Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-04-05 · Byla Nr. ATP-242-106/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2012-02-07Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-04-05Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-05
Bylos Nr.
ATP-242-106/2012
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00293-2012-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rasa Valentinienė
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinės bylos Nr. ATP-242-106/2012
Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00293-2012-2 Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.3.; 79.1.
(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. balandžio 5 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rasa Valentinienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi M. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 7 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis, 2012 m. sausio 21 d. apie 20.50 val. važiuodamas Jūrininkų pr. – Šilutės pl., Klaipėdoje, vairavo automobilį „Škoda Fabia“, valstybinis numeris „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, būdamas neblaivus (0,79%), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus bei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalį.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 7 d. priėmė nutarimą, kuriuo M. S. už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą nubaudė 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

Šalies argumentai

M. S. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimą ir paskirtą nuobaudą 1000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams pakeisti į baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Teigia, kad nuoširdžiai gailisi, neginčija pažeidimo fakto, su policijos pareigūnais bendravo nuoširdžiai, neslepiant pažeidimo aplinkybių. Teismui nori paaiškinti, kad nepiktnaudžiauja alkoholiu, tiesiog tą vakarą 2012 m. sausio 21d. apie 20 val. po darbo išgėrė butelį alaus ir ketino vykti namo. Į alkoholio matuoklį pūsti teko praėjus nedaug laiko po alkoholio pavartojimo, todėl prietaisas ir jam pačiam netikėtai parodė leistiną normą viršijančius duomenis, nors jautėsi absoliučiai blaivus. Su alkoholio matuoklio parodymais sutinka, jų neginčija.

Dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ technikos specialistu nuo 2011 m. rugsėjo 22 d., teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina, nes jis yra atsakingas už įmonės automobilių parko priežiūrą, be vairuotojo pažymėjimo negalės atlikti savo tiesioginių pareigų. Tokiu atveju praras darbą, o jo gaunamos pajamos yra vienintelis šeimos pragyvenimo šaltinis. Darbe yra charakterizuojamas teigiamai, taip pat išklausė 4 valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, anksčiau nėra baustas už administracinius teisės pažeidimus, jo vairavimo stažas 17 metų. Šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai, gyvena kaime, vaikus reikia nuvežti į mokyklą, sutuoktinė neturi teisės vairuoti transporto priemones. Dėl visų šių paminėtų aplinkybių jam labai reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, ji tiesiog būtina, kad nenukentėtų jos šeimos nariai, nes jo darbas yra vienintelis pragyvenimo šaltinis.

Administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, jau yra pasiekti, nes jam tai labai didelė ir skaudi gyvenimo pamoka, o paskirta piniginė bauda 1 000 litų jų šeimai yra labai didelė. Teismo prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, atsižvelgiant į ATPK 31 straipsnio 1 dalyje nustatytas atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinančias aplinkybes, t.y. kaltininkas nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą bei į sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į M. S. apeliacinį skundą Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuras prašo skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimą nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas M. S. neneigia padaręs jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, tačiau kelia paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą. A. B. mano, kad yra pagrindas paskirtą administracinę nuobaudą sušvelninti – neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, t. y. prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad M. S. padarė vieną pavojingiausių pažeidimų – vairavo automobilį būdamas neblaivus, nustatytas 0,79 promilių girtumas, todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios, nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Apeliaciniame skunde prašome taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, atsižvelgiant į ATPK 31 straipsnio 1 dalyje nustatytas atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinančias aplinkybes. ATPK 30 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad M. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 puntas numato, kad asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra, kai kaltininkas nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis. Kaip matyti iš M. S. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo, paaiškinime apeliantas nurodo, jog išgėrė butelį alaus, sutinka su pažeidimu (b. l. 3). Apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog nuoširdžiai gailisi, neginčija pažeidimo fakto, su policijos pareigūnais bendravo nuoširdžiai, neslepiant pažeidimo aplinkybių. Pareigūnas Saulius Šmaižys tarnybiniame protokole nurodė, jog vairuotojas su pažeidimo padarymu sutiko (b. l. 10). Formaliai galima pripažinti M. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis nuoširdžiai kaltu prisipažino ir gailisi. Tačiau iš apylinkės teismo nutarimo matyti, kad M. S. buvo paskirta ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytos sankcijos minimali administracinė nuobauda 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.

Galimybė skirti mažesnę nei įstatymo numatyta administracinę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos, numatyta ATPK 30¹ straipsnyje. Tačiau pažymėtina, kad administracinė nuobauda vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz., administracinių teisės pažeidimų bylos Nr. N5-1647/2006, N1-1396/2007, N444-685/2009, N63-681/2010 ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais. Apelianto nurodytos aplinkybės (charakterizuojamas teigiamai, teisės reikalingos darbe, išlaiko šeimą) nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. M. S. vairavo automobilį būdamas neblaivus, tai yra vienas iš pavojingiausių administracinės teisės pažeidimų ir priskiriamas prie šiurkščių (ATPK 27 straipsnis). Tokiu būdu M. S. padarė grubų KET pažeidimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs teismo praktiką, kad ta aplinkybė, jog pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis, nėra išimtinė aplinkybė ir ji nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės atsakomybės švelninimą (LVAT administracinė byla N62-3803/2011). Taigi ta aplinkybė, jog M. S. darbas yra betarpiškai susijęs su transporto priemones vairavimu ir be vairuotojo pažymėjimo jis negalėtų atlikti savo tiesioginių pareigų, atsižvelgiant į ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo pavojingumą, apygardos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Be to, pažeidėjas yra darbingo amžiaus, todėl gali dirbti ir darbą, kuriam nebūtina teisė vairuoti transporto priemones. Nors M. S. teigia, jog yra vienintelis šeimos maitintojas, tokių duomenų byloje nėra. Apeliantas teigia, kad nepiktnaudžiauja alkoholiu, tačiau administracinio teisės pažeidimo protokole M. S. paaiškino, kad sulaikymo išvakarėse buvo vartojęs alkoholį, o sulaikymo dieną buvo gėręs alaus. Tai leidžia įtarti, jog M. S. vis dėl to turi problemų su alkoholiu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad neblaivaus M. S. vairuojamas automobilis buvo sustabdytas 2012 m. sausio 21d. 20.50 val. Klaipėdos mieste, t.y. žiemą, tamsiu paros metu. Kaip jis pats nurodo, jo gyvenamoji vieta yra Šilutės r., Šilgalių km., vadinasi M. S. būdamas neblaivus, ketino važiuoti ilgą atstumą, tamsiu paros metu, žiemos sąlygomis, rajoniniais keliais, tuo keldamas realų pavojų ne tik sau pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams. Tai, jog sulaikius M. S. buvo išvengta kokių nors padarinių, nedaro pažeidimo mažiau pavojingu. Pažymėtina, kad vairuotojas, dar prieš sėsdamas prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skiriamos nuobaudos tikslas ir yra nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes ir tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Pažymėtina, kad ATPK 329 straipsnyje reglamentuojama specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pagrindai ir tvarka. Pažeidėjas įvykdęs įstatymo keliamus reikalavimus, gali kreiptis į nuobaudą paskyrusį organą (pareigūną) dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 7 d. nutarimą nepakeistą ir M. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Teisėja Rasa Valentinienė