Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-05-22 · Civilinė byla Nr. 2A-588-577/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-22
Bylos Nr.
2A-588-577/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-36400-2016-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Burdulienė, Jadvyga Mardosevič, Neringa Švedienė
Atsakovas
E. R.
Ieškovas
BUAB „VBS Construction“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-588-577/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36400-2016-1Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4.1; 3.2.4.4; 3.2.4.11 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rūtos Burdulienės, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų E. R., E. R., E. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „VBS Construction“ ieškinį atsakovams E. R., E. R., E. R. dėl nuostolių atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė BUAB „VBS Construction“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų 15 929,10 Eur žalos atlyginimą, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2012-01-10 nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „VBS Construction“, bankroto administratoriumi paskyrė R. N.. Administratorius, patikrinęs bendrovės jam perduotus finansinius dokumentus, nustatė, jog atsakovai, būdami įmonės akcininkais, neįgyvendino įstatyme nustatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, dėl ko įmonei padaryta žala (LR ĮBĮ 8 str. 1 d.); įmonė neturi jokio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Padarytos žalos dydis lygus patvirtintos, bet neapmokėtos bankroto administravimo išlaidų sąmatos dydžiui. Atsakovai E. R., E. R., E. R. atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Anot atsakovų, ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, todėl ieškovės reikalavimai turi būti atmesti. Taip pat nurodė, kad atsakovas E. R. nuo 2008-03-13 iki 2010-12-30 buvo įmonės direktoriumi. Vėliau, padidėjus įmonės darbų apimtims, neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime buvo paskirtas naujasis įmonės vadovas O. L.. Pažymėjo, kad kreditoriui, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, skola atsirado jau po naujo vadovo išrinkimo praėjus 72 ir 62 dienoms. Atsakovo tvirtinimu, apie įmonės finansinę padėtį 2011 m. jie nežinojo, nes jiems nebuvo pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai, o kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo 2010 m. nebuvo pagrindo. Atsakovai visu veiklos periodu buvo įmonės akcininkais ir atliko tik šiam dalyviui būdingas funkcijas. Mano, kad jų atžvilgiu neturi būti taikoma civilinė atsakomybė. Prašo ieškovės ieškinį atmesti.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino; priteisė bankrutuojančios įmonės naudai solidariai iš atsakovų E. R., E. R., E. R. 15 929,10 Eur nuostolių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 15 929,10 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-10-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisė iš atsakovų valstybės naudai lygiomis dalimis 478 Eur bylinėjimosi ir 16,18 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Pirmos instancijos teismas pripažino nepagrįstu atsakovų prašymą dėl ieškinio senaties taikymo; nustatęs, jog teisė į žalos atlyginimą bankroto administratoriui kilo 2014-07-09 vykusiame kreditorių susirinkime patvirtinus administravimo išlaidų sąmatą, padarė išvadą, kad ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo.Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, byloje surinktą medžiagą, konstatavo, kad yra aplinkybės, susidarančios pagrindą priteisti bankroto administratoriaus prašomą žalos atlyginimą - 15 929,10 eurų sumai; sprendė, kad atsakovai, vykdydami šeimos verslą, turėjo galimybę domėtis įmonės veikla, o kito vadovo (neturinčio tam tinkamos patirties paprasto pagalbinio darbuotojo) paskyrimas tik įrodo akcininkų neatsakingumą. Atsakovai savo veiksmais (neveikimu), t.y. netinkamai valdydami įmonę (būdami jos akcininkais ir turėdami realią galimybę veikti įmonės sudaromus sandorius ir jų vykdymą) pažeidė pareigą elgtis sąžiningai, veikti įmonės interesais, nesupainioti asmeninių ir įmonės interesų, dėl ko įmonei ir jos bankroto administratoriui padaryta žala. Atsakovams kaip įmonės akcininkams buvo žinoma bendrovės finansinė padėtis, jie nesirūpindami savalaikiu bankroto bylos iškėlimu akivaizdžiai pažeidė bendrovės kreditorių interesus, todėl teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas priteisti bankroto administratoriaus prašomą žalos atlyginimą solidariai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovai E. R., E. R., E. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

6.1. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovų prašymą dėl ieškinio senaties termino taikymo; nesutinka su teismo motyvais dėl ieškinio senaties termino pradžios datos nustatymo. Anot atsakovų, ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas ne nuo 2014-07-09 įvykusio kreditorių susirinkimo, kuomet buvo nuspręsta dėl administravimo sąmatos patvirtinimo, o nuo Vilniaus apygardos teismo 2012-01-10 nutarties, kuria buvo iškelta bankroto byla, įsiteisėjimo dienos;

6.2. teismas tik abstrakčiai, be jokios detalesnės analizės ir konkrečių motyvų nusprendė, kad atsakovai, vykdydami šeimos verslą, turėjo galimybę domėtis įmonės veikla, o kito vadovo (neturinčio tam tinkamos patirties paprasto pagalbinio darbuotojo) paskyrimas tik įrodo akcininkų neatsakingumą. Teismas niekaip nepagrindė ir nenurodė, kodėl atmetė atsakovo argumentus, paremtus faktinėmis bylos aplinkybėmis išdėstytomis atsiliepime į ieškinį ir papildomai paaiškintomis teismo posėdžio metu atsakovų bendrininko E. R.;

6.3. Teismo sprendimas yra nepagrįstas, nes jame visiškai neatsižvelgta į bylos faktines aplinkybes, pagrindžiančias atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų nebuvimą. Remdamiesi kasacinio teismo praktika, akcentavo, jog tam, kad būtų konstatuotas atsakovų veiksmų neteisėtumas, pirmiausia turi būti nustatytas jų neįvykdytos pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas, t. y. kai atsirado pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017-01-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017). Nurodė, jog nagrinėjamu atveju teismas nevertino, kokie yra kiekvieno iš atsakovų galėjimo ir turėjimo sužinoti apie įmonės nemokumą momentų skirtumai ir kokios apimties atsakomybė priklausomai nuo sužinojimo momento taikytina kiekvienam iš atsakovų. Teismas absoliučiai neįvertino byloje nurodytų aplinkybių apie tai, kad atsakovai, nors ir būdami susiję giminystės ryšiais tarpusavyje, nevykdė šeimos (kaip konstatavo teismas) verslo, o buvo įmonės steigėjai ir po 2010-12-30 neturėjo jokių galimybių sužinoti apie įmonės nemokumo momentą, nes įmonė veikė dalyviams (akcininkams) nedalyvaujant jos kasdienėje veikloje, nes visas įmonės veiklos funkcijas atliko samdomi darbuotojai (vadovas, apskaitinkas/buhalteris, vadybininkas).

6.4. teismas neatsižvelgė į faktines aplinkybes, kad atsakovai (akcininkai) apie įmonės finansinę padėtį galėjo sužinoti tik iš 2011 m. sudarytos finansinės atskaitomybės. Kadangi pareiškimas Vilniaus apygardos teismui dėl bankroto įmonei iškėlimo buvo įteiktas 2011-11-07, kuomet dar nebuvo sudaryta 2011 m. įmonės finansinė atskaitomybė, akcininkams (dalyviams) nebuvo galimybės sužinoti apie pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo remiantis finansinės atskaitomybės dokumentais. Pažymėjo, jog akcininkų (dalyvių) nuo 2010-12-31 iki 2011-11-07 (t.y. nuo naujojo vadovo paskyrimo iki pareiškimo dėl bankroto įmonei iškėlimo dienos) įmonės vadovas O. L. niekaip neinformavo apie jokius esminius įvykius, turinčius reikšmės juridinio asmens veiklai, blogėjančią finansinę padėtį;

6.5. byloje prašoma priteisti žalą, susidariusią ne dėl pradelstų mokėjimų kreditoriams, kilusių iš sandorių, bet bankroto administratoriaus išlaidas. Akcininkams gali būti priskirtina tik ta žala, kuri susijusi teisiniu priežastiniu ryšiu su jų neteisėtais veiksmais. Kadangi iš byloje esančių, bet teismo nevertintų faktinių bylos aplinkybių akivaizdu, kad akcininkai nebuvo informuoti apie įmonės nemokumą ir patys neturėjo jokio pagrindo įtarti apie blogėjančią įmonės finansinę padėtį laikotarpiu tarp balanso pateikimo ir bankroto bylos iškėlimo, akcininkų veiksmai/neveikimas šiuo atveju nėra neteisėti ir nėra susiję priežastiniu ryšiu su bankroto administratoriaus neatlygintomis išlaidomis bankroto byloje, kurios šioje byloje įvardinti kaip žala.

6.6. Nesant atsakovų neteisėtų veiksmų, kaltės bei priežastinio ryšio tarp akcininkų veiksmų bei bankroto administratoriaus negautų administravimo išlaidų apmokėjimo, teismas negalėjo tenkinti ieškinio ir priteisti ieškovo prašytos sumos, įvardintos kaip žala.

Atsiliepimas

6.7. Teismas, priteisdamas ieškovui visą prašytą sumą, niekaip neatsižvelgė ir nemotyvavo sprendime priteisiamos žalos dydžio, jos pagrįstumo, neatsižvelgė į atsakovų atsiliepime nurodytas aplinkybes, kad atsakovai nesutinka su ieškovo prašoma priteisti suma, nes bankroto administratorius dėl atlyginimo ir administravimo išlaidų, kurios, atsakovų nuomone, yra nepagrįstai didelės, susitarė su kreditorių susirinkimu, kas nereiškia faktiškai patirtų nuostolių. Atsakovams neatrodo, kad bankroto administratoriaus atlyginimas ir kt. administracinės išlaidos atitinka protingumo ir ekonomiškumo kriterijus, nes įmonė neturėjo turto, kurį reikėtų saugoti, parduoti aukciono būdu ar pan., ir turėjo tik 4 kreditorius, iš kurių dvi valstybės biudžetinės įmonės. Bankroto procedūros buvo vilkinamos ir užtruko 3 m. ir 2 mėn. (t.y. nuo nutarties apie bankroto bylos iškėlimą iki teisinio statuso „bankrutavęs“ įregistravimo įmonei dienos).

Ieškovė BUAB „VBS Construction“ atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-04-28 sprendimą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

Atsiliepimas

7.1. Teismas pagrįstai netenkino atsakovų prašymo dėl ieškinio senaties termino taikymo. Teigia, jog tik iškėlus įmonei bankroto bylą bankroto administratorius nežino, kokioje apimtyje bus patvirtintos administravimo išlaidos ir kokio dydžio atlyginimas bus paskirtas; iškėlus bankroto bylą ir vadovui neįvykdžius pareigos perduoti paskirtam bankroto administratoriui įmonės dokumentų ir turto, nėra galimybės nustatyti tikslią įmonės finansinę būklę. Tik esant patvirtintai administravimo išlaidų sąmatai ir aiškiam faktui, jog bankroto procese administravimo išlaidų sąmata nebus padengta net dalinai, bankroto administratorius įgyja teisę į žalos atlyginimą. Todėl, anot ieškovės, teismas pagrįstai ieškinio senaties termino pradžią skaičiavo nuo 2014-07-09, kuomet kreditorių susirinkimo metu buvo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata;

7.2. Kad įmonė buvo nemoki jau 2010 m., konstatuota bankroto bylą nagrinėjančio teismo. Šį faktą teismas konstatavo vadovaudamasis įmonės 2010-12-31 VĮ „Registrų centras“ pateiktu balansu, kuris buvo viešai skelbiamas. Apeliantai turėjo visas galimybes domėtis įmonės finansine padėtimi. Be to, teisės aktai nustato, kad įmonės akcininkai turi teisę gauti iš įmonės vadovo visą informaciją apie įmonės vykdomą veiklą. Pasyvus apeliantų elgesys nepateisinamas; įstatyme aiškiai įtvirtinta pareiga įmonei esant nemokiai kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo. Apeliantai atsiradus pareigai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, šios pareigos neįvykdė;

7.3. Pagal ĮBĮ 36 str. 3 d. nuostatas bankroto administravimo išlaidas sudaro administratoriaus atlyginimas ir kitos išlaidos, skirtos apmokėti administratoriaus patiriamas išlaidas, vykdant bankroto procedūras. Administravimo išlaidų suma buvo nustatyta kreditorių susirinkime; kreditorių susirinkimas patvirtino bankroto administratoriaus veiklos ataskaitą, kas patvirtina, jog buvo sutikta su bankroto administratoriaus atliktu darbu, jis buvo įvertintas tinkamu. Pažymėjo, jog kreditoriai jokių pretenzijų administratoriui neturėjo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis civilinio proceso kodekse (toliau CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Bylos ir Lietuvos teismų informacinės įsitemo LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-716-590/2012 iškėlė UAB „VBS Construction“ bankroto bylą (pareiškimas teismui pateiktas 2011 m. spalio 14 d.); 2011-12-16 nutartimi įmonės vadovui (O. L.) už dokumentų teismui nepateikimą buvo paskirta bauda. 2012-02-08 buvo išduotas vykdomasis raštas. Teismo 2013-06-05 nutartimi buvusiam įmonės vadovui, atsižvelgiant į tai, kad jis neatlieka tiek Įmonių bankroto įstatyme, tiek teismo nutartimi nustatytų įpareigojimų, buvo paskirta antra bauda. VĮ „Registrų centras“ duomenimis 2010-09-30 UAB „VBS Construction“ bendrovės akcininkų sąraše nurodyti atsakovai: E. R. (500 akcijų), E. R. (300 akcijų), E. R. (200 akcijų). BUAB „VBS Construction“ kreditorių susirinkimo 2014-07-09 protokolu Nr. 1 buvo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata nuo bankroto bylos iškėlimo iki jos išregistravimo iš juridinių asmenų registro: bankroto administratoriaus atlyginimas – 30 000 Lt ir kitos išlaidos (finansininko, teisinės, kuro, pašto, kanceliarinės, archyvavimo, paieška registruose ir kt.) - 25 000 Lt (be PVM). Ieškovė BUAB „VBS Construction“, motyvuodama tuo, kad įmonė neturi turto, iš kurio galėtų būti padengtos administravimo išlaidos, kreipėsi į teismą, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų E. R., E. R., E. R., kaip įmonės akcininkų, pažeidusių ĮBĮ 8 str. 4 d. nustatytą pareigą esant įmonei nemokiai, kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, 15 926,10 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentus procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino. Atsakovai pateikė apeliacinį skundą, kurį iš esmės grindžia tuo, kad: 1) teismas nepagrįstai atmetė atsakovų prašymą taikyti ieškinio senatį; 2) teismas neįvertino, kokie yra kiekvieno iš atsakovų galėjimo ir turėjimo žinoti apie įmonės nemokumą momentą skirtumai ir kokios apimties atsakomybė priklausomai nuo sužinojimo momento taikytina kiekvienam iš atsakovų; teismas neįvertino, kad nuo 2010-12-30 atsakovai neturėjo galimybės sužinoti apie įmonės nemokumo momentą; 3) teismas neanalizavo prašomos priteisti sumos pagrįstumo; administravimo išlaidos pernelyg dideles, jokių juos pateisinančių duomenų byloje nėra. Ieškovas atsiliepime prašo pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Dėl atsakovų kaip akcininkų civilinės atsakomybės

Nagrinėjamoje byloje ieškinio reikalavimus ieškovė grindė Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu teisiniu pagrindu, t. y. įrodinėjo, kad atsakovai pažeidė pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis), dėl ko įmonei padaryta žala (nebuvo padengtos bankroto procese patirtos bankroto administravimo išlaidos), kurias prašė priteisti iš atsakovų solidariai. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį, įmonės nemokumas apibūdinamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi, įstatymas kalba apie aplinkybių visumą: 1) įsipareigojimų nevykdymą, pasireiškiantį skolų nemokėjimu arba iš anksto apmokėtų darbų neatlikimu; 2) pradelstų įmonės įsipareigojimų santykį su įmonės turtu. Jeigu įmonė neatsiskaito su kreditoriais arba neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jos ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, nagrinėjamo ginčo kontekste turi būti nustatoma: visų pirma, kada įmonė tapo nemoki; vertinama, ar pagal konkrečias bylos aplinkybes įmonės savininkas (savininkai) neteisėtai uždelsė inicijuoti bankroto bylą; ir ar šis uždelsimas sukėlė ieškovės nurodomą žalą, t. y. būtina nustatyti visas sąlygas civilinei atsakomybei taikyti: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų, o akcininko kaltė, nustačius pirmiau paminėtas sąlygas, preziumuojama (CK 6.246 str.- 6.249 str.). Be to, esant atsakovų reikalavimui taikyti ieškinio senaties terminą, nustatytina, kada gi bankroto proceso metu tapo aišku, kad įmonė neturi turto (ar jo nepakanka) administravimo išlaidoms padengti.

12. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmos instancijos teismas apsiribojo kasacinio teismo praktikos citavimu, tačiau nei vienos iš aukščiau paminėtų bylai reikšmingų aplinkybių iš viso nenustatinėjo.

13. Teismų praktikoje nurodyta, kad administratorius, įvykdęs įmonės bankroto procedūras, turi teisę gauti už tai atlyginimą ir išlaidų, turėtų atliekant įmonės bankroto administravimą, kompensavimą. Kitaip tariant, administratorius turi galiojančią reikalavimo teisę į įmonę gauti teismo patvirtintą administravimo išlaidų sumą, o bankrutuojanti įmonė turi galiojantį ir teisėtą įsipareigojimą administratoriui šią sumą sumokėti; be to, administratoriui padaryta žala (neapmokėtos administravimo išlaidos) yra laikoma išvestine iš įmonei padarytos žalos (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-750/2013).

14. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje keliamas įmonės akcininkų atsakomybės dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku klausimas. Sprendžiant tokio pobūdžio klausimą, esminė byloje nustatytina ir atskaitos tašku tiek neteisėtiems veiksmams (neveikimui) konstatuoti, tiek žalos faktui nustatyti yra aplinkybė – momentas, kada įmonė tapo nemokia ĮBĮ prasme ir atitinkamai atsirado (ar atsirado iš viso) įmonės akcininkų pareiga inicijuoti bankroto bylos iškėlimą bei įmonės veikloje teikti prioritetą jau nebe pačios įmonės ar jos akcininkų, bet kreditorių (tiek tuo momentu jau egzistuojančių, tiek ir būsimų, potencialių) interesams. Teismų praktikoje ne kartą buvo pažymėta, jog įmonės nemokumas tai fakto klausimas ir yra nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Nors ieškovė grindė savo reikalavimus 2010 m. įmonės balansu, į bylą šių duomenų nepateikė; teismas šių duomenų nereikalavo, nevertino, neanalizavo. Įmonės nemokumo momento ĮBĮ nuostatų prasme iš viso nenustatinėjo.

VĮ „Registrų centras“ duomenimis, 2010-09-30 UAB „VBS Construction“ bendrovės akcininkų sąraše nurodytas atsakovų turimų akcijų kiekis: E. R. priklauso 500 akcijų, E. R. - 300 akcijų, E. R. - 200 akcijų. Pažymėtina, jog vien tai, kad atsakovai yra įmonės akcininkai, savaime nelemia jų civilinės atsakomybės už savalaikį bankroto bylos neinicijavimą; teismas nevertino jų kiekvieno, kaip akcininko, vaidmens ABĮ nuostatų ir nagrinėjamo ginčo kontekste (pvz. turimų akcijų skaičius, pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimas, žinojimas ir privalėjimas žinoti apie įmonės finansinę padėtį, ir t.t.). Teismas, privalėjęs nustatyti įmonės nemokumo momentą, turėjo analizuoti, ar atsakovai, kaip juridinio asmens dalyviai, laikotarpiu po nustatyto įmonės nemokumo momento buvo atlikę kokias nors vadovo funkcijas; pirmosios instancijos teismas neindividualizavo kiekvieno iš jų civilinės atsakomybės sąlygų. Teismas nenurodė, kokiu konkrečiu ar bent apytikriu momentu iki bankroto bylos iškėlimo akcininkams atsirado neabejotina pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo ir, kokie įrodymai patvirtina, jog įmonės akcininkai apie tai neabejotinai turėjo žinoti / žinojo; kaip juridinio asmens dalyviai privalėjo žinoti tikrąją įmonės finansinę situaciją (nemokumą pagal ĮBĮ nuostatas), kuomet kilo pareiga inicijuoti bankroto procedūras.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad įrodinėjant prašomos priteisti žalos (nuostolių) dydį, t. y. patirtas administravimo išlaidas, dėl akcininkų neteisėtų veiksmų (įmonei esant nemokiai nepateikus pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo), nei kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, nei teismo nutartimi nustatyta administravimo išlaidų sąmata (tame tarpe ir taikant supaprastintą bankroto procesą) nėra prejudicinis faktas žalos (nuostolių) dydžiui nustatyti, nes administravimo išlaidų patvirtinta sąmata reiškia tik lėšų sumos nustatymą, kuria gali disponuoti administratorius, vykdydamas bankroto procedūras, tačiau turi būti vertinamos faktiškai patirtos išlaidos. Akcentuotina, jog tuo atveju, kai įmonėje yra pakankamai turto administravimo išlaidoms padengti, jas apmokėjus pirmumo tvarka, ta suma sumažėja kreditorių galimybė gauti reikalavimų patenkinimą. Todėl bankroto administratorius, atstovaudamas bankrutuojančios įmonės bei jų kreditorių interesams, turi teisę reikšti ieškinį vadovaudamasis ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalimi ir prašyti atlyginti žalą iš įmonės vadovo ar kito asmens (akcininko), kuri buvo padaryta dėl nesavalaikio pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo. Kai įmonėje nėra (ar yra nepakankamai) turto administravimo išlaidoms padengti, bankroto administratorius gali reikšti ieškinį ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies pagrindu dėl turto masės sumažinimo neteisėtais vadovo (akcininko) veiksmais.

18. Tai reiškia, kad nurodyta žala buvo patirta būtent dėl akcininko neteisėtų veiksmų, t. y. laiku nesikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo, vėliau, iškėlus įmonei bankroto bylą, įmonėje neliko (ar liko nepakankamai) turto administravimo išlaidoms ir (ar) atlyginimui apmokėti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog turi būti nustatytina neišsaugoto (sumažėjusio) turto vertė, kurį realizavus galėjo būti gaunamos administravimo išlaidos, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014).

Visos patirtos administravimo išlaidos negali būti absoliutus kriterijus žalos dydžiui nustatyti, nes net ir savalaikiai pateikus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, administravimo išlaidos yra patiriamos, o kaip minėta, civilinės atsakomybės taikymui būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, tarp jų ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo.

20. Byloje nepateikta jokių duomenų apie įmonės turtą. Ieškinyje ieškovė deklaratyviai nurodo, jog įmonė neturi jokio turto, kurį realizavus būtų gautos lėšos ir bent dalinai būtų dengiama bankroto administravimo išlaidų sąmata. Teisėjų kolegijai išklausius teismo posėdžio garso įrašą nustatyta, jog ieškovės atstovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad įmonės vadovas perdavė bankroto administratoriui įmonės finansinius dokumentus, bankroto administratorius kreipėsi į tyrimo instituciją, tačiau apie pradėtą tyrimą, jo rezultatus, ar buvo perduotas koks nors turtas apskritai (ar buvo debitoriniai įsiskolinimai ir t.t.), aiškintasi nebuvo; byloje tokių duomenų irgi nėra. Tuo tarpu, kaip minėta, turi būti nustatyta teisiškai reikšminga aplinkybė - neišsaugoto (sumažėjusio) turto vertė, kurį realizavus galėjo būti gaunamos administravimo išlaidos. Šiuo atveju tokių įrodymų ieškovė į bylą apskirtai neteikė.

Apibendrinus išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nevertinęs ir neanalizavęs privalomai tokio pobūdžio bylose svarstytinų ir nustatinėtinų reikšmingų ginčui spręsti aplinkybių, neatskleidė bylos esmės (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Nors apeliacijos dalykas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, o CPK normos riboja apeliacinės instancijos teismo teisę grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, pažymėtina, kad apeliacija nėra ir neturėtų virsti bylos nagrinėjimu iš naujo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamo ginčo esmę, spręstinų klausimų pobūdį, tirtinų šioje byloje aplinkybių apimtį, jų pagrindu nustatytinas teisiškai reikšmingas aplinkybes, dėl kurių byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi, konstatuoja, jog bylos negalima tinkamai ir iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 326 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. sprendimą, bylą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjos Rūta BurdulienėNeringa ŠvedienėJadvyga Mardosevič