Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-08-05 · Administracinė byla Nr. I-4687-426/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-08-05Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-08-05Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-08-05
Bylos Nr.
I-4687-426/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03955-2014-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rūta Miliuvienė
Pareiškėjas
A. G.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-4687-426/2015Proceso Nr. 3-61-3-03955-2014-2 Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugpjūčio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas A. G. skunde (b. l. 1-2) ir jo papildyme (b. l. 3) nurodo, jog periodiškai buvo laikomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje nuo 2003-05-18 iki 2014-06-19 kamerose, kurių plotas apie 10 m², su dar 8 asmenimis. Aiškina, jog kameros buvo netvarkingos, langai nevalyti, nepakako šviesos. Dėl įrengtų grotų langas negalėdavo pilnai atsidaryti. Nevėdintose kamerose buvo drėgna, išskalbti rūbai nedžiūdavo, pradėdavo pūti. Kalinamieji rūkydavo, administracija nesirūpino patalpinti į nerūkantiems skirtas kameras. Patalpose ir patalynėje veisdavosi parazitai.

Trijų vietų prausykla įrengta kitoje patalpoje. Praustuvai surūdiję, buvo tiekiamas tik šaltas vanduo. Dušu kartą per savaitę galima naudotis 15 min.

Tualetas neatitvertas, nėra durų, vanduo nenusileidžia arba prastai nusileidžia.

Draudžiama turėti šiltus pledus, kompiuterį. Nurodo, kad maisto energetinė vertė buvo nuo 1 300 iki 1 500 kcal. Jam artimieji negalėdavo iš namų perduoti maisto. Ilgalaikiai pasimatymai buvo draudžiami. Pasak pareiškėjo, jo gyvenimo sąlygos laisvės atėmimo vietoje buvo nežmoniškos, pažeidė Europos žmogaus teisių Konvencijos 3 str. nuostatas.

Skundo papildyme nurodo, jog nuo pirmų dienų laisvės atėmimo vietų pareigūnai grasino, jei skųsis teismui dėl nežmoniškų sąlygų, pagal suklastotus kaltinimus bus skiriamos nuobaudos.

Pareiškėjas tvirtina, jog dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų patyrė neturtinę žalą, dėl ko pablogėjo sveikata, patyrė psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Žalą vertina 20 000 Lt, kurią prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės.

Atsiliepimas

Atsakovę atstovaujanti Laisvės atėmimo vietų ligoninė (toliau – ligoninė) atsiliepime (b. l. 9-12) nurodo, jog nesutinka su reikalavimu priteisti žalos atlyginimą. Pateikia duomenis, kada, kokiose ir kokio dydžio kamerų tipo palatose buvo laikomas. Informavo, jog nevedama statistika, kiek konkrečioje palatoje buvo gydoma nuteistųjų ar kalinamųjų.

Atkreipia dėmesį, jog ligoninė negali daryti įtakos atvykstančių gydytis suimtųjų arba nuteistųjų asmenų skaičiui, nes turi suteikti stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas visiems to reikalaujantiems. Dėl to galėjo nustatytos ploto normos vienam asmeniui būti viršytos.

Paaiškina, jog Ligoninės Chirurgijos skyriuose, kuriuose buvo gydomas pareiškėjas, buvo ir yra sudaryta galimybė nuo 6 val. ryto iki 22 val. vakaro, laisvu nuo medicininių procedūrų laiku, būti gryname ore šio skyriaus lokaliniame sektoriuje. Todėl, atsakovės įgaliotos institucijos manymu, trumpalaikis minimalaus ploto neatitikimas teisės aktų reikalavimams buvo kompensuotas sudarant pareiškėjui galimybę laisvai judėti lokaliniame sektoriuje ir gyvenamosiose patalpose.

Atsiliepimas

Atsiliepime nurodyta, jog Ligoninės patalpos remontuojamos eilės tvarka pagal poreikį. Patalpų deratizavimo ir dezinsekcijos darbams atlikti sudaryta sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Tokio pobūdžio darbai atliekami kartą per mėnesį, prireikus, dažniau.

Ligoninė yra patvirtinusi dušų lankymo grafiką, pacientai maudosi ne rečiau kaip kartą per savaitę. Taip pat ne rečiau kaip kartą per savaitę gauna išskalbtą patalynę.

Atsakovės įgaliota institucija pabrėžia, jog laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose. Ši informacija iškabinta visose Ligoninės palatose ir bendro naudojimo patalpose, iškabinti įspėjamieji užrašai ir ženklai, įspėjantys apie draudimą rūkyti. Ligoninės administracija tinkamai pasirūpino draudimo įgyvendinimu. Tabako kontrolės įstatymas, pasak atsakovės įgaliotos institucijos, nenumato galimybės skirstyti į rūkančiųjų ir nerūkančiųjų kameras, kadangi šio įstatymo draudimas galioja Ligoninės teritorijoje ir jos patalpose.

Atsiliepimas

Atsiliepime pabrėžiama, jog pareiškėjo reikalavimas neturtinės žalos atlyginimui nepagrįstas įrodomąją galią turinčiais įrodymais. Jis apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp Ligoninės veiksmų ir/ar neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą, taip pat nepagrindžia ir priteistinos žalos dydį. Atkreipia dėmesį, jog kreipėsi pareiškėjas praėjus 11 metų nuo tariamai atsiradusios žalos. Prašo taikyti senaties terminą. Prašo atmesti skundą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Ištyrus byloje surinktą medžiagą nustatyta, jog pareiškėjas ligoninės chirurgijos ir vidaus ligų skyriuose buvo gydomas po keletą ar keliolika dienų 2003, 2006, 2009, 2010, 2011, 2012, 2013, 2014 metais palatose Nr. 1 (plotas – 22,84 m²), Nr. 3 (28,49 m² ploto), Nr. 4 (plotas – 34,06 m²). Atsakovo atstovė atsiliepime pabrėžė, jog teisės aktai neįpareigoja vesti apskaitą, kiek nuteistųjų ar suimtųjų buvo gydoma atitinkamomis dienomis tam tikrose palatose, todėl ligoninėje ir nebuvo tai daroma.

Atsakovo įgaliota institucija pateikė teismui Gydymo stacionare istorijos kopijas (b. l. 16-33), patvirtinančias, jog A. G. Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo gydomas nuo įvairių susirgimų.

Atsakovo įgaliota institucija pateikia įrodymus, jog 2012-05-30 buvo sudaryta Skalbimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 57-41 (b. l. 36-38, 48-51) su UAB „Švaros etalonas“ dėl skalbinių paėmimo ir pristatymo du kartus per savaitę. Ši sutartis patvirtina, jog ligoninės patalynė buvo skalbiama ir švari pristatoma iš specializuotos bendrovės kas savaitę. Taip pat pateikti byloje įrodymai, jog kenkėjų naikinimu ir patalpų priežiūra rūpinosi UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (Paslaugų teikimo sutartys Nr. 57-1/500, b. l. 40-43), UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ (Paslaugų teikimo sutartys Nr. 500/31-52, b. l. 44-47, 52-58).

Byloje spręstinas ginčas dėl A. G. skundo reikalavimo priteisti jo naudai iš Lietuvos valstybės 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, pagrįstumo ir teisėtumo.

Civilinio kodekso 6.271 str. 1 d. nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 str. 4 d.).

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą Civilinio kodekso 6.246– 6.249 str.: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu nustatomos visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti. Nesant vienos iš įstatyme numatytų sąlygų, reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas. Visos civilinės atsakomybės kilimo sąlygos turi būti nustatytos tiek turtinės tiek neturtinės žalos atveju.

Sprendžiant ginčą šioje byloje, būtina įvertinti, ar surinkti įrodymai patvirtina civilinės atsakomybės taikymo sąlygas pareiškėjo nurodytu atveju.

Suėmimo vykdymo įstatymo 5 str. 3 d. nurodyta, kad vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Bausmių vykdymo kodekso 7 str. 1 d. įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiškiantis, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 p. numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Šiuo atveju, pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų laikymo sąlygų Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose sąlygų, taip pat yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 str., kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (2000-10-26 sprendimas byloje K. prieš Lenkiją, 2001-07-24 sprendimą V. prieš Lietuvą).

Ligoninė pateiktame atsiliepime neneigia, kad pareiškėjo gydymo metu galėjo būti viršytas nustatytas minimalus plotas. Taip pat pabrėžė, kad negali įtakoti atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir nuteistųjų skaičiaus, nes privalo suteikti stacionarią sveikatos priežiūrą visiems to reikalingiems nuteistiesiems ir suimtiesiems.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai liudija, kad pareiškėjas Ligoninėje 2003, 2006, 2009, 2010, 2011, 2012, 2013, 2014 buvo gydomas (b. l. 9-10) kamerų tipo palatose. Pareiškėjas prašo žalos atlyginimą priteisti nuo 2003 m. Atsakovė nesutinka, kad už tokį laikotarpį būtų tenkinamas pareiškėjo prašymas, prašo taikyti 3 m. senaties terminą. Teismas pripažįsta, jog toks prašymas teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjui priteistinas žalos atlyginimas už trejus metus, skaičiuojant nuo 2014-08-26, t. y. nuo tos dienos, kada A. G. teismui išsiuntė skundą iš laisvės atėmimo vietos (b. l. 4).

Teismui pateiktame atsiliepime Ligoninė patvirtino, kad negali nurodyti, kiek buvo laikoma asmenų kartu su pareiškėju konkrečioje palatoje, nes tokios statistikos neveda. Taigi, pareiškėjo teiginiai apie netinkamas laikymo sąlygas nepaneigti byloje surinktais įrodymais, todėl darytina išvada, kad pareiškėjui gydantis Ligoninėje vis tik buvo pažeista jo teisė į minimalų 5,1 m² gyvenamąjį plotą. Nors Ligoninė ir nurodo, kad siekė užtikrinti gydomų nuteistųjų teises, teismas pripažįsta, jog tai nepašalina atsakovės atsakomybės už nustatytus pažeidimus.

Teismo vertinimu, toks ploto neatitikimas nustatytoms normoms laikytinas žymiu, o aptarti pažeidimai vertinami kaip nevienkartiniai ar netrumpalaikiai, atsižvelgus į pažeidimų trukmę. Taigi pripažintina, jog, iš šių pažeidimų gali būti kildinama neturtinė žala. Aplinkybė, kad asmuo, kuris kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d., ne kartą konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008-11-18 sprendimas byloje V. S. prieš Lietuvą).

Atsižvelgus į tai, pripažintina, kad pareiškėjo skundo reikalavimai dalyje, kurioje neturtinė žala kildinama iš netinkamų laikymo sąlygų, t. y. pažeidžiant normatyvines vienam asmeniui tenkančias gyvenamojo ploto normas, iš esmės yra pagrįsti.

Skunde pareiškėjas tvirtino, jog kalinamieji ligoninės palatose rūkydavo, administracija nepasirūpino jį patalpinti į nerūkantiems skirtas palatas.

Tabako kontrolės įstatymo 19 str. 1 d. 3 p. įtvirtintas draudimas rūkyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Šio straipsnio ketvirtoji dalis nustato pareigą juridinio asmens valdymo organams užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, taip pat, kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 14 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Ligoninė nurodė, jog, vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN76:2010 ir Tabako kontrolės įstatymo nuostatomis, jos patalpose rūkyti draudžiama. Informacija apie tai iškabinta palatose, koridoriuose, bendro naudojimo patalpose. Taip pat iškabinti įspėjamieji užrašai apie draudimą rūkyti. Byloje atsakovės įgaliota institucija pateikė fotokopijas (b. l. 59-61), kuriose užfiksuoti rašytiniai draudimai rūkyti.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad apie draudimą rūkyti Ligoninės patalpose tinkamai buvo informuotas pareiškėjas, taip pat kiti tose pačiose kamerose-palatose laikyti asmenys. Byloje nepateikta duomenų apie suimtųjų, nuteistųjų padarytus režimo reikalavimų pažeidimus, neužfiksuota, kad kamerų tipo palatose asmenys rūkė. Pareiškėjas nenurodė, kad dėl rūkymo palatose būtų kreipęsis į Ligoninės administraciją su prašymu pašalinti šį pažeidimą.

Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 27 p. nuostatas šalto ir karšto vandens tiekimo sistema privalo būti įrengta ne kamerose palatose, o maitinimo įmonėje, sanitarinėje švarykloje, dušinėje, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpoje. Iš to seka, kad pareiškėjo motyvai, kuriais neturtinė žala grindžiama karšto vandens tiekimo į palatas neužtikrinimu, nepagrįsti, todėl atmestini.

Išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, įvertinus pareiškėjo patirtų nepatogumų trukmę ir jų mastą, pripažintina, kad Ligoninėje gydytas mažo ploto kamerose-palatose, jis patyrė esminių nepatogumų ir dvasinių kančių, kurios viršijo įprastus kalinimo sąlygojamus suvaržymus. Darytina išvada, kad egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai – kalinimas pažeidžiant teisės aktais numatytą vienam asmeniui skiriamą plotą ir patalpų įrengimą, žala – pareiškėjas patyrė esminių nepatogumų ir kančių, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos. Teismas akcentuoja, jog reikalavimas dėl piniginės kompensacijos priteisimo už kalinimą netinkamomis sąlygomis iš esmės yra pagrįstas. Tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjo prašoma priteisti 20 000 Lt (5 792,40 Eur) piniginė kompensacija neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė.

Teismas, vertindamas pareiškėjo patirtų pažeidimų mastą bei trukmę, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ligoninės, priteistina 1 200 Eur kompensacija patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įst. 85–87 str., 88 str. 1, 5 p., 127 str., 129 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjo A. G. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti A. G. naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) kompensaciją neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Rūta Miliuvienė