2247/11(02) užfiksuota, kad nukentėjusiajam S. N. konstatuota: sunki galvos smegenų trauma: karių momenkaulio ir smilkinkaulio skeveldriniai bei kairės vidurinės kaukolės duobės lūžiai, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairiame pusrutulyje, kraujo išsiliejimas dešinėje kaktinėje skiltyje, kraujo išsiliejimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalų dešinėje kaktinėje skiltyje, muštinės viršugalvio ir kaktos žaizdos. Sužalojamai padaryti kietais bukais, riboto paviršiaus daiktais dviejų ar trijų trauminių poveikių pasėkoje. Dėl sunkios galvos smegenų traumos su kairių momenkaulio ir smilkinkaulio skeveldrinių bei kairės vidurinės kaukolės pamato duobės lūžių, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio pusrutulio, kraujo išsiliejimo dešinėje kaktinėje skiltyje, kas komplikavosi smegenų suspaudimu ir pabrinkimu, dėl ko S. N. buvo operuotas, nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Muštinė žaizda kairiame dilbyje padaryta kietu buku daiktu, vieno trauminio poveikio pasėkoje, galimai artimu sunkios galvos smegenų traumos padarymui laiku. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b.l. 40-41);greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje (2011-07-07, Nr. 2676) užfiksuota, kad į butą, adresu (duomenys neskelbtini), 2011-07-07 19.40 val. buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba S. N.. Kortelėje pažymėta, kad „draugo žodžiais tariant, sumušė draugė (t. 1, b.l. 46); liudytojo parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kaip liudytojas V. S. parodė vietą buto, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, esančiame buto kairėje, kur 2011-07-07 R. S. sužalojo ant sofos-lovos sėdėjusį S. N., smūgiuodama nukentėjusiajam atsineštu metaliniu gulsčiuku vieną ar du kartus per galvą (t. 1, b.l. 74-77); akistatos protokole užfiksuota, kaip suvedus akistaton liudytoją L. B. ir įtariamąją R. S., L. B. patvirtino, kad medikams išvežus S. N., 10 Lt pas liudytoją atėjusi pasiskolinti R. S. pasakiusi, kad tai ji (R. S.) mušė S. N. per galvą gulsčiuku, kuris trūko ar tai lūžo (t. 1, b.l. 134-136); Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono PK ataskaitoje užfiksuota, kad 2011-07-07 apie 21.20 val. į Kaišiadorių rajono PK iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), buvo pristatyti šie asmenys: V. S., V. V., V. Š., R. S., S. B. (t. 1, b.l. 139-146);Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte (2011-11-29, Nr. 83TPK-321) užfiksuota, kad nusikalstamos veikos padarymo metu R. S. buvo konstatuojamas psichikos ir elgesio sutrikimas, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas; emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas. Nusikaltimo metu R. S. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, gali ir šiuo metu. Šiuo metu jai konstatuojamas psichikos ir elgesio sutrikimas, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas; emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas. Nusikaltimo padarymo metu R. S. nebuvo tokioje emocinėje būsenoje, dėl kurio būtų sutrikęs veiksmų valdymas bei suvokimas. R. S. dėl savo psichinės būklės šiuo metu nėra pavojinga visuomenei, ji gali atlikti bausmę, taikyti R. S. priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones nereikalinga (t. 1, b.l. 14-15).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamosios R. S. kaltė tyčia sunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo S. N. sveikatą yra įrodyta.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2011-07-07 apie 19 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, priklausančiame V. S., konflikto metu buvo sunkiai sutrikdyta S. N. sveikata. Sveikatos sutrikdymą patvirtina byloje esanti specialisto išvada, kuria abejoti teismas neturi jokio pagrindo. Sveikata S. N. buvo sutrikdyta konflikto su R. S. metu. Tai, kad tarp kaltinamosios ir nukentėjusiojo tą vakarą įvyko konfliktas, patvirtino liudytoju tiek pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 1, b.l. 71-72), tiek ir teisiamojo posėdžio metu apklaustas V. S., kuris parodė, kad S. N. ir R. S. susibarė dėl bute naudojamų dujų ar vandens R. S. kambaryje, vėliau S. N. atėjus į V. S. kambarį, po kiek laiko atėjo R. S. ir smūgiavo jam (S. N.) sėdint ant sofos-lovos per galvą atsineštu gulsčiuku. Nukentėjusysis S. N. tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 24, 25), tiek ir teisiamajame posėdyje nurodė, kad jam grįžus iš ligoninės ir sutikus išgertuvėse tą vakarą pas R. S. dalyvavusį asmenį, kaip vėliau sužinojo – A. B., iš pastarojo sužinojo, kad gulsčiuku per galvą jį (S. N.) mušė R. S.. Buvusi V. S. sugyventinė L. (B.) jam taip pat pasakojusi, kad nukentėjusįjį sumušė S., kuri pati jai (L. B.) apie tai gyrėsi. Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja L. B. parodė, kad tą patį 2011-07-07 vakarą pas ją (L. B.) atėjusi R. S. pasakojo, kaip ji (R. S.) sudaužė S. N. su gulsčiuku, nes šis norėjo jos (R. S.) dabartinį sugyventinį V. V. išmesti pro langą. R. S. minėjusi, kad trūkusį ar lūžusį gulsčiuką ji išmetė pro langą. Liudytojas A. B. apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 88-89) parodė (parodymus patvirtino apklausiamas teisiamojo posėdžio metu), kad R. S. tą vakarą su S. (N.), V. S. nuomininku, kambaryje pas R. S. barėsi. Po to S. pakilo nuo lovos ir nuėjo į V. S. kambarį, kur už kokių penkių minučių nuėjo keikdamasi ir R. S.. Buvo girdėti, kad ji barėsi su S. (S. N.). Iš V. S. kambario ji grįžo nešina mediniu pagaliu. Liudytoja B. P., dirbanti Kaišiadorių greitosios pagalbos stotyje, parodė, kad nuvykus pagal iškvietimą į Girelės gatvėje esantį daugiabutį, į butą įleidęs vyriškis pasakė, kad sužalotą vyriškį sužalojo draugė. Tai patvirtina įrašas greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje (t. 1, b.l. 46). Pati kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu nepripažino sužalojusi nukentėjusiojo. Ji iš esmės ginčija nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybes, teigdama, jog S. N. galėjo sužaloti V. S., arba S. N. buvo sužalotas kitur, t.y. į butą galėjo grįžti sužalotas. Šis kaltinamosios paaiškinimas vertintinas kritiškai, kaip jos gynybos versija ir yra atmestinas, kadangi tokie kaltinamosios parodymai paneigti byloje ištirtų įrodymų visetu. Nukentėjusiojo, liudytojų V. S., L. B., A. B., B. P. parodymai bei byloje esantys kiti ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamoji įvykio metu buvo agresyviai nusiteikusi ir dėl asmeninių nesutarimų sunkiai sužalojo nukentėjusįjį. Kadangi kaltinamosios parodymai, jog nukentėjusįjį galėjo sužaloti V. S. ar jis (S. N.) galėjo grįžti į butą sužalotas, neatitinka teisiamojo posėdžio metu nustatytų objektyvių bylos aplinkybių, todėl, priimdamas nuosprendį, teismas jais nesivadovauja. Byloje, išskyrus kaltinamosios, jos sugyventinio V. V., jos pažįstamo S. B. duotus parodymus (jog jie nežino, kas sužalojo S. N.), kurie vertintini kritiškai, kaip bandymas R. S. padėti išvengti atitinkamos baudžiamosios atsakomybės, nėra jokių kaltinamosios versiją patvirtinančių įrodymų.

Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama R. S. padarytai nusikalstamai veikai įrodyti ir jos kaltei pagrįsti.

Kaltinamoji R. S. smūgiuodama metaliniu gulsčiuku ne mažiau dviejų kartų nukentėjusiajam S. N. į gyvybiškai svarbią vietą – galvą tokia jėga, jog buvo padaryta sunki smegenų trauma su kairių momenkaulio ir smilkinkaulio skeveldrinių bei kairės vidurinės kaukolės pamato duobės lūžiu, suvokė, kad ši jos veika sukelia pavojų nukentėjusiojo gyvybei, numatė galimybę, kad dėl šios jos pavojingos veikos gali atsirasti įvairūs padariniai, t. y. tiek sveikatos sutrikdymas, tiek nukentėjusiojo mirtis, ir bet kurio iš šių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, todėl jos veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. kaip tyčinis sunkus sveikatos sutrikdymas, nes, esant tiesioginei neapibrėžtai tyčiai, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius. Kaltinamosios padarytų sužalojimų lokalizacija rodo, kad ji siekė sutrikdyti asmens sveikatą. Tais atvejais, kai kaltininkas veikia suvokdamas, kad žmogui neišvengiamai bus sutrikdyta sveikata ar atimta gyvybė, tai toks asmuo veikia tiesiogine tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-428/2008). Kaltės forma turi esminę reikšmę sveikatos sutrikdymo nusikaltimo kvalifikavimui, todėl turi būti nustatyta kiekvienoje byloje. Teismų praktikoje apie kaltininko kaltės formą ir jos turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas ne tik į kaltininko parodymus, bet ir įvertindamas padaryto nusikaltimo objektyvias aplinkybes: nusikaltimo padarymo būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, lokalizaciją, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, taip pat kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, veikos padarymo priežastis, kaltininko elgesį prieš nusikaltimą, jo padarymo metu ir po jo. Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad kaltinamosios tyčia buvo tiesioginė, tačiau neapibrėžta, nes, norėdama padaryti sužalojimus nukentėjusiajam, ji savo sąmonėje tiksliai nedetalizavo sveikatos sutrikdymo mąsto.

Skirdamas R. S. bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamosios asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei į kitas aplinkybes.

Išnagrinėjus bylą, kaltinamosios R. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos BK 59 str.), atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką ji padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 9 p.). R. S. Lietuvos Respublikoje teista tris kartus (t. 1, b. l. 172-173, 177-178, 179, 180-182), teistumui neišnykus, veikdama tiesiogine tyčia, padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. (tai sunkus nusikaltimas, Lietuvos Respublikos BK 11 str. 5 d.; už jo padarymą įstatymas numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą iki dešimties metų), kas atitinka nusikaltimų recidyvą (Lietuvos Respublikos BK 27 str.), 11 kartų bausta administracine tvarka (t. 2, b.l. 21-25, 68-78), ji yra įrašyta į psichiatrinio ir priklausomybės ligų kabineto įskaitą (t. 1, b.l. 189), registruota darbo biržoje (t. 2, b.l. 28). Esant šioms aplinkybėms, R. S. baustina laisvės atėmimo bausme, mažesne nei sankcijoje už jos įvykdytą nusikaltimą numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Tokios bausmės paskyrimas neprieštarauja teisingumo principui (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d.).

Kadangi R. S. padarė sunkų nusikaltimą, nėra galimybės atidėti jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d. ir 2 d., 65 str. 2 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009-02-06 nuosprendžiu paskirta ir nesumokėta 6 MGL (780 Lt) dydžio bauda visiškai jas sudedant.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. S. skirtina kardomoji priemonė – suėmimas.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str.)

Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas – Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė 7331,80 Lt civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 51-52). Civilinis ieškinys yra pagrįstas bylos medžiaga (t. 1, b. l. 55), todėl tenkintinas visiškai. Žala nukentėjusiojo sveikatai buvo padaryta R. S. kaltais veiksmais, todėl iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokėta suma – 7331,80 Lt - priteistina iš kaltinamosios R. S..

Nukentėjusysis S. N. dėl jam padarytos neturtinės žalos pateikė 20000,00 Lt ieškinį, 2011-12-22 buvo pripažintas civiliniu ieškovu šiai sumai (t. 1, b. l. 32, 34). Jis nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų jis prarado sveikatą, dalį darbingumo, patyrė išgyvenimus, stresą, suprastėjo jo gyvenimo kokybė, todėl neturtinę žalą įvertina 20000,00 Lt.

Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį, asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą.

Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir jo dydį grindė tuo, kad įvykio metu jam buvo padarytas sunkus kūno sužalojimas, jis patyrė dvasinį sukrėtimą, didelį šoką dėl padarytų kūno sužalojimų. Nurodė, kad kilusios pasekmės jaučiamos iki šiol.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, daro išvadą, kad pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes, atsižvelgus į kaltinamosios turtinę padėtį (nedirbanti, registruota darbo biržoje, bet turinti savo vardu registruoto nekilnojamojo turto (t. 2, b.l 29-45)), padarytos žalos dydį, žalos padarymo aplinkybes (tame tarpe – kad sąmoningai įvykdytas tyčinis nusikaltimas prieš asmenį), į tai, kad nukentėjusiajam dėl realios grėsmės gyvybei buvo taikytas skubus ir ilgalaikis stacionarus gydymas, ko pasekoje sutriko įprastas gyvenimo ritmas, į tai, kad sužalojimo, kuris realiai sukėlė grėsmę gyvybei, o tuo pačiu nerimą, baimę dėl sveikatos būklės, pasekmes S. N. jaučia iki šiol (jam nustatytas 40 proc. darbingumo lygis (1 t., b.l. 33)), į pragyvenimo lygį valstybėje 2012 metais, protinga nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtus dvasinius ir emocinius išgyvenimus, skriaudą, patirtą fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus bus pasiekta bendrą neturtinės žalos dydį sumažinus iki 10 000 Lt.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kilimėlio dalis, megztinis, šluostė, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 4 p.). S. N. pateiktas SIM kortelės rėmelis paliktinas prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendė:

R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., ir paskirti jai bausmę – 3 (tris) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d. ir 2 d., 65 str. 2 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 6 d. nuosprendžiu paskirtą ir nesumokėtą 6 MGL (780 Lt) dydžio baudą, ir galutinę subendrintą bausmę R. S. paskirti 3 (tris) metus laisvės atėmimo ir 6 MGL, t.y. 780 litų, dydžio baudą.

Laisvės atėmimo bausmę R. S. paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią R. S. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. 2012 m. gegužės 3 d.

Pakeisti R. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - į suėmimą, suimant ją teismo salėje.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kilimėlio dalį, megztinį, šluostę nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti ieškovui Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš R. S. 7331,80 Lt (septynis tūkstančius tris šimtus trisdešimt vieną litą 80 ct) už nukentėjusiajam S. N. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Nukentėjusiojo S. N. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti S. N. iš R. S. 10 000 Lt (dešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje S. N. civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, SIM kortelės rėmelį palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajai R. S. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Edita Dambrauskienė