Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2016-10-20 · Baudžiamoji byla Nr. T-1175-1035/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-10-20
Bylos Nr.
T-1175-1035/2016
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-00677-2012-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valerij Lauš
Nuteistasis
M. M.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-1175-1035/2016
Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00677-2012-8Procesinio sprendimo kategorija 2.5.18 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. spalio 20 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš,sekretoriaujant Beatai Rutkauskaitei,dalyvaujant prokurorei Danutei Mekionienei,nuteistajam M. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs nuteistojo M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), prašymą dėl teistumo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 25 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val.

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 25 d. nuosprendžiu pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 25 d. nuosprendžio dalį dėl bausmės skyrimo ir už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskyrė 24 MGL dydžio (3 120 Lt) baudą.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2016 m. rugsėjo 22 d. gautas nuteistojo M. M. prašymas panaikinti jam teistumą. Prašyme nurodyta, kad nuo nuosprendžio datos neturi nusižengimų, taip pat ketina išvykti dirbti į J. K., įmonėje „R.“, kuriai turės pateikti pažymą apie teistumą.

Teismo posėdyje nuteistasis M. M. prašė teismo panaikinti teistumą, kadangi po nuosprendžio yra atlyginęs žalą, nėra pagautas darantis administracinius pažeidimus. Jokių nusižengimų neturi, jo charakteristika nepriekaištinga, tačiau teistumas yra kliūtis įsidarbinant į normalų darbą, kadangi visur reikalauja pažymos apie teistumą. Tai trukdo kažkiek. Bandė įsidarbinti, tačiau ten, kur tikrai norėtų dirbti, reikalauja pažymos apie teistumą. Turi galimybę išvykti į užsienį, uždirbti daugiau nei Lietuvoje, bet ir ten reikalauja pažymos apie teistumą. Šiuo metu nedirba. Tvarko automobilius, padeda tvarkyti juos. Bandė įsidarbinti, bet prašymą atmetė, kadangi prašė pateikti pažymą apie teistumą ir jis jos nepateikė. Šiuo metu nedirba. Nenori dirbti šlavėju, kai gali dirbti geresnį darbą geresnėmis sąlygomis. Supranta, kad teistumas yra bausmės pasekmė. Iki šiol neturi jokių pažeidimų.

Teismo posėdyje prokurorė nurodė, kad Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas ir baudžiamojo proceso kodeksas numato galimybę suėjus pusei termino po atliktos bausmės teismui priimti nutartį ir panaikinti ar sutrumpinti teistumą. Tačiau tam turi būti pagrįstos aplinkybės, dėl ko taip būtina padaryti. Šiuo atveju nuteistasis M. M. pažymi, kad jokių nusižengimų nepadarė, bet nėra ir taip, kad būtų ką pagirtino padaręs. Minėjo, kad niekur nedirba, bandė įsidarbinti, bet visur reikalauja pažymos, tačiau niekur kitur nebandė įsidarbinti. Vien tik noras panaikinti teistumą dar nereiškia, kad teismas ir turi taip padaryti. Prašo prašymą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

BK 97 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Baudžiamosios teisinės teistumo pasekmės pasireiškia tuo, kad į teistumą teismas atsižvelgia skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, spręsdamas dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, taip pat pripažindamas asmenį pavojingu recidyvistu.

Pagal BK 97 straipsnio 7 dalį, kai sueina ne mažiau kaip pusė teistumo termino, teismas nuteistojo prašymu gali sutrumpinti teistumo laiką arba panaikinti teistumą. BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto b papunktyje nustatyta, kad asmenys, nuteisti už apysunkius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, laikomi turinčiais teistumą bausmės atlikimo laikotarpiu ir trejus metus po bausmės atlikimo.

Nagrinėjamu atveju M. M. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Ši veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Taigi M. M. laikomas turinčiu teistumą trejus metus po bausmės atlikimo. Bylos duomenimis, M. M. paskirtą 3 120 Lt baudą sumokėjo 2014 m. rugsėjo 8 d., todėl laikytina, kad bausmę jis atliko 2014 m. rugsėjo 8 d. ir teistumo termino pabaiga M. M. yra 2017 m. rugsėjo 8 d. Prašymo nagrinėjimo metu yra suėjusi daugiau kaip pusė teistumo termino (BK 97 straipsnio 7 dalis). Kita vertus, aplinkybė, kad prašymo dėl teistumo panaikinimo nagrinėjimo metu yra suėjusi daugiau kaip pusė teistumo termino, nereiškia, kad toks prašymas yra tenkintinas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 363 straipsnio 2 dalimi, teismas, nagrinėdamas tokį prašymą, atsižvelgia į duomenis, apibūdinančius atlikusį bausmę asmenį, jo darbinę veiklą ir elgesį. Teismas, naikindamas teistumą prieš terminą, atsižvelgia į nuteistojo asmenybę, jo elgesį po bausmės atlikimo, jo dabartinę veiklą ir kitas aplinkybes, leidžiančias teismui spręsti apie teistumo panaikinimo prieš terminą arba teistumo laiko sutrumpinimo konkrečiam asmeniui tikslingumą.

Nuteistasis M. M. kartu su prašymu minėtų duomenų nepateikė. Telefonu teismo buvo informuotas, kad į teismo posėdį turi pristatyti dokumentus, apibūdinančius jį patį, jo darbinę veiklą ir elgesį, tačiau tokių dokumentų M. M. teismui teismo posėdyje nepateikė. Teismas savo iniciatyva išreikalavo duomenis iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro, taip pat iš Administracinių teisės pažeidimų registro. Iš pateiktų registrų išrašų matyti, kad M. M. daugiau nėra padaręs jokių nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų. Visgi sutiktina su prokurorės teismo posėdyje išsakyta nuomone, kad nereikėtų pervertinti tos aplinkybės, kad nuteistasis daugiau nenusižengė įstatymams, nes nagrinėjamu atveju jis nėra padaręs ir nieko pagirtino. Nuteistojo teigimu, jis nedirba, nesimoko. Tai tikrai teigiamai jo necharakterizuoja. Kaip ir jo teiginys, kad jis nenorėtų dirbti mažiau prestižinį darbą, o galimybei dirbti kitą „normalų“ darbą jam trukdo turimas teistumas. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad nuteistasis nepateikė teismui jo teiginius, kad būsimi darbdaviai reikalauja iš jo pažymos apie teistumą, patvirtinančių įrodymų, nors jo nurodytas pagrindinis motyvas, kodėl jam turi būti panaikintas teistumas, yra būtent siekis susirasti darbą.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad BK 97 straipsnyje numatyto teistumo instituto tikslai nėra pasiekti, todėl nuteistojo M. M. prašymas dėl teistumo panaikinimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 363 straipsniu,

nutaria:

Nuteistojo M. M. prašymo netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Valerij Lauš