Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-12-22 · Civilinė byla Nr. 2-2687/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-22
Bylos Nr.
2-2687/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alė Bukavinienė, Donatas Šernas, Vigintas Višinskis
Ieškovas
akcinės bendrovės „Parex bankas“
Atsakovas
J. D.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 22 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Donato Šerno ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto AS „Parex banka“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės „Parex bankas“ ieškinį atsakovams J. D. ir J. D. tikrajai ūkinei bendrijai dėl įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas AB „Parex bankas“ prašė priteisti solidariai iš atsakovų J. D. ir J. D. TŪB 1 892 000 Lt negrąžinto kredito, 75 145,98 Lt nesumokėtų palūkanų, 45 596,37 Lt delspinigių bei procesines palūkanas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą. Teismas nurodė, kad byla 2010 m. kovo 10 d. nutartimi buvo paskirta nagrinėti teismo posėdyje, apie posėdžio laiką ir vietą šalys buvo informuotos tinkamai, joms įteikti teismo šaukimai; ieškovo atstovas neatvyko į teismo posėdį, duomenų apie neatvykimo priežastis teismui nepateikė, todėl neatvykimo priežastys pripažintinos nesvarbiomis. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 1 dalimi, teismas paliko ieškinį nenagrinėtą, nes atsakovas neprašė priimti sprendimo už akių.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantas AS „Parex banka“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismo nutartis pažeidžia proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus bei teismų praktiką. Teismai pripažįsta, kad pirmenybė turėtų būti teikiama teisingam bylos išnagrinėjimui, o ne greitam procesui. Be to, neatvykimas į teismo posėdį be svarbių priežasčių ne visada gali reikšti piktnaudžiavimą procesu. Ši byla nagrinėjama daugiau nei pusantrų metų, pradinis ieškovas visą laiką vykdė teismo nurodymus ir aktyviai dalyvavo procese, sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, todėl teismas, palikdamas ieškinį nenagrinėtą, elgėsi pernelyg formaliai.

2. Pradinis ieškovas į teismo posėdį neatvyko bei nepateikė prašymo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant dėl įvykusio nesusipratimo. 2010 m. liepos 31 d. tarp pradinio kreditoriaus (ieškovo) ir naujojo kreditoriaus (apelianto) buvo pasirašyta kreditų portfelio perleidimo sutartis, kuria buvo perleistas ir kreditorinis reikalavimas, esantis ieškinio pagrindu. Su reikalavimų perleidimu buvo perduodamos susijusios bylos. Kadangi visa tai vyko prieš pat teismo posėdį, byla nebuvo perduota laiku ir dėl to nebuvo spėta išsiųsti teismui prašymo nagrinėti ginčą nedalyvaujant apelianto atstovui. Be to, ieškovas tą pačią dieną turėjo dalyvauti trijose bylose Kauno apygardos ir apylinkės teismuose, todėl būtų prašęs atidėti teismo posėdį.

Atsiliepimas

Atsakovai J. D. ir J. D. TŪB prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

Šalies argumentai

1. Apeliantas nebuvo pateikęs prašymo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, todėl teismas neturėjo pagrindo atidėti bylos nagrinėjimo (CPK 246 str. 1 d.). Apelianto elgesys neatitinka civilinio proceso principų.

2. Apeliantas nepateikia įrodymų, kokie nepatogumai užkirto kelią dalyvauti teismo posėdyje. Be to, pagal kreditų portfelio perleidimo sutartį pradinis kreditorius veikia kaip naujojo kreditoriaus tarpininkas ir atstovas sprendžiant teisminius ginčus su skolininkais iki naujasis kreditorius perims bylas savo žinion. Todėl posėdyje turėjo teisę dalyvauji ir pradinis kreditorius. Atsakovų nuomone, neatvykimą į teismo posėdį lėmė ne svarbios aplinkybės, o aplaidus ir nerūpestingas elgesys.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties palikti ieškinį nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir CPK 246 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu pagrįstumo ir teisėtumo klausimas.

CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad teismas palieka ieškinį nenagrinėtą, jeigu atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių CPK 246 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju. CPK 246 straipsnis reglamentuoja šalių ir jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį pasekmes. Šio straipsnio 1 dalis, galiojusi skundžiamos nutarties priėmimo metu, įtvirtino, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu jis iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą.

Pirmosios instancijos teismas ieškinį paliko nenagrinėtu, nes ieškovas buvo tinkamai informuotas apie teismo posėdį, tačiau į teismą neatvyko, nepranešė apie neatvykimo priežastis, neprašė nagrinėti ieškinį jam nedalyvaujant, o atsakovai nepageidavo, kad būtų priimtas sprendimas už akių. Taigi egzistavo visos sąlygos palikti ieškinį nenagrinėtu, todėl skundžiama nutartis buvo priimta nepažeidžiant civilinio proceso įstatymo.

Kita vertus, kolegijos įsitikinimu, įmanomos ir tokios situacijos, kai po ieškinio palikimo nenagrinėtu aptariamu pagrindu paaiškėja, kad šalis negalėjo teismo informuoti apie neatvykimą į teismo posėdį ar pateikti prašymą nagrinėti bylą jai nedalyvaujant dėl iš tiesų svarbių priežasčių. Tokiu atveju būtų tikslinga toliau tęsti pradėtą procesą. Šį klausimą galėtų išspręsti ir nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas (CPK 334 str. 2 d. 1 p.). Tačiau nagrinėjamu atveju kolegija nemano, kad egzistavo svarbios priežastys, lėmusios ieškovo neatvykimą į teismo posėdį ar prašymo nagrinėti bylą be jo nepateikimą.

Visų pirma ieškovo užimtumas kitose bylose, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra bankas, turintis galimybę ir privalantis pasirūpinti tinkamu savo atstovavimu, nelaikytinas svarbia priežastimi neatvykti į teismo posėdį (CPK 246 str. 1 d.). Be to, kiti teismo posėdžiai negalėjo sutrukdyti ieškovui pateikti prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant. Antra, nurodomos aplinkybės, susijusios su kreditų portfelio perleidimu taip pat nelaikytinos svarbiomis. Tiek pradinis, tiek naujasis kreditoriai yra bankai, todėl jie patys turėjo pasirūpinti tinkamu tarpusavio įsipareigojimų vykdymu ir darbo organizavimu. Kita vertus, kaip teisingai pastebėjo atsakovai, kreditų portfelio perleidimo sutarties 6.5.2 punktas numatė, kad teismo procesuose dėl bylų, iškeltų iki sutarties pasirašymo ir trečiųjų šalių atžvilgiu pradinis kreditorius veikia kaip naujojo kreditoriaus tarpininkas ir atstovas, kol naujasis kreditorius pradės dalyvauti derybose ar teismo procesuose arba šalys susitars kitaip. Taigi ieškovas turėjo visas galimybes toliau dalyvauti pradėtame procese.

Kolegija, remdamasi išdėstytu, sutinka su atsakovais, kad aptartas ieškovo elgesys nebuvo rūpestingas ir tinkamas, todėl nagrinėjamoje situacijoje nėra jokio teisinio pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

TeisėjaiAlė BukavinienėDonatas ŠernasVigintas Višinskis