Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Ž. G., jo atstovei advokatei L. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje Ž. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, dirbantis (duomenys neskelbtini) vadovu, turintis galiojančių administracinių nuobaudų, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 235 straipsnio 4 dalį, 247 straipsnio 23 dalį, 247 straipsnio 36 dalį, 247 straipsnio 38 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. sausio 28 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos (toliau - Inspekcija) pareigūnams tikrinant telefoninį pranešimą apie galimai nuotekomis teršiamą aplinką, patikrinta (duomenys neskelbtini) (toliau - įmonė), įmonės kodas, veiklavietė, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Patikrinimo aktu Nr. K-36 fiksuota, kad įmonės teritorijoje yra sandėliuojamos įvairios talpos: IBC konteineriai, 200 1 plastikinės statinės, įvairios mažesnės plastikinės talpos, įmonės patalpose įrengtoje plovykloje talpos buvo plaunamos, nuotekos buvo išleidžiamos į naujai įrengtą nuotakyną. Nuo plaunamų ir sandėliuojamų talpų nuimtos kelios etiketės medžiagų, esančių talpose, identifikavimui. Paimti kontroliniai nuotekų ėminiai, analizei atlikti. Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamentui atlikus mėginių analizę, tyrimo rezultatų protokolu Nr. P-107-2020-40/1 nustatyta, kad BDS7 koncentracija yra 10 070 mg/1, cheminis deguonies suvartojimas (permanganatinė oksidacija) – 6 372 mg/1. Minėtame protokole fiksuota, kad mėginyje yra nuotekoms nebūdingų medžiagų - plastiko, dažų gabalėlių, jaučiamas klijų kvapas. Išanalizavus visus duomenis (etiketes nuo talpų, mėginio tyrimo rezultatus) nustatyta, kad į UAB „Kauno vandenys“ buitinių komunalinių nuotekų nuotakyną buvo leidžiamos atliekos. Tuo pažeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. Dl-236 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. spalio 8 d. įsakymo Nr. D1-515 redakcija) patvirtinti Nuotekų tvarkymo reglamento 31 punkto reikalavimai.

(duomenys neskelbtini) direktorius Ž. G. Inspekcijai pateikė IBC konteinerių ir kitų talpų įvežimo dokumentus. Patikrinimo aktu Nr. K-36 fiksuota, kad įvežamos talpos yra užterštos tiek pavojingomis medžiagomis, tiek nepavojingomis medžiagomis. Pagal Lietuvos Respublikos 1998 m. birželio 16 d. Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII- 787 2 straipsnio 51 dalį minėtos talpos yra įvardijamos kaip Pakuočių atliekos - pakuotės ir pakuočių medžiagos, pagal atliekų apibrėžimą priskiriamos atliekoms, išskyrus pakuočių gamybos atliekas, 7 dalis teigia, kad Atliekų apdorojimas - atliekų naudojimo ar šalinimo veikla, įskaitant jų paruošimą naudoti arba šalinti. To paties įstatymo 2 straipsnio 53 dalis nurodyta, kad Paruošimas naudoti pakartotinai - atliekų naudojimo veikla, kai atliekomis tapę produktai ar jų sudedamosios dalys tikrinami, valomi ar taisomi, siekiant, kad būtų tinkami naudoti pakartotinai be jokio kito pradinio apdirbimo. Įmonės veikla, talpų plovimas, yra atliekų paruošimas naudoti pakartotinai. Įmonė nėra registruota Atliekų tvarkytojų valstybės registre, todėl įmonė, vykdydama talpų plovimo veiklą, pažeidė Lietuvos Respublikos 1998 m. birželio 16 d. Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 4 straipsnio 10 dalį, kuri teigia, kad Atliekas surenkančios, vežančios ir apdorojančios įmonės, prekiautojai atliekomis ir tarpininkai, įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingąsias atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias - ilgiau kaip vienus metus, šią veiklą gali vykdyti tik įregistruoti į Atliekų tvarkytojų valstybės registrą. To paties įstatymo 4 straipsnio 13 dalis teigia, kad Neturintis teisės pats apdoroti atliekas asmuo, kuris apdorojo atliekas arba kuris perdavė atliekas šio straipsnio 9 dalyje nurodytiems subjektams neturėdamas teisėtą atliekų perdavimą patvirtinančio dokumento, laikomas apdorojusiu atliekas neturint tam teisės.

(duomenys neskelbtini) įsiveža talpas iš Vokietijos. Talpos yra naudota pakuotė, užteršta cheminėmis pavojingomis ir (ar) nepavojingomis medžiagomis. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. Dl-831 redakcija) patvirtintas Atliekų tvarkymo taisyklių (toliau - Taisyklės) 35 punktas teigia, kad įmonės, kurios surenka pavojingąsias atliekas, turi gauti pavojingųjų atliekų tvarkymo licenciją Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 684 „Dėl Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisyklės), nustatyta tvarka. Surinkti ir (ar) vežti pavojingąsias atliekas gali tik atliekas tvarkančios įmonės, kurių darbuotojai, atsakingi už surinkimą ir (ar) vežimą, yra išklausę atliekų tvarkymo specialistų mokymo kursus ir turi atitinkamą jų žinias patvirtinantį pažymėjimą. (duomenys neskelbtini) neturi pavojingų atliekų tvarkymo licencijos. Taisyklių 56 punktas teigia, kad įmonė, atliekanti atliekų apdorojimą, ir įmonė, atliekų susidarymo vietoje pavojingąsias atliekas laikanti ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias - ilgiau kaip vienerius metus, privalo turėti leidimą. (duomenys neskelbtini) tokio leidimo neturi.

(duomenys neskelbtini) direktorius Ž. G. tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos 1998 m. birželio 16 d. Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 4 straipsnio 10 dalį, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintus „Atliekų tvarkymo taisyklių 35 punkto reikalavimus ir padarė ANK 235 straipsnio 4 dalyje, 247 straipsnio 23, 36, 38 dalyse numatytus nusižengimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Ž. G. kaltės dėl nusižengimų nepripažino. Parodė, kad iš Vokietijos vežami daiktai, prekės, kurios yra nurodytos pardavėjo sąskaitoje-faktūroje, o protokole jos traktuojamos kaip atliekos. Įvežant prekes, leidimas nereikalingas. Talpas veža iš Vokietijos, iš firmų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Konteineriai 1000 litrų talpos, metaliniame rėme su pritvirtinta palete ir išleidimo kranu ir įpylimo (skysčiui) dangčiu (b. l. 26, b. l. 8). Talpos būna naudotos, kartais būna ne visiškai išplautos, jas paruošia tolimesniam naudojimui. Sukuria daiktui pridėtiną vertę ir jį parduoda. Dėl kaltinamo medžiagų išleidimu į atliekyną - tą dieną buvo keičiami kanalizacijos vamzdžiai, atlikta renovacija ir vamzdžių hermetizacija, po ko turi praeiti 24 val. kol išdžius. Tuo metu pastate nebuvo vykdomi darbai, nebuvo plaunama. Specialistas norėjo įsitikinti, kur leidžiamas vanduo, paprašė paleisti vandenį, kad įsitikinti, kur jis nubėga – buvo įsitikinta, kad bėga į įmonės „Kauno vandenys“ surinkimą ir patenka į valymo įrengimą, o ne į aplinką. Tuo metu kai bėgo vanduo, iš jo įmonės teritorijoje esančio šulinio buvo paimti mėginiai. Šių mėginių tyrimų rezultatai, esantys byloje, yra neteisingi, nes mėginiuose buvo hermetizacijos medžiagos, kuriomis buvo nuklotas naujas kanalizacijos vamzdis (reikėjo išlaukti 24 val. nuo darbų atlikimo). Dėl užterštumo – pagal nuotekų tyrimą – rezultatas momentinis, o turėtų būti paros rezultatas. Jo įmonė vykdo veiklą 3 metus. Konteinerius įmonėje plauna 1-1,5 metų. Konteinerių talpa – 1000 l, statinių – 120-200 l. Talpos (Allpack) yra visiškai ištuštintos, be skysčių. Jose buvo laikomi įvairūs maisto produktai, dezinfekatoriai. Perka konteinerius praskalautus vandeniu. Plauna konteinerius vandeniu, be jokių cheminių medžiagų. Vienam konteineriui praskalauti panaudoja kelis litrus vandens. Rašydami paklausimą agentūrai, neminėjo apie jokius likučius, nes perka ištuštintus konteinerius. Prašė nutraukti bylą, nes nepadarė nusižengimų ir priteisti proceso išlaidas.

Institucijos, surašiusios protokolą, atstovas I. K. parodė, kad palaiko administracinio nusižengimo protokole nurodytas aplinkybes. Laboratorinių tyrimų duomenimis nustatyta, kad įmonėje buvo plaunamos talpos naudojant chemines medžiagas. Tokiai veiklai reikalingas leidimas, tačiau įmonė leidimo neturėjo. Tyrimų rezultatų protokolas yra įrodomoji medžiaga, kad tai, kas yra išleidžiama į nuotakyną, yra užteršta. Buvo nustatyta, kad pavojingos atliekos (talpose esantys cheminių medžiagų likučiai), kuriose dar buvo ir plastiko bei dažų gabalėlių, buvo skiedžiamos vandeniu ir maišomos su kitomis cheminėmis medžiagomis, t. y. plovimo priemonėmis, o po to išleidžiamos į Kauno vandenų nuotakyną, dėl ko gali sutrikti normalus nuotekų valymo įrenginių darbas ar dumblo apdorojimas.

Liudytojas K. Š. parodė, kad jis dirba AAI vyr. specialistu. Buvo gautas vadovų nurodymas patikrinti pranešimą apie teršiamą upelį, tikrinant konkretų pastatą. Patikrinimo metu rado dirbančius žmones ir vadovą Ž. G., nustatė, kad įmonė - (duomenys neskelbtini) vykdo talpų plovimo veikla, medžiagos išpilamos iš bačkų į nuotekų surinkimo sistemą. Nuotekos patenka į įmonės “Kauno vandenys” valymo įrenginius. Buvo atliekamas garinimas, kad pažiūrėti, kur patenka nuotekos. Buvo nustatyta, kad nuotekos patenka ne į aplinką, o į įmonės “Kauno vandenys” nuotekų sistemą. Talpose yra medžiagos su skiedikliu ar acetonu, ant talpų buvo nurodyti toksiškų cheminių medžiagų laikymo ženklai. Leidžiamos į nuotakyną medžiagos turėjo labai aštrų kvapą. Patikrinimo metu vyko plovimo veikla, patalpoje buvo statinė, kerperis, atliekos, gamybinės nuotekos buvo susikaupusios. Šulinys, iš kurio buvo imami mėginiai, nebuvo labai gilus. Mėginiai buvo pieno spalvos, klijų, praskiestų su vandeniu, junginio konsistencijos. Daugumoje neplautų talpų ant dugno ir sienelių buvo baltos spalvos medžiagos likučių. Buvo naujai patiesta nuotekų sistema, iš kurios vanduo bėgo į šulinį. Konteineris yra pakuotės atlieka, nes jis yra panaudotas ir užterštas buvusiu turiniu. Jį išplovus, tampa tinkama panaudojimui pakuote.

Liudytojas S. Č. parodė, kad su kolega K. Š. nuvažiavo į įmonę (duomenys neskelbtini), kur patalpose buvo plaunamos 1000 l talpos. Taip pat stovėjo ir mažesnių talpų. Atidarę nuotekų šulinius, įpylė floriscencinių dažų ir pamatė, kur teka nuotekos – iki šulinio prie įvažiavimo vartų. Atidarė už įmonės teritorijois šulinį ir ten tekėjo spalvoti dažai. Dėl tamsiaus paros meto negalėjo nustatyti, kur toliau teka nuotekos. Iš šulinio prie pastato buvo paimti laboratoriniai mėginiai. Buvo surašytas patikrinimo aktas. Kitą dieną “Kauno vandenų” atstovai atvežė garo generatorių ir paleido garą į vamzdį nuotekų šulinyje ir nustatė, kad nuotekos patenka į UAB “Kauno vandenys” administruojamus nuotekų tinklus. Įmonės teritorijoje buvo rastos talpos, dalis talpų buvo plaunamos patalpų viduje. Jautė acetono ar panašų kvapą. Vėl buvo surašytas patikrinimo aktas. Talpose mate ant dugno baltus miltelius. Ant talpų buvo ženklai – žuvis pilvu į viršų, juodas rombas braukytas, tai reiškia toksiškas medžiagas. Antrą dieną talpos buvo atsuktos, jautėsi cheminių medžiagų kvapas, kaip acetono.

Liudytojas V. P. parodė, kad buvo pateiktas mėginys ir atliktas tyrimas, apie ką surašytas protokolas. Nustatyta faktinė tarša. Rezultatai buvo perduoti Aplinkos apsaugos departamentui.

Liudytoja E. M. parodė, kad ji konsultuoja įmonę (duomenys neskelbtini), kuri importuoja prekes ir jas parduoda kitiems. Įmonė sudarė sutartį su įmone “Kauno vandenys”, gamybinės nuotekos išleidžiamos, pažeidimų nebuvo. Įmonė “Kauno vandenys” atlieka tyrimus, ima mėginius iš įmonės išleistuvo. Su įmone (duomenys neskelbtini) ji yra sudariusi Aplinkosaugos paslaugų tiekimo sutartį, už paslaugas gauna atlygį.

Liudytoja D. K. parodė, kad ji dirba Aplinkos apsaugos departamento Taršos prevencijos departamento atliekų prevencijos skyriaus vedėja. Ji rašė atsakymą į (duomenys neskelbtini) paklausimą - buvo rašto dėl taršos leidimo rengėja. Į paklausimą atsakė, kad taršos leidimai produktų tvarkymui neišduodami. Iš Vokiečių kompetentingų institucijų, atsakingų už atliekų vežimą, buvo gautas atsakymas, kad užterštos pakuotės turi būti tvarkomos kaip atliekos. Atliekų apdorojimo veiklai reikalingas taršos leidimas. Pakuotė užteršta cheminėmis medžiagomis būtų atlieka. Jeigu konteineris gali būti naudojamas pakartotinai be valymo, taisymo, be paruošimo pakartotinam naudojimui, tai būtų produktas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir ANK) 235 straipsnio, 247 straipsnio pažeidimų faktą ir Ž. G. kaltę įrodo: administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padarytų teisės pažeidimų aplinkybės (b. l. 2-3), patikrinimo aktai Nr. K-36, PA21-39 (b. l. 4-5), apžiūros aktai (b. l. 6-7), tyrimų rezultatų protokolas, priedas (b. l. 14-15), gamintojų ir importuotojų sąvadas (b. l. 16-17), fotolentelės su paaiškinimais (b. l. 18-39), administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus, iš kurio matyti, kad Ž. G. turi galiojančių nuobaudų (b. l. 40-42), Ž. G. paaiškinimai (b. l. 45-48), darbų perdavimo-pridavimo aktas (b. l. 49), sąskaita-faktūra (b. l. 50), žemės sklypo planas (b. l. 51), sąskaitos su vertimu iš vokiečių kalbos (b. l. 52-57), PVM sąskaitos-faktūros (b. l. 58-59), reikalavimų dokumentas su vertimu (b. l. 60-62), Privalomojo nurodymo kopija (b. l. 63-64), el.laiškas (b. l. 65), geriamojo vandens tiekimo ir gamybinių nuotekų tvarkymo sutarties kopija (b. l. 66-70), Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos pranešimas advokatų profesinei bendrijai, kuriame nurodyta, kad plomba negali būti nuimta, nes (duomenys neskelbtini) vykdomoje veikloje (talpų plovime ir paruošime pakartotinai naudoti) susidaro ne nuotekos, o atliekos. Pagal Lietuvos respublikos Nuotekų tvarkymo reglamentą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 20006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. spalio 8 d. įsakymo Nr. D1-515 redakcija) 31 p., į nuotakyną draudžiama išleisti/šalinti 31.5 p. p. atliekas, išskyrus atvejus, kai organinių atliekų smulkinimą ir išleidimą į nuotakyną (organinių atliekų smulkintuvų įrengimą ir pajungimą į nuotakyną) leidžia nuotakyno operatorius (tokios galimybės numatytos nuotekų tvarkymo sutartyje) (b. l. 71), Akreditavimo pažymėjimas, kuriame nurodyta, kad Nacionalinis akreditacijos biuras liudija, kad Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamentas atitinka LST EN ISO/IEC 17025:2005 reikalavimus ir akredituota atlikti paviršinio, jūros, požeminio vandens, nuotekų, aplinkos oro ir stacionariųjų oro taršos šaltinių išmetamųjų teršalų cheminius tyrimus, <...> paviršinio vandens, nuotekų ir aplinkos oro mėginių ėmimą (b. l. 87), AAA Aplinkos tyrimų departamento aktualios akredituotos srities sąrašas (b. l. 89-96), (duomenys neskelbtini) paklausimas AAD Taršos prevencijos departamentui (b. l. 97), Aplikos apsaugos agentūros atsakymas į paklausimą, kuriame nurodyta, kad Atliekų tvarkymo įstatyme reglamentuota, kad įmonės, ketinančios atlikti atliekų apdorojimą, perdirbančios laivus, ir įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingas atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingaąsias – ilgiau kaip vienus metus, turi gauti leidimus. Minėto įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje apibrėžta atliekos sąvoka, atlieka – medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti (b. l. 98-99), sąskaita (b. l. 101), paaiškinimai (b. l. 108-109), Paviršinio vandens, nuotekų, dirvožemio ir grunto mėginių paėmimo ir matavimo protokolas (b. l. 115), schema (b. l. 116), patikros sertifikatai (b. l. 117-124), el.susirašinėjimas (b. l. 125), diplomų kopijos (b. l. 130-131), konsultavimo paslaugos sutarties kopija (b. l. 132-134), AAD prie AM TD atsakymo APB (duomenys neskelbtini) kopija su priedu (b. l. 141-142), kita bylos medžiaga.

Ž. G. kaltės neigimą teismas vertina kaip jo gynybos versiją ir siekimą išvengti administracinės atsakomybės už padarytus nusižemgimus. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir jo atstovo argumentai, kad Ž. G. nepadarė nusižengimų, atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Ž. G. kaltę dėl aptariamų nusižengimų patvirtina ne tik byloje esantys aukščiau išvardinti rašytiniai įrodymai, bet ir liudytojais teismo posėdyje apklaustų K. Š. ir S. Č., V. P. parodymai, kurie neprieštaraujantys nei tarpusavyje, nei kitiems byloje esantiems duomenims. Iš liudytojų K. Š. ir S. Č. parodymų nustatyta, kad jie, tikrindami gautą pranešimą apie teršiamą upelį, atvyko į (duomenys neskelbtini), vykdančią talpų plovimo veikla. Įmonėje rado dirbančius asmenis ir Ž. G.. Patikrinimo metu nustatė, kad išplovus talpas, nuotekos iš talpų išleidžiamos į nuotakyną ir patenka į šulinį ties pastatu. Ant talpų buvo užklijuotos etiketės su toksiškų cheminių medžiagų laikymo ženklu, neplautose talpose ant dugno ir sienelių buvo baltos spalvos medžiagos likučių, kurių kvapas, panašus į skiedyklį ar acetone, buvo labai aštrus. Iš šulinio buvo paimti nuotekų mėginiai, padaryti tyrimai. Apie atliktą patikrinimą buvo surašytas patikrinimo aktas. Iš liudytojo V. P. parodymų matyti, kad atlikus tyrimą pateikto mėginio, paimto iš šulinio, esančio įmonės teritorijoje, buvo nustatytas taršos faktas, apie tai surašė Tyrimų rezultatų protokolą, kurį perdavė Aplinkos apsaugos departamentui. Iš liudytojos D. K. parodymų matyti, kad ji dirba Aplinkos apsaugos departamento Taršos prevencijos departamento atliekų prevencijos skyriaus vedėja. Ji rašė atsakymą į (duomenys neskelbtini) paklausimą - buvo rašto dėl taršos leidimo rengėja. Į paklausimą atsakė, kad taršos leidimai produktų tvarkymui neišduodami. Iš Vokietijos kompetentingų institucijų, atsakingų už atliekų vežimą, buvo gautas atsakymas, kad užterštos pakuotės turi būti tvarkomos kaip atliekos. Atliekų apdorojimo veiklai reikalingas taršos leidimas. Pakuotė užteršta cheminėmis medžiagomis yra atlieka. Jeigu konteineris gali būti naudojamas pakartotinai be valymo, taisymo, be paruošimo pakartotinam naudojimui, tai būtų produktas.

Teismui nebuvo pateikta duomenų, patvirtinančių, kad K. Š., S. Č., V. P., D. K. su Ž. G. sietų konfliktiški, priešiški asmeninio pobūdžio ar dėl nurodytų asmenų atliekamų tarnybinių pareigų susiklostę santykiai, todėl teismas neturi pagrindo abejoti jų parodymais, vertina juos kaip patikimus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės įrodymus.

ANK 235 straipsnio (Ūkinės ar kitokios veiklos objektų statyba ir naudojimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus) 4 dalis numato atsakomybę už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas neturint Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme ar kituose aplinkos apsaugą ar gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyto leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose, arba nesilaikant šiame leidime nustatytų sąlygų, arba kai planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka neatliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ar atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba nepriimtas sprendimas leisti vykdyti planuojamą ūkinę veiklą, arba pažeidžiant teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus ir normatyvus.

Ši norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus aplinkos apsaugą ar gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančius teisės aktus, šiuo atveju į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. Dl-236 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. spalio 8 d. įsakymo Nr. D1-515 redakcija) patvirtintą Nuotekų tvarkymo reglamentą, kurio 31 punktas numato, kad į nuotakyną draudžiama išleisti/šalinti atliekas.

Byloje esantis Tyrimo rezultatų protokolas Nr. P-107-2020-40/1 patvirtina, kad iš įmonės (duomenys neskelbtini) paimtame mėginyje yra nuotekoms nebūdingų medžiagų - plastiko, dažų gabalėlių, jaučiamas klijų kvapas. Išanalizavus visus duomenis (etiketes nuo talpų, mėginio tyrimo rezultatus) nustatyta, kad į UAB „Kauno vandenys“ buitinių komunalinių nuotekų nuotakyną buvo leidžiamos atliekos.

ANK 247 straipsnio (Atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nevykdymas) 23 dalyje numatyta atsakomybė už didesnio negu vienas kubinis metras pavojingų atliekų kiekio laikinąjį laikymą, surinkimą, vežimą ir (ar) apdorojimą (įskaitant prekiautojo atliekomis ir tarpininko tokio pobūdžio veiksmus) pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus. Šio straipsnio 38 dalyje numatyta atsakomybė už atliekų surinkimą, vežimą ir (ar) apdorojimą (įskaitant atvejus, kai tai daro prekiautojas atliekomis ir tarpininkas) neturint teisės užsiimti tokia veikla.

Ši blanketinė norma nukreipia į Atliekų tvarkymo taisyklių 35 punktą, numatantį, kad įmonės, kurios surenka pavojingąsias atliekas, turi gauti pavojingųjų atliekų tvarkymo licenciją Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 684 „Dėl Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka (toliau – Taisyklės). Surinkti ir (ar) vežti pavojingąsias atliekas gali tik atliekas tvarkančios įmonės, kurių darbuotojai, atsakingi už surinkimą ir (ar) vežimą, yra išklausę atliekų tvarkymo specialistų mokymo kursus ir turi atitinkamą jų žinias patvirtinantį pažymėjimą. Taisyklių 56 punkte nurodyta, kad įmonė, atliekanti atliekų apdorojimą, ir įmonė, atliekų susidarymo vietoje pavojingąsias atliekas laikanti ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias - ilgiau kaip vienerius metus, privalo turėti leidimą. Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymų ir byloje esančių duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) neturi pavojingų atliekų tvarkymo licencijos leidimo.

Lietuvos Respublikos 1998 m. birželio 16 d. Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII- 787 2 straipsnio 51 dalyje yra nurodyta, jog pakuočių atliekos – tai pakuotės ir pakuočių medžiagos, pagal atliekų apibrėžimą priskiriamos atliekoms, išskyrus pakuočių gamybos atliekas. Šio įstatymo 7 dalyje nurodyta, kad atliekų apdorojimas – tai atliekų naudojimo ar šalinimo veikla, įskaitant jų paruošimą naudoti arba šalinti. Minėto įstatymo 2 straipsnio 53 dalyje apibudinama paruošimo naudoti pakartotinai sąvoka – tai atliekų naudojimo veikla, kai atliekomis tapę produktai ar jų sudedamosios dalys tikrinami, valomi ar taisomi, siekiant, kad būtų tinkami naudoti pakartotinai be jokio kito pradinio apdirbimo.

Iš byloje esančio Patikrinimo akto Nr. K-36 matyti, kad įvežamos talpos yra užterštos tiek pavojingomis medžiagomis, tiek nepavojingomis medžiagomis, įmonės pagrindinė veikla - plastikinių talpų pirkimas-pardavimas, plovimas, atliekų paruošimas naudoti pakartotinai. Išrašas iš Atliekų tvarkytojų valstybės registro patvirtina, kad įmonė (duomenys neskelbtini) nėra registruota Atliekų tvarkytojų valstybės registre, todėl, vykdydama talpų plovimo veiklą, įmonė pažeidė Lietuvos Respublikos 1998 m. birželio 16 d. Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 4 straipsnio 10 dalį, kurioje nustatyta, kad atliekas surenkančios, vežančios ir apdorojančios įmonės, prekiautojai atliekomis ir tarpininkai, įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingąsias atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias - ilgiau kaip vienus metus, šią veiklą gali vykdyti tik įregistruoti į Atliekų tvarkytojų valstybės registrą, ir 13 dalį, kurioje nurodyta, kad neturintis teisės pats apdoroti atliekas asmuo, kuris apdorojo atliekas arba kuris perdavė atliekas šio straipsnio 9 dalyje nurodytiems subjektams neturėdamas teisėtą atliekų perdavimą patvirtinančio dokumento, laikomas apdorojusiu atliekas neturint tam teisės.

ANK 247 straipsnio (Atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nevykdymas) 38 dalyje numatyta atsakomybė už atliekų surinkimą, vežimą ir (ar) apdorojimą (įskaitant atvejus, kai tai daro prekiautojas atliekomis ir tarpininkas) neturint teisės užsiimti tokia veikla.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) įsiveža į Lietuvą talpas iš Vokietijos. Minėtos talpos yra naudota pakuotė, užteršta cheminėmis pavojingomis ir (ar) nepavojingomis medžiagomis. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. Dl-831 redakcija) patvirtintas Atliekų tvarkymo taisyklių (toliau - Taisyklės) 35 punktas teigia, kad įmonės, kurios surenka pavojingąsias atliekas, turi gauti pavojingųjų atliekų tvarkymo licenciją Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 684 „Dėl Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisyklės) nustatyta tvarka. Surinkti ir (ar) vežti pavojingąsias atliekas gali tik atliekas tvarkančios įmonės, kurių darbuotojai, atsakingi už surinkimą ir (ar) vežimą, yra išklausę atliekų tvarkymo specialistų mokymo kursus ir turi atitinkamą jų žinias patvirtinantį pažymėjimą. (duomenys neskelbtini) neturi pavojingų atliekų tvarkymo licencijos. Taisyklių 56 punkte nurodyta, kad įmonė, atliekanti atliekų apdorojimą, ir įmonė, atliekų susidarymo vietoje pavojingąsias atliekas laikanti ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias - ilgiau kaip vienerius metus, privalo turėti leidimą. (duomenys neskelbtini) tokio leidimo neturi.

Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad patikrinimo aktu Nr. K-36 fiksuota, kad įmonės (duomenys neskelbtini) teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, yra sandėliuojamos įvairios talpos: IBC konteineriai, 200 1 plastikinės statinės, įvairios mažesnės plastikinės talpos, įmonės patalpose įrengtoje plovykloje talpos buvo plaunamos, o nuotekos išleidžiamos į naujai įrengtą nuotakyną. Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamentui atlikus mėginių analizę, tyrimo rezultatų protokolu Nr. P-107-2020-40/1 nustatyta, kad BDS7 koncentracija yra 10 070 mg/1, cheminis deguonies suvartojimas (permanganatinė oksidacija) – 6 372 mg/1. Minėtame protokole fiksuota, kad mėginyje yra nuotekoms nebūdingų medžiagų - plastiko, dažų gabalėlių, jaučiamas klijų kvapas. Išanalizavus visus duomenis (etiketes nuo talpų, mėginio tyrimo rezultatus) nustatyta, kad į UAB „Kauno vandenys“ buitinių komunalinių nuotekų nuotakyną buvo leidžiamos atliekos. Tuo pažeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. Dl-236 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. spalio 8 d. įsakymo Nr. D1-515 redakcija) patvirtinti Nuotekų tvarkymo reglamento 31 punkto reikalavimai.

(duomenys neskelbtini) direktorius Ž. G. Inspekcijai pateikė IBC konteinerių ir kitų talpų įvežimo dokumentus. Patikrinimo aktu Nr. K-36 fiksuota, kad įvežamos talpos yra užterštos tiek pavojingomis medžiagomis, tiek nepavojingomis medžiagomis. Pagal Lietuvos Respublikos 1998 m. birželio 16 d. Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII- 787 2 straipsnio 51 dalį minėtos talpos yra įvardijamos kaip Pakuočių atliekos - pakuotės ir pakuočių medžiagos, pagal atliekų apibrėžimą priskiriamos atliekoms, išskyrus pakuočių gamybos atliekas, 7 dalis teigia, kad Atliekų apdorojimas - atliekų naudojimo ar šalinimo veikla, įskaitant jų paruošimą naudoti arba šalinti. To paties įstatymo 2 straipsnio 53 dalis pasisako, kad Paruošimas naudoti pakartotinai - atliekų naudojimo veikla, kai atliekomis tapę produktai ar jų sudedamosios dalys tikrinami, valomi ar taisomi, siekiant, kad būtų tinkami naudoti pakartotinai be jokio kito pradinio apdirbimo. Įmonės veikla, talpų plovimas, yra atliekų paruošimas naudoti pakartotinai. Įmonė nėra registruota Atliekų tvarkytojų valstybės registre, todėl įmonė vykdydama talpų plovimo veiklą pažeidė Lietuvos Respublikos 1998 m. birželio 16 d. Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 4 straipsnio 10 dalį, kuri teigia, kad Atliekas surenkančios, vežančios ir apdorojančios įmonės, prekiautojai atliekomis ir tarpininkai, įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingąsias atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias - ilgiau kaip vienus metus, šią veiklą gali vykdyti tik įregistruoti į Atliekų tvarkytojų valstybės registrą. To paties įstatymo 4 straipsnio 13 dalis teigia, kad Neturintis teisės pats apdoroti atliekas asmuo, kuris apdorojo atliekas arba kuris perdavė atliekas šio straipsnio 9 dalyje nurodytiems subjektams neturėdamas teisėtą atliekų perdavimą patvirtinančio dokumento, laikomas apdorojusiu atliekas neturint tam teisės.

(duomenys neskelbtini) talpas įsiveža iš Vokietijos. Talpos yra naudota pakuotė, užteršta cheminėmis pavojingomis ir (ar) nepavojingomis medžiagomis. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. Dl-831 redakcija) patvirtintas Atliekų tvarkymo taisyklių (toliau - Taisyklės) 35 punktas teigia, kad įmonės, kurios surenka pavojingąsias atliekas, turi gauti pavojingųjų atliekų tvarkymo licenciją Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 684 „Dėl Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisyklės), nustatyta tvarka. Surinkti ir (ar) vežti pavojingąsias atliekas gali tik atliekas tvarkančios įmonės, kurių darbuotojai, atsakingi už surinkimą ir (ar) vežimą, yra išklausę atliekų tvarkymo specialistų mokymo kursus ir turi atitinkamą jų žinias patvirtinantį pažymėjimą. (duomenys neskelbtini) neturi pavojingų atliekų tvarkymo licencijos. Taisyklių 56 punktas teigia, kad įmonė, atliekanti atliekų apdorojimą, ir įmonė, atliekų susidarymo vietoje pavojingąsias atliekas laikanti ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias - ilgiau kaip vienerius metus, privalo turėti leidimą. (duomenys neskelbtini) tokio leidimo neturi. Ž. G., būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos 1998 m. birželio 16 d. Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 4 straipsnio 10 dalį, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintus „Atliekų tvarkymo taisyklių 35 punkto reikalavimus ir padarė ANK 235 straipsnio 4 dalyje, 247 straipsnio 23, 36, 38 dalyse numatytus nusižengimus, todėl yra baustinas.

Teismas, skirdamas nuobaudas, atsižvelgia į nusižengimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Ž. G. turi galiojančių administracinių nuobaudų. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į visas nustatytas ir išdėstytas aplinkybes, Ž. G. skirtinos baudos, numatytos ANK 235 straipsnio 4 dalies, 247 straipsnio 23 dalies, 247 straipsnio 36 dalies, 247 straipsnio 38 dalies sankcijose. Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę nuobaudą, nenustatyta.

Kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų (ANK 38 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 38 straipsniu, 235 straipsnio 4 dalimi, 247 straipsnio 23 dalimi, 36 dalimi, 38 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

nutaria:

Ž. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 235 straipsnio 4 dalyje, 247 straipsnio 23 dalyje, 247 straipsnio 36 dalyje, 247 straipsnio 38 dalyje, ir:

- už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 235 straipsnio 4 dalyje, skirti 1300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) baudą;

- už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnio 23 dalyje, skirti 1300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) baudą;

- už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnio 36 dalyje, skirti 290 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimties eurų) baudą;

- už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnio 38 dalyje, skirti 575 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt penkių eurų) baudą.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalį ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių nusižengimų, ribose, tai yra galutinę nuobaudą paskirti 1300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) baudą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodyti įmokos kodą 1001, mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 20110558093.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis). Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.