Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. B., gimęs (duomenys neskelbtini), Ukrainoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, našlys, nedirbantis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį.

V. M., gimęs (duomenys neskelbtini), Rusijoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) darbininku, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK pagal BK 258 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis V. B. neturėdamas leidimo neteisėtai laikė šaunamąjį ginklą ir šaudmenis:

nuo 2020 m. balandžio 23 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, V. B., name, priklausančiame N. Z., esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., pažeisdamas 2019 m. birželio 4 d. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. XIII-2164, 3, 4, 8, 12 straipsnius, neturėdamas leidimo, neteisėtai įgijo ir laikė: 16-o kalibro lygiavamzdį medžioklinį šautuvą „IŽ K“ modelio, numeris I28745, skirtą šaudyti 16-o kalibro medžiokliniais šoviniais, kuris priskiriamas prie B kategorijos šaunamųjų ginklų, bei savadarbiu būdu pagamintą, medžioklinio šautuvo „IŽ K“ modelio numeris I28745 į vamzdį įdedamą įdėklą (mažesnio kalibro vamzdį), siekiant pritaikyti šį šautuvą šaudyti pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro (7,62x39) šoviniais; 1 pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro („7,62x54“, „7,62 Mosin“) karinį šovinį, skirtą A, B kategorijų šaunamiesiems ginklams, tinkamas šaudymui; 26 pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro (7,62x39) šovinius, tinkančius medžioklinio šautuvo „IŽ K“ modelio, numeris I28745 į vamzdį įdedamam savadarbiam įdėklui. Šoviniai skirti A, B kategorijų šaunamiesiems ginklams, tinkami šaudymui; 1 pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro (.22 Long Rifle) ilgojo žiedinio įskėlimo šovinį, skirtą A, B kategorijų šaunamiesiems ginklams, tinkamas šaudymui; 6 pramoninės gamybos 16-o kalibro medžioklinius šovinius, skirtus 16-o kalibro lygiavamzdžiams medžiokliniams šautuvams, skirtus B kategorijos šaunamiesiems ginklams, tinkami šaudyti, iki kol 2020 m. balandžio 23 d., 19.00 val. šaunamąjį ginklą ir šaudmenis paėmė Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono policijos komisariato pareigūnai.

Kaltinamasis V. M. neturėdamas leidimo neteisėtai įgijo ir laikė nešaunamąjį ginklą ir šaudmenis:

2016-2017 metais, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš nenustatyto asmens, V. M., Klaipėdos mieste, pažeisdamas 2019 m. birželio 4 d. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. XIII-2164 5 straipsnį, 8 straipsnį, neturėdamas leidimo įsigijo ir laikė, C kategorijos nešaunamąjį ginklą ir šaudmenis, tai yra pramoninės gamybos 5,5 mm (.22) kalibro pneumatinį šautuvą „HATSAN“, „AT44-10“ modelio, numeris 04151132, kuris skirtas šaudyti 5,5 mm (.22) kalibro kulkomis bei 4 vnt. pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro (.22LR) žiedinio įskėlimo šovinių kulkas, kurių galvutės savadarbiu būdu sutrumpintos, kurių kinetinė energija – 25,4 J, skirtų šaudyti iš pneumatinio šautuvo, kuriuos laikė name, priklausančiame N. Z., esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., iki kol 2020 m. balandžio 23 d., 19:00 val., nešaunamąjį ginklą ir šaudmenis paėmė Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono policijos komisariato pareigūnai.

Kaltinamasis V. B. pagal pareikštą kaltinimą kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad ėjo parnešti sulčių, pamatė du vyrus, kurie turėjo kibirą su mėsa ir kuprinę, jie lupo stirną. Jie išėjo, o jis pasiėmė kibirus su mėsa ir šautuvą. Vakare atvažiavo policija su aplinkos apsauga. Nurodė, kad ginklas ne jo, parsinešė, galvojo gal parduos, kai ateis ginklo šeimininkas pasiimti. Jis nėra medžiotojas, buvo baustas administracine tvarka už nelegalią medžioklę, nutarimo neskundė. Ginklą parsinešęs pakišo kambaryje po sofa. Niekam nepranešė, ryte norėjo skambinti policijai. Sakė ir inspektoriams, kad šautuvą rado miške - ginklus, šovinius, iš dalies išdarinėtą stirną. Paaiškino, jog kaltas, kad iš karto nepaskambino policijai, kai rado šautuvą.

Kaltinamasis V. M. pagal pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai. Paaiškino, kad neturėjo telefono, ir pas Z. gyveno apie savaitę laiko. Orinis šautuvas buvo sugadintas, ir pas draugą V. buvo įrankiai. Jį sutvarkė, ir gavosi taip, kad apsinuodijo, ir jį išvežė į ligoninę, o orinį šautuvą įdėjo į spintą. Kai atvažiavo policija, klausė, kur brakonieriai, kur mėsa. Jo ginklą rado iš karto, rado ir mėsą, kurios net nebuvo matęs. Mėsą rado šaldiklyje. Parodė kur guli maišas su ginklu. Policija laukė, kol pasirodys V. B., jis parėjo apie 17-19 val. Konfiskavo šautuvus ir surašė protokolus. Prie šautuvo rasti šoviniai, šovinius nusmailino pats. Žinojo, kad tai pneumatinis ginklas, o kad viršija galią, nežinojo. Jis dalyvavo, kai ėmė mėsą iš šaldiklio, tačiau kelių gyvulių ten mėsa buvo, nežino. Šautuvą pirko medžioklės parduotuvėje kartu su šoviniais. Niekas neaiškino, kad leidimas reikalingas ar licencija. Pneumatinį šautuvą įsigijo, nes buvo medžiotojas mėgėjas, o nuo 2000 m. nemedžioja. Jam aiškios visos taisyklės, taikomos medžiotojams.

Teismo posėdžio metu liudytojas P. B. parodė, kad viskas įvyko daugiau nei prieš metus laiko. Paskambino pažįstamas V., kuris pasakė, kad žino, jog K. nelegaliai sumedžiota stirna. Paskambino kolegai medžiotojui K. V., kuris paskambino aplinkos apsaugai. Nuvažiavo į sodus žiūrėti, ten šventė lygtai rusų velykas. Išsikvietė policijos pareigūnus. Atvykus pareigūnams, įėjo į vidų. Viduje buvo du asmenys, V. ir N.. Malkinėje buvo stirnino galva, dar kažkokios dalys, gal kaulai. Aplinkosauga klausė kas čia yra, o jie sakė, kad nieko nežino, nesupranta. Rado pneumatinį ginklą, bet su tuo ginklu neįmanoma nušauti stirnos, nes yra per silpnas. Ieškojo ginklo, gal kokią valandą, kol V. parodė kur ginklas padėtas. Ginklas buvo šalia lovos, po spintele. Ištraukė šautuvą, į šautuvą padarytas kaip savos gamybos įdėklas, kad būtų pritaikyta šaudyti graižtviniais šoviniais. Ginklus paėmė policija. Iš pradžių gynėsi, sakė nieko nežino, nieko nesupranta. Apie tai, kad ten yra sumedžiota stirna sužinojo iš pažįstamo, kuris pasakė, kad V. pardavė stirnos kumpį jo pažįstamam. Tada buvo ne medžioklės sezonas, todėl suprato, kad stirna sumedžiota nelegaliai, be to, abu V. nėra medžiotojai. Pneumatinį ginklą rado lengvai, jis nebuvo paslėptas, o medžioklinis šautuvas buvo paslėptas. Buvo ginklas, dar šovinių dėžutė, apie 50 vnt. Nėra jokio tikslo miške palikti šautuvo, be to ir dėžės šovinių į mišką niekas nesineša, pasiima kiek reikia, pvz. 5 vnt. Toje vietoje nebuvo stirna išdorota. Daržinėje rado pakabintą virvę, kur galima niekam nematant pakabinti stirną ir sėkmingai ją išdoroti. Paaiškino, kad V. B. nematė, su juo nebendravo.

Teismo posėdžio metu liudytojas K. V. parodė, kad yra medžiotojų būrelio „M.“ narys. Tuose plotose medžiodavo, ir ne vieną kartą būnant medžioklėje girdėjo šūvius, galvodavo, jog tai kuris nors būrelio narių, tačiau šūviai būdavo ne jų. Kilo įtarimas, kad tuose plotuose yra brakonieriaujama. Pažįstamas V. J. pasakė, kad buvo siūloma įsigyti stirnienos. Išsikvietė aplinkosaugą ir policiją, ir važiavo žiūrėti, kur tie žmonės gyvena. Buvo rasta stirniena, stirnino galva, ginklai, pagalbinėse patalpose rasta, kur buvo skerdžiama gyvuliena. Žino, kad pneumatinis ginklas buvo rastas spintoje, o kitas pakištas po spintele. Buvo rasti 7,62 kalibro „kalašnikovo“ šoviniai. Mėsa išimta iš šaldiklio, buvo rastos trys stirnos galinės kojos. Mano, kad tai yra ne vienas kartas. Pagalbinėse patalpose grindys buvo kruvinos. Medžiotojai į medžioklę eidami nesineša 50 šovinių, ir miške šautuvo nepalieka.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. Ž. parodė, kad dirba Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijoje. 2020 m. balandžio 23 d. paskambino medžiotojai ir pasakė, jog turi informacijos, kad yra nelegaliai sumedžiota stirna, ir galimi du adresai. Paprašė policijos pagalbos, nes žinojo, kad abu asmenys nėra medžiotojai, tai suprato, kad greičiausiai bus sumedžiota nelegaliu ginklu. Nuvykus savininko paprašė, kad leistų apžiūrėti patalpas, jis geranoriškai sutiko. Buvo paklausta ar turi ginklų, asmenys neigė, kad yra ginklų. Apžiūrėjus šaldytuvą buvo rasta dalis stirnienos, kita dalis rasta malkinėje - ragai, kaulai. Galiniame kambaryje, spintoje, rado pneumatinį ginklą. V. M. prisipažino, kad ginklas spintoje yra jo, nurodė, kad galiniame kambaryje yra dar vienas ginklas, kuris yra V. B.. Kol pildė dokumentus, kieme pamatė V. B., kurį apklausė, ir jis nurodė, kad ginklas yra jo, kad stirnieną sumedžiojo, nurodė šautuvą, kulkas. V. B. paaiškino kai išvakarėse sumedžiojo stirną, ją išdorojo. V. B. sakė, kad 2018 m. ginklą rado karjere, normaliai negalėjo nurodyti aplinkybių.

Teismo posėdžio metu liudytoja A. B. parodė, kad gavo iškvietimą, jog aplinkos apsaugos darbuotojams reikalinga pagalba dėl galimo brakonieriavimo. Atvyko į namus (duomenys neskelbtini), įėjus buvo lyg trys vyrai, kalbantys rusiškai, o ji rusiškai nelabai supranta. Buvo rasta skerdiena ir ginklai. Juodos spalvos, kaip suprato, buvo aukštesnio vyruko, o kitame kambaryje, kaip jis nurodė, su medine rankena, jo draugo ginklas. Įtarė, kad tai buvo koviniai ginklai, todėl pradėjo tyrimą. Automobilyje apsirašinėjo įvykio vietą, apsiklausinėjo. Tuo tarpu grįžo kitas asmuo, kuriam priklausė ginklas, kaip nurodė jo draugas. Aplinkos apsaugos darbuotojas rusiškai klausė, vėliau ir lietuviškai, ar su šiuo ginklu nušovė stirną. Jis atsakė, kad taip, nurodė aplinkybes, vietą. Kai paklausė iš kur šis ginklas, jis atsakė radau. Grįžęs vyriškis smulkiai nurodė aplinkybes, kaip sumedžiojo stirną.

Teismo posėdžio metu liudytojas K. R. paaiškino, kad žino, kad iškviestas dėl to, jog V. B. pavaišino rasta stirniena. V. B. rado, atėjo, ir pasiūlė jam. V. B. ėjo miške, pamatė, kad dviese lupa stirną, paklausė ką jie daro čia, jie ir nuėjo į mišką. Nedalyvavo ten kur tą stirną rado, jam tik pasakojo pats V. B., pas jį niekada nėra matęs ginklo. V. B. šautuvą rado tą pačią dieną, kaip ir stirną.

Iš 2020 m. balandžio 23 d. policijos pareigūnės A. B. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2020 m. balandžio 23 d., dirbant kartu su VS tyrėja E. N., 17.33 val. Klaipėdos AVPK OVS buvo gautas pranešimas apie tai, jog gamtos apsaugos vyriausias specialistas prašo pagalbos. Turi informacijos, kad nelegaliai sumedžiotas laukinis žvėris, kurio mėsa yra gyvenamose patalpose slepiama, šaldytuvuose. Reikia pareigūnų pagalbos patikrinti. Nuvykus minėtu adresu pasitiko Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės vyr. specialistas A. Ž., ir medžiotojas K. V.. Pastarasis parodė kelią iki sodybos (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., kur galimai yra nelegaliai sumedžiota stirna, ir galimai tame name yra šaunamųjų ginklų. Kartu su Aplinkos apsaugos specialistais įėjo į minėtą namą. Bute buvo buto savininkas N. Z. su draugu V. M.. Asmenų paprašius apžiūrėti patalpas jie geranoriškai sutiko. Atidarius šaldytuvą buvo rasta laukinio žvėries skerdiena, kurią Daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu paėmė Aplinkos apsaugos darbuotojai. Paklausus ar turi šaunamųjų ginklų, asmenys neigė, ir tikino, kad tokių neturi. Tačiau netrukus galinio kambario spintoje buvo rastas galimai orinis šaunamasis ginklas. Paklausus kam jis priklauso, V. M. patikino, kad tai jo ginklas, jį pirko Klaipėdoje, bet šiuo metu įsigijimo dokumentų neturi. Aplinkos apsaugos darbuotojams imant paaiškinimą, V. M. pasakė, kad galiniame kambaryje po suolu yra kitas ginklas. Patikrinus buvo rastas medžioklinis šaunamasis ginklas, trijų dalių medine buože Nr. M28745, bei šoviniai. Paklausus, kam priklauso, asmenys patikino, kad ne jiems, o galimai V. B.. Baigus darbą ir išvažinėjant iš kiemo, buvo pastebėtas V. B.. Paklausus kam priklauso ginklas, asmuo prisipažino, kad medžioklinis ginklas Nr. M28745 priklauso jam, ir jis 2020 m. balandžio 22 d. vakare su juo sumedžiojo stirną. Aiškino, kad ginklą su šoviniais 2018 metais rado šalia kelio (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 1).

Iš 2020 m. rugpjūčio 26 d. apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas prie tarnybinio pranešimo dokumento priedų prisegtas vaizdo įrašas, darytas 2020 balandžio 23 d., pavadinimu „FPCO1272.MP4“. Užfiksuota, kaip aplinkos apsaugos specialistas klausia šalia jo stovinčio vyriškio „kuriuo ginklu sumedžiojot, su šituo ginklu ar su šituo ginklu?“. Greta stovintis vyriškis be žodžių pirštu parodo į tarnybiniame automobilyje padėtą trijų dalių šaunamąjį ginklą medine buože. Aplinkos apsaugos specialistas rodydamas pirštu į minėtą ginklą dar kartą perklausia vyriškio ar tikrai su šituo ginklu, šis teigiamai linkčioja galva. Tuomet aplinkosaugos specialistas klausia „su kuriais šoviniais?“, paima užtraukiamą maišelį (baltai žaliomis linijomis) su viduje esančiais šoviniais ir rodydamas vyriškiui klausia „ar su šitais šoviniais, su šratais? Ar su…“, ir paėmęs apvalią melsvos spalvos dėžutę, rodydamas vyriškiui klausia „ar su šitom kulkom?. Vyras neigiamai linkčioja galvą. Tuomet aplinkos apsaugos specialistas, laikydamas vienoje rankoje maišelį, o kitoje rankoje melsvos spalvos dėžutę, rodydamas jas vyriškiui klausia „su kulkom ar su šratais?“, vyriškis parodo į maišelį ir aplinkosaugininkas perklausia „tai su šitais šratais sumedžiojote stirną?“. Vyras teigiamai linkčioja sakydamas „taip“. Aplinkosaugos specialistas rodydamas pirštu į kibirą su mėsa pastatytą šalia vyriškio jo klausia „čia sumedžiojote vakar šitą stirną, šaldytuve buvo kitų gyvūnų, tai kiek išviso esate sumedžiojęs stirnų?“. Vyras kažką neaiškaus numykia, kuomet aplinkosaugos specialistas paima juodos spalvos maišą skirtą šiukšlėms laikyti, jį atidaro, ir išėmęs šaldytos mėsos gabalą, ir jį rodydamas vyriškiui jo klausia „čia yra iš šaldytuvo, šviežia mėsa, ją įdėjot vakar ar šiandien?“, vyriškis tiesiog atsako „taip“. Šalia stovinti policijos pareigūnė perklausia vyriškio „tai kada įdėjot, vakar ar šiandien?“, vyriškis atsako, kad vakar. Tuomet aplinkosaugos specialistas ištraukia dar kelis šaldytos mėsos gabalus, ir rodydamas juos vyriškiui jo klausia „šitie irgi vakar įdėti, vyriškis atsako, kad taip, tuomet aplinkosaugos specialistas klausia „ar jie visi yra vienos tos pačios stirnos?“, vyriškis atsako, kad taip. Aplinkosaugos specialistas dar ištraukia užšaldytos mėsos iš maišo klausdamas „tačiau kumpiai yra trys galinės dalies, tai kaip gali būti trys kumpiai vienos stirnos? Tai čia yra dviejų stirnų mažiausiai“, vyriškis nusijuokia sakydamas, jog buvo tik viena stirna. Aplinkosaugos specialistas kreipiasi į vyriškį klausdamas „tai šią stirną jūs sumedžiojote vakar vienas pats?“, vyriškis linkčioja galva teigiamai. Specialistas perklausia „vieną stirną sumedžiojot vakar, kelintą valandą?“, vyriškis iškart atsako neatsimenantis. Aplinkosaugos specialistas papildo klausimą „maždaug dieną, ryte, vakare?“, vyriškis atsako, jog vakare. Specialistas paklausia ar jau buvo sutemę, vyriškis atsako, kad buvo sutemę. Specialistas paprašo patikslinti valandą, vyriškis tikslios valandos teigia nežinantis, ir nurodo, kad tai galėjo būti saulei leidžiantis. Aplinkosaugos specialistas klausia vyro „tai sumedžiojot stirnos patiną, vienas jį lupot ar draugai padėjo?“, vyras atsako, kad vienas pats. Specialistas klausia vyriškio kur lupo, garaže, malkinėje ar miške, vyriškis nurodo, kad miške. Tuomet specialistas klausia vyriškio ar nuluptas kailis taip pat miške liko, vyriškis atsako, jog ne. Tuomet aplinkosaugos specialistas teiraujasi vyro, kur stirnos galva, kur kailis, vyras kurį laiką tyli, tuomet atsako „na kaip buvo taip buvo“. Specialistas vėl klausia vyriškio „tai kur ir kada lupot, šiandien ar vakar lupot tą žvėrį?“, vyriškis atsako, kad lupo vakar miške prie kelio. Tuomet aplinkos apsaugos specialistas pakelia maišą su šaldyta mėsa nuo žemės, ir jį rodydamas vyrui klausia „tai supratau, čia buvo viena stirna nušauta vakar prieš leidžiantis saulei, ją išdorojot miške“, tuo vaizdo įrašas ir baigiasi (1 t., b. l. 11-12).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. Pastate prie šiaurinės sienos matoma lova, kur prie jos galinės dalies pastatytas medinis pilkos spalvos suoliukas (nuotrauka Nr. 5), po kuriuo rastas šaunamasis ginklas, išardytas į tris dalis, su medine buože „M28745“ (pakuotės Nr. 472754). Šalia šaunamojo ginklo ant žemės buvo padėtos dvi dėžutės su šoviniais. Viena dėžutė violetinės spalvos, kurioje buvo 27 šoviniai, 26 iš jų tamsiai žalios spalvos su oranžinės spalvos galvute „Tulamo 1,62x39“ (pakuotės Nr. 3520664), 1 iš jų rudos spalvos su žalios spalvos galvute (pakuotės Nr. 520660). Kita dėžutė baltos su žalios spalvos dryžiais, kurioje buvo 7 šoviniai, iš kurių 1 rudos spalvos (pakuotės Nr. 6004096), o kiti 6 vienetai raudonos spalvos „Gold Buck-12P“ (pakuotės Nr. 520663). Taip pat kairėje (pietinėje) pusėje prie sienos stovi spintelė ant kurios padėtas televizorius, o už jos prie sienos vakarų pusėje šviesiai rudos spalvos dviejų durų rūbų spinta. Atidarius spintos duris matomas vertikalioje padėtyje pastatytas, galimai orinis šaunamasis ginklas, juodos spalvos, pakuotės Nr. 472753, (nuotrauka Nr.6 , Nr. 7) (1 t., b. l. 14-20).

2020 m. balandžio 23 d. savanorišku daiktų pateikimo protokolu iš N. Z. paimtas trijų dalių medžioklinis šautuvas M28745, bei prie jo buvę šoviniai (1 t., b. l. 26-29).

2020 m. balandžio 23 d. savanorišku daiktų pateikimo protokolu V. M. pateikė pramoninės gamybos 5,5 mm (.22) kalibro pneumatinį šautuvą „HATSAN“, „AT44-10“ modelio (1 t., b. l. 30-32).

Iš 2020 m. gegužės 25 d. specialisto išvados nustatyta, kad joje konstatuota:

1.1. Tirti pateiktas šautuvas (Pav. Nr. 3a), rastas 2020 m. balandžio 23 d. kratos metu adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., yra 16-o kalibro, lygiavamzdis, medžioklinis šautuvas „IŽ K” modelio, numeris I28745, skirtas šaudyti 16-o kalibro medžiokliniais šoviniais. Pateiktas šautuvas yra B kategorijos šaunamasis ginklas. Šautuvas šaudyti tinkamas.

1.2. Tirti pateiktas įdėklas (Pav. Nr. 3b) yra savadarbiu būdu pagamintas medžioklinio šautuvo „IŽ K” modelio, numeris I28745 į vamzdį įdedamas įdėklas (mažesnio kalibro vamzdis), siekiant pritaikyti šį šautuvą šaudyti pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro (7,62x39) šoviniais. Tirti pateiktas savadarbis įdėklas yra draudžiama pagrindinė šaunamojo ginklo dalis. Įdėklas šaudyti tinkamas.

1.3. Tirti pateiktas šautuvas (Pav. Nr. 4) yra pramoninės gamybos 5,5 mm (.22) kalibro pneumatinis šautuvas „HATSAN”, „AT44-10“ modelio, numeris 041521132, kuris skirtas šaudyti 5,5 mm (.22) kalibro kulkomis. Šis šautuvas yra C kategorijos nešaunamasis ginklas. Tirti pateiktos 4 kulkos (Pav. Nr. 5a, b) aptiktos įstatytos į šautuvo „HATSAN”, „AT44-10“ modelio, numeris 041521132 bugnelius, yra pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro (.22LR) žiedinio įskėlimo šovinių kulkos, kurių galvutės savadarbiu būdu sutrumpintos. Pateiktos kulkos iš patekto šautuvo šaudymui tinkamos. Išmatuota iššautų kulkų kinetinė energija – 25,4 J.

2.1. Tirti pateiktas vienas šovinys (Pav. Nr. 6a) yra pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro („7,62x54“, „7,62 Mosin“) karinis šovinys skirtais šio kalibro graižtviniams ginklams: šautuvams, automatams, kulkosvaidžiams ir kitiems ginklams. Šis šovinys yra šaudmuo, skirtas A, B kategorijų šaunamiesiems ginklams. Pateiktas šovinys šaudyti buvo tinkamas.

2.2. Tirti pateikti 26 šoviniai (Pav. Nr. 6b) yra pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro (7,62x39) šoviniai, skirti įvairiems šio kalibro automatams, šautuvams, kulkosvaidžiams ir kitiems ginklams. Taip pat ir medžioklinio šautuvo „IŽ K” modelio, numeris I28745 į vamzdį įdedamam savadarbiam įdėklui. Šie šoviniai yra šaudmenys, skirti A, B kategorijų šaunamiesiems ginklams. Pateikti šoviniai šaudyti buvo tinkami.

2.3. Tirti pateiktas vienas šovinys (Pav. Nr. 6c) yra pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro (.22 Long Rifle) ilgasis žiedinio įskėlimo šovinys, skirtas įvairiems graižtviniams šautuvams, pistoletams ir revolveriams. Šis šovinys yra šaudmuo, skirtas A, B kategorijų šaunamiesiems ginklams. Šovinys šaudyti buvo tinkamas.

2.4. Tirti pateikti 6 šoviniai (Pav. Nr. 7a) yra pramoninės gamybos 16-o kalibro medžiokliniai šoviniai, skirti 16-o kalibro lygiavamzdžiams medžiokliniams šautuvams. Šie šoviniai yra šaudmenys skirti B kategorijos šaunamiesiems ginklams. Pateikti šoviniai šaudyti buvo tinkami.

2.5. Tirti pateiktas vienas šovinys (Pav. Nr. 7b) yra 12-o kalibro medžioklinis šovinys, skirtas lygiavamzdžiams medžiokliniams šautuvams. Šis šovinys užtaisytas savadarbiu būdu, panaudojant gamyklinį paraką, kapsulė, tūtelė ir kamščius. Dėl to, kad pateiktas šovinys neturi kieto sviedinio, jis prie šaudmenų nepriskiriamas (1 t., b. l. 38-49).

Kaltinamasis V. M. pagal pareikštą kaltinimą savo kaltę pripažino visiškai, o V. B. neigė savo kaltę nurodydamas, kad šautuvas ne jo, šautuvą atrado miške. Tokie jo parodymai vertintini kritiškai, kaip siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Iš esmės V. B. pripažino faktines aplinkybes, kad ginklą radęs laikė namuose ir negalėjo paaiškinti, kodėl radęs ginklą nepaskambino policijai, tik nurodė, kad ruošėsi skambinti kitą dieną. Bet vien tik tai, kad ginklą laikė namuose, užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Tačiau byloje iš liudytojų A. B., P. B., K. V., A. Ž. parodymų nustatyta, kad jis ginklą rado ne tą pačią dieną miške, o jau senai jį turėjo, kadangi radus ginklą jis pats pripažino, kad ginklą rado senai ir su juo medžiojo.

Motyvuojamoji dalis

Vertinant byloje išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamųjų V. B. ir V. M. kaltė įrodyta ir V. B. veika kvalifikuotina pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, kadangi nustatyta, kad jis neturėdamas leidimo neteisėtai laikė šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, o V. M. veika kvalifikuotina pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, kadangi nustatyta, kad jis neturėdamas leidimo neteisėtai įgijo ir laikė nešaunamąjį ginklą ir šaudmenis.

Skiriant bausmę kaltinamiesiems atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis V. B. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, baustas administracine tvarka pagal ANK 290 straipsnio 5, 7 dalis, neteistas. Atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į visas šias bei bylos aplinkybes kaltinamajam skirtina bausmė – areštas, tačiau jos vykdymas atidėtinas, kadangi manytina, jog jį galima pataisyti neizoliuojant nuo visuomenės.

Kaltinamasis V. M. padarė tyčinį baudžiamąjį nusižengimą, baustas administracine tvarka, neteistas. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į visas šias bei bylos aplinkybes kaltinamajam skirtina bausmė - bauda.

Kaltinamojo V. B. gynėjas advokatas Marius Venckus prašė priteisti antrinės pagalbos išlaidas.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, taip pat priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad už kaltinamajam V. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, valstybė patyrė 394,56 Eur išlaidų. Atsižvelgiant į nuteistajam valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, bylos nagrinėjimo trukmę, į tai, kad nuteistasis yra darbingo amžiaus, teismas neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajam V. B. suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neproporcinga ir, kad išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą išieškojimas prieštarautų teisingumo principui. Prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra reali ir pagrįsta rašytiniais duomenimis, todėl ji išieškotina iš nuteistojo V. B. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Prokuroras prašė priteisti proceso išlaidas – 246,24 Eur Klaipėdos AVPK kriminalistinių tyrimų tarnybai už atliktą tyrimą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 103 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad proceso išlaidos - ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį. BPK 104 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad proceso išlaidos ekspertui ar specialistui atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų. To paties BPK straipsnio antrojoje dalyje yra nustatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Išlaidos, susidariusios dėl objektų tyrimų, nepripažintinos proceso išlaidomis ir nepriteistinos iš kaltinamųjų, kai šiuos tyrimus atliko policijos ir kitų valstybės įstaigų specialistai kaip tarnybinę užduotį. Šiuo atveju užduotis atlikti objektų tyrimą buvo paskirta ikiteisminį tyrimą atliekančio pareigūno iniciatyva, tyrimą atliko Klaipėdos AVPK kriminalistinių tyrimų tarnybos Kriminalistinio aptarnavimo poskyrio vyriausiasis specialistas kaip tarnybinę užduotį, todėl atlikto tyrimo išlaidos nelaikomos proceso išlaidomis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

V. B. (V. B.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalį ir paskirti 60 parų arešto.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalį ir bausmės vykdymą atidėti aštuonių mėnesių laikotarpiui, 3 mėnesius taikyti intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant 3 mėnesius nuo 23.00 val. iki 6.30 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumento, paso paėmimą, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Priteisti iš nuteistojo V. B. 394,56 Eur proceso išlaidų valstybės naudai, sumokant į VMI sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

V. M. (V. M.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 258 straipsnio 2 dalį ir paskirti 20 MGL (1000 Eur) baudą

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento – asmens tapatybės kortelės paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, V. M. per 12 mėnesių privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 6801.

Daiktinius įrodymus, saugomus Klaipėdos apskrities VPK (kvitas B serija BBB Nr. 038775, Nr. 038776, Nr. 038853 (1 t., b. l. 52, 53, 58), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti.

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.