Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. K. (V. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Baltarusijoje, Latvijos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

V. K. apgaule kitų naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės:

Jis, nuo 2012-12-18 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos Lietuvos Respublikoje, Klaipėdos mieste, (duomenys neskelbtini), direktoriumi, turėdamas tikslą jo vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesams, apgaule panaikinti turtinę prievolę - pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą į Lietuvos Respublikos biudžetą, žinodamas, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių ūkinių sandorių neįvyko, netikrose UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitose faktūrose 2014-05-27 MAR Nr. 2014037 – 929.062,20 Lt (269.075,01 EUR) sumai ir 2014-05-29 MAR Nr. 2014039 – 653.012,80 Lt (189.125,58 EUR) sumai, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, savo parašu patvirtino dokumentuose įrašytus žinomai melagingus duomenis, taip patvirtindamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neva įsigyja įvairias statybines medžiagas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir netikrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, 2014 m. birželio 3 d., 12:41:28 val. perdavė bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei S. Z., nusiųsdamas juos iš savo naudojamo elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) į elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini), bei nurodė duomenis iš netikrų dokumentų įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, bei PVM deklaracijas. S. Z. nežinodama, kad pateiktose UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitose faktūrose nurodyti melagingi duomenys bei dokumentai yra netikri, nurodytos prekės faktiškai pirkėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotos nebuvo, įtraukė jų duomenis į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, išskirtą PVM sąskaitose - faktūrose pridėtinės vertės mokesčio sumą įtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijas:

2014 m. gegužės mėnesio PVM deklaracijoje, 25 eilutėje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ deklaravo 299.498 Lt, nors turėjo deklaruoti 24.923 Lt ir 35 eilutėje „Atskaitomas PVM“ nepagrįstai įtraukė į PVM atskaitą 274.575 Lt (79.522,42 EUR) pirkimo PVM, o 36 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo 12 728 Lt, nors turėjo deklaruoti 287 303 Lt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaraciją už 2014 m. gegužės mėnesį 2014-09-24 elektroniniu būdu pateikė Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui. Tokiu būdu, V. K., jo vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesams, apgaule panaikino didelės vertės turtinę prievolę sumokėti į Lietuvos Respublikos biudžetą 274.575 Lt (79.522,42 EUR) pridėtinės vertės mokesčio.

V. K. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros:

Jis, nuo 2012-12-18 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos Lietuvos Respublikoje, Klaipėdos mieste, (duomenys neskelbtini)direktoriumi, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už įmonės ūkinę – finansinę veiklą, įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, siekdamas iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, tyčia, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001-11-06 buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatą, numatančią, kad „privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <…> 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“, veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę S. Z., nesuvokusią jo (V. K.) nusikalstamos veikos pobūdžio, organizavo apgaulingą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, o būtent:

- laikotarpiu nuo 2014-05-27 iki 2014-05-29, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje panaudojo žinomai netikrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus - 2014-05-27 PVM sąskaitą faktūrą MAR Nr. 2014037 – 929.062,20 Lt (269.075,01 EUR) sumai ir 2014-05-29 PVM sąskaitą faktūrą MAR Nr. 2014039 – 653.012,80 Lt (189.125,58 EUR) sumai;

- laikotarpiu nuo 2014-05-15 iki 2014-05-29, 46 atvejais pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-05-15 datos PVM sąskaitas faktūras M Nr. 0051, 0052, 0053, 0054, 0055, 0056, 0057, 0058, 0060, 0062, 0063, 0064, 0066, 0067, 0068, 0069, 0071, 0072, 0073, 0074, 0075, 0077, 0078, 0079, 0081, 0082, 0084, 0085, 0087, 0088, 0089, 0090, 0091, 0092, 0093, 0094, 0095, 0096, 0098, 0099, 0100, 0101, 0102, 0103, 0104 ir 2014-05-29 PVM sąskaitą faktūrą M Nr. 0135, pagrindė 46 automobilių pardavimą, iš viso už 1.774.670,15 Lt (513.980 EUR), Latvijos Respublikos ūkio subjektams (duomenys neskelbtini), nors realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdė automobilių pardavimo sandorių su Latvijos Respublikos ūkio subjektais (duomenys neskelbtini).

Tokiu būdu V. K. tyčia, apgaulingai, padarydamas išdėstytų teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą pažeidimus, tvarkė jo vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko, laikotarpiu nuo 2014-05-01 iki 2014-05-31, negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

V. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis 2013 metų pabaigoje nusipirko įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad užsiimti aukcionuose parduodamų automobilių pirkimu - pardavimu Europoje. Jis buvo šios įmonės direktoriumi. 2013 metų pabaigoje - 2014 metų pradžioje taip pat užsiiminėjo aliuminių konstrukcijų pardavimu, skirtų angarams statyti. 2014 m. gegužės mėnesį UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam pasiūlė įsigyti metalo konstrukcijas dviem angarams statyti. Skambino moteris. Atvykęs į Klaipėdą, nuvažiavo į sandėlius, esančius uosto teritorijoje, kurioje apžiūrėjo metalo konstrukcijas. Kadangi metalo konstrukcijos jam tiko, Šiauliuose susitiko su žmogumi, atstovaujančiu minėtą įmonę, kuris perdavė jam dokumentus. Metalo konstrukcijos buvo saugomos pardavėjo sandėlyje iki to laiko, kol jis surado pirkėją. Metalo konstrukcijos nebuvo supakuotos, jos buvo sudėtos sandėlyje ant žemės. Tai didelių gabaritų konstrukcijos, kurios skirtos angarams statyti. Radus pirkėją, jis metalo konstrukcijas išsivežė iš minėto sandėlio. Pakraunant metalo konstrukcijas, pats jis nedalyvavo. Parduodamoms konstrukcijoms buvo išrašyti ir patiekti CMR. Pirkėjas už metalo konstrukcijas nepilnai atsiskaitė, todėl jis dabar yra įtrauktas į jo kreditorių- debitorių sąrašą. Tuo pačiu momentu buvo tikrinama jo firma. Tai buvo 2014 m. gegužės mėnesį, jis atvyko į Klaipėdą, parašė paaiškinimą. Po to, kartu su buhaltere, jos automobiliu, vyko į sandėlį. Negalėjo iš karto rasti nuomojamo sandėlio, kadangi jis randasi Klaipėdos rajone. Nelabai žinojo tikslios vietos, nes ten yra du keliukai, ne ten nusuko, todėl pasiklydo. Buhalterės automobilyje nebuvo navigatoriaus. Sandėlyje nieko nebuvo, nes buvo viskas išvežta. Vėliau vyko pas buhalterę S. Z. į namus surinkti ir pateikti patikrinimui įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus. Vėliau byla perduota FNTT. Bendrovės automobiliai buvo saugomi Latvijoje, nėra prasmės jų vežti į Lietuvą, kadangi jie buvo perkami Vokietijoje ir parduodami Latvijoje. Tai vadinama trikampiu sandoriu, tai yra legalu ir jis nieko nepažeidė. Buvo, kad keli automobiliai buvo ir Lietuvoje. Sandėlyje jų niekada nebuvo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriją tvarkė S. Z.. Jis kartu su buhaltere, pas ją namuose, ne vieną kartą tvarkė įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, pildė įvairius žurnalus, išrašydavo tarptautinius važtaraščius „Invois“, rašė sutartis ir kitus dokumentus. Buhalterė jam nebuvo nieko sakiusi apie susidariusias skolas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jį patys susirado, jam paskambino. Metalo konstrukcijos buvo pardavėjo sandėlyje, tai net tas sandėlis, kur vyko su VMI inspektore. Tos prekės buvo tame pačiame sandėlyje, jis jų nevežė į savo sandėlį. Metalo konstrukcijų buvo dideli kiekiai, vežė keliomis mašinomis. Visi CMR buvo pristatyti. Vežė gal keturiais ar penkiais automobiliais, jis pakrovime nedalyvavo. Metalo konstrukcijas pakrovė matomai darbuotojai, gal kurie dirbo tame sandėlyje. Kai pirko metalo konstrukcijas, jas apžiūrėjo, turbūt ir suskaičiavo. Iš „(duomenys neskelbtini)“ įsigytos prekės, buvo saugomos jų sandėlyje, adreso nepamena, uosto teritorijoje, kur tiksliai nepamena. Tuo metu žinojo, jam buvo pasakytas tikslus adresus, šiuo metu jis jo nepamena. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis nesumokėjo visos sumos, nes perdavė bankrotui, todėl nei su niekuo nesusisiekė. Įsigijo prekes už jas nesumokėjęs. UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo tuo metu atsiskaityti 1,5 milijono sumą, tačiau turėjo pirkėją, todėl manė, kad galės atsiskaityti. Automobilių pirkimas lygiai taip pat vyko, su tikslu juos parduoti. Nemano, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ už tą pačią sumą pardavė metalo konstrukcijas. Kiek „(duomenys neskelbtini)“ tikėjosi uždirbti jis negali pasakyti, yra dokumentai. Kada buvo pasirašyti CMR, nepamena. Turbūt tuomet, kai juos reikėjo pasirašyti. Prekės kraunasi be jo, kai gauna mašinas, tada pasirašo. CMR - tarptautinis kelionės važtaraštis. Išvažiavo iš uosto teritorijos be jo parašo. Kada tiksliai pasirašė CMR, negali pasakyti, gal jie buvo nuskanuoti ir nusiųsti elektroniniu paštu ar faksu. Metalo konstrukcijų pakrovimo jis nekontroliavo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokio atstovo nebuvo.

Liudytoja Z. J. parodė, kad turėjo VMI pavedimą atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinį tyrimą už laikotarpį nuo 2012-10-01 iki 2014-05-31. Tyrimas buvo atliekamas dėl PVM apskaičiavimo. Atliekant tyrimą elektroniniu paštu buvo informuotas vadovas ir buhalterė. 2014-06-10 atvyko susipažinti vadovas ir buhalterė, pateikė prašomus dokumentus. Buvo paprašyta pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus iki 2014-05-01, kadangi už gegužės mėnesį nebuvo suėjęs deklaravimo terminas. Už gegužės mėn. bendrovės PVM deklaraciją turi pateikti iki 2014-06-25. Savo darbo kabinete peržiūrėjo dalį dokumentų, matė kad yra didelis neparduotų prekių likutis. Buhalterės paprašė, kad parodytų prekes už 5 milijonus. Ji teigė, kad prekės parduotos gegužės mėnesį, liko tik 5 automobiliai. Vadovai teigė, kad automobiliai yra Rygoje. Pagal VMI duomenis deklaravo, kad patalpos išnuomotos. Ji privalėjo jas apžiūrėti, todėl nuvyko į (duomenys neskelbtini) kaime esančias patalpas. 2014-06-12 nuvykus į UAB „(duomenys neskelbtini). nuomojamas patalpas, jokių prekių likučių nebuvo. Į patalpas - sandėlį įleido UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. N.. Jis ir parodė, kurį sandėlį nuomojo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pastarosios bendrovės buhalterė išvis nurodė, kad nėra čia buvusi, o V. K. nežinojo, kur tas sandėlis, negalėjo patekti į patalpas, neturėjo jokių raktų,. Sunkiai jis rado ir kelią prie sandėlio. Važiuojant jis kažkam tai skambino ir klausė, kur tiksliai sandėlis yra. Atvykus į prekių sandėliavimo vietą, V. K. paaiškino, kad kažkuriuo tai laiku, tiksliai datos nenurodė, baldai buvo sandėliuojami sandėlyje, o metalai šalia sandėlio esančioje aikštelėje. 2014 m. gegužės mėnesį visas prekes pardavė, jie buvo išvežti iš sandėlio ir aikštelės. Kažką tiksliau nieko negalėjo paaiškinti. Buhalterė teigė, kad prekės gegužės mėnesį parduotos, reikėjo į buhalterinę apskaitą susivesti, todėl buvo prašoma pateikti registrą. Buhalterės ofise (duomenys neskelbtini)iš kompiuterio ištraukė tik dokumentų kopijas, sąskaitas be parašų, vadovas jas patvirtino – virš 150 sąskaitų. Analizavo visus kitus dokumentus, pasibaigus tyrimo laikotarpiui, pažiūrėjo, kas deklaruota už gegužės mėnesį, ten buvo deklaruotos prekės į Latviją ir Šiaulių įmonei „S. B.“, jiems už 1 milijonų litų buvo parduota puspriekabių. Į deklaraciją įtraukta įsigytų statybinių medžiagų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bendravo su buhaltere, klausė, ar deklaruoti pardavimai. Ji teigė, kad tokios sąskaitos nerašė, nieko nemokėjo. Nebuvo nieko pateikta apie metalo išvežimą. Prekių gabenimo dokumentai taip pat nebuvo pateikti. Kai gavo leidimą susipažinti su Latvijos dokumentais, tai keletą sąskaitų buvo pakeistų. Mokestinio tyrimo metu jie nevertino apmokėjimo už gegužės mėnesį. Kadangi Lietuvoje buvo parduotos prekės, tai PVM turėjo būti, dėl apmokėjimo jie nenagrinėjo. FNTT mokestinis patikrinimas nebaigtas – sustabdytas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo priskaičiuotos nepriemokos, nes perdavė medžiagą FNTT. Mokestinio tyrimo metu išanalizuojama informacija apie įmonės veiklą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedeklaravo sandorių, todėl toliau medžiagą perdavė FNTT. Atlikus mokestinį tyrimą vadovas buvo supažindintas su atliktu tyrimu, jie neprašė jokių paaiškinimų.

Liudytoja S. Z. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės pareigose. Dirbo porą metų, buvo 4 patikrinimai. Mokesčiai buvo mokami. Į darbą ją priėmė J. T.. Pradžioje dirbo 2, o vėliau 4 asmenys: du vairuotojai, buhalterė ir direktorius. Elektroniniu paštu gaudavo dokumentus, suvesdavo į programą, teikdavo visas ataskaitas. Ką gaudavo, tą suvesdavo, dirbo tik su dokumentais. Prekės buvo įvairios: skardos gaminiai, statybinės medžiagos, automobiliai. Viską kontroliavo direktorius. Jam teikė ataskaitas, kiek sandėlyje yra prekių. Nežinojo, kur yra sandėlis. Gavo sutartį dėl sandėlio nuomos, atstovas sutartyje buvo V. N.. VMI atstovė sakė, kad vyks į sandėlį, ji vyko pirmą kartą. Direktorius vairavo, žinojo kur sandėlis, tik keliuką sumaišė, nes patekti galima dvejais keliais. Įmonės apyvarta buvo iki 3 milijonų. Automobiliai buvo brangūs. Ji prekių nematė, niekada nebuvo sandėlyje, pirmą kartą vyko jau su VMI atstove. Kai nuvyko į sandėlį, tos prekės jau buvo parduotos. Buvo kiekinės smulkios prekės. Automobilius pirkdavo ir parduodavo. Ji matė tik dokumentus, jokių prekių nematė. Kiek sąskaitų ir kaip rašyti, diktavo direktorius, prie kompiuterio sėdėjo kartu, išsitraukė likučius. Direktorius, matomai susitarė su firmomis, jis sakė, o ji rašė sąskaitas faktūras. Neklausė direktoriaus, kodėl reikia tiek daug sąskaitų rašyti, tai ne jos kompetencija. Visai normalu, kad už kelis milijonus reikia sąskaitų išrašyti. Ji turėjo visus įmonės kodus. Pardavinėjo prekes, kurios buvo kaip likučiai. Visoms prekėms, kurios buvo saugomos (duomenys neskelbtini) kaime, buvo išrašytos sąskaitos ir parduotos. Jas atspausdino, jie pasirašė, o kas konkrečiai išsiuntinėjo firmoms tas sąskaitas, negali pasakyti. Kokią dieną tai buvo, nepamena. Ji, kaip buhalterė, suskaičiavo PVM. Buvo užpildytos PVM deklaracijos, negali pasakyti, koks PVM atsirado, mokėtinas ar grąžintinas, ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Kiekvieną mėnesį teikė direktoriui ataskaitas. Nepamena, kokią dieną teikė PVM deklaracijas, direktorių informavo ir apie mokesčius, ir apie likučius. Pamena, kai buvo FNTT, jai liepė įrodyti, kada gautos sąskaitos, matė „5 diena“ buvo, o kokį mėnesį nežino. Kada už 05 mėn. teikė deklaracijas, negali pasakyti, iki 25 dienos privalu pateikti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduoda, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ perka. Visokių būna sąskaitų. PVM sąskaita-faktūra už vieną milijoną nebuvo išskirtinė, automobiliai brangūs. Jos darbas suvesti į programą, ji tą ir darė. Pavedimų nedarė, neturėjo prisijungimų prie banko, su kasa nedirbo. Parduotos prekės turi įtakos PVM. Nepamena, kam parduotos prekės, žino, kad du žodžiai įmonės pavadinime. Nepamena, kaip banką suvedė. Keletą kartų yra tekę tikslinti deklaracijas, nes pavėluotai gaudavo sąskaitas. Prekių išvežimo dokumentus matė, visi „CMR“ buvo prie sąskaitų. Ji teikė dokumentus VMI, o vėliau pati VMI perdavė FNTT. Ji tik papildomus dokumentus teikė FNTT. Mano, kad buvo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaityta. Buhalterinę apskaitą tvarkė iki 2015-01-31. Įmonė turėjo skolininkų ir pati buvo skoloje. Pirmą kartą vyko į sandėlį, kartu su VMI atstove. Prekių likutis buvo gegužės 1 d. Negali pasakyti koks tuo metu buvo prekių likutis. Kai nuvyko, jau prekių nebuvo. Nebūtinai įsigytos prekės turėjo būti laikomos sandėlyje. Išeidama iš darbo visus dokumentus perdavė. Reikalingus dokumentus paėmė VMI. Vėliau FNTT, ten tik papildomus dokumentus nešė. Nepamena, ar matė gabenimo dokumentus. Daug laiko praėjo. Tvirtina savo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. Z. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2012-06-11 iki 2015-01-31 ir visą tą laiką buvo įdarbinta buhalterės pareigose. Į darbą šioje bendrovėje priėmė Latvijos Respublikos pilietis J. T.. 2012 metų vidury, dar prieš įsidarbinant į UAB „(duomenys neskelbtini)“, paskambino pats J. T. ir pasiūlė būti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere. Iš kur jis gavo telefono abonento numerį, nežino. Po telefoninio skambučio buvo susitikę ir su juo sutarė, kad į darbą jai eiti nereikės, nes jis gyvena Latvijoje ir nevažinėja kiekvieną dieną į Lietuvą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo patalpų, kur veiklą vykdyti. Pasakė, kad veikla vykdoma Latvijoje, tad patalpų Lietuvoje nereikia. Kitų darbuotojų bendrovėje nėra. J. T. dar paprašė leisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ perregistruoti jos buto Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini)adresu. Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai jai bus pateikti elektroniniu paštu arba jeigu jis atvažiuos į Lietuvą, tai pateiks tiesiogiai. Su J. T. bendravo be jokių tarpininkų. Pagal jai pateiktus pirminius dokumentus, turės juos susisteminti ir valstybinėms institucijoms turės pateikti deklaracijas ir ataskaitas. J. T. pasakė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ perka automobilius Vokietijos Federacinės Respublikos aukcionuose ir parduoda į Latviją ir Estiją. Pagal pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus, buvo matyti pavienių atvejų, kad automobiliai yra parduodami ir į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pat į Baltarusiją. 2012 m. gruodžio mėn. J. T. pasakė, kad parduoda UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas kitam Latvijos Respublikos piliečiui V. K., kuris tapo ir bendrovės direktoriumi. Kodėl bendrovę pardavė kitam asmeniui, priežasčių nenurodė. Pasikeitus direktoriui, jau su V. K. važiavo į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą, į „Registrų centrą“, į banką, kad nurodyti duomenis apie pasikeitusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių. Direktoriumi tapus V. K., jos darbo pobūdis ir bendrovės veiklos pobūdis nesikeitė. Naujų darbuotojų į bendrovę nebuvo įdarbinta, į darbą nereikėjo eiti, bendrovės patalpų nebuvo, o pats V. K. tik laikas nuo laiko atvažiuodavo į Lietuvą. Pagal Bendrovės direktoriaus V. K. teikiamus dokumentus, duomenis ir informaciją, vedė bendrovės buhalterinę apskaitą. Automobiliai, kaip buvo matyti iš V. K. pateikiamų sąskaitų, toliau buvo perkami Vokietijos aukcionuose ir, kaip V. K. minėjo, parduodami Latvijoje ar kitose ES valstybėse. Buvo teikiamos Vokietijoje esančio aukciono „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos. Be automobilių pirkimo ir pardavimo, pagal pateiktus pirminius dokumentus buvo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigyja ir kitokių prekių – metalo gaminių, baldų. Nors sąskaitos apie automobilių ir kitų daiktų įsigijimą buvo teikiamos, bet nei vienos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įsigytos transporto priemonės ar kitos prekės nėra mačiusi ir nežino kur jos būdavo sandėliuojamos ir ar iš vis jos būdavo. V. K. buvo pateikęs sutartį sudarytą su bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovais dėl patalpų nuomos (duomenys neskelbtini) kaime, Klaipėdos rajone. Bet ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytos transporto priemonės ir prekės buvo laikomos išsinuomotose patalpose, nežino. Ji neklausė V. K. kur yra sandėliuojamos prekės, pagal jai pateiktus įsigijimo dokumentus ir ar iš vis prekės yra. Ji nebuvo materialiai atsakinga už prekes ir turtą, be to nebuvo kasininkė ir neatlikinėjo mokėjimo pavedimų. Matydama didelį dokumentinį prekių likutį, periodiškai elektroniniu paštu V. K. teikė informaciją apie bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ prekių likučius. Nuo 2014 metų pradžios buvo susidaręs didelis prekių likutis – už keletą milijonų litų, tiksliai sumos nepamena, tad tai matydamas V. K. 2014 metų gegužės pabaigoje atvažiavo pas ją į namus Rambyno g. 6-17, Klaipėdoje ir paprašė, kad suformuotų prekių pardavimus Lietuvos bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, Latvijos įmonėms (duomenys neskelbtini). V. K. pats sėdėjo ir diktavo ką ji turi įrašyti į pardavimo sąskaitas. T. y. kokias prekes kuriai įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduoda. Pagal V. K. prašymą atspausdino labai daug UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo PVM sąskaitų faktūrų 2014-05-02, 2014-05-15 ir 2014-05-29 datomis. Ne visos įmonės, kurioms buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros atsiskaitė su bendrove „(duomenys neskelbtini)“. Apie įmonių įsiskolinimus bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ buvo žinoma V. K. ir jis nurodė, kad pats tiesiogiai kontaktuoja su įmonių atstovais, dėl atsiskaitymo. Ji nei su vienu skoloje esančios įmonės atstovu, nėra bendravusi. Klausė kodėl toms pačioms įmonėms reikia daug sąskaitų rašyti, nes visus pardavimus galima įrašyti į kelias sąskaitas. V. K. pasakė, kad taip pageidauja pirkėjai. Surašiusi sąskaitas, atspausdino jas ir atidavė V. K.. Jis pasakė, kad sąskaitas turi pasirašyti prekių pirkėjai, o kai sąskaitas pasirašys, jas atsiųs. Visas išrašytas ir atspausdintas PVM sąskaitas faktūras, ji apskaitė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje. Iki to karto, kai V. K. prašymu buvo atspausdinta daug PVM sąskaitų faktūrų, ji pati nei savo iniciatyva, nei pagal V. K. nurodymą PVM sąskaitų faktūrų bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vardu nebuvo rašiusi. Pardavimo PVM sąskaitų faktūrų rašymas ir spausdinimas sutapo su valstybinės mokesčių inspekcijos pradėto vykdyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ mokestinio tyrimo pradžia. Po PVM sąskaitose faktūrose nurodytų prekių pardavimo, susidarė kelių šimtų tūkstančių mokėtino PVM suma į LR biudžetą, bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. Po šių pardavimo PVM sąskaitų faktūrų išrašymo, 2014-06-03 V. K. elektroniniu paštu iš savo elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) į jos elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini) atsiuntė dvi UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras – 2014-05-27 MAR Nr. 2014037 – 929.062,20 Lt sumai ir 2014-05-29 MAR Nr. 2014039 – 653.012,80 Lt sumai, kuriose buvo nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo įvairių statybinių medžiagų. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvykusį sandorį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, apart to, kad jai V. K. pateikė dvi PVM sąskaitas faktūras, nieko nežino. Apmokėjimo jokio už įsigytas prekes UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ neatliko, nes kaip paaiškino V. K., apmokėjimą turi atlikti Latvijos įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Kodėl ši bendrovė turi apmokėti už UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytas prekes, nieko nepaaiškino. Jokių ūkinių sandorių UAB „(duomenys neskelbtini)“ su įmone „(duomenys neskelbtini)“ nėra turėjusi. Tik pagal teikiamus banko sąskaitos išrašus matė, kad ši bendrovė periodiškai atlieka mokėjimus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą. O dėl ko mokėjimai buvo atliekami, V. K. neaiškino. Šiuos piniginius mokėjimus ji įtraukdavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, kaip išankstiniai mokėjimai – įsipareigojimai pagal gautinas sąskaitas pirkėjams. Elektroniniu paštu gavusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras, sąskaitas apskaitė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje ir duomenis įtraukė į valstybinei mokesčių inspekcijai teikiamas deklaracijas. Po šių bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitų faktūrų gavimo pamatė, kad „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitose faktūrose yra nurodytos tokios pat prekės, kaip ir prekės, nurodytos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo PVM sąskaitose faktūrose, kurios V. K. pageidaujant, buvo išrašiusi 2014 metų gegužės mėnesį Latvijos įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Apie tai, kad anksčiau jau buvo išrašytos pardavimo PVM sąskaitos faktūros, negu kad prekes, pagal V. K. pateiktas PVM sąskaitas faktūras, įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini), pasakė V. K.. Pastarasis pasakė tik, kad susimaišė ir liepė perspausdinti PVM sąskaitas faktūras. Pasakė, kad prekes nupirko ne Latvijos įmonė, o Estijos įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Tad liepė išrašyti naujas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo PVM sąskaitas faktūras: 2014-05-30 M Nr.0151; 2014-05-30 M Nr. 0152; 2014-05-30 M Nr. 0153; 2014-06-02 M Nr. 0150; 2014-06-02 M Nr. 0154, kuriomis buvo įformintas statybinių medžiagų pardavimas Estijos įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Realiai jokių statybinių medžiagų ar kitų prekių nėra mačiusi ir ar jos buvo nežino. Estijos įmonė „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą matė, kad atliko mokėjimo pavedimus, bet už ką pavedimai buvo atlikti, nežino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo dokumente, laikotarpio 2014 m. gegužės 1 d. – 31 d., yra įtrauktos ir apskaitytos PVM sąskaitos faktūros 2014-05-30 M Nr. 0151; 2014-05-30 M Nr. 0152; 2014-05-30 M Nr. 0153, 2014-06-02 M Nr. 0150; 2014-06-02 M Nr. 0154, dėl prekių pardavimo įmonei „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirminėje pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje, pildymo data 2014-06-24, mokestinis laikotarpis nuo 2014-05-01 iki 2014-05-31, 25 eilutėje deklaruota suma yra 284.759 Lt, kuri yra nurodyta ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo dokumente, laikotarpio 2014 m. gegužės 1 d. – 31 d. 2014-09-24 patikslintoje pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje, pildymo data 2014-09-24, mokestinis laikotarpis nuo 2014-05-01 iki 2014-05-31, 25 eilutėje deklaruota suma yra 299.498 Lt. PVM deklaracija buvo patikslinta dėl to, kad V. K. pavėluotai pateikė 2014 m. birželio mėnesio pirkimo ir pardavimo dokumentus. Į patikslintą PVM deklaraciją 299.498 Lt sumą, įeina prekių įsigijimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apie tai, kad keitėsi įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM suma, patikslinus PVM deklaraciją, suma buvo pakeista ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo dokumentuose. Automobilių ir kitų prekių, išgabenimą, patvirtinančių dokumentų neturi, nes visus turėtus dokumentus perdavė V. K.. 2014 m. gegužės mėn. banko, pirkėjų, tiekėjų registro nebeturi, tad koks buvo (duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas 2014-05-31 dienai, nežino (3 t., b.l.28-30, 32, 42, 81-83, 84-85, 88-92).

Liudytoja T. D. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo apskaitininkės pareigose. Įvedinėjo sąskaitas į sistemą. Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ nežino, V. K. mato pirmą kartą. Buvo tarpininkas tarp direktoriaus G. ir įmonės, kuri tvarkė buhalterinę apskaitą. Gaudavo iš direktoriaus darbų atlikimo aktus, juos vesdavo į programą. FNTT jai rodė kažkokį dokumentą, tačiau ten ne jos parašas, ne jos blankas. Tikrai ne jos sąskaita. Be jos, tik įmonė „(duomenys neskelbtini)“ galėjo išrašyti sąskaitas. Nepamena, kokias prekes įmonė turėjo. Jie teikdavo paslaugas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie tas sąskaitas aplamai nieko nežino, nes jų nerašė. Atleista buvo birželio 13 d. Deklaracijų ji neteikė, tai darė samdyta įmonė. Nežino nieko apie sandėlį. Jai tik teikdavo dokumentus, apie laikomas prekes ji nieko nežino. Mano, kad neturėjo sandėlio. Nieko nežino apie įmonės pardavimą.

Liudytoja I. D. parodė, kad ją vieną kartą kvietė į FNTT dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“. Turėjo iš programos pristatyti išklotines kaip veda apskaitą, kokias ataskaitas teikia. Ji yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė. Buvo pasirašyta sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teikė ataskaitas VMI, Sodrai ir sudarydavo įmonės balansą. Nuo 2013 m. turėjo sutartį, 2014 m. nutraukta sutartis, nes buvo skolos. Gali būti, kad 2014 m. birželio mėnesį nutraukta sutartis. Firma neišrašinėjo sąskaitų, darė tik atskaitas. Pagal perdavimo aktą dokumentai buvo perduoti įmonei, kas atsiėmė nežino. Negali pasakyti, ar atsiskaitė už paslaugas, jie matomai, anuliavo sąskaitas. Pamena, kad vyras aktą pasirašė, o kas tiksliai, pavardės nežino. Teikdavo deklaracijas VMI, jas tikslino pastoviai, nes visada vėluodavo pateikti sąskaitas.

Liudytojas G. N. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas dėl medžiagų. Dirbo statybos įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Medžiagas užsakinėdavo tiekėjui, kuris suveždavo. Kai reikėdavo langų gaminių, ar konstrukcijų įvairių, kviesdavo subrangovus. Medžiagų pirkime nedalyvaudavo, viską tvarkydavo tiekėjas. Jis vykdydavo vidaus apdailos darbus. Tiekėjas buvo D.. Statybinės medžiagos buvo einamos, kurios perkamos statybinių medžiagų parduotuvėse. Sumos buvo iki 1000 litų. Apie tokią UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam neteko girdėti. 2014 m. buvo darbų vadovas, jų buvo ir daugiau. Dėl metalinių profilių, negali pasakyti, juos pirkdavo parduotuvėse. Negali pasakyti, ar įmonė parduodavo prekes. Sandėlį turėjo mažiuką. Nežino, ar įmonė galėjo turėti metalinių profilių už 1 milijoną. Jis žino tik savo sritį. Objektų buvo keletas ir darbų vadovai buvo keli. Teisingus parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu. Nedidelis sandėliukas buvo Liepų gatvėje. Ten laikydavo prekes, kai nenuveždavo į objektus. Sakydavo tiekėjams ir jie atveždavo. Vyko į sandėlį pasižiūrėti, kokių dar prekių turi.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. N. nurodė, kad bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2013 m. rugsėjo mėn. iki 2014 metų birželio 13 d., buvo statybos darbų vadovas. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo sfera buvo patalpų vidaus darbai, jų įrengimas. Objektus, kuriuos reikia įrenginėti, nurodydavo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius S. G.. Jo, kaip statybos darbų vadovo, darbo funkcija buvo prižiūrėti ar sklandžiai vykdomi patalpų vidaus darbai, bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ įrenginėjamuose objektuose, t. y. pagal darbininkų nurodymus, užsakyti medžiagas reikalingas montuoti objekte. Jo darbo laikotarpiu bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, bendrovės darbininkai vykdė tik vidaus apdailos darbus. Objektuose buvo montuojamas gipsas, glaistomos ir dažomos sienos, klijuojamos plytelės. Jokie išorės darbai nebuvo vykdomi ir jam nėra žinoma, kad būtų užsakinėjamos išorės darbams naudojamos medžiagos. Apie reikalingas medžiagas montuoti objekte, jam pranešdavo kas nors iš darbininkų. Jis sudarydavo reikalingų nupirkti medžiagų sąrašą ir perduodavo arba UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui D. B., kuris buvo atsakingas už medžiagų tiekimą bendrovėje, arba įrenginėjamo objekto užsakovui, jeigu medžiagas pirkti pageidaudavo pats objekto užsakovas. Pagal nurodytą medžiagų sąrašą, D. B. arba pats užsakovas nupirkdavo medžiagas ir pristatydavo reikalingas medžiagas į objektą. Būdavo įsigyjama tiek medžiagų, kiek reikalinga panaudoti konkrečiame įrenginėjamame objekte. Įsigytos medžiagos buvo laikomos remontuojamame objekte. Atskiro sandėlio bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo. PVM sąskaitas faktūras, pagal kurias būdavo įsigyjamos medžiagos, perduodavo bendrovės apskaitininkei T. D., kad ji žinotų, jog patirtas išlaidas už nupirktas medžiagas, reikalinga įtraukti į bendrą sąskaitą užsakovui. Paskutinis įrenginėjamas objektas, jam dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo (duomenys neskelbtini), buvo daromi kotedžų vidaus apdailos darbai, užsakovas bendrovė „(duomenys neskelbtini)“. Objektas buvo baigtas įrengti ar tai 2014 metų gegužės pabaigoje, ar 2014 metų birželio pradžioje, tiksliai datos nepamena. Baigus šio objekto vidaus darbus iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ išėjo savo noru, nes nebebuvo numatyta jokių darbų atlikti. Apklausos metu pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašyta 2014-05-27 PVM sąskaita faktūra MAR Nr. 2014037 – 929062,20 Lt sumai ir 2014-05-29 PVM sąskaita faktūra MAR Nr. 2014039 – 653012,80 Lt sumai. Apie šių PVM sąskaitų faktūrų išrašymą nieko nežino. Kaip jau minėjo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė vidaus apdailos darbus ir medžiagos buvo įsigyjamos susijusios su vykdoma vidaus apdaila. Iš šiose PVM sąskaitose faktūrose nurodytų medžiagų sąrašo matyti, kad medžiagos yra skirtos įrenginėjant objektą lauke. Jo darbo laikotarpiu tokių medžiagų niekas neprašė užsakyti ir jis jų neužsakė. Jam nėra žinoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu būtų įsigytos tokios medžiagos. PVM sąskaitose faktūrose nurodyta jų išrašymo data 2014-05-27 ir 2014-05-29, ir kad jas išrašė direktorė S. G., bet tuo laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius buvo S. G.. Jo darbo laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“, S. G. bendrovėje nedirbo ir jis tokios moters nepažįsta. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandorius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nieko nežino. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ nežino (3 t., b.l.112-113).

Liudytoja L. S. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitininke. Vedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, vedė darbo užmokesčio apskaitą ir teikė PVM deklaracijas. Kita apskaitininkė suvedinėjo pirkimus-pardavimus, išrašinėjo sąskaitas faktūras, o jos pareiga buvo pagal suvestus duomenis pateikti PVM deklaracijas. Apskaitininkė suvesdavo dokumentus į apskaitos programą, o ji iš programos teikė ataskaitas, popierinių dokumentų nematė. Tiekėjai atveždavo dokumentus į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apskaitininkė suvesdavo pirkimus ir išrašydavo sąskaitas. Jai paskambino iš VMI ir paklausė ar viską deklaravo PVM deklaracijoje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitas buvo vidutinė įmonė. Matė prekių likučius, jis buvo apie 20000 litų. Nematė jokių sąskaitų su tokiomis didelėmis sumomis. Sąskaitos būdavo 20000-50000 litų sumoms. Jei būtų didelės sumos, ji turėtu tikrinti sutartis, patikrinti sandėlį ar tos prekės yra ten. Ją iškvietė VMI, vėliau į FNTT dėl didelių sąskaitų, ji pasakė, kad nematė. Pardavimų knygos asmeniškai ji nevedė, buvo suvedama į programą, kuri formuoja pati. Tekdavo tikslinti deklaracijas, nes pavėluotai gaudavo duomenis. Negali pasakyti iki kada teikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugas, galėjo būti iki birželio mėnesio, iki tada kai pareikalavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atiduoti dokumentus. 2014-05-27 ir 2014-05-29 sąskaitų nematė, jų programoje nebuvo, kad jų nebuvo aplamai ji patvirtinti negali. Iki 2014-06-26 buvo suvesti duomenys, ką privalėjo atlikti, tą ir padarė. Negali pasakyti, kaip po sutarties nutraukimo, buvo vedama apskaita. Ji turi savo direktorę kuri sakė vesti. Kas programoje buvo tai ir vedė. Tikslios datos iki kada vedė apskaitą, pasakyti negali.

Liudytojas S. G. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi dirbo nuo 2013 m. liepos mėn. ir dirbo iki 2014 m. gegužės 20 d., kai buvo parduotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos kitai kompanijai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos buvo parduotos S., buvo perduoti visi reikiami dokumentai. Įmonėje dirbo apie 20 darbuotojų. Įmonė buvo veikianti. Parduoti nusprendė dėl to, kad buvo finansinės problemos, skolos, atlyginimų nebuvo iš ko mokėti. Iki 2009 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo pelningai, viskas vyko sklandžiai. Nežino tokios „M.“ pavardės. Dokumentų paimti atvyko vyriškis lygtai vardu D.. Nežino tikslios datos, kada pardavė įmonę. Kai akcijos buvo parduotos tada jį ir atleido. Jis dokumentus perdavė atstovui D., kuris atvyko į ofisą (duomenys neskelbtini)., pasirašė dokumentų perdavimo-priėmimo aktą. Matomai tai buvo 2014 m. gegužės 20 d., kaip nurodė ikiteisminio tyrimo metu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo prekių, pagal dokumentus už 100000 litų prekių. Turėjo būti ir metalinių profilių (aliuminių), gal už 1000 litų. Už 1 600 000 Lt negalėjo būti metalinių profilių. Po bendrovės pardavimo, apie tolimesnę įmonės veiklą nieko nežinojo. Darbuotojai nenorėjo būti atleisti iš karto, nes buvo neišmokėti atlyginimai, negali pasakyti kada tiksliai jie buvo atleisti. Apie akcijų pardavimą mastė pusę metų prieš bendrovės pardavimą, nes sunkiai ėjo biznis. Darbuotojams apie planuojamą įmonės pardavimą nesakė, nesidalino savo planais. Tik su giminėmis ir draugais pasidalino tai. Jam paskambino moteris, kalbėjo rusiškai, labai maloniai bendravo, domėjosi apie įmonę, jos galimybes, darbuotojų skaičių, kuo užsiima įmonė, paklausė apie ketinimą parduoti įmonę.

Liudytoja E. K. parodė, kad su bendrove „(duomenys neskelbtini)“ ir jos vykdoma veikla yra susijusi tiek, kad jos vardu buvo nupirktos akcijos ir ji buvo paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore. Realiai bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ vadovavo jos tėvas S. G. ir jis rūpinosi bendrovės vykdoma veikla. Jos dalyvavimas buvo paviršutiniškas. Oficialiai dirbo apie metus laiko. Ji mokėsi dirbti, atsakinėjo į skambučius, o jos tėtis vadovavo visiems darbams. Dirbo ofise. Jos tėtis ją mokė darbo subtilybių, kai suprato, kad tai jai neįdomu, išėjo iš darbo. Ji nedalyvavo jokiose akcijų pardavimuose, apie tai nieko nežino, oficialiai jau buvo atleista ir dirbo kitoje įmonėje. Niekam jokių dokumentų neperdavė, nieko apie tai nežino. Gyvena savo gyvenimą, turi kitą darbą. Jokių aplinkybių apie dokumentų perdavimą nepamena, nes daug laiko praėjo. Laikas eina, duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu, visas aplinkybes geriau prisiminė.

Liudytojas D. M. parodė, kad 2014 m. liepos mėnesį savo klientės S. pavedimu perregistravo įmonę „(duomenys neskelbtini)“ jos nurodytu kitu adresu (duomenys neskelbtini). 2014-07-03 pagal priėmimo pardavimo aktą perėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir rūpinosi S. leidimu nuolat gyventi Lietuvoje. S. įsigijo 100 % akcijų, todėl ji teisiškai galėjo gauti leidimą gyventi Lietuvoje, jis pagal įgaliojimą tą ir atliko. Kitų jokių nurodymų S. nedavė. 2014 m. rugsėjo 23 d. S. atvykus į Lietuvą, pagal perdavimo-priėmimą aktą jis perdavė S. dokumentus. Kas pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimą - pardavimą, nežino. Klientė į jį kreipėsi po akcijų nupirkimo 2014 m. birželio mėnesį. Esant jos pavedimui, dėl leidimo gyventi LR, tuo pačiu iškilo klausimas perimti dokumentus. Dokumentų priėmimo - perdavimo akto originalą perdavė S.. Jis perėmė tik įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus ir antspaudą, perėmė Klaipėdos miesto centre, jokių materialinių vertybių ar pinigų likučio neperėmė. Dokumentus perdavė vyriškis, kuris kalbėjo lietuviškai, jo pavardės nežino. Su savo kliente nebendravo apie įmonės veiklą. Kai S. kreipėsi į jį, ji jau buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė. Pradžioje buvo sudaryta teisinių paslaugų sutartis, vėliau buvo išduotas įmonės įgaliojimas. S. atitiko įstatymų reikalavimus, todėl galėjo pretenduoti į teisę gyventi Lietuvoje.

Liudytojas M. N. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmė patalpų nuoma, komercinių sandėliavimu. Pamena, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sutartis dėl patalpų nuomos. Yra matęs kaltinamąjį, jis ir pasirašė nuomos sutartį. Teritorija yra 4 ha dydžio, prie įvažiavimo yra užkardas, tačiau jis nekilnojamas. Teritorija nerakinama. Ten galima sandėliuoti baldus, armatūras, tam yra pritaikytos patalpos. Ką nuomininkas patalpose laiko, nežino. Lauke taip pat galima laikyti prekes, čia jau susitarimo reikalas. Negali pasakyti, ką UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėliavo. Yra tekę matyti, kad atvažiuoja metalo gaminiai ir juos sandėliuoja. V. N. yra jo brolis. Datos nepamena, tik pamena, kad teko dalyvauti, kai atvyko kaltinamasis su VMI atstovu apžiūrėti patalpų. Jo brolis retai atvykdavo pas jį, retai susitinka. Jis pats bendravo, vaikščiojo po teritoriją, rodė VMI atstovui. Jo ofisas yra toje teritorijoje. Jis mato judėjimą, tačiau jis nėra didelis. Mažai nuomininkų, todėl tokio judėjimo nėra. Jo įmonė turi krovėjus. Keletą kartų UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojosi krovėjų paslaugomis, tai buvo įskaityta į sutartį bei įtraukta į sandėliavimo kainą. Jei būtų didelis krovimas, būtų peržiūrima sutartis, tačiau to nebuvo. Metalinius profilius žino, o ar juos sandėliavo, negali pasakyti. Aišku, už milijoną litų, tai jau gausis daug metalinių profilių, viena tona apie 1000 eurų kainuoja. Mano, jei toks kiekis būtų buvęs, būtų pastebėjęs. Nepamena, kad tiek daug būtų važiavę. Jo įmonės darbuotojai derina su juo darbus. Nepamena, tokio atvejo, kad kreiptųsi darbuotojai, jog atsirado didelis darbų mastas. Jo darbo valandos toje įmonėje ribotos, jis dirba vieną dieną per savaitę. Darbuotojas, kuris nuolat dirbtų toje teritorijoje, nėra pas juos. Jų reikalas yra išnuomoti patalpas ir tiek, nėra prasmės būti teritorijoje kas dieną. Klientai sąskaitas gauna elektroniniu paštu. Susisiekimui yra nurodytas telefono numeris. Teritoriją nuomojasi metalo konstrukcijų įmonė, ji nepriklauso jo broliui.

Specialistė A. Š. parodė, kad yra susipažinusi su pateiktais gynėjos dokumentais. Vertindama ir teikdama išvadą, dalį dokumentų matė, o kita dalis dokumentų yra ne jos tiriamojo laikotarpio. Yra pateiktos dvi PVM sąskaitos faktūros, kuriose pagrįsti pardavimai Estijos bendrovei, bei PVM deklaracijos pateiktos VMI. Kiti dokumentai yra 2016 metų laikotarpio. Byloje tiriamasis laikotarpis buvo nuo 2012-08-01 iki 2014-05-31. Pateiktų dokumentų ne jos tiriamu laikotarpiu nevertino. O už tiriamą laikotarpį viskas buvo vertinama, nors ir pateikta buvo vėliau. Pateikti gynėjos dokumentai nekeičia surašytos specialisto išvados. Visi išvadoje konstatuoti pažeidimai išlieka tie patys. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 4 str. nurodyta, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: tinkama, objektyvi ir palyginama; pateikiama laiku; išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“. To paties įstatymo 16 str. 3 dalyje nurodyta, kad „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka“. Tai, kad PVM sąskaitos faktūros didesnis registracijos numeris yra ankstesne data, pasekmių nesukeltų, tačiau pagal LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 16 str. pažeidimas yra, nes apskaitos dokumentai turi būti registruojami chronologine tvarka. Pagal Kelių transporto kodeksą, CMR yra krovinio važtaraštis, patvirtinantis krovinio vežimą dokumentas. Jis patvirtina krovinio vežimą. Važtaraštyje (CMR) surašoma data, siuntėjo (juridinio asmens) pavadinimas, gavėjo (juridinio asmens ar fizinio asmens) pavadinimas, krovinio vežėjo pavadinimas ir adresas, vežėjo transporto priemonės markė ir numeris, krovinio pavadinimas, svoris ir kiekis, krovinio pakrovimo laikas ir vieta, krovinio iškrovimo vieta, mokestis už vežimą ir suteiktas patalpas. Gali būti nurodyti ir kiti duomenys. Tai pagrindinis kelionės dokumentas, kelių transporto kodekse nurodyta kas reikalinga įrašyti į CMR, tai tuo reikia ir vadovautis. Gynėjos pateikti dokumentai susipažinimui jai buvo pateikti vakar ir ji susipažino su gynėjos pateiktais dokumentais. Vakar telefonu kalbėjosi su prokuroru. Ji tik konstatavo, kas nurodyta įstatymuose. Specialisto išvada pateikta pagal FNTT vyresniojo tyrėjo V. M. pateiktą užduotį ir pateiktus dokumentus. Dvi sąskaitas išrašytas 2014 m. gegužės mėnesį ji vertino. Jomis pagrįstas pradavimas. Tyrimo metu ji susipažino su pateiktomis sąskaitomis ir jas matė. Nevertino pardavimo, nes ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, pagal pateiktus parodymus, jog nėra įsigytos prekės. Pagal bylos aplinkybes UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdė įsigijimo, tai kaip galima parduoti neįgytas prekes. Nevertintas pardavimas, nes nebuvo įsigytos prekės. Surašytoje specialisto išvadoje konstatavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdė metalo gaminių sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vertino liudytojų parodymus ir pateiktus ūkinius finansinius dokumentus. Pateikti dokumentai buvo ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Išvadoje nurodyta, kad ūkinės veiklos tyrimo metu, specialisto 9 lape, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registre neužregistruotas prekių pardavimas UAB „(duomenys neskelbtini)“. PVM deklaracijas galima tikslinti. Apklausta buvo ir darbuotoja, kuri tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, ji nurodė, kad net neturėjo tokių prekių už tokią didelę sumą. Deklaracija pateikta už gegužės mėnesį birželio mėnesį. Ūkinės finansinės veiklos tyrimą atliko pagal pateiktus dokumentus. Matė visas sąskaitas faktūras pasirašytas tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodė viską tiksliai specialisto išvadoje. Kodėl nebuvo apklausta direktorė S. G., negali pasakyti, vertino pateiktus duomenis.

Iš 2014-07-17 Klaipėdos AVMI rašto Nr.(6.4)-D2-4423 ,,Dėl UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ bei 2014-06-30 Mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitos matyti, kad atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpio nuo 2012-10-01 iki 2014-05-31, mokestinį tyrimą, identifikuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokesčių vengimo požymiai. Mokestinio tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpiu nuo 2012-10-01 iki 2014-05-31, Latvijos įmonėms (duomenys neskelbtini) pardavė įvairias prekes – statybines medžiagas, baldus ir transporto priemones, kuriems taikė 0 procentų PVM tarifą. Mokestinio tyrimo metu nustatytos aplinkybės nepatvirtina šių prekių atvežimą ir išgabenimą iš Lietuvos Respublikos teritorijos fakto, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo sandoriams už 6.336.922 Lt pritaikyti 0 procentų tarifą (1 t., b.l.12-13, 19-27).

Iš 2014-08-13 AB „Šiaulių bankas“ rašto Nr. 6395 matyti, kad banko atstovai pateikė IP adresus (įrašyta į kompaktinę plokštelę), iš kurių buvo vykdomi prisijungimai prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos. Taip pat, pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimų banko sąskaitų išrašus (1 t., b.l.183).

Iš 2014-10-15 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta AB „Šiaulių bankas“ pateikta kompaktinė plokštelė, kurioje įrašyti penki dokumentai, pavadinti „(duomenys neskelbtini) „IB sesijos (Z.), „(duomenys neskelbtini)“. Atidarius dokumentą, pavadintą „IB sesijos (K.), matyti V. K. vykdyti prisijungimai, elektroninės bankininkystės pagalba, prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos, laikotarpiu nuo 2012-10-01, 12:17:08 iki 2014-07-29, 14:22:10. Nurodytas vartotojo numeris – (duomenys neskelbtini), jungimosi prie banko sąskaitos IP adresai. Iš banko pateiktos informacijos matyti, kad prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos buvo jungtasi iš užsienio, dauguma atvejų iš Latvijos, naudojant užsienio operatorių teikiamą internetinį ryšį (2 t., b.l.107-108).

Iš 2015-01-14 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti AB „Šiaulių bankas“ pateikti, laikotarpio nuo 2012-10-01 iki 2014-07-31, UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (litinė) išrašai (29 lapai) ir laikotarpio nuo 2012-10-01 iki 2014-07-31, UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) (EUR) išrašai (77 lapai). Apžiūros metu nustatyta, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą pinigus perveda (duomenys neskelbtini), o po pinigų pervedimo toliau pervestos pinigų sumos yra pervedamos į kitų užsienyje esančių įmonių sąskaitas (2 t., b.l.109-111).

Iš 2014-07-28 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytoja Z. J. pateikė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ sandėlių apyvartos suvestinę, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ išrašytas sąskaitas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ - 2014-05-27 sąskaitą faktūrą MAR Nr. 2014037 929 062,20 Lt sumai bei 2014-05-29 sąskaitą faktūrą MAR Nr. 2014039 653 012,80 Lt sumai (3 t., b.l.22-26).

2014-09-03, 2014-09-04, 2014-08-04 daiktų, dokumentų pateikimo protokolais UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buhalterė S. Z. pateikė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ dokumentus (3 t., b.l.33-41, 43-50, 52-80).

Iš 2014-07-30 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad L. S. iš buhalterinės programos „(duomenys neskelbtini)“ pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrą ir pardavimų knygos – visos neapmokėtos faktūros - išrašą, laikotarpio nuo 2014-05-01 iki 2014-06-30. Tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkėjų bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ nėra. Taip pat, pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrą ir pirkimų knygos – visos neapmokėtos faktūros - išrašą, laikotarpio nuo 2014-05-01 iki 2014-06-30. Tarp „(duomenys neskelbtini)“ tiekėjų nėra ūkio subjektų ar fizinių asmenų, kurie turėjo ūkinių, finansinių sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (3 t., b.l.95-105).

Iš 2014-09-04 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad S. G. pateikė 2014-05-20 akcijų pirkimo paravimo sutartį, 2014-05-21 sprendimą, pil. S. G. asmens dokumento kopiją (3 t., b.l.118-123).

Iš 2015-01-06 raštu Nr. EK/05282/012/LT/14 Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos pateiktos informacijos matyti, kad Rusijos nacionalinis biuras informavo, jog pil. G. S. kirto Rusijos Federacijos sieną 2014-04-09 grįždama į šalį iš Čekijos Respublikos (2 t., b.l. 131).

Iš 2015-04-16 raštu Nr. 1/1-8-35-15/1539 Latvijos Respublikos Generalinės prokuratūros Veiklos analizės ir vadybos departamento pateikto įvykdyto teisinės pagalbos prašymo medžiagos matyti, kad buvo pateikta informacija remiantis Latvijos Respublikos Valstybės pajamų tarnybos Mokesčių mokėtojų registro bazės duomenimis:

- įmonė „(duomenys neskelbtini)“ turi fiktyvumo požymių. 2015-01-10 nutraukta įmonės ūkinė veikla. Paskutinis įmonės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas buvo Rusijos Federacijos pilietis Ivanas A. S., kurio apklausti nėra galimybių, nes Latvijoje jis negyvena.

- įmonė „(duomenys neskelbtini)“ turi fiktyvumo požymių. Įmonė deklaruojamoje vietoje veiklos nevykdo. Vienintelis įmonės darbuotojas nuo 2014-03-20 yra Rusijos Federacijos pilietis D. K.. Jo apklausti nėra galimybės, kadangi jis Latvijoje negyvena.

- įmonė „(duomenys neskelbtini)“ turi fiktyvumo požymių. Įmonė deklaruojamoje vietoje veiklos nevykdo. Vienintelis įmonės darbuotojas nuo 2014-09-09 yra Latvijos gyventojas S. K., kurio gyvenamosios vietos nustatyti nepavyko.

- įmonė „(duomenys neskelbtini)“ turi fiktyvumo požymių. Įmonė deklaruojamoje vietoje veiklos nevykdo. 2015-01-10 nutraukta įmonės ūkinė veikla. Vienintelis įmonės darbuotojas nuo 2013-11-08 yra Latvijos gyventojas S. B., kuris deklaruotoje gyvenamojoje vietoje negyvena. S. B. buvimo vieta nežinoma.

- įmonė „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis įmonės steigėjas ir darbuotojas nuo 2013-01-04 yra Latvijos gyventojas A. Š. (2 t., b.l.161-163).

Iš 2015-04-16 raštu Nr. 1/1-8-35-15/1539 Latvijos Respublikos generalinės prokuratūros Veiklos analizės ir vadybos departamento, pateikto įvykdyto teisinės pagalbos prašymo medžiagos matyti, kad pateikti duomenys gauti iš Latvijos Respublikos Susisiekimo ministerijos Kelių eismo saugumo direkcijos, apie transporto priemonių registraciją Latvijos Respublikoje, bei jų savininkus. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad 46 atvejais, 2014-05-15 ir 2014-05-29, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitomis faktūromis pagrindė transporto priemonių pardavimą (duomenys neskelbtini), iš viso už 1.774.670,15 Lt (513.980,00 EUR), šios transporto priemonės, jau laikotarpiu nuo 2012-08-23 iki 2013-12-09, buvo įregistruotos Latvijos Respublikos Susisiekimo ministerijos Kelių eismo saugumo direkcijoje ir transporto priemonių savininkai buvo fiziniai bei juridiniai asmenys Latvijos Respublikoje.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2014-05-15 PVM sąskaitą faktūrą Nr. M0051 pardavė automobilį Toyota Avensis Vagon, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), nors jau 2012-09-13 šis automobilis buvo registruotas Latvijoje, (duomenys neskelbtini)vardu.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2014-05-15 PVM sąskaitą faktūrą Nr. M0052 pardavė automobilį Toyota Avensis Vagon, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), nors jau 2012-08-23 šis automobilis buvo registruotas Latvijoje, I. A. vardu

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2014-05-15 PVM sąskaitą faktūrą Nr. M0053 pardavė automobilį Toyota Avensis Vagon, VIN Nr. (duomenys neskelbtini)nors jau 2012-08-29 šis automobilis buvo registruotas Latvijoje, O. D. vardu.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2014-05-15 PVM sąskaitą faktūrą Nr. M0054 pardavė automobilį Opel Astra, VIN Nr. (duomenys neskelbtini)nors jau 2012-10-02 šis automobilis buvo registruotas Latvijoje, (duomenys neskelbtini)vardu.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2014-05-15 PVM sąskaitą faktūrą Nr. M0055 pardavė automobilį Toyota Corolla Verso, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) nors jau 2012-10-03 šis automobilis buvo registruotas Latvijoje, (duomenys neskelbtini) vardu.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2014-05-15 PVM sąskaitą faktūrą Nr. M0056 pardavė automobilį Toyota Rav4, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), nors jau 2012-09-26 šis automobilis buvo registruotas Latvijoje, B. A. vardu.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2014-05-15 PVM sąskaitą faktūrą Nr. M0057 pardavė automobilį Toyota Corolla Verso, VIN Nr. (duomenys neskelbtini)nors jau 2013-04-17 šis automobilis buvo registruotas Latvijoje, A. V. vardu.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2014-05-15 PVM sąskaitą faktūrą Nr. M0058 pardavė automobilį Mercedes Classe R, VIN (duomenys neskelbtini), nors jau 2013-04-05 šis automobilis buvo registruotas Latvijoje, K. L. K. vardu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2014-05-15 PVM sąskaitą faktūrą Nr. M0060 pardavė automobilį BMW X3, VIN Nr. (duomenys neskelbtini)“, nors jau 2013-04-16 šis automobilis buvo registruotas Latvijoje, S. E. vardu.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2014-05-15 PVM sąskaitą faktūrą Nr. M0062 pardavė automobilį Audi A6, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) nors jau 2013-07-08 šis automobilis buvo registruotas Latvijoje, L. V. vardu.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2014-05-15 PVM sąskaitą faktūrą Nr. M0063 pardavė automobilį BMW 730, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), nors jau 2013-06-21 šis automobilis buvo registruotas Latvijoje, SIA „U. L.“ vardu.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2014-05-15 PVM sąskaitą faktūrą Nr. M0064 pardavė automobilį Audi A6, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) nors jau 2013-04-26 šis automobilis buvo registruotas Latvijoje, SIA „U. L.“ vardu.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2014-05-15 PVM sąskaitą faktūrą Nr. M0066 pardavė automobilį Opel Zefira, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) SIA „Rtriga“, nors jau 2013-03-18 šis automobilis buvo registruotas Latvijoje, D. R. vardu.

UAB „Morista“ pagal 2014-05-15 PVM sąskaitą faktūrą Nr. M0067 pardavė automobilį KIA Ceed, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) SIA „Rtriga“, nors jau 2013-05-30 šis automobilis buvo registruotas Latvijoje, SIA „(duomenys neskelbtini)“ vardu.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2014-05-15 PVM sąskaitą faktūrą Nr. M0068 pardavė automobilį Honda Civic, VIN Nr. (duomenys neskelbtini)nors jau 2013-05-30 šis automobilis buvo registruotas Latvijoje, SIA „(duomenys neskelbtini)“ vardu.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2014-05-15 PVM sąskaitą faktūrą Nr. M0069 pardavė automobilį Fiat Bravo, VIN Nr. (duomenys neskelbtini)nors jau 2013-05-13 šis automobilis buvo registruotas Latvijoje, SIA „(duomenys neskelbtini)“ vardu.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2014-05-15 PVM sąskaitą faktūrą Nr. M0071 pardavė automobilį VW Passat, VIN Nr. (duomenys neskelbtini)nors jau 2013-10-23 šis automobilis buvo registruotas Latvijoje, „(duomenys neskelbtini)“ vardu.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2014-05-15 PVM sąskaitą faktūrą Nr. M0072 pardavė automobilį VW Sharan, VIN Nr. (duomenys neskelbtini)“, nors jau 2013-08-20 šis automobilis buvo registruotas Latvijoje, J. A. vardu.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2014-05-15 PVM sąskaitą faktūrą Nr. M0073 pardavė automobilį Mercedes Benz, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), nors jau 2013-06-17 šis automobilis buvo registruotas Latvijoje, SIA „(duomenys neskelbtini)“ vardu.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2014-05-15 PVM sąskaitą faktūrą Nr. M0074 pardavė automobilį Audi A6, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), nors jau 2013-07-10 šis automobilis buvo registruotas Latvijoje, SIA „U. L.“ vardu.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2014-05-15 PVM sąskaitą faktūrą Nr. M0075 pardavė automobilį Volvo V70, VIN Nr. (duomenys neskelbtini)nors jau 2013-08-26 šis automobilis buvo registruotas Latvijoje, L. A. vardu.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2014-05-15 PVM sąskaitą faktūrą Nr. M0077 pardavė automobilį Mercedes Benz, VIN Nr. (duomenys neskelbtini)nors jau 2013-04-05 šis automobilis buvo registruotas Latvijoje, K. – L. K. vardu.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2014-05-15 PVM sąskaitą faktūrą Nr. M0078 pardavė automobilį Opel Insignia, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) nors jau 2013-06-28 šis automobilis buvo registruotas Latvijoje, (duomenys neskelbtini)vardu.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2014-05-15 PVM sąskaitą faktūrą Nr. M0079 pardavė automobilį Mercedes Sprinter, VIN(duomenys neskelbtini)nors jau 2012-11-22 šis automobilis buvo registruotas Latvijoje, SIA „(duomenys neskelbtini)“ vardu.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2014-05-15 PVM sąskaitą faktūrą Nr. M0081 pardavė automobilį Toyota Avensis Vagon, VIN Nr. (duomenys neskelbtini)nors jau 2012-10-12 šis automobilis buvo registruotas Latvijoje, D. A. vardu.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2014-05-15 PVM sąskaitą faktūrą Nr. M0082 pardavė automobilį Toyota Avensis Vagon, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), nors jau 2012-11-29 šis automobilis buvo registruotas Latvijoje, SIA „U. L.“ vardu.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2014-05-15 PVM sąskaitą faktūrą Nr. M0084 pardavė automobilį Honda Civic, VIN Nr(duomenys neskelbtini)nors jau 2012-11-23 šis automobilis buvo registruotas Latvijoje, SIA „(duomenys neskelbtini)“ vardu.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2014-05-15 PVM sąskaitą faktūrą Nr. M0085 pardavė automobilį Audi A6, VIN Nr. (duomenys neskelbtini)nors jau 2012-09-06 šis automobilis buvo registruotas Latvijoje, S. A. vardu.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2014-05-15 PVM sąskaitą faktūrą Nr. M0087 pardavė automobilį Opel Insignia, VIN Nr. (duomenys neskelbtini)nors jau 2012-11-02 šis automobilis buvo registruotas Latvijoje, Č. J. vardu.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2014-05-15 PVM sąskaitą faktūrą Nr. M0088 pardavė automobilį VW Jetta, VIN Nr. (duomenys neskelbtini)nors jau 2013-04-09 šis automobilis buvo registruotas Latvijoje, Z. V. vardu.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2014-05-15 PVM sąskaitą faktūrą Nr. M0089 pardavė automobilį Opel Meriva, VIN Nr. (duomenys neskelbtini)nors jau 2012-11-30 šis automobilis buvo registruotas Latvijoje, P. M. vardu.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2014-05-15 PVM sąskaitą faktūrą Nr. M0090 pardavė automobilį BMW X5, VIN Nr. (duomenys neskelbtini)nors jau 2013-04-12 šis automobilis buvo registruotas Latvijoje, G. R. vardu.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2014-05-15 PVM sąskaitą faktūrą Nr. M0091 pardavė automobilį Audi A6, VIN Nr. (duomenys neskelbtini)nors jau 2013-12-09 šis automobilis buvo registruotas Latvijoje, K. I. vardu.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2014-05-15 PVM sąskaitą faktūrą Nr. M0092 pardavė automobilį Toyota Avensis, VIN Nr(duomenys neskelbtini) nors jau 2013-03-28 šis automobilis buvo registruotas Latvijoje, AS „(duomenys neskelbtini)“ vardu.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2014-05-15 PVM sąskaitą faktūrą Nr. M0093 pardavė automobilį BMW 730, VIN Nr. (duomenys neskelbtini)nors jau 2013-02-06 šis automobilis buvo registruotas Latvijoje, M. V. vardu.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2014-05-15 PVM sąskaitą faktūrą Nr. M0094 pardavė automobilį Toyota Corolla Verso, VIN Nr. (duomenys neskelbtini)nors jau 2013-05-09 šis automobilis buvo registruotas T. K. vardu.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2014-05-15 PVM sąskaitą faktūrą Nr. M0095 pardavė automobilį Toyota Avensis, VIN Nr. (duomenys neskelbtini)nors jau 2013-04-29 šis automobilis buvo registruotas Latvijoje, V. A. vardu.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2014-05-15 PVM sąskaitą faktūrą Nr. M0096 pardavė automobilį Toyota Corolla Verso, VIN Nr. (duomenys neskelbtini)nors jau 2013-01-18 šis automobilis buvo registruotas Latvijoje, P.– G. K. vardu.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2014-05-15 PVM sąskaitą faktūrą Nr. M0098 pardavė automobilį Audi A6, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), nors jau 2013-02-27 šis automobilis buvo registruotas Latvijoje, SIA „(duomenys neskelbtini)“ vardu.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-05-15 PVM sąskaitą faktūrą Nr. M0099 pardavė automobilį VW Passat, VIN Nr. (duomenys neskelbtini)nors jau 2013-06-17 šis automobilis buvo registruotas Latvijoje, R. N. vardu.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2014-05-15 PVM sąskaitą faktūrą Nr. M0100 pardavė automobilį Toyota Avensis, VIN Nr. (duomenys neskelbtini)“, nors jau 2013-03-14 šis automobilis buvo registruotas Latvijoje, J. D. vardu.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2014-05-15 PVM sąskaitą faktūrą Nr. M0101 pardavė automobilį VW Passat, VIN Nr. (duomenys neskelbtini)nors jau 2013-06-07 šis automobilis buvo registruotas Latvijoje, L. S. vardu.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2014-05-15 PVM sąskaitą faktūrą Nr. M0102 pardavė automobilį Toyota Avensis, VIN Nr. (duomenys neskelbtini)nors jau 2013-03-18 šis automobilis buvo registruotas Latvijoje, L. A. vardu.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2014-05-15 PVM sąskaitą faktūrą Nr. M0103 pardavė automobilį VW Passat, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) nors jau 2013-07-02 šis automobilis buvo registruotas Latvijoje, M. O. vardu.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2014-05-15 PVM sąskaitą faktūrą Nr. M0104 pardavė automobilį Audi A6, VIN Nr. (duomenys neskelbtini)nors jau 2013-12-03 šis automobilis buvo registruotas Latvijoje, Č. A. vardu.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2014-05-15 PVM sąskaitą faktūrą Nr. M0135 pardavė automobilį VW Passat, VIN Nr. (duomenys neskelbtini)nors jau 2014-05-23 šis automobilis buvo registruotas Latvijoje, Č. A. vardu (2 t., b.l.179-195, 3 t., b.l.1-18 ).

2015-09-25 specialisto išvadoje Nr.5-3/73 ,,Dėl UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“ konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. K.: laikotarpiu nuo 2014-05-27 iki 2014-05-29, dvi UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas faktūras (2014-05-27 serija MAR Nr. 2014037; 2014-05-29 serija MAR Nr. 2014039), iš viso 1.582.075 Lt (458.200,59 EUR) sumai, panaudojo metalo gaminių įsigijimui pagrįsti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurias UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdė metalo gaminių pirkimo sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“; 46 atvejais pagrindė 46 automobilių pardavimą, iš viso už 1.774.670,15 Lt (513.980 EUR) sumą Latvijos Respublikos ūkio subjektams: (duomenys neskelbtini) pagal, laikotarpio nuo 2014-05-15 iki 2014-05-29, 46 UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras serija M Nr. 0051, 0052, 0053, 0054, 0055, 0056, 0057, 0058, 0060, 0062, 0063, 0064, 0066, 0067, 0068, 0069, 0071, 0072, 0073, 0074, 0075, 0077, 0078, 0079, 0081, 0082, 0084, 0085, 0087, 0088, 0089, 0090, 0091, 0092, 0093, 0094, 0095, 0096, 0098, 0099, 0100, 0101, 0102, 0103, 0104, 0135, pagal kurias UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdė automobilių pardavimo sandorių su SIA „(duomenys neskelbtini)“. Tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. K. nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 13 str. 1 d. 4 p. nuostatų, kur nurodyta „1. Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <…> 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“. Pagal UAB „M.“ organizuojamą ir tvarkomą buhalterinę apskaitą dėl Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 str. 1 d. 4 p. nuostatų nesilaikymo laikotarpiu nuo 2014-05-01 iki 2014-05-31 negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

UAB „M.“ (direktorius V. K.) 2014 m. gegužės mėn. PVM deklaracijoje, kurią pateikė mokesčių administratoriui, deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, tai yra 25 eilutėje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“, 35 eilutėje „Atskaitomas PVM“ nepagrįstai įtraukė į PVM atskaitą iš viso 274.575 Lt (79.522,42 EUR) pirkimo PVM. UAB „M.“ direktorius V. K. nesilaikė Lietuvos Respublikos 2002-03-05 Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751: 64 str. 1 d. reikalavimų, kur nurodyta „Pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi atitinkamą PVM sąskaitą – faktūrą. <...> Turima PVM sąskaita – faktūra privalo atitikti visus šio Įstatymo ir kitų jį įgyvendinančių teisės aktų reikalavimus (išskyrus reikalavimus dėl rekvizitų: PVM sąskaitoje – faktūroje, kurioje nurodytas PVM traukiamas į PVM atskaitą, privalo būti šio Įstatymo 80 straipsnio 1 dalies 1-16 punktuose nurodyti rekvizitai)“, tai yra mokesčių administratoriui pateiktoje laikotarpio nuo 2014-05-01 iki 2014-05-31 PVM deklaracijoje (forma FR0600) įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą: 25 eilutėje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“, 35 eilutėje „Atskaitomas PVM“ nepagrįstai įtraukė į PVM atskaitą iš viso 274.575 Lt (79.522,42 EUR) pirkimo PVM; 36 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ nepagrįstai 274.575 Lt (79.522,42 EUR) sumai, sumažino mokėtino PVM sumą, tai yra neapskaičiavo ir nesumokėjo 274.575 Lt (79.522,42 EUR) mokėtino į biudžetą PVM, todėl valstybės biudžetui padarė 274.575 Lt (79.522,42 EUR) nuostolį (3 t., b.l.156-171).

Iš FNTT prie Lietuvos Respublikos VRM rašto matyti, kad patikrinus nurodytus transporto priemonių valstybinius numerius Lietuvos Muitinės administruojamoje duomenų bazėje „Transporto priemonių valstybinių numerių ir konteinerių kodų atpažinimo sistema“ (NAS), laikotarpiu nuo 2014-05-01 iki 2014-07-01 ne tik, kad nepatvirtino, kad transporto priemonės su šiais valstybiniais numeriais būtų vykusios per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, tačiau pagal EUCARIS (Europos transporto priemonių ir vairuotojo pažymėjimų informacinės sistemos duomenų bazė su PRUM duomenimis (duomenys, susiję su transporto priemonių registracija, jų savininkais ir valdytojais, gaunami iš EUCARIS duomenų bazės) nustatyta:

valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) (Latvijos Respublikos registracijos) nuo 1994-08-10 priklausė automobiliui VAZ 21011, kurio valdytojas nuo 1994-08-10 iki 2008-07-21 buvo N. J., gim. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad pagal EUCARIS duomenų bazėse esančią informaciją ši transporto priemonė 2008-07-21 priduota utilizavimui; valstybiniai numeriai(duomenys neskelbtini) (Latvijos Respublikos registracijos) nuo 2012-08-29 iki šiol priklauso priekabai Respo (duomenys neskelbtini) (O1 klasės, t. y. kurios techniškai leistina pakrautos transporto priemonės (bendroji) masė ne didesnė kaip 0,75 t (lengva arba lengvojo automobilio priekaba (puspriekabė)). Šios priekabos valdytoja nuo 2012-08-29 yra Latvijos Respublikos registruota įmonė SIA „P.“, į. k. (duomenys neskelbtini); valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) (Latvijos Respublikos registracijos) nuo 1998-06-09 priklauso automobiliui AUDI 100 AVANT, kurio valdytojas nuo 2005-08-10 yra N. K., gim. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad pagal EUCARIS duomenų bazėse esančią informaciją šios transporto priemonės registracija negalioja nuo 2011-03-26 (2011-01-16);valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) (Latvijos Respublikos registracijos) nuo 2012-08-13 priklauso priekabai (duomenys neskelbtini) (O4 klasės, t. y. priekabos, kurių techniškai leistina pakrautos transporto priemonės (bendroji) masė didesnė kaip 10 t (krovininio automobilio priekaba (puspriekabė)). Šios priekabos valdytoja nuo 2012-08-13 yra Latvijos Respublikoje registruota įmonė SIA „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini) (7 t., b.l. 117).

Dėl BK 222 straipsnio 1 dalies

Pagal BK 222 str. 1 d. atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veikos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Minimame straipsnyje numatytu nusikaltimu yra pažeidžiama buhalterinės apskaitos vedimo tvarka. Buhalterinė apskaita BK 222 str. prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją, priimti ekonominius sprendimus ir (arba) sudaryti finansinę atsakomybę. Be to pažymėtina apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, o kilus abejonėms dėl jų pagrįstumo gali būti skiriama ekspertizė. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas UAB ,, M.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimas bei 2015 m. rugsėjo 25 d. buvo pateikta specialisto išvada Nr. 5-3/73, kurioje nurodoma, jog UAB ,,M.“ buhalterinė apskaita 2014-05-01 iki 2014-05-31 buvo tvarkoma nesilaikant LR 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 reikalavimų. Minimo įstatymo 21 str. 1 d. nustatyta, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, t.y. UAB „M.“ direktorius V. K.. Liudytojos S. Z., kuri UAB ,, M.“ dirbo buhaltere, teigimu į jos darbo funkcijas įėjo tik buhalterinės apskaitos tvarkymas, buhalterinės apskaitos registrų vedimas suvestinių dokumentų pagrindu. Pagal bylos duomenis S. Z. išrašydavo pirminius apskaitos dokumentus – PVM sąskaitas faktūras, kurių išrašymui reikalingus ir tikrovės neatitinkančiu duomenis apie ūkinės operacijos turinį, kiekybinę ir kokybinę išraišką pateikdavo būtent UAB ,,M.“ direktorius V. K.. Taigi, jis organizavo apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB ,, M.“ ūkinės 2014 m. gegužės mėnesio veiklos, jos turto nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

Vertinant liudytojų parodymus, specialisto išvadą, bei įmonės dokumentus, nustatyta, kad V. K. nuo 2012-12-18 būdamas UAB „M.“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos Lietuvos Respublikoje, Klaipėdos mieste, (duomenys neskelbtini) direktoriumi, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už įmonės ūkinę – finansinę veiklą, įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, siekdamas iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, tyčia, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001-11-06 buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatą, numatančią, kad „privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <…> 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“, veikdamas per UAB „M.“ buhalterę S. Z., nesuvokusią jo (V. K.) nusikalstamos veikos pobūdžio, organizavo apgaulingą UAB „M.“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, o būtent:

- laikotarpiu nuo 2014-05-27 iki 2014-05-29, UAB „M.“ buhalterinėje apskaitoje panaudojo žinomai netikrus UAB „M.“ dokumentus - 2014-05-27 PVM sąskaitą faktūrą MAR Nr. 2014037 – 929.062,20 Lt (269.075,01 EUR) sumai ir 2014-05-29 PVM sąskaitą faktūrą MAR Nr. 2014039 – 653.012,80 Lt (189.125,58 EUR) sumai;

- laikotarpiu nuo 2014-05-15 iki 2014-05-29, 46 atvejais pagal UAB „M.“ 2014-05-15 datos PVM sąskaitas faktūras M Nr. 0051, 0052, 0053, 0054, 0055, 0056, 0057, 0058, 0060, 0062, 0063, 0064, 0066, 0067, 0068, 0069, 0071, 0072, 0073, 0074, 0075, 0077, 0078, 0079, 0081, 0082, 0084, 0085, 0087, 0088, 0089, 0090, 0091, 0092, 0093, 0094, 0095, 0096, 0098, 0099, 0100, 0101, 0102, 0103, 0104 ir 2014-05-29 PVM sąskaitą faktūrą M Nr. 0135, pagrindė 46 automobilių pardavimą, iš viso už 1.774.670,15 Lt (513.980 EUR), Latvijos Respublikos ūkio subjektams (duomenys neskelbtini), nors realiai UAB „M.“ nevykdė automobilių pardavimo sandorių su Latvijos Respublikos ūkio subjektais (duomenys neskelbtini)Tokiu būdu V. K. tyčia, apgaulingai, padarydamas išdėstytų teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą pažeidimus, tvarkė jo vadovaujamos UAB „M.“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko, laikotarpiu nuo 2014-05-01 iki 2014-05-31, negalima iš dalies nustatyti UAB „M.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja, kad V. K., eidamas įmonės vadovo pareigas, būdamas atsakingas už įmonės ūkinę – finansinę veiklą, įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, privalėjo savo pareigas, nustatytas įstatymo, atlikti tinkamai ir atsakingai, tačiau veikdamas per S. Z., nesuvokusią jo nusikalstamos veikos pobūdžio, siekdamas iškreipti pateikiamą informaciją valstybinei mokesčių inspekcijai, tyčia pažeisdamas teisės aktus, organizavo apgaulingą UAB ,,M.“ buhalterinės apskaitos tvarkymą. V. K. nurodė, kad sąskaitos už automobilių pardavimą buvo išrašytos laikotarpiu nuo 2014-05-15 iki 2014-05-29, nors faktiškai šiuos automobilius UAB „M.“ buvo pardavusi anksčiau, ir kurie buvo įregistruoti Latvijoje nuo 2012-08-23. Jis nurodė, kad buhalteriškai nurašyti minėtus automobilius buvo galima išrašius sąskaitas. Jis suvokė, kad tokie veiksmai nebuvo visiškai teisingi. Nustatyta, kad šios transporto priemonės jau laikotarpiu nuo 2012-08-23 iki 2013-12-09 buvo įregistruotos Latvijos Respublikos Susisiekimo ministerijos Kelių eismo saugumo direkcijoje ir transporto priemonių savininkai buvo Latvijos Respublikos fiziniai bei juridiniai asmenys. V. K. 2014 m. gegužės mėn. išrašomose PVM sąskaitose faktūrose nurodė įmones ,, (duomenys neskelbtini) kurios pagal Latvijos Respublikos generalinės prokuratūros Veiklos analizės ir valdybos departamento, vykdant teisinės pagalbos pavedimą pateiktus duomenis – turi fiktyvumo požymių bei veiklos nebevykdo. Po išrašytų 46 PVM sąskaitų faktūrų V. K. valdomai bendrovei UAB ,,M.“ susidarė kelių šimtų tūkstančių litų mokėtino PVM suma į Lietuvos Respublikos biudžetą, o pastarajam puikiai žinant, kaip galima sumažinti mokėtiną PVM sumą į biudžetą, bei siekiant panaikinti didelės vertės turtinę prievolę sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 274 575 Lt (79 522,42 Eur), 2014-06-03 V. K. elektroniniu paštu iš savo elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) į S. Z. elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini) atsiuntė dvi UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras: 2014-05-27 MAR Nr. 2014037 – 929 062,20 Lt sumai ir 2014-05-29 MAR Nr. 2014039 – 653 012,80 Lt sumai, kuriose buvo nurodyta, kad UAB „M.“ įsigijo įvairių statybinių medžiagų. Liudytoja S. Z. patvirtino, kad elektroniniu paštu gavusi UAB „M.“ PVM sąskaitas faktūras, jas apskaitė UAB „M.“ buhalterinėje apskaitoje ir duomenis įtraukė į valstybinei mokesčių inspekcijai teikiamas deklaracijas, taip pat patvirtino, kad jokio apmokėjimo už įsigytas prekes UAB „M.“ bendrovei „M.“ neatliko.

V. K. suvokė ir privalėjo įvertinti, jog, vadovaudamas bendrovei turi rūpintis ne tik kasdiene įmonės veikla, tačiau tai daryti ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos ūkio subjektų veiklą reglamentuojančiais teisės aktų reikalavimais.

Surinktų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, kad kaltinamojo V. K. kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 222 str. 1 d. visiškai įrodyta.

Kaltinamojo veika kvalifikuota tinkamai, nes atitinka šiame straipsnyje įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Dėl BK 182 straipsnio 2 dalies

Už sukčiavimą pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.

Esminis sukčiavimo kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų (administracinio teisės pažeidimo ar civilinio delikto) ir darantis turto ar turtinės teisės įgijimą nusikalstamu, yra apgaulės panaudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-620/2010). Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo, turtinės teisės įgijimo, turtinės prievolės išvengimo ar panaikinimo būdas ir gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją dėl turto, turtinės teisės perleidimo, turtinės prievolės įvykdymo, arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo, aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui, arba kaltininko turtinės prievolės įvykdymu, tačiau kaltininko apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui minėtiems veiksmams atlikti ar pripažinti kaltininko turtinių prievolių įvykdymą. Apgaulė PVM sukčiavimo bylose reiškiasi per PVM mokėtojo santykį su mokesčių inspekcija, pateikiant šiai suklastotas PVM deklaracijas, o kartais ir kitus dokumentus, taip ją suklaidinant, siekiant įgyti valstybės biudžeto lėšas ar panaikinti turtinę prievolę valstybės biudžetui tarpusavio užskaitų būdu arba jos išvengti ateityje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-322/2013, 2K-7-398/2013). Sukčiavimu PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje laikoma, kai įgyjamos atitinkamos pinigų sumos, tokios kaip PVM, apgaule (pvz., kai mokesčių mokėtojui, panaudojus apgaulę, iš valstybės biudžeto grąžinama jo tariamai sumokėtos PVM sumos dalis) ir kai panaikinama prievolė mokėti PVM, bei kiti būdai, kuriais siekiama išvengti PVM sumokėjimo į valstybės biudžetą. Tai gali būti daroma ir kaltininkui klastojant PVM sąskaitas-faktūras (pvz., PVM sąskaita-faktūra įforminant realiai neįvykusius sandorius dėl prekių tiekimo ar paslaugų teikimo), po to šių suklastotų PVM sąskaitų-faktūrų duomenis įtraukiant į bendrovės buhalterinę apskaitą ir PVM deklaraciją, taip padidinant pirkimo PVM ir kartu sumažinant mokėtiną į biudžetą PVM sumą. Tokiu atveju sukčiavimas reiškiasi fiktyvios atskaitos būdu mažinant į biudžetą mokėtiną PVM sumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-322/2013).

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis V. K. nuo 2012-12-18 būdamas UAB „M.“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos Lietuvos Respublikoje, Klaipėdos mieste, (duomenys neskelbtini), direktoriumi, turėdamas tikslą jo vadovaujamos UAB „M.“ naudai ir interesams, apgaule panaikinti turtinę prievolę - pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą į Lietuvos Respublikos biudžetą, žinodamas, kad tarp UAB „M.“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių ūkinių sandorių neįvyko, netikrose UAB „M.“ PVM sąskaitose faktūrose 2014-05-27 MAR Nr. 2014037 – 929.062,20 Lt (269.075,01 EUR) sumai ir 2014-05-29 MAR Nr. 2014039 – 653.012,80 Lt (189.125,58 EUR) sumai, kaip UAB „M.“ direktorius, savo parašu patvirtino dokumentuose įrašytus žinomai melagingus duomenis, taip patvirtindamas, kad UAB „M.“ neva įsigyja įvairias statybines medžiagas iš UAB „M.“ ir netikrus UAB „M.“ dokumentus, 2014 m. birželio 3 d., 12:41:28 val. perdavė bendrovės „M.“ buhalterei S. Z., nusiųsdamas juos iš savo naudojamo elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) į elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini) bei nurodė duomenis iš netikrų dokumentų įtraukti į UAB „M.“ buhalterinę apskaitą, bei PVM deklaracijas. S. Z. nežinodama, kad pateiktose UAB „M.“ PVM sąskaitose faktūrose nurodyti melagingi duomenys bei dokumentai yra netikri, nurodytos prekės faktiškai pirkėjui UAB „M.“ parduotos nebuvo, įtraukė jų duomenis į UAB „M.“ buhalterinę apskaitą, išskirtą PVM sąskaitose - faktūrose pridėtinės vertės mokesčio sumą įtraukė į UAB „Morista“ PVM deklaracijas:

2014 m. gegužės mėnesio PVM deklaracijoje, 25 eilutėje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ deklaravo 299.498 Lt, nors turėjo deklaruoti 24.923 Lt ir 35 eilutėje „Atskaitomas PVM“ nepagrįstai įtraukė į PVM atskaitą 274.575 Lt (79.522,42 EUR) pirkimo PVM, o 36 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo 12 728 Lt, nors turėjo deklaruoti 287 303 Lt. UAB „M.“ PVM deklaraciją už 2014 m. gegužės mėnesį 2014-09-24 elektroniniu būdu pateikė Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui. Tokiu būdu, V. K., jo vadovaujamos UAB „M.“ naudai ir interesams, apgaule panaikino didelės vertės turtinę prievolę sumokėti į Lietuvos Respublikos biudžetą 274.575 Lt (79.522,42 EUR) pridėtinės vertės mokesčio.

Kaltinamasis V. K. nepripažino savo kaltės, parodė, kad 2013 metų pabaigoje - 2014 metų pradžioje užsiiminėjo aliuminių konstrukcijų pardavimu, skirtų angarams statyti. 2014 m. gegužės mėnesį iš UAB „M.“ skambinusi moteris jam pasiūlė įsigyti metalo konstrukcijas dviem angarams statyti. Atvykęs į Klaipėdą, nuvažiavo į sandėlius, esančius uosto teritorijoje, kurioje apžiūrėjo metalo konstrukcijas. Kadangi metalo konstrukcijos jam tiko, Šiauliuose susitiko su žmogumi, atstovaujančiu minėtą įmonę, kuris perdavė jam dokumentus. Metalo konstrukcijos buvo saugomos pardavėjo sandėlyje iki to laiko, kol jis surado pirkėją. Radus pirkėją, jis metalo konstrukcijas išsivežė iš minėto sandėlio. Pakraunant metalo konstrukcijas, pats jis nedalyvavo. Parduodamoms konstrukcijoms buvo išrašyti ir patiekti CMR. Pirkėjas už metalo konstrukcijas nepilnai atsiskaitė. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2014-06-03 V. K. elektroniniu paštu iš savo elektroninio pašto adreso v(duomenys neskelbtini) į S. Z. elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini) atsiuntė dvi UAB „M.“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras – 2014-05-27 MAR Nr. 2014037 – 929 062,20 Lt sumai ir 2014-05-29 MAR Nr. 2014039 – 653 012,80 Lt sumai, kuriose buvo nurodyta, kad UAB „M.“ įsigijo įvairių statybinių medžiagų. Liudytoja S. Z. patvirtino, kad elektroniniu paštu gavusi UAB „M.“ PVM sąskaitas faktūras, jas apskaitė UAB „M.“ buhalterinėje apskaitoje ir duomenis įtraukė į valstybinei mokesčių inspekcijai teikiamas deklaracijas, taip pat patvirtino, kad jokio apmokėjimo už įsigytas prekes UAB „M.“ bendrovei „M.“ neatliko. Taip pat ji nurodė, kad po šių bendrovės „M.“ PVM sąskaitų faktūrų gavimo pamatė, kad UAB „M.“ sąskaitose faktūrose yra nurodytos tokios pat prekės, kaip ir prekės, nurodytos UAB „M.“ pardavimo PVM sąskaitose faktūrose, kurios V. K. pageidaujant, buvo išrašiusi 2014 m. gegužės mėn. Latvijos įmonei „B.“, buvo išrašytos šios UAB „M.“ PVM sąskaitos faktūros: 2014-05-30 M Nr. 0150 – 44.620 EUR sumai; 2014-05-30 M Nr. 0151 – 33.264 EUR sumai; 2014-05-30 M Nr. 0152 – 9.048 EUR sumai; 2014-05-30 M Nr. 0153 - 16.720 EUR sumai; 2014-05-30 M Nr. 0154 – 275.774 EUR sumai“. Apie tai pranešus V. K., jis pasakė, kad susimaišė ir liepė perspausdinti PVM sąskaitas faktūras, pasakė, kad prekes nupirko ne Latvijos įmonė, o Estijos įmonė „(duomenys neskelbtini)“ ir liepė išrašyti naujas UAB „M.“ pardavimo PVM sąskaitas faktūras: 2014-05-30 M Nr.0151; 2014-05-30 M Nr.0152; 2014-05-30 M Nr.0153; 2014-06-02 M Nr.0150; 2014-06-02 M Nr.0154, kuriomis buvo įformintas statybinių medžiagų pardavimas Estijos įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB ,,M.“ turėjo ribotas galimybes vykdyti atsiskaitymus, tai patvirtino ir teisminio nagrinėjimo metu pats kaltinamasis V. K. nurodydamas, kad įsigijo prekes už jas nesumokėjęs, kad UAB „M.“ negalėjo tuo metu atsiskaityti tokią didelę sumą, o ikiteisminio tyrimo metu V. K. nurodė priešingai, kad apmokėjimą atliko pervesdamas pinigus į verslo partnerio sąskaitą, kurią gavo iš UAB „M.“ atstovo Šiauliuose, tačiau daugiau jokių aplinkybių, patvirtinančių pinigų sumokėjimą nepateikė, apie tai kad su UAB ,,M.“ nebuvo atsiskaityta, nurodyta ir UAB ,,M.“ ūkinės finansinės veiklos specialisto išvadoje . Kad UAB ,,M.“ jokių prekių UAB ,,M.“ nepardavė patvirtina teisminio nagrinėjimo metu apklausta liudytoja T. D., tiriamu laikotarpiu dirbusi UAB ,,M.“. Ji nurodė, kad įmonės ,,M.“ nežino, V. K. mato pirmą kartą. Dviejų PVM sąskaitų faktūrų 2014-05-27 MAR Nr. 2014037 ir 2014-05-29 MAR Nr. 2014039 išrašytų UAB „M. vardu ji nerašė ir jai apie šias sąskaitas nieko nėra žinoma. Pati PVM sąskaitų forma neatitinka jos bendrovės išrašomų PVM sąskaitų faktūrų formai. Jos darbo laikotarpiu UAB „M.“ su UAB „M.“ jokių sandorių neturėjo. Liudytojos L. S. bei I. D. dirbusios UAB ,,F.“ nurodė, kad UAB ,,M. apskaitą tvarkė iki 2014 m. birželio vidurio. Įmonė buvo vidutinė. Matė prekių likučius, jis 2014 m. gegužės mėn. buvo apie 20 000 Lt. L. S. nematė jokių sąskaitų su milijoninėmis sumomis, o jeigu būtų mačiusi būtų tikrinusi sutartis. Visi UAB ,,M.“ duomenys buvo suvesti iki 2014 m. birželio 26 d. Jokių duomenų apie parduotas prekes UAB ,,M.“ nėra fiksuota ar apskaityta. Visus duomenis patvirtinančius, kad UAB ,,M.“ jokių prekių nepardavė UAB ,,M.“ bei su šia įmone neturėjo jokių ūkinių finansinių veiklos sandorių, liudytoja pateikė 2014-07-30 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu. Aplinkybes, kad tokia įmonė UAB ,,M.“ negirdėta patvirtino ir liudytojas G. N., dirbęs UAB ,,M.“ darbų vadovu. Jis parodė, kad įmonė turėjo mažiuką sandėlį Liepų gatvėje, taip pat nėra girdėjęs ar įmonė parduodavo prekes, nes UAB ,,M.“ buvo statybų įmonė ir patys pirkdavo prekes susijusias su vykdoma veikla, o atskiro sandėlio UAB ,,M.“ neturėjo. Liudytojas D. B. (miręs), kurio parodymus pagarsino teismas taip pat nurodė, kad jam neteko girdėti, kad UAB ,,M.“ pardavinėtų nepanaudotas statybines medžiagas, o susipažinęs su tyrėjo pateiktais dokumentais, kuriuose nurodyta, kad UAB ,,M.“ parduoda įvairius metalinius profilius UAB ,,M.“ pareiškė, kad jam nėra žinoma apie tokių prekių įsigijimą, jis tokių medžiagų nėra pirkęs, o UAB ,,M.“ objektuose tokių statybinių medžiagų nebuvo montuojama. Kaltinamasis V. K. teismo posėdžiu metu nurodė, kad perkamas iš UAB „M.“ prekes – metalo konstrukcijas, jis apžiūrėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlyje, jos gulėjo ant žemės, supakuotos nebuvo, buvo dideli kiekiai, kaip pirko, juos apžiūrėjo, suskaičiavo. Liudytojų parodymai verčia abejoti kaltinamojo V. K. parodymų teisingumu, susijusių su prekių iš UAB ,,M.“ įsigijimu. Byloje pateiktuose tarptautinio krovinio važtaraščiuose (CMR) dėl UAB ,,M.“ parduotų prekių, nurodytų PVM sąskaitose faktūrose 2014-05-30 M Nr.0151, 2014-05-30 M Nr.0152, 201405-30 M Nr.0153, 2014-06-02 M Nr.0150, 2014-06-02 M Nr.0154, patvirtintuose UAB ,,M.“ atspaudu, matyti, kad CMR nurodytos dvi transporto priemonės - ,,Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)bei ,,Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į kurias 2014-06-02 galimai buvo pakrauti dideli kiekiai nesupakuotų metalo konstrukcijų, skirtų angarų statybai, tačiau kaltinamasis V. K. duodamas parodymus teisme nurodė, kad metalo konstrukcijas vežė keliomis mašinomis. Visi CMR pristatyti, 4 automobiliai buvo. V. K. jokių kitų aplinkybių dėl parduodamo krovinio nurodyti negalėjo, t.y. nežinojo kur krovinys buvo laikomas, kas jį pakrovė į automobilius, paaiškino, kad galimai pakrovė sandėlio darbuotojai, o jis ten nedalyvavo, kada tiksliai buvo pasirašyti CMR nepamena, prekes krovėsi be jo, ir iš uosto teritorijos išvažiavo be jo parašo, prekes pasiėmė pats pirkėjas. Iš FNTT prie Lietuvos Respublikos VRM gauti duomenys, kad patikrinus nurodytus transporto priemonių valstybinius numerius Lietuvos Muitinės administruojamoje duomenų bazėje „Transporto priemonių valstybinių numerių ir konteinerių kodų atpažinimo sistema“ (NAS), laikotarpiu nuo 2014-05-01 iki 2014-07-01 ne tik, kad nepatvirtino, kad transporto priemonės su šiais valstybiniais numeriais būtų vykusios per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, tačiau pagal EUCARIS (Europos transporto priemonių ir vairuotojo pažymėjimų informacinės sistemos duomenų bazė su PRUM duomenimis (duomenys, susiję su transporto priemonių registracija, jų savininkais ir valdytojais, gaunami iš EUCARIS duomenų bazės) nustatyta, kad transporto priemonė su valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) 2008-07-21 priduota utilizavimui, priekabos su valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) valdytoja nuo 2012-08-29 yra Latvijos Respublikos registruota įmonė SIA „(duomenys neskelbtini), transporto priemonės valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio valdytojas nuo 2005-08-10 yra N. K., gim. (duomenys neskelbtini), registracija negalioja nuo 2011-03-26 (2011-01-16); priekabos, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytoja nuo 2012-08-13 yra Latvijos Respublikoje registruota įmonė SIA „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini). Kaltinamojo V. K. kaltę įrodo rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga: 2014-07-17 Klaipėdos AVMI raštas Nr.(6.4)-D-2-4423 ,,Dėl UAB ,,M.“, 2014-10-15, 2015-01-14 apžiūros protokolai, 2014-07-28, 2014-09-03, 2014-09-04, 2014-08-04, 2014-07-30 daiktų, dokumentų pateikimo protokolai, iš Latvijos Respublikos generalinės prokuratūros Veiklos analizės ir valdybos departamento gauta įvykdyta teisinės pagalbos medžiaga, 2015-09-25 specialisto išvada Nr.5-3/73 ,,dėl UAB ,,M.“ ūkinės finansinės veiklos, 2016-11-16 Finansinių nusikalimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos raštas, liudytojų Z. J., S. Z., L. S., I. D., T. D., G. N., D. B. parodymai.

Surinktų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, kad kaltinamojo V. K. kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 182 str. 2 d. visiškai įrodyta.

V. K. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, į tai, kad kaltinamasis V. K. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, vieną – priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai, kitą priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai, į kaltės formą ir rūšį - veikos padarytos tyčia, į veikų stadiją - veikos baigtos. Atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę – V. K. neteistas, nusikalto ir teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas, dirba, neigiamai jį charakterizuojančios medžiagos byloje nėra. V. K. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kaltės dėl įvykdytų nusikalstamų veikų nepripažino.

Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamajam V. K. gali būti skiriama inkriminuojamų straipsnių sankcijose nurodyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, skiriamos bausmės bendrintinos jas iš dalies sudedant.

Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realios bausmės atlikimo, jos vykdymą atidedant.

Civilinis ieškinys, pareikštas Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 79522,42 eurų sumai, pilnai įrodytas ir pagrįstas, todėl tenkintinas, priteisiant 79522,42 eurų iš kaltinamojo V. K. valstybės naudai.

Daiktiniai įrodymai – 2 CD diskai su duomenimis iš AB „Šiaulių bankas“ prie 2014-09-05 apžiūros protokolo, įpakuoti voke, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje, UAB „M.“ buhalterinės apskaitos dokumentai 1 segtuvas 94 lapai, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini BUAB „M.“ bankroto administratoriui UAB „V.“ atstovui ar jo įgaliotam asmeniui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303 - 308 str., 313 str.,

nusprendžia:

V. K. (V. K.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir paskirti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimą vieneriems metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimą trejiems metams;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnės bausmės ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 4 dalimi, bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę - per visą bausmės atidėjimo laikotarpį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu.

Priteisti iš V. K. 79522,42 eurų turtinės žalos atlyginimo valstybės naudai.

Daiktinius įrodymus - 2 CD diskus su duomenimis iš AB „Šiaulių bankas“ prie 2014-09-05 apžiūros protokolo, įpakuotus voke, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje, UAB „M.“ buhalterinės apskaitos dokumentus 1 segtuvą 94 lapų, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti BUAB „M.“ bankroto administratoriui UAB „V.“ atstovui ar jo įgaliotam asmeniui.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.