- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-11
- Bylos Nr.
- A-2374-662/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas, Milda Vainienė, Arūnas Dirvonas
- Atsakovas
- Lietuvos Valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo
- Pareiškėjas
- J. I. V.
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. I. V. (J. I. V.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas J. I. V. (J. I. V.) pateikė teismui skundą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2014 m. birželio 4 d. iki 2015 m. spalio 5 d. Lukiškių TI-K buvo kalinamas sąlygomis, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų. Pažymėjo, kad buvo laikomas perpildytose kamerose, kurių vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Kamerose šalta, drėgna, nebuvo užtikrinamas natūralus apšvietimas. Rūkantieji yra laikomi kartu su nerūkančiais. Teigė, kad Lukiškių TI-K pareigūnų elgesys netinkamas, jis buvo verčiamas kentėti nuolatines provokacijas. Asmens apžiūra atliekama antisanitarinėmis sąlygomis, esant žemai temperatūrai liepiama nusirengti, o daiktai dedami į purvinas dėžes.
3. Pareiškėjo teigimu, dėl tokių sąlygų patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė dvasiniais išgyvenimais, emocine depresija, pažeminimu, galimybių sumažėjimu.
Atsiliepimas
4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
5. Atsakovas nurodė, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 punktą vienam kameroje laikomam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Teigė, kad Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte nustatyta ploto norma pareiškėjui buvo užtikrinta.
6. Atsakovas pažymėjo, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes kamerose laikomiems asmenims pasinaudoti kitomis teisėmis. Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančiųjų įstaigoje skaičiaus, nes į Lukiškių TI-K asmenys pristatomi ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teismuose, todėl jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Skirstant asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Suėmimo vykdymo įstatymas) 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytas ribas. Susidarius tokiai situacijai, Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei asmenys perkeliami į laisvesnes kameras.
7. Atsakovas paaiškino, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktų numatytas inventorius. Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Kamerų valymui išduodamas reikalingas inventorius bei valymo priemonės. Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri kiekvienais metais pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį ir su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka analogiškus darbus. Lukiškių TI-K kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Lukiškių TI-K laikomi asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, todėl tenka daryti pakartotinį kamerų remontą. Kamerų įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus, kamerose yra reikalingi baldai, inventorius. Pagal poreikį kamerų gultus ir inventorių gamina ir remontuoja nuteistieji, palikti ūkio darbams atlikti. Teigė, kad sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Teisės aktai nenustato, kad kamerose esančiose tualetuose būtų įrengtos durelės. Mano, kad sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Valymo darbus kratų patalpose atlieka nuteistieji, palikti atlikti ūkio darbus ir paskirti į valytojų pareigas. Valymo darbai šiose patalpose atliekami kiekvieną dieną. Lukiškių TI-K kamerose laikomi asmenys atskiriami nuo rūkančių asmenų, esant jų prašymui.
8. Atsakovo nuomone, pareiškėjo nusiskundimai yra abstraktūs, bendro pobūdžio, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nekonkretus. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą.
II.
9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteisė 1 700 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Teismas taip pat netenkino atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
10. Teismas, įvertinęs atsakovo atstovo pateiktus duomenis apie gyvenamųjų kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas plotus, jose laikomų asmenų skaičių, sprendė, kad Lukiškių TI-K administracija pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kamerose, kuriose jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, iš viso 254 paras. Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymėjo, kad ta aplinkybė, jog kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje higienos normų reikalavimus, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatą neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo. Įvertinęs pažeidimų trukmę ir mastą, teismas nurodė, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas nurodė, kad kratos ir apžiūros pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K metu buvo atliekamos, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) nuostatomis. Atkreipė dėmesį, jog nusirengimas iki apatinių rūbų ir daiktų atidavimas yra neatsiejamos kratos procedūros dalys. Pareiškėjas neneigė aplinkybės, jog paimti daiktai nebuvo konfiskuojami ar gadinami, o tik laikinai sudėti į plastikinę dėžę, kol bus atlikta asmens ir jo daiktų apžiūra. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas būtų priverstas nusirengti itin žemoje temperatūroje ar tam nepritaikytoje patalpoje. Atsižvelgdamas į tai, teismas pareiškėjo teiginius dėl neturtinės žalos atlyginimo šiuo aspektu atmetė kaip nepagrįstus.
12. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nurodė tik bendro pobūdžio teiginius, susijusius su rūkančių ir nerūkančių asmenų laikymu kamerose, todėl jų nevertino kaip pakankamų pažeidimui įrodyti. Nenurodė, ar konkrečiai jis pats ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis. Duomenų, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas nerūkė, ar kad būtų skundęsis dėl laikymo su rūkančiais asmenimis, ar prašęs perkelti į kamerą, kurioje laikomi nerūkantys asmenys, teismas nenustatė.
13. Pasisakydamas dėl skundo argumentų, jog kamerose buvo tamsu, šalta, drėgna, nebuvo užtikrinamas natūralus apšvietimas, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir higienos norma HN 76:2010, 26 punktu ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos reikalavimai“ (toliau – ir higienos norma HN 134:2015) 16 punktu. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pagal kurią pareiškėjui tenka pareiga aiškiai nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pažymėjo, kad pareiškėjas abstrakčiai nurodė aplinkybes, susijusias su drėgmės, temperatūros, apšvietos reikalavimų pažeidimais, šių aplinkybių nedetalizavo. Akcentavo, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras kamerose, kuriuose buvo laikomas pareiškėjas, drėgmės, temperatūros ar apšvietos reikalavimų pažeidimų nenustatė.
14. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas teiginių dėl netinkamo pareigūnų elgesio nedetalizavo, todėl vertino, jog pareiškėjo skunde pateikti tik bendro pobūdžio teiginiai, kurie nesudaro pagrindo įrodinėjimo naštą dėl šių aplinkybių paneigimo perkelti Lukiškių TI-K administracijai.
15. Teismas, atsižvelgdamas į laikotarpį, kuriuo pareiškėjui Lukiškių TI-K kamerose nebuvo užtikrinamas minimalus teisės aktų nustatytas plotas, t. y. 254 paros, į pažeidimo mastą, jo trukmę, formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiško pobūdžio pažeidimus, pareiškėjui priteisė 1 700 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
16. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgdamas į tai, kad bylinėjimosi išlaidos už dokumentų kopijų parengimą nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą, atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų iš pareiškėjo priteisimo atmetė kaip nepagrįstą.
III.
17. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti bei atsakovui priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
18. Atsakovo nuomone, teismas nemotyvavo, kodėl pareiškėjo pažeistai teisei apginti nepakanka vien pažeidimo pripažinimo. Teismo nustatyta neturtinės žalos atlyginimo suma nėra pagrįsta jokiais objektyviais kriterijais. Atsakovas pabrėžia, kad pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kuris lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika ar neveikimas, todėl valstybei civilinė atsakomybė nekyla.
Atsiliepimas
19. Atsakovo teigimu, byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus nepatogumus. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos ir nenurodė, kodėl būtent skunde nurodyta suma kompensuotų galbūt jam padarytą žalą. Dėl nurodytų priežasčių mano, jog šiuo atveju nėra pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
20. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K.
21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir priteisė jam 1 700 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, nesutikdamas su teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.
22. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo atstovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo atstovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
23. Iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, apeliacinio skundo argumentų matyti, kad jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pasirinktu neturtinės žalos atlyginimo būdu. Atsakovo atstovo nuomone, teismas nemotyvavo, kodėl pareiškėjo pažeistai teisei apginti nepakanka vien pažeidimo pripažinimo, o nustatyta neturtinės žalos atlyginimo suma nėra pagrįsta jokiais objektyviais kriterijais.
24. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta ir atsakovo atstovas neginčija, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 4 d. iki 2015 m. spalio 5 d., iš viso – 254 paras, Lukiškių TI-K kamerose Nr. 107, Nr. 178, Nr. 205, Nr. 131, Nr. 372, Nr. 335, Nr. 291, Nr. 115, Nr. 289, Nr. 109, Nr. 124, Nr. 303, Nr. 296, Nr. 342, Nr. 298, Nr. 307, Nr. 327, Nr. 379, Nr. 346, Nr. 294, Nr. 295, Nr. 112, Nr. 297, Nr. 105, Nr. 189 ir Nr. 284 buvo laikomas pažeidžiant Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte nustatytą 3,6 kv. m vienam asmeniui turinčią tekti kameros ploto normą. Be to, pareiškėjui tam tikru ginčui aktualiu laikotarpiu teko mažiau nei 3 kv. m kameros ploto, o tai pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką yra prilyginama Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui, t. y. 2014 m. birželio 10 d., laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 11 d. iki birželio 19 d., laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 28 d. iki liepos 14 d., 2014 m. liepos 17 d., laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 19 d. iki rugpjūčio 4 d., 2014 m. rugpjūčio 7 d. (kamera Nr. 178); laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 15 d. iki rugpjūčio 25 d. (kamera Nr. 131); 2014 m. rugpjūčio 26 d. iki rugpjūčio 29 d. (kamera Nr. 372); laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 30 d. iki rugsėjo 2 d. (kamera Nr. 335); laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 12 d. iki rugsėjo 22 d. (kamera Nr. 335); laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 25 d. iki spalio 2 d. (kamera Nr. 335); laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 3 d. iki spalio 19 d., nuo spalio 21 d. iki spalio 30 d., nuo lapkričio 4 d. iki lapkričio 11 d. (kamera Nr. 291); laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 4 d. iki gruodžio 9 d. (kamera Nr. 289); laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 20 d. iki 2015 m. sausio 1 d. (kamera Nr. 303); laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 3 d. iki sausio 5 d., nuo sausio 7 d. iki sausio 12 d., nuo sausio 14 d. iki vasario 2 d. (kamera Nr. 296); laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 14 d. iki kovo 2 d., nuo kovo 4 d. iki kovo 18 d. (kamera Nr. 342); laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 28 d. iki balandžio 7 d. (kamera Nr. 307); laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 9 d. iki balandžio 20 d., nuo balandžio 22 d. iki balandžio 23 d. (kamera Nr. 335); laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 25 d. iki gegužės 4 d. (kamera Nr. 327); 2015 m. gegužės 20 d., laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 22 d. iki gegužės 24 d. (kamera Nr. 346); 2015 m. gegužės 26 d., 2015 m. birželio 18 d. (kamera Nr. 296) (b. l. 9–18).
25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Lukiškių TI-K, neužtikrindamas pareiškėjui teisės aktuose nustatytos minimalios kameros ploto normos, neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jam teisės aktais priskirtų funkcijų, todėl šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus.
26. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Ši aplinkybė konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)). Pagal CK 6.271 straipsnį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, todėl laisvės atėmimo įstaigų administracijos kaltės nebuvimas nešalina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013, 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1500/2013).
27. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde teigia, jog nesant objektyvių duomenų, kaip nustatytas pažeidimas įtakojo neturtinės žalos atsiradimą, pažeidimo pripažinimas būtų pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą.
28. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
29. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius; į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).
30. Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinėje byloje pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę (254 paras nebuvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamasis plotas), pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, nesutinka su atsakovo atstovo nuomone, jog nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą. Atsižvelgdama į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašaus pobūdžio byloje, į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o netinkamos kalinimo sąlygos iš esmės būtų pakenkusios pareiškėjo sveikatai, vadovaudamasi teisingumo, protingumo principais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo atstovas neįrodė, jog pirmosios instancijos teismo priteista 1 700 Eur suma yra neproporcinga ir neadekvati kompensacija pareiškėjo patirtiems nepatogumams atlyginti.
31. Apibendrindama byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinių ir teisinių aspektų analizės bei padarytų išvadų. Dėl nurodytų priežasčių atsakovo atstovo apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 19 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.