Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. D., jo atstovei advokatei Joditai Rapalavičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), remiantis bylos medžiaga – nebausto administracine tvarka, neteisto, administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje jam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. D. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2012-02-13, apie 21.30 val., Darželio g. 3, Vilniuje, vairuodamas V. D. vardu registruotą automobilį „Mazda 323“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (2008-07-16 nutarimo Nr. 768 redakcija) 9 ir 234 punktų reikalavimus tuo, kad:

1) būdamas neatidus, važiuodamas atbulas kliudė stovintį automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, t. y. kaltinamas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje;

2) pasitraukė iš eismo įvykio vietos, t. y. kaltinamas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. D. savo kaltės dėl jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų nepripažino bei parodė, kad 2012-02-13 d. apie 19.00 val. atvažiavo su šeima pas draugus į svečius, atsigerti kavos. Apie 20.00 val. išėjo su draugu parūkyti, apžiūrėjo ką tik jo įsigytą automobilį, bet tai truko tik keletą minučių, net nebuvo užkūręs automobilio, viduje nesėdėjo, nes neturėjo raktų. Pastovėję grįžo atgal. 21.30 val. išvažiavo su šeima namo, jokio eismo įvykio nepadarė, iš niekur nepasišalino. Nežino, iš kur liudytojas galėjo matyti ir paskui kategoriškai teigti, jog jo automobilis padarė eismo įvykį, gal jis pats atsitrenkė. Jis tikrai to nepadarė (b. l. 89 – 90).

Teismo posėdyje apklaustas nukentėjusysis V. A. parodė, kad apie eismo įvykį sužinojo iš kito asmens vardu „Sergejus“ žodžių. Eismo įvykio metu buvo keli liudytojai, kurių vienas tuo metu valė sniegą, norėjo išvažiuoti ir išgirdęs garsą pamatė, kaip važiuodamas atbulas automobilis kliudė jo automobilį ir nuvažiavo, o kito liudytojo Sergejaus sūnus matė įvykį pro langą. Jis namo atvažiavo apie 18.00 val., pastatė automobilį, nuėjo namo ir apie 20.00 val. pas jį atėjo pirmo aukšto gyventojas Sergejus, kuris jam pasakė, jog į jo automobilį atsitrenkė ir nuvažiavo. Išėjus į kiemą kieme stovintys automobilio „Audi A4“ žmonės jam davė valstybinį numerį to automobilio, kuris atsitrenkęs nuvažiavo, tik trūko vieno skaičiaus bei pasakė šio automobilio modelį. Kadangi vieni kieme buvę žmonės sakė vienaip, o kiti – kitaip, policijos nekvietė bei pradžioje nuėjo pasikalbėti pas tuos žmones, pas kuriuos tas vairavęs automobilį asmuo buvo atvažiavęs. Jie pasakė, kad nieko nežino, todėl apie 21 val. iškvietė policiją, o per tą laiką kol aiškinosi automobilio „Audi A4“ vairuotojas išvažiavo ir jis nespėjo paklausti šio automobilio vairuotojo vardo ir pavardės, kuris buvo pagrindiniu šio įvykio liudytoju. Policija atvažiavo apie 22.30 val., jis pagal galimybes nurodė aplinkybes iš liudytojų žodžių. Žmonės matė, kad sąlytis su kitu automobiliu buvo apie 20.00 val. Jo automobilis stovėjo arčiau namo, laisvas atstumas tarp automobilių buvo gal 3 metrai. Nežino, ar pats Sergejus matė įvykį, atrodo, jog matė jo sūnus pro langą. Kiek metų tam sūnui nežino (b. l. 45 – 46).

Teismo posėdyje apklausta liudytoja V. D. parodė, kad eismo įvykio dieną automobilyje važiavo kartu su vyru ir dukra, jokio eismo įvykio važiuojant nebuvo. Apie 21.30 val. išvažiavo iš kiemo. Jų automobilis stovėjo prie pastato. Šalimais žmonės valė sniegą, o nuo kokio automobilio, kokie žmonės, nežino. Pas draugus atvažiavo laikotarpyje nuo 19.00 val. iki 20.00 val. Vyras su draugu buvo išėję parūkyti į lauką, nes namuose buvo mažas vaikas. Per visą tą laiką, kol svečiavosi pas draugus, pas juos niekas nebuvo atėjęs, nepranešė, kad kažkas kliudė automobilį ir pan. Gal po pusvalandžio, kai grįžo namo, vyrui paskambino jo draugas, pas kurį jie buvo ir pasakė, jog buvo atėję du kaimynai, kurie teigė, jog jie atsitrenkėme į kitą automobilį ir išvažiavo, prašė 500 Lt. Sutuoktinis nuėjo apžiūrėti savo automobilio, bet jokių žymių ant jo nebuvo (b. l. 46).

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. G. parodė, kad dirba Kelių policijos valdyboje specialistu. Dirbo su nukentėjusiojo V. A. medžiaga, į įvykio vietą nuvažiavęs nebuvo. Susipažinus su medžiaga ir apklausus liudytojus, buvo nustatyta, jog automobilis „Mazda 323“ baltos spalvos, valstybinio numerio tiksliai pasakyti negali, atsitrenkė į stovintį automobilį namo kieme. Buvo nustatytas to automobilio vairuotojas E. D.. Nustačius eismo įvykio ir pasišalinimo iš jo požymius, E. D. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Tyrimo metu buvo nustatytas automobilis, kurio vairuotojas galimai padarė eismo įvykį; praėjus po įvykio daugiau kaip 2 savaitėms buvo atliktas automobilių sugretinimas; buvo apžiūrėti automobiliai. Apžiūros metu 52 cm aukštyje buvo nustatytas nubrozdintas automobilio „Mazda 323“ galinis bamperis. Automobilio „Toyota Avensis“ apgadinimo aukštis buvo 57 - 59 cm. Aukščiai nesutapo, nes tuo metu buvo stiprus sniegas, nelygi danga, provėžos, o apžiūra buvo atliekama ant asfalto. Sąlytis su kitu automobiliu galėjo būti ir purvasaugiu, ir bamperiu. Jis nufotografavo labiausiai atsikišusią detalę – purvasaugį, nes buvo nevisiškai tiesiai bamperis į bamperį. Ir žemesniame ir aukštesniame aukščiuose kontaktas galėjo būti tiek purvasaugiu, tiek bamperiu. Stipriai deformuotų detalių nebuvo, buvo praslydimo, trinties smūgis. Ant abiejų automobilių likusių kito automobilio dažų nebuvo, todėl galimybės cheminei ekspertizei atlikti nebuvo. Tyrimo metu buvo apklaustas nukentėjusiojo nurodytas liudytojas S. R., kuris paaiškino, jog įvykį matė jo sūnus, bei Sergejaus nurodytas automobilio „Audi A4“ vairuotojas A. M., kuris apklausos metu jau neprisiminė valstybinių numerių (b. l. 46 – 48).

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas M. A. parodė, kad patvirtina savo tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes (b. l. 7), jog 2012-02-13 dirbant su patrule M. S., 22.24 val. gavo pranešimą, kad Darželio g. 3, Vilniuje apgadintas automobilis „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Atvykus į įvykio vietą V. A. paaiškino, kad apie 22.00 val. pas jį atėjo kaimynas S. R., kuris pranešė, kad matė kaip automobilis „Mazda 323“, valstybinis Nr. DFF 55, paskutinio ar pirmo valstybinių numerių skaičiaus nežinojo, atsitrenkė į jo automobilį. Anot įvykį mačiusio liudytojo, paskui iš automobilio „Mazda“ išlipo du jaunuoliai, kurie apžiūrėję automobilį sėdo į automobilį ir išvažiavo. Ant automobilio „Toyota“ priekinio bamperio dešinio kampo dalyje tarp valstybinio numerio buvo nežymus horizontalus įbrėžimas akštyje 0,43 – 0,48 aukščio ribose (b. l. 63).

Teismo posėdyje apklausta liudytoja M. S. parodė, kad dirba Kelių patrulių rinktinės patrule. Paprastai tarnybinį pranešimą rašo. Kodėl tuo metu tarnybinis pranešimas nebuvo surašytas nežino, gal tuo metu suvedinėjo duomenis. Atvykę į įvykio vietą apžiūrėjo apgadintą automobilį. Kito automobilio nematė, viską fiksavo pagal nukentėjusiojo paaiškinimus. Kokie buvo apgadinimai, nepamena (b. l. 63 – 64).

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. S. parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra jo draugas, o nukentėjusysis - kaimynas. 2012-02-13 19.30 val. pas jį į svečius atvažiavo E. D. su žmona ir vaiku. Pasėdėjo, pavalgė, maždaug 20.00 - 20.05 val. su Evaldu išėjo į lauką parūkyti, apžiūrėti automobilio, kurį jis neseniai buvo nusipirkęs. Apžiūrėję automobilį, leisdamiesi laiptais, sutiko kaimyną, kuris lauke rūkė. Parūkę grįžo namo. Maždaug 21.30 val. E. D. išvažiavo, jis ėjo jį palydėti su šunimi, o žmona su vaiku liko namie. Apie 22.00 val. ar kažkiek po 22.00 val., atėjo pas jį kaimynas, kuris pasakė, kad pas jį buvo atvažiavęs baltos spalvos automobilis Mazda. Jis tai patvirtino. Tuomet kaimynas pasakė, jog jo draugas įvažiavo į jo automobilį. Paprašė jo išeiti į lauką. Apie 22.00 val. jis paskambino Evaldui, paklausė, ar jis įvažiavo į kitą automobilį, jis pasakė, jog ne. Jam išėjus į lauką, stovėjo nukentėjusysis ir kaimynas iš jo laiptinės, kurie pradėjo jam rodyti automobilio apačią, kur Evaldas įvažiavo. Ant nukentėjusiojo automobilio buvo gal vienas brūkštelėjimas po apačia, kito automobilio dažų likučių nebuvo. Jis jam pasakė, jog jis galėjo važiuodamas pats užkabinti bordiūrą. Tada nukentėjusysis pradėjo aiškinti, kiek jam kainuos dažymas. Pats įvykio nematė. Nežino, ar kaimynas iš pirmo aukšto galėjo matyti kažką, nes kai palydėjo Evaldą, to buto lange buvo tamsu. Kol pas jį svečiavosi E. D. su šeima nuo 19.30 val. iki 21.30 val. nukentėjusysis pas juos nebuvo užėjęs (b. l. 64).

Teismo posėdyje apklausta liudytoja I. S. parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra jos draugas, nukentėjusysis – kaimynas. 2012-02-13 19.30 val. pas jį atvažiavo draugas su šeima. Pasėdėjus, maždaug 20.00 val. vyrai išėjo parūkyti į lauką, nes draugės vyras buvo prieš kelias dienas nusipirkęs automobilį. Grįžę iš lauko dar pasėdėjo ir 21.30 val. jie išvažiavo namo. Žino, kad vyrai, išėję parūkyti, niekur nevažiavo. Maždaug po 22.00 val. atėjo kaimynas ir pasakė, jog jų draugai padarė eismo įvykį. Vyras nuėjo pažiūrėti. Pati nuėjusi automobilio apžiūrėti nebuvo. Nuo 19.30 val. iki 21.30 val. joks kaimynas nebuvo pas juos atėjęs. Nukentėjusysis atėjo po 22.00 val. (b. l. 64 – 65).

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas S. R. parodė, kad nukentėjusysis yra jo kaimynas. Pats nieko nematė. 2012-02-13 vakare buvo kambaryje, o vaikas išėjo į virtuvę. Tarp 20-21 val., tiksliai nepamena, jo vaikas pasakė, kad kieme įvyko eismo įvykis, kad į kaimyno automobilį įvažiavo baltos spalvos automobilis. Vaikui tuo metu buvo 11 metų. Pažiūrėjęs pro langą, pamatė, kad baltos spalvos automobilis Mazda dideliu greičiu sankryžoje nuvažiavo. Išėjęs į kiemą pamatė nukentėjusiojo automobilį, vėžes nuo jo ant sniego kito nuvažiavusio automobilio. Lauke stovėjo kiti kaimynai, valė sniegą. Priėjęs prie jų, paklausė, ar iš tikrųjų buvo įvykis, jie patvirtino, kad buvo, dar paklausė, ar čia jo automobilis. Jis pasakė, jog tai ne jo automobilis, o kaimyno. Jie jam pasakė to automobilio, kuris atsitrenkė ir nuvažiavo, valstybinį numerį, kurį užsirašė ant automobilio kapoto, nes buvo sniegas. Paskui jis nuėjo pas kaimyną – nukentėjusįjį. Policija atvažiavo vėlai, gal 22.00 val. (b. l. 65 – 66).

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. M. (A. M.) parodė, kad nukentėjusysis yra jo kaimynas. Valydamas langą, pamatė, kaip baltos spalvos automobilis Mazda, važiuodamas atbuline eiga, trenkėsi į stovintį nukentėjusiojo automobilį ir nuvažiavo. Tai buvo maždaug 20.00 val. po 20.00 val. Valstybinį to automobilio numerį įsidėmėjo, nurodė kaimynui, bet dabar nelabai atsimena, nes pusė metų praėjo. Negali dabar atsakyti, kiek iš viso žmonių buvo tame automobilyje. Automobilių kontaktą tikrai matė, garso nelabai girdėjo, nes buvo toliau. Su juo buvo mergina, bet ji nieko nematė (b. l. 66).

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas J. T. parodė, kad 2012-02-09 pardavė automobilį Mazda 323 baltos spalvos administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Prieš pardavimą, automobiliu domėjosi kitas žmogus ir jo pažįstamo tėvas pasiūlė automobilį nuvaryti į autoservisą, ką jis ir padarė. Autoservise buvo nustatyta, kad automobilio bamperis pabraižytas iš kairės ir dešinės pusės. Galinis bamperis buvo nubrozdintas iš apačios ir ties viduriu buvo nubrozdinimai. Kitų nubrozdinimų automobilio kitose vietose nebuvo (b. l. 66 – 67).

Iš 2012-10-17 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. 11-1846(12) matyti, kad atlikęs kompleksinę transporto priemonių trasologinę – eismo įvykio ekspertizę ekspertas M. R. nustatė, jog nurodytomis aplinkybėmis automobilio „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Mazda 323“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kontakto metu negalėjo būti padaryti automobilio „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio bamperio dešinėje pusėje 24 – 25 cm aukštyje esantys sugadinimai, nes tokiame aukštyje automobilyje „Mazda 323“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nėra atsikišusių kėbulo elementų, kurie galėtų kontaktuoti su minėta bamperio dalimi. Automobilio „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio bamperio dešinėje pusėje 57 – 59 cm aukštyje esančios braukimo žymės ir automobilio „Mazda 323“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galinio bamperio sugadinimų, esančių 48 – 50 cm ir pavienio sugadinimo esančio 64 cm aukštyje padarymo mechanizmo negalima paaiškinti automobiliams kontaktuojant nurodytomis aplinkybėmis. Todėl nustatyti automobilio „Toyota Avensis“ dešiniojo šono priekinės dalies ir automobilio „Mazda323“ galinės dalies sugadinimai padaryti ne jų tarpusavio kontakto metu (b. l. 80 – 83).

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį atsako asmuo, padaręs Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių <...> ar kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį atsako asmuo, pasitraukęs iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Eismo įvykis yra įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, <…> sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. ). Įvykus eismo įvykiui, eismo dalyvis, susijęs su eismo įvykiu, privalo: <…> pasilikti eismo įvykio vietoje ir apie įvykį pranešti policijai, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus (SEAKĮ 30 str. 1 d. 2 p.). Pažeidimo padarymo metu galiojusios KET numatė pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį, jeigu eismo įvykio metu padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra (KET 234 p.).

Vertinant byloje apklaustų liudytojų parodymus pažymėtina, kad nė vienas iš byloje apklaustų liudytojų tiesiogiai nematė eismo įvykio aplinkybių bei eismo įvykyje dalyvavusių asmenų. Į įvykio vietą atvažiavę policijos pareigūnai eismo įvykio vietos schemą ir tarnybinius pranešimus surašė pagal nukentėjusiojo V. A., kuris pačio įvykio taip pat nematė bei apie įvykį sužinojo iš kaimyno S. R. žodžių, paaiškinimus. Liudytojas A. M. parodęs matęs kaip baltos spalvos automobilis Mazda trenkėsi į stovintį nukentėjusiojo automobilį ir nuvažiavo, pasišalinusio iš įvykio vietos automobilio Mazda valstybinių numerių nurodyti negalėjo, automobilių kontakto metu jokių garsų negirdėjo, vairuojamo automobilio vairuotojo nematė, kas esant tamsiam paros laikui leidžia abejoti jo parodymų pagrįstumu. Kaip matyti iš byloje apklausto policijos pareigūno A. G. parodymų, kuris atlikinėjo tyrimą minėtoje medžiagoje, eismo įvykio metu dalyvavusio automobilio valstybiniai numeriai pilnai žinomi nebuvo, buvo žinomos tik 3 raidės ir 2 skaičiai, todėl nustatant pasišalinusį automobilį buvo ieškoma baltos spalvos automobilio „Mazda“ su atitinkančia numerių kombinacija bei buvo nustatyta, jog su panašiais valstybiniai numeriais iš baltos spalvos Mazda automobilių buvo tik automobilis „Mazda 323“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Iš byloje esančio policijos pareigūno M. A. tarnybinio pranešimo, kurį jis patvirtino teisminio nagrinėjimo metu, matyti, jog įvykį matęs liudytojas pastebėjo pasišalinusio automobilio valstybinius numerius DFF 55. Tokia pačia kombinaciją valstybinių numerių skaičių nurodė ir nukentėjusysis V. A., duodamas pirminį rašytinį paaiškinimą (b. l. 10). Kaip matyti iš liudytojo ir nukentėjusiojo nurodytos valstybinių numerių kombinacijos ją sudaro du penketai, todėl neaišku, kokia taktiką taikant buvo nustatytas automobilis „Mazda 323“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio valstybinių numerių kombinacija susideda iš vieno penketo. Be to, iš surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad eismo įvykis įvyko apie 21.30 val. Administracinio teisės pažeidimo medžiagos tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusysis V. A., liudytojai S. R. ir A. M. tvirtino, jog eismo įvykis įvyko apie 20.00 val., t. y. būtent tuo laiku kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo su draugu A. S. buvo išėjęs į lauką parūkyti, bet išvažiavęs su automobiliu niekur nebuvo, kas galėjo suklaidinti tuo metu lauke buvusius asmenis. Vertinant liudytojo S. R. parodymus pažymėtina, kad pats asmeniškai šis asmuo eismo įvykio nematė, įvykį matė jo nepilnametis sūnus, kuris tyrimo metu net nebuvo apklaustas. Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. D., liudytojų V. D., A. S. ir I. S. parodymai tiek administracinės medžiagos tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu buvo nuoseklūs, logiški bei neprieštaraujantys byloje nustatytoms aplinkybėms, todėl netikėti jų pagrįstumu nėra jokio pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, o duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą, taip pat remiantis kategoriška teismo eksperto išvada, jog nustatyti automobilio „Toyota Avensis“ dešiniojo šono priekinės dalies ir automobilio „Mazda323“ galinės dalies sugadinimai padaryti ne jų tarpusavio kontakto metu, - konstatuojama, jog nagrinėjamoje byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. D. būtų kaltas dėl jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų padarymo, todėl nesant administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies, sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena jo atžvilgiu nutrauktina (ATPK 9, 10 str., 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 10, 250, 286 - 288 straipsnių nuostatomis, teismas

nutaria:

nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą E. D. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį, nesant administracinių teisės pažeidimų sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.