Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Gintaras Pašvenskas, sekretoriaujant Laimai Šidlauskienei, dalyvaujant pareiškėjams O. D. U., A. J. U., pareiškėjų atstovui advokatui Kęstučiui Blažiui, suinteresuotų asmenų atstovėms Ž. D., advokatei Svetlanai Proninai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjų O. D. U. ir A. J. U. pareiškimą dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį nustatymo, suinteresuoti asmenys T. T. – C., N. T., Valstybinė mokesčių inspekcija, Vilniaus miesto savivaldybė, Nacionalinė žemės tarnyba, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas

Nustatyta, kad pareiškėjai yra 0,75 ha žemės sklypo Nr (duomenys neskelbtini), unikalus Nr (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkai, kuriems žemės sklypas priklauso lygiomis dalimis (b.l. 102,103). Minėtame žemės sklype yra 23,10 kv m bendro ploto sodo namelis, unikalus Nr (duomenys neskelbtini), registruotas S. T. vardu. S. T. (duomenys neskelbtini)testamentu visą jam nuosavybės teise priklausantį turtą paliko N. T. (b.l.74). Pagal 1999-07-28 paveldėjimo teisės liudijimą N. T. paveldėjo (duomenys neskelbtini) mirusiam sutuoktiniui A. T. priklausiusį turtą, tarp kurio yra 703 kv m ploto žemės sklypas, unikalus Nr (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurį N. T. lygiomis dalimis pardavė pareiškėjams pagal 2001-09-25 žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį (b.l.111,102). Minėtos sutarties pareiškėjai nepateikė.

CK 4.68 str. 1 d. numato, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Pagal CK 4.69 str.3 d. įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Remiantis CK 4.70 str. 1 d. asmuo, įgyjantis daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti ne tik sąžiningas to daikto įgijėjas, t. y. užvaldydamas daiktą turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, bet taip pat jis privalo išlikti sąžiningas valdytojas visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų. Pagal CK 4.71 str. daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi.

Atsižvelgiant į minėtas įstatymų nuostatas teigtina, kad nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareiškėjai įgijo nuosavybės teisę į sodo namelį, 1974-05-31 aktu pripažintą tinkamu naudoti ir nuo 2001-09-05 viešajame registre registruotą S. T. vardu, ką patvirtina 2012-01-11 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b.l.100,105). Jau vien šis faktas, t.y. prašomo pripažinti nuosavybe nekilnojamojo daikto registravimas kito asmens vardu yra kliūtis įgyti daiktą pagal įgyjamąją senatį (CK 4.69 str.3d.). Žemės sklypą Nr (duomenys neskelbtini) sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ pareiškėjai nupirko iš N. T. pagal 2001-09-25 pirkimo – pardavimo sutartį. Nors ši sutartis teismui nepateikta, tačiau suinteresuotų asmenų T. T. – C. ir N. T. atstovė paaiškino, kad minėtoje sutartyje nėra nurodytas 23,10 kv m ploto sodo namelis, kuris neabejotinai turėjo būti sklype 2001-09-25 pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu (b.l.129). Ta aplinkybė kelia abejonių dėl pareiškėjų nurodyto daikto valdymo sąžiningumo, kurie negalėjo paaiškinti aplinkybės, kodėl, pirkdami žemės sklypą kartu nenupirko ir sodo namelio. Nepaneigta suinteresuotų asmenų T. T. – C. ir N. T. atstovės nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjai nesumokėjo už sodo namelį šalims nesutarus dėl kainos. Pripažintinas nepagrįstu pareiškėjų argumentas, kad dėl sodo namelio pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo jie galėjo derėtis tik su S. T., nes jis 1999-03-03 įgaliojo N. T. valdyti, tvarkyti bei disponuoti visu jam priklausančiu turtu, sudaryti visus įstatymų leidžiamus sandorius (b.l.144). Jei minėtas įgaliojimas turėjo trūkumų, pareiškėjai turėjo galimybę kartu su N. T. spręsti jų ištaisymo klausimą tuo atveju, jei buvo S. T. ar N. T. valia parduoti sodo namelį. Be to žemės sklypo, unikalus Nr (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė iki 2001-10-17 buvo įregistruota N. T. vardu (b.l.36). Pažymėtina, kad pats pareiškėjas A. U. 2001-08-09 išdavė N. T. pažymą apie tai, kad ji yra sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narys ir kad jai priklauso sodo sklypas Nr (duomenys neskelbtini)bei sodo namelis (duomenys neskelbtini) (b.l.145). Šios aplinkybės paneigia pareiškėjų teiginį, jog sodo namelį jie valdė nuo 2001-09-25 laikydami jį kaip savo ir nežinodami, jog nekilnojamasis daiktas registruotas kito asmens vardu ir, kad S. T. giminaičiai gali reikšti į jį pretenzijas. Atsižvelgtina į CK 5.50 str. 1d. nuostatą, kad neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga, ar su išlygomis. Todėl laikytina, kad teisė į ginčo sodo namelį po S. T. mirties perėjo N. T., nors šis faktas ir nebuvo įregistruotas viešame registre.

Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 33 str. numato, kad civilinio kodekso ketvirtosios knygos V skyriaus trečiojo skirsnio normos dėl įgyjamosios senaties taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki šio kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus. Pagal byloje nustatytas aplinkybes nėra pagrindo besąlygiškai pripažinti, kad pareiškėjai ginčo statinį pradėjo valdyti nuo 2001-09-25 ir kad jie nuo to momento nežinojo apie galimas kliūtis, trukdančias įgyti sodo namelį jų nuosavybėn (CK 4.70 str.1d.). Patys pareiškėjai pripažino, kad po to, kai nepavyko sudaryti sodo namelio pirkimo – pardavimo sutarties su S. T., jie nerodė iniciatyvos sudaryti sandorį, o apie S. T. mirtį sužinojo tik po keleto metų nuo šio įvykio. Kadangi pareiškėjai ketino iš S. T. sodo namelį nupirkti, tai jie turėjo suvokti, jog nesudarius pirkimo – pardavimo sutarties esant žinomiems kitos sutarties šalies S. T. ar jo atstovės N. T. kontaktiniams duomenims pardavėjų (jų giminaičių) teisės ar galimos pretenzijos į daiktą išlieka. Todėl 2001 m. rudenį nesudarius sodo namelio pirkimo – pardavimo sutarties ir pareiškėjams nesidomint sodo namelio savininko tolesniais veiksmais jie negalėjo nuo 2001-09-25 laikyti savęs sąžiningais sodo namelio valdytojais. Todėl pripažintina, kad nėra pagrindo nuo pareiškėjų nurodytos datos - 2001-09-25 skaičiuoti CK 4.68 str.1d. numatytą 10 metų nepertraukiamo nekilnojamojo daikto valdymo terminą, kuris galėjo prasidėti sužinojus apie S. T. mirtį, t.y. jau įsigaliojus naujajam CK ir kuris, laikytina, nėra suėjęs. Suinteresuoti asmenys T. T. – C. ir N. T. nurodė, jog sodo nameliu pareiškėjams naudotis buvo leista panaudos sutarties pagrindu. Pareiškėjų pateikti įrodymai apie mokėjimus už elektros energiją, turėtas statybinių medžiagų įsigijimo išlaidas (b.l.107-110), liudytojų A. B. ir M. L. parodymai nesudaro pagrindo pripažinti pareiškėjams nuosavybės teisę į sodo namelį įgyjamosios senaties pagrindu nesant CK 4.68, 4.69 4.70 str. numatytą sąlygų. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškimas atmestinas.

Vadovaujantis CPK 93 str. 2 d., 98 str. 1d., 443 str. 6 d. netenkinant pareiškimo iš pareiškėjų lygiomis dalimis suinteresuotam asmeniui T. T. – C. priteistinos atstovavimo išlaidos (b.l.75).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą atmesti.

Priteisti iš O. D. U., a.k. (duomenys neskelbtini), ir A. J. U., a.k. (duomenys neskelbtini), atstovavimo išlaidas – po 500 Lt iš kiekvieno, T. T. – C., a.k. (duomenys neskelbtini), naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.