Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-450/2006Procesinio sprendimo kategorija 1.1.3.2.; 1.2.17.4; 2.4.6.1.1.

2006 m. rugsėjo 13 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. birželio 27 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 199(2) str. l d. ir nubaustas 150 MGL dydžio (18750 Lt) bauda.

Vadovaujantis BK 66 str. į bausmę įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2006-02-22 iki 2006-02-24 (2 paros) ir remiantis BK 65 str. numatytomis bausmių keitimo taisyklėmis paskirta galutinė 146 MGL dydžio (18150 Lt) bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. nuteistas už tai, kad pažeisdamas nustatytą tvarką, laikė akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, t.y. nuo 2006 m. vasario 14 d. iki 2006 m. vasario 22 d. savo garaže, Jatkančių k., Tauragės rajone, pažeisdamas nustatytą tvarką -Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. 4-200 „Dėl fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ 2.1.1 punktą, laikė 56 463 Lt vertės akcizais apmokestinamas prekes - 21500 pakelių cigarečių „SAINT GEORGE“, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis.

Apeliaciniame skunde A. S. nesutinka su Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, teigia, kad bylos aplinkybės įvertintos neobjektyviai, o teismas buvo šališkas.

Apeliantas nurodo, kad cigaretes į jo garažą laikinai pasidėjo du jam nepažįstami vyriškiai, kurie prisistatė esą nuo jo iš matymo pažįstamo vardu „Antanas“. A. S. kraunant dėžes iš automobilio į jo garažą nedalyvavo, dėžių turinio netikrino, todėl nežinojo, kad jose buvo cigaretės. Apeliantas teigia patikėjęs cigaretes atvežusių vyriškių aiškinimu, kad dėžėse sudėti skalbimo miltelių paketai. Kas buvo užrašyta ant dėžių nematė, nes jas iškraunant buvo malkinėje. Vėliau, dėžes sukrovus garaže, A. S. jų turinio netikrino. Apeliantas taip pat nurodo, kad tik pareigūnams atliekant kratą jis sužinojęs, jog garaže laikomose dėžėse yra cigaretės. A. S. apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į visus šiuos jo parodymus, todėl prašo panaikinti 2006 m. birželio 27 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi nuosprendis priimtas išankstinę nuomenę turinčio šališko teismo.

Byloje dalyvaujantis nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo A. S. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis yra teisėtas, priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Šis nuosprendis taip pat laikytinas pagrįstu, nes jame padarytos išvados, atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes. Tuo tarpu skunde nurodyti nuteistojo A. S. argumentai yra nepagrįsti.

Apeliacinio skundo teiginį, jog bylą nagrinėjęs teismas buvo šališkas, neobjektyviai, turėdamas išankstinę nuostatą įvertino byloje surinktus įrodymus, apeliantas grindžia tuo, kad jo teigimu nepagrįstai buvo atmesti jo parodymai apie tai, kad jis nežinojo kas laikoma garaže. Šiuos nuteistojo A. S. parodymus pirmosios instancijos teismas įvertino, kaip jo pasirinktą gynybinę versiją, kuri prieštarauja byloje surinktiems įrodymams.

Klaipėdos apygardos teismas, motyvuodamas tokį savo sprendimą nurodė, kad nelogiška būtų tikėti A. S. parodymais, kad jis nesidomėjo ir nestebėjo, kokias prekes jo garaže iškrovė jam nepažįstami asmenys. Iš įvykio vietos, kratos protokolo duomenų (fotolentelių) matyti, kad cigaretės buvo šviesios spalvos kartoninėse dėžėse su ryškiais raudonos spalvos užrašais anglų ir rusų kalbomis, prekių ženklais, nurodančiais, kad jose yra cigaretės. A. S. neneigė, kad ruošdamas malkas, vaikščiojo kieme. Esant tokiam aiškiam atgabentų dėžių žymėjimui, jis negalėjo nematyti užrašų ant dėžių. Tai paneigia jo aiškinimą, kad jis patikėjęs, jog į garažą buvo kraunamos skalbimo priemonės, nes matydamas, kad yra iškraunamos dėžės su cigaretėmis, jis to nebūtų leidęs daryti.

Atvežtos cigaretės, A. S. teigimu, garaže buvo laikomos daugiau negu savaitę. Duomenų, kurie patvirtintų kaltinamojo A. S. teiginius apie cigarečių atsiradimą jo garaže, išskyrus jo sutuoktinę, kuri, jos teigimu, nieko konkrečiai nematė ir nežino bei yra suinteresuotas asmuo, byloje nėra. A. S. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu kategoriškai pareiškė, kad negalėtų atpažinti cigaretes atvežusių asmenų, nors apklausiamas nurodė, kad su jais bendravo ne vieną kartą.

Atsižvelgdamas į šiuos argumentus pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad A. S. sukūrė šią versiją, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Šios versijos apeliantas laikosi ir apeliaciniame skunde, teigdamas, jog jis nuteistas nepagrįstai, tik už tai, kad naiviai pasitikėjo nepažįstamais asmenimis.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su paminėta Klaipėdos apygardos teismo išvada dėl gynybinės apelianto versijos ir be nuosprendyje išdėstytų argumentų, atsižvelgia į šiuos:

Teisėjų kolegija mano, kad normalaus protinio išsivystymo ir intelekto žmogus, iš kurio galima reikalauti atsakingo, įstatymų reikalavimus atitinkančio elgesio (koks yra ir nuteistasis A. S. ), atvykus pas jį į namus nepažįstamiems asmenims, prisistačiusiems pažįstamo draugais ir paprašiusiems susidėti garaže prekes, nors ir norėdamas geraširdiškai padėti, kaip tai nurodo apeliantas, vienokiu ar kitokiu būdu įsitikintų kas šie asmenys yra, ar iš tiesų jie yra jo pažįstamo draugai (pvz., paskambintų pačiam Antanui ir paklaustų), užsirašytų ar kitaip užfiksuotų prekes palikusius asmenis ar transporto priemonę identifikuojančius duomenis (vardus, pavardes, telefono numerius, kuriais galėtų esant reikalui susisiekti, ir pan.). Be to, žinodamas, kad jis, kaip garažo savininkas, yra atsakingas už jame esančius daiktus, įsitikintų kokius daiktus šie asmenys garaže palieka, ar dėl šių daiktų jam, kaip garažo savininkui, nebus vienokiu ar kitokiu būdu padaryta žalos, ar, pagaliau, nekils dėl jų kitokių neigiamų pasekmių.

Tuo tarpu remiantis apelianto pateikiama versija, galima būtų išdėstyti tokią įvykių seką: 2006 m. vieną vasario mėnesio vakarą (tiksliai apeliantas neprisimena), apie 18.00 – 19.00 val. (apelianto teigimu jau buvo tamsu), pas A. S. į namus, t.y. vienkiemio sodybą, esančią Jatkančių k., Tauragės rajone (apie 8 km nuo asfaltuoto kelio Tauragė – Sovietskas), lengvuoju automobiliu, kurio nei markės, nei valstybinio numerio jis neįsidėmėjo, atvyko du nepažįstami vyrai. Šie vyrai paklausė apelianto, ar šis pažįsta Antaną iš „Marijampolės automobilių turgaus“. Tokio apibūdinimo apeliantui pakako (nors jis ir pats apie šį tariamą savo pažįstama Antaną, išskyrus jo vardą, praktiškai daugiau nieko nežino), kad jis patikėtų, jog šie nepažįstami vyrai yra apelianto pažįstamo Antano draugai, ir kad jis leistų jiems savo garaže, be jokio atlygio, vien iš altruistinių paskatų padėti savo pažįstamam Antanui, sukrauti dėžes, kuriose, vyriškių teigimu, yra skalbimo priemonės. Ne gana to, nežinodamas jokių pas jį atvykusių vyriškių asmens duomenų, A. S. atrakino savo garažą ir paliko juos vienus per du kartus atvežtas dėžes krauti į minėtą apeliantui priklausantį garažą, o pats tuo metu skaldė malkas ir nesidomėjo, kas iš tiesų kraunama. Vėliau, vyriškiai garažo raktą paprašė palikti malkinėje, kad atvykę atsiimti savo dėžių, jie galėtų laisvai patekti į apeliantui priklausantį garažą ir, anot apelianto, jo nesutrukdytų. A. S. sutiko ir raktą paliko malkinėje. Nei krovimo metu, nei vyriškiams išvykus, apeliantas į savo garažą nėjo ir nesidomėjo kokias dėžes jame sukrovė nepažįstami asmenys. Po kelių dienų, savaitės bėgyje, į apelianto sodybą atvyko dar vienas nepažįstamas vyras, su kitu automobiliu, kurio nei markės nei valstybinio numerio apeliantas taip pat neįsidėmėjo. Atvykęs vyras nuėjo į A. S. priklausančią malkinę, pasiėmė raktą nuo A. S. garažo ir, atsirakinęs jį, įėjo. Po kiek laiko vyriškis išėjo ir išvažiavo. Apeliantas visą tą laiką buvo namuose, stebėjo šį vyriškį, tačiau net nebandė išsiaiškinti kas jis toks ir ką jis veikia jo sodyboje ir garaže, tiesiog pamanė, kad tai taip pat vienas iš Antano draugų. Netgi ir po šio nepažįstamo vyro apsilankymo garaže, apeliantui nekilo jokių abejonių dėl jame sukrautų dėžių ar jo paties ten buvusių daiktų likimo ir jis į garažą nėjo ir kas jame sukrauta nežiūrėjo.

Apeliantas negalėjo logiškai paaiškinti kodėl jis apskritai nepasidomėjo žiemos vakarą atvykusių nepažįstamųjų, kas jie tokie, niekaip nebandė įsitikinti, kad šie vyrai yra būtent jo pažįstamo Antano draugai ar pažįstami, nesidomėjo ką šie nepažįstami vyrai krauna į jam priklausantį garažą, kodėl jis paliko garažo raktą šiems nepažįstamiems vyrams žinomoje vietoje, taip sudarydamas galimybę jiems nekliudomai patekti į jam priklausančias patalpas, ką po kelių dienų garaže veikė trečias nepažįstamas vyras ir kodėl jis net neišėjo į kiemą, kad pasidomėtų, ką jo sodyboje veikia nepažįstamas asmuo. A. S. negalėjo nurodyti apskritai jokių duomenų, kurie leistų identifikuoti cigaretes pas jį atvežusius asmenis ar automobilius, kuriais jie naudojosi.

Atmetami ir nuteistojo A. S. parodymai apeliacinės instancijos teisme, kad jis iškraunamų dėžių nematė, nes tuo metu kai cigaretės buvo kraunamos (2006-02-14, apie 18.00-19.00), jis neva buvęs malkinėje ir skaldęs malkas. Akivaizdu, kad A. S. nurodytu laiku jau buvo tamsus paros metas, be to, malkinėje, pagal jo paties parodymus, apšietimas įvestas nebuvo. Taigi, apelianto aiškinimas, kad jis tamsiu paros metu, tamsioje patalpoje skaldė malkas yra negyvenimiškas, neįtikinamas, todėl atmetamas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis A. S. , duodamas parodymus apie visų su tiriamu nusikaltimu susijusių asmenų ar automobilių duomenis, nurodo tik bendrus jų požymius (vidutinis amžius, ūgis, kūno sudėjimas ir pan.), iš kurių identifikuoti konkrečius asmenis ar automobilius praktiškai nėra galimybės.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau paminėtos A. S. versijos nelogiškumą, jo paties nesugebėjimą paaiškinti kai kuriuos savo neadekvačius susiklosčiusiai situacijai veiksmus, sprendžia, kad su nusikaltimu susijusius asmenis ir automobilius apeliantas sąmoningai apibūdina tik nurodydamas bendruosius jų požymius, taip klaidindamas teisėsaugos institucijas ir teismą, jog jis nuoširdžiai neprisimena kitų duomenų, tačiau iš tiesų norėdamas apsunkinti arba praktiškai padaryti neįmanomu jo versijos pagrįstumo patikrinimą bei kitų asmenų, kurie, pagal jo versiją, būtų atsakingi už šios nusikalstamos veikos padarymą, suradimą. Kitaip tariant, akivaizdu, kad apeliantas sukūrė tokią versiją siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės.

Tai įrodo ir byloje surinkti įrodymai. Kaip matyti iš bylos duomenų, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ne atsitiktinai aptikus A. S. garaže kontrobandines cigaretes, bet turint pakankamai tikslią išankstinę operatyvinę informaciją. Tauragės r. PK operatyvinės veiklos skyriaus rašte, rašytame Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriui, yra tiksliai nurodoma, kad turima operatyvinės informacijos, jog Tauragės raj., Jatkančių k., A. S. gyvenamojo namo ūkiniame pastate yra laikomos kontrabandinės, rusiško pavyzdžio cigaretės, kurių vertė gali viršyti 250 MGL (apie 20-30 dėžių)(t. 1, b.l.1). Ši operatyvinė informacija pilnai pasitvirtino.

Pareigūnams atvykus daryti kratos į A. S. sodybą, jam, kaip to reikalauja baudžiamojo proceso įstatymas, buvo pateiktas nutarimas daryti kratą, kuriame nurodyta, jog ji daroma, siekiant surasti akcizais apmokestinamas prekes ir kitus daiktus. Apeliantui taip pat buvo pasiūlyta savanoriškai atiduoti nutarime nurodytus daiktus, tačiau, kaip matyti iš kratos protokolo, jis kategoriškai pareiškė, kad nutarime nurodytų daiktų jis neturi. Iš pradžių buvo apžiūrėtos gyvenamosios patalpos, jose nieko neradus, pereita į ūkinį pastatą. Ūkiniame pastate (tvarte) buvo surastos ir paimtos talpos, su dyzelino kvapą turinčiu skysčiu. Tik baigus kratą tvarte buvo pereita prie ūkiniame pastate esančio garažo, kurio durys buvo užrakintos. A. S. savo turėtu raktu atrakino garažo duris, ir tik jas rakindamas pasakė pareigūnams, kad šias patalpas neoficialiai yra išnuomavęs iš matymo pažįstamam asmeniui ir nežino, kas šiuo metu jose laikoma. Taigi, kaip matyti iš išdėstytos kratos eigos, A. S. , kaip jis pats teigia nežinodamas jo garaže esančių dėžių turinio, pareigūnams iš karto kategoriškai nepripažino laikąs akcizais apmokestinamas prekes. Akivaizdu, kad muitinės ir policijos pareigūnams atvykus daryti kratą, tikrai nieko apie kontrabandines prekes nežinantis asmuo, būtų prisipažinęs, kad priėmė saugoti kažkokias dėžes, tačiau kas jose yra jis nežino. Tuo tarpu, kaip minėta, A. S. apie tai pareigūnams pasakė tik po to, kai buvo apžiūrėtos visos kitos patalpos ir jis jau rakino garažo, kuriame ir buvo sukrautos cigaretės, duris. Tai leidžia daryti išvadą, jog apeliantas sąmoningai pareigūnams iš pradžių nepasakė apie garaže laikomas dėžes, nes žinojo, kad jose yra būtent ieškomos akcizais apmokestinams prekės – cigaretės, ir tikėjosi, kad dėžės su kontrabandinėmis cigaretėmis bus nesurastos. Tik tuomet, kai A. S. suvokė, kad pareigūnai neišvengiamai jas aptiks, t.y. rakindamas garažo duris, jis pripažino, kad priėmė saugoti kažkokias dėžes, tačiau kas jose yra jis neva nežino. Taigi, apeliantas darydamas šį nusikaltimą veikė tiesiogine tyčia, tai yra suvokė, kad jis akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, laikė pažeisdamas nustatytą tvarką ir norėjo taip veikti. Už šią nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² str., asmuo atsako nepriklausomai nuo veikos motyvų ir tikslų. Kitaip tariant šiuo atveju motyvas ir tikslas nėra šios nusikaltimo sudėties būtinieji požymiai. Taigi, net ir tuo atveju, jei iš tiesų apeliantas cigaretes būtų laikęs iš teigiamų paskatų padėti savo pažįstamam Antanui, baudžiamoji atsakomybė pagal paminėtą BK straipsnį jam vis tiek kiltų, kadangi, kaip minėta, jis veikė tiesiogine tyčia, t.y. suvokė, kad akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, jis laikė pažeisdamas nustatytą tvarką ir norėjo taip veikti.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į visus aukščiau išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visetą, sugretinęs vienus bylos duomenis su kitais, padarė pagrįstą išvadą dėl A. S. kaltės, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, įrodytumo.

Nėra pagrindo patenkinti A. S. apeliacinio skundo prašymo gražinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kadangi nėra jokių duomenų, įrodančių, kad nuosprendis priimtas, kaip nurodoma skunde, išankstinę nuomenę turinčio šališko teismo.

LR BPK 326 str. 1 d. 4 p. yra numatyta galimybė panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, jeigu bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Šališku teismas turi būti pripažintas visais atvejais, kuomet pirmosios instancijos teisme bylą nagrinėjo nors vienas teisėjas, negalintis dalyvauti procese BPK 58 str. numatytais pagrindais. Tokių duomenų byloje aspeliacinės instancijos teismas nenustatė, jų nenurodė ir apeliantas. Pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą ne išankstiniu nusistatymu, kaip tai nurodoma apeliaciniame skunde, bet išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Atsižvelgdama į tai kas išdėstyta, apeliacinio teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad tenkinti A. S. apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.