Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir teisėja pranešėja), Rūtos Miliuvienės ir Raimondo Blauzdžiaus,

sekretoriaujant Sigitai Brasienei, dalyvaujant pareiškėjai N. Š., atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovei Julianai Ostrouch,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. Š. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Antstolių garbės teismui, Lietuvos antstolių rūmams dėl drausminės nuobaudos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nust a t ė:

pareiškėja 2009-01-28 kreipėsi su skundu į teismą, prašydama pripažinti Teisingumo ministro 2009-01-28 įsakymą Nr. 1R-24 ,,Dėl drausminės nuobaudos skyrimo antstolei N. Š.“ bei Antstolių garbės teismo 2009-01-14 sprendimą neteisėtais, kadangi drausmės byla išnagrinėta, suėjus senaties terminui, ir juos panaikinti (b.l. 4-7).

Per teismo posėdį atsakovo Teisingumo ministerijos atstovė prašė skundo netenkinti.

Į teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos antstolių rūmų atstovas neatvyko.

Į teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens Antstolių garbės teismo atstovas neatvyko.

Byla dalyje dėl reikalavimo pripažinti neteisėtu ir panaikinti Antstolių garbės teismo 2009-01-14 sprendimą nutrauktina.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas kreiptis į administracinį teismą galima dėl neteisėto viešojo administravimo subjekto veiksmo, dėl įpareigojimo atlikti veiksmą, dėl sprendimo panaikinimo arba dėl įpareigojimo priimti administracinį sprendimą (ABTĮ 15 str., 22 str., 88 str.). Pareiškėja skundžia Antstolių garbės teismo sprendimą kaip administracinį sprendimą. Skundžiamas sprendimas nelaikytinas individualiu administraciniu aktu. Viešojo administravimo įstatymo (2007-01-18 redakcija Nr. VIII-1234) 2 str. 9 d. apibrėžta, kad individualus administracinis aktas – vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei, o to paties įstatymo 8 str. numatyta, kad individualus administracinis teisės aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, jame turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, nurodyta apskundimo tvarka, jis turi būti nustatyta tvarka pasirašytas ir patvirtintas. Atsižvelgiant į paminėtas nuostatas, darytina išvada, kad esminis individualaus administracinio akto požymis – konkrečių teisinių pasekmių nustatymas tam tikram asmeniui arba jų grupei.

Iki 2009-03-30, t. y. ginčo teisinių santykių atsiradimo laikotarpiu, galiojusioje Antstolių įstatymo redakcijoje (2005-11-22 redakcija Nr. IX-876) 14 str. 1 d. buvo numatyta, kad Antstolių garbės teismas, išnagrinėjęs drausmės bylą, priima vieną iš šių sprendimų: 1) nutraukti drausmės bylą nenustačius nusižengimo arba jei paaiškėja, kad praleistas šios bylos iškėlimo terminas; 2) apsiriboti drausmės bylos svarstymu; 3) pasiūlyti teisingumo ministrui skirti antstoliui (antstolio padėjėjui) vieną iš šio Įstatymo 15 straipsnyje nurodytų drausminių nuobaudų. Antstolių įstatymo 14 str. 3 d. buvo įtvirtinta, kad nuobauda antstoliui (antstolio padėjėjui) skiriama teisingumo ministro įsakymu, Antstolių garbės teismo siūlymu. Teisingumo ministras gali paskirti švelnesnę nuobaudą, nei siūloma, arba atsisakyti skirti siūlomą nuobaudą. Antstolis (antstolio padėjėjas) teisingumo ministro įsakymą skirti drausminę nuobaudą gali skųsti Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Antstolių įstatymo 14 str. 5 d.).

Šiuo metu galiojančios Antstolių įstatymo redakcijos (2008-11-14 redakcija Nr. IX-876) 14 str. 1 d. numatyta, kad Antstolių garbės teismas, išnagrinėjęs drausmės bylą, priima vieną iš šių sprendimų: 1) nutraukti drausmės bylą nenustačius nusižengimo arba jei paaiškėja, kad praleistas šios bylos iškėlimo terminas; 2) atleisti nuo drausminės atsakomybės dėl padaryto drausmės pažeidimo mažareikšmiškumo; 3) skirti antstoliui (antstolio padėjėjui) vieną iš šio Įstatymo 15 straipsnyje nurodytų drausminių nuobaudų. Drausminė nuobauda galioja vienerius metus nuo paskyrimo dienos. Antstolių garbės teismas Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklėse nustatyta tvarka gali panaikinti drausminę nuobaudą nepasibaigus galiojimo terminui, bet ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo nuobaudos paskyrimo (Antstolių įstatymo 14 str. 3 d.). Antstolių garbės teismo sprendimai per trisdešimt dienų nuo sprendimo nuorašo įteikimo antstoliui (antstolio padėjėjui) dienos gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui (Antstolių įstatymo 14 str. 4 d.).

Remiantis sisteminiu paminėtų teisės normų aiškinimu, darytina išvada, kad iki 2009-03-30, kai įsigaliojo nauja Antstolių įstatymo redakcija, Antstolių garbės teismui nebuvo suteikta kompetencija priimti sprendimus dėl drausminių nuobaudų antstoliams skyrimo. Antstolių garbės teismo kompetencija buvo apribota drausmės bylos svarstymu ir galimybės pasiūlyti Teisingumo ministrui paskirti antstoliui drausminę nuobaudą, t.y. pateikti rekomendaciją skirti vieną iš Antstolių įstatymo 15 str. 1 d. numatytų drausminių nuobaudų. Asmuo, įgaliotas skirti antstoliams drausmines nuobaudas, buvo Teisingumo ministras. Būtent minėtas pareigūnas buvo kompetentingas priimti galutinį sprendimą - paskirti antstoliui drausminę nuobaudą. Tą aplinkybę, kad Antstolių garbės teismo sprendimai buvo tik rekomendacinio pobūdžio ir Teisingumo ministrui nebuvo privalomi, patvirtina ir tai, kad Antstolių įstatyme buvo įtvirtinta Teisingumo ministro diskrecijos teisė nuspręsti, ar skirti drausminę nuobaudą, ar jos neskirti, t.y. jis nebuvo saistomas Antstolių garbės teismo priimto sprendimo. Taip pat netiesiogiai Antstolių garbės teismo sprendimų rekomendacinį pobūdį patvirtina ir tai, kad Antstolių įstatyme nebuvo numatyta galimybė juos apskųsti. Skundžiami buvo tik teisingumo ministro priimti įsakymai.

Taigi skundžiamu Antstolių garbės teismo sprendimu nėra galutinai išsprendžiamas pareiškėjos teisių ir pareigų klausimas, nes skundžiamas sprendimas yra rekomendacija, į kurią atsižvelgiant vėliau Teisingumo ministras priima galutinį sprendimą – įsakymą. Iki 2009-03-30 galiojusioje Antstolių įstatymo 14 str. 4 d. redakcijoje buvo numatyta galimybė teismui skųsti tik Teisingumo ministro įsakymus. Todėl pareiškėja, manydama, kad jos teisės yra pažeidžiamos, turi teisę skųsti Teisingumo ministro įsakymą, kuriuo jai paskirta drausminė nuobauda. Nustatyta, kad tokį reikalavimą pareiškėja pareiškusi nagrinėjamoje byloje.

Be to, Antstolių garbės teismas nėra viešojo administravimo subjektas, dėl kurio galima pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas kreiptis į administracinį teismą. Antstolių garbės teismas pagal Antstolių įstatymo 49 str. nėra ir juridinis asmuo (Administarcinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 4 d.). Antstolių garbės teismas nėra įregistruotas juridinių asmenų registre. Teisingumo ministro 2006-09-26 įsakymu Nr. 1R-295 yra patvirtintos Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklės ir Antstolių garbės teismo veiklos nuostatai. Antstolių garbės teismo veiklos nuostatų 8 p. yra numatyta, kad Antstolių garbės teismo veiklą užtikrina Lietuvos antstolių rūmai, kurie paskiria antstolių garbės teismo sekretorių, aptarnaujantį Antstolių garbės teismą. Antstolių įstatymo 45 str. 4 d. yra numatyta, kad Lietuvos antstolių rūmai yra viešas juridinis asmuo. Todėl bylose, kuriose yra sprendžiami klausimai, susiję su Antstolių garbės teismo sprendimais ar veiksmais, šalimi dalyvauja Lietuvos antstolių rūmai. Lietuvos antstolių rūmai pagal Antstolių įstatymo 45 str. yra antstolių savivaldą įgyvendinanti institucija. Antstolių rūmai nėra viešojo administravimo subjektas, kurio veiksmai gali būti skundžiami administraciniam teismui

Konstitucijos 30 str., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d. yra numatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nurodyta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą, priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – nuo teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų. Viena iš Administracinių bylų teisenos įstatymo numatytų teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų yra ginčo priskirtinumas teismui (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p. (Administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas nenagrinėtinas teismų)). Nesant nurodytai prielaidai kreiptis į teismą, pareiškėja neturėjo procesinės teisės kreiptis į teismą su skundu. Nurodytos aplinkybės paaiškėjo nagrinėjant bylą, todėl byla Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 p. pagrindu minėtoje dalyje nutraukiama (Teismas nutraukia bylą jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai).

Motyvuojamoji dalis

Kitoje dalyje pareiškėjos skundas tenkintinas.

Byloje turi būti sprendžiamas ginčas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-01-28 įsakymo Nr. 1R-24 teisėtumo.

Byloje nustatyta, kad 2007-05-14 pareiškėjai buvo pateiktas vykdyti Vilniaus miesto pirmosios apylinkės teismo 2007-04-23 vykdomasis dokumentas – nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. L2-6859-110/2007, dėl arešto R. G. transporto paslaugų įmonės turtui (b.l. 110-111).

2007-05-15 pareiškėja, vykdydama vykdomąjį dokumentą Nr. 0033/07/00307, patikrino skolininko turtinę padėtį. Nustatyta, kad R. G. transporto paslaugų įmonė turi dvi sąskaitas, esančias banke AB „SEB Vilniaus bankas“, areštuotino turto įmonės vardu įregistruota nebuvo. 2007-05-15 pareiškėja priėmė patvarkymą areštuoti pinigines lėšas, esančias R. G. asmeninėje AB bankas „Hansabankas“ sąskaitoje (b.l. 100).

2007-05-18 antstolių N. Š. ir D. S. kontoroje gautas R. G. prašymas kuo greičiau grąžinti areštuotas pinigines lėšas, kadangi minėtos piniginės lėšos yra skirtos pareiškėjos nepilnamečių vaikų išlaikymui (b. l. 93-94).

Pareiškėja 2007-05-29 faksimiliniu ryšiu išsiuntė R. G. atsakymą, prašydama nedelsiant pateikti antstolei įrodymus, kad areštuotos piniginės lėšos yra alimentai (b. l. 92).

2007-05-30 pareiškėjos kontoroje gautas pakartotinis R. G. prašymas grąžinti nepilnamečiams vaikams skirtą išlaikymą su nurodymu, kad pridėtame banko išraše aiškiai matosi, kad į pareiškėjos banko sąskaitą yra pervedamas išlaikymas vaikams ir AB bankas „Hansabankas“ išrašo kopija, kurioje nurodyta, kad į pareiškėjos banko sąskaitą 2007-05-16 buvo pervesti 843,11 litai alimentų (90-91).

Pareiškėja 2007-05-30 priėmė motyvuotą patvarkymą N 33-307/2007 negrąžinti areštuotų 842,63 litų R. G. bei saugoti šiuos areštuotus pinigus pagal Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo nutartį byloje Nr. L2-6859-110/2007 antstolio depozitinėje sąskaitoje (b. l. 89).

2007-06-14 registruotu paštu antstolės kontoroje buvo gautas R. G. pakartotinis prašymas grąžinti vaikams skirtus pinigus, pridėjo banko išrašą (b. l. 83, 85-86).

Pareiškėja 2007-06-20 raštu atsakė R. G., kad klausimas dėl piniginių lėšų, kurios yra alimentai, buvo išspręstas 2007-05- 30 antstolio patvarkymu Nr. 33-303/2007 (b. l. 82).

2007-06-27 pareiškėja priėmė patvarkymą dėl vykdomojo dokumento byloje Nr. L2-6859-110, kurį išdavė Vilniaus miesto pirmasis apylinkės teismas, grąžinimo po įvykdymo pagal CPK 631 straipsnio 6 dalį (b. l. 81).

2007-07-18 Teisingumo ministerijoje buvo gautas R. G. prašymas iškelti pareiškėjai drausmės bylą dėl antstolės netinkamo pareigų vykdymo vykdomojoje byloje Nr. L2-6859-110/2007, areštuojant pareiškėjos asmeninę sąskaitą, esančią AB bankas „Hansabankas“, į kurią pervedamas išlaikymas pareiškėjos nepilnamečiams vaikams (b. l. 76-77).

2007-08-08 Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-306 ,,Dėl įgaliojimo suteikimo atlikti neeilinį antstolės N. Š. darbo organizavimo patikrinimą“ įgalioti Teisingumo ministerijos tarnautojai atlikti pareiškėjos neeilinį darbo organizavimo patikrinimą R. G. prašyme išdėstytoms aplinkybėms patikrinti, taip pat patikrinti kitas antstolės vykdomąsias bylas, kuriose uždėtas areštas piniginėms lėšoms, esančioms kredito įstaigose (b.l. 60).

2007-08-13 Teisingumo ministerija pareiškėjos darbo organizavimo neeilinio patikrinimo akte, nustačius antstolės darbo organizavimo trūkumus, pasiūlė teisingumo ministrui spręsti klausimą dėl drausmės bylos iškėlimo pareiškėjai (b. l. 63-67).

2007-08-24 pareiškėja pateikė paaiškinimą dėl Neeilinio patikrinimo akto (b. l. 68-73).

2007-09-11 Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-350 ,,Dėl drausmės bylos iškėlimo antstolei N. Š.“ pareiškėjai iškelta drausmės byla (b. l. 61-62).

2007-09-11 Teisingumo ministerijos raštu Nr. (1.23)-7R-8534 Teisingumo ministro 2007-09-11 įsakymas ir su juo susijusi medžiaga perduota Antstolių garbės teismui (b.l. 59).

2007-09-21 Antstolių garbės teismo parengiamajame posėdyje nuspręsta pareiškėjos drausmės bylos nagrinėjimo posėdį skirti 2007-10-19 14 val. (b.l. 115-117).

Apie drausmės bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pareiškėja informuota Lietuvos antstolių rūmų 2007-09-24 raštu Nr. A-32/9-2603, minėtame rašte nurodyta pareiškėjos teisė pateikti paaiškinimus arba turimus įrodymus, susijusius su iškelta drausmės byla (b.l. 120).

Iš byloje pateikto 2007-10-19 Lietuvos antstolių rūmų pranešimo Nr. A-3290-2603 pareiškėjai, nustatyta, kad drausmės bylos nagrinėjimo posėdis nukeltas 2007-10-26 11 val. (b.l. 123).

2007-10-26 Antstolių garbės teismo posėdžio metu, dalyvaujant pareiškėjai, buvo nustatyta, kad pareiškėja apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2007-08-08 Teisingumo ministro įsakymą Nr. 1R-306, kuris buvo pagrindu atlikti pareiškėjos neeilinį darbo organizavimo tvarkos patikrinimą dalyje ,,taip pat patikrinti kitas antstolės vykdomąsias bylas, kuriose uždėtas areštas piniginėms lėšoms, esančioms kredito įstaigose“. Antstolių garbės teismas, atsižvelgdamas į minėtą aplinkybę ir vadovaudamasis Civilinio kodekso 1.8 str., Civilinio proceso kodekso 164 str. bei bendraisiais Civilinio proceso principais, nusprendė sustabdyti pareiškėjos drausminės bylos Nr. 28/07 nagrinėjimą iki bus priimtas įsiteisėjęs sprendimas pagal 2007-09-07 pareiškėjos skundą (b.l. 135-136).

Apie priimtą sprendimą pareiškėja informuota 2007-10-26 Lietuvos antstolių rūmų raštu Nr. S-3328-2603 (b.l. 139).

2007-12-10 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu pareiškėjos skundas atmestas kaip nepagrįstas (b.l. 19-21).

2008-12-04 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi 2007-12-10 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas paliktas nepakeistas (b.l. 142-148).

2008-12-17 Antstolių garbės teismo parengiamojo posėdžio metu nutarta pareiškėjos drausmės bylą nagrinėti 2009-01-14 10 val. (b.l. 149-150).

Apie drausmės bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pareiškėja informuota Lietuvos antstolių rūmų 2008-12-19 raštu Nr. A-4098-2603, minėtame rašte nurodyta pareiškėjos teisė pateikti paaiškinimus arba turimus įrodymus, susijusius su iškelta drausmės byla (b.l. 151).

2009-01-14 Antstolių garbės teismo posėdžio metu, nedalyvaujant pareiškėjai, išnagrinėta pareiškėjos drausmės byla (b.l. 154-155).

2009-01-14 Antstolių garbės teismo sprendimu nuspręsta siūlyti Teisingumo ministrui už Antstolių įstatymo 3 str., Antstolių profesinės etikos kodekso 4 p. pažeidimą pareiškėjai skirti pastabą (b.l. 156-159).

2009-01-15 Antstolių garbės teisme gautas pareiškėjos prašymas dėl drausmės bylos nagrinėjimo atnaujinimo, nurodant, kad į drausmės bylos nagrinėjimo posėdį ji negalėjo atvykti dėl svarbių priežasčių – vandentiekio avarijos jos gyvenamojoje vietoje (b.l. 163).

2009-01-16 Antstolių garbės teismo posėdžio metu atsisakyti atnaujinti drausmės bylos nagrinėjimą, nes vadovaujantis Antstolių garbės teismo nuostatais ir Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklėmis, Antstolių garbės teismas neturi teisinio pagrindo atnaujinti drausmės bylos nagrinėjimą (b.l. 164).

Apie priimta sprendimą pareiškėja informuota Lietuvos antstolių rūmų 2009-01-16 raštu Nr. A-4678-4443 (b.l. 165).

Teisingumo ministro 2009-01-28 įsakymu Nr. 1R-24 ,,Dėl drausminės nuobaudos skyrimo antstolei N. Š.“, vadovaujantis Antstolių įstatymo 14 str. 3 d., 15 str. 1 d. 1 p. ir atsižvelgiant į Antstolių garbės teismo 2009-01-14 sprendimą, pareiškėjai paskirta drausminė nuobauda – pastaba.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja yra antstolė ir, sprendžiant pareiškėjai paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumo klausimą, būtina remtis antstolių veiklą reglamentuojančiais ir su jais susijusiais teisės aktais.

Ginčo teisiniams santykiams aktualios Antstolių įstatymo redakcijos (2005-11-22 redakcija Nr. IX-876) 27 str. 1 d. numatyta, kad antstolio procesinių veiksmų teisėtumą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kontroliuoja teismas, o 2 d. įtvirtinta, kad antstolių darbo organizavimą teisingumo ministro nustatyta tvarka tikrina Teisingumo ministerija ir Lietuvos antstolių rūmai.

Antstolių darbo organizavimo tikrinimas detalizuojamas Antstolių darbo organizavimo tikrinimo tvarkoje (toliau –Tvarka), patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 400.

Tvarkos 1 p. numatyta, kad Teisingumo ministro įsakymu įgalioti Teisingumo ministerijos tarnautojai atlieka antstolio darbo organizavimo eilinį arba neeilinį patikrinimą, laikydamiesi Lietuvos Respublikos antstolių įstatyme ir šioje tvarkoje nustatytų taisyklių.

Tvarkos 4 p. apibrėžta kas laikytina neeiliniu antstolio darbo organizavimo patikrinimu – tai antstolio organizacinės, finansinės veiklos, antstolio padėjėjo (padėjėjų) darbo patikrinimas, kurį atlieka teisingumo ministro įgalioti Teisingumo ministerijos tarnautojai ar Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo sudarytos Antstolių revizijos komisijos nariai, gavus skundą, pareiškimą ar prašymą, kuriame nurodomi faktai ar aplinkybės rodo, jog antstolis (antstolio padėjėjas) nesilaiko Lietuvos Respublikos antstolių įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, pažeidžia nustatytas darbo organizavimo ar finansinės veiklos taisykles.

Remiantis Tvarkos 5 p., antstolio darbo organizavimo patikrinimas pradedamas, priėmus Teisingumo ministrui įsakymą, kuriame Teisingumo ministerijos tarnautojai įgaliojami atlikti antstolio darbo organizavimo patikrinimą. Atliekant patikrinimą gali būti tikrinami visi su antstolio darbo organizavimu susiję klausimai, antstolio veiklos dalis (finansinė, organizacinė ir pan.) arba konkretūs faktai (Tvarkos 6 p.), o Tvarkos 7 p. nustatyta, kad atliekant antstolio darbo organizavimo patikrinimą negali būti vertinamas procesinių veiksmų, atliktų vykdant įstatymo suteiktus įgaliojimus, teisėtumas, jei šių veiksmų teisėtumo įvertinimas yra priskirtas teismo kompetencijai. Tvarkos, 9 p. įvardijami įgalinimai, suteikti asmenims, tikrinantiems antstolio darbo organizavimą: 9.1. susipažinti su visais dokumentais, susijusiais su antstolio darbo organizavimu; 9.2. tikrinti antstolio vykdomas bei įvykdytas vykdomąsias bylas; 9.3. tikrinti antstolio veiklos finansinius dokumentus; 9.4. reikalauti antstolio (antstolio padėjėjo) rašytinio paaiškinimo.

Be to, Antstolių profesinės etikos kodeksas reglamentuoja antstolių darbo veiklą, kurio 4 p. numatyta, kad kiekvienas antstolis privalo sąžiningai vykdyti įstatymuose jam numatytas funkcijas, saugoti savo profesijos garbę ir prestižą, imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, 6 p. nustato, kad drausminėn atsakomybėn traukiamas antstolis negali vengti drausminės atsakomybės taikymo ar neteisėtais ir neetiškais būdais siekti sau naudingo šio klausimo išsprendimo.

Teisingumo ministerijos nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-07-09 nutarimu Nr. 851 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų patvirtinimo“ 7.2 p. nustatyta viena iš Teisingumo ministerijos funkcijų, kad Teisingumo ministerija formuoja ir įgyvendina valstybės politiką antstolių funkcionavimo, valdymo ir sprendimų vykdymo srityje, teisingumo ministro nustatyta tvarka kontroliuoja antstolių darbą, ūkinę ir finansinę veiklą, taip pat analizuoja ir apibendrina antstolių administravimo problemas ir įgyvendina priemones sprendimų vykdymo praktikai suvienodinti. Taigi, Teisingumo ministerija vykdo kontrolinę priežiūrą antstolių darbo, jų ūkinės ir finansinės veiklos.

Kaip nustatyta byloje, 2007-07-18 Teisingumo ministerijoje buvo gautas R. G. prašymas iškelti pareiškėjai drausmės bylą dėl antstolės netinkamo pareigų vykdymo vykdomojoje byloje Nr. L2-6859-110/2007, areštuojant pareiškėjos asmeninę sąskaitą, esančią AB bankas „Hansabankas“, į kurią pervedamas išlaikymas pareiškėjos nepilnamečiams vaikams. 2007-08-08 Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-306 ,,Dėl įgaliojimo suteikimo atlikti neeilinį antstolės N. Š. darbo organizavimo patikrinimą“ įgalioti Teisingumo ministerijos tarnautojai atlikti pareiškėjos neeilinį darbo organizavimo patikrinimą R. G. prašyme išdėstytoms aplinkybėms patikrinti, taip pat patikrinti kitas antstolės vykdomąsias bylas, kuriose uždėtas areštas piniginėms lėšoms, esančioms kredito įstaigose. Nustatyta, kad įsakymo dalį, kurioje numatyta, kad ,,taip pat patikrinti kitas antstolės vykdomąsias bylas, kuriose uždėtas areštas piniginėms lėšoms, esančioms kredito įstaigos“ pareiškėja apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. 2007-12-10 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu pareiškėjos skundas atmestas kaip nepagrįstas, 2008-12-04 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi 2007-12-10 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Taigi 2007-08-08 teisingumo ministro įsakymas yra teisėtas ir nenuginčytas.

Minėto įsakymo pagrindu, Teisingumo ministerijos įgalioti pareigūnai atliko pareiškėjos darbo organizavimo patikrinimą R. G. prašyme išdėstytoms aplinkybėms patikrinti ir kitas antstolės vykdomąsias bylas. 2007-08-13 Neeilinio patikrinimo akte yra nurodyta, kad nustatyti pareiškėjos darbo organizavimo trūkumai, t.y. vykdomoji byla yra neinformatyvi, puslapiai nesunumeruoti; priskaičiuodama 18 proc. PVM prie vykdymo išlaidų; pareiškėja nesilaikė Sprendimų vykdymo instrukcijos 38 p. 2 d. nuostatų, nepriimtas nustatytos formos procesinis dokumentas – patvarkymas patikrinti, ar skolininko vardu yra piniginių lėšų bei sustabdyti tokios sumos piniginių lėšų išmokėjimą; nėra gautų, siunčiamų, įteikiamų dokumentų žurnalo, vykdomojoje byloje nėra išieškotojo ir skolininko parašų apie įteiktų dokumentų įteikimą ir jų gavimą; antstolė nepateikė patikrinimui kitų vykdomųjų bylų. Neeilinio patikrinimo akte pasiūlyta Teisingumo ministrui iškelti pareiškėjai drausmės bylą.

2007-09-11 Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-350 ,,Dėl drausmės bylos iškėlimo antstolei N. Š.“ pareiškėjai iškelta drausmės byla (b. l. 61-62), nurodant, kad pareiškėja pažeidė Antstolių įstatymo 3 str. numatytus antstolių veiklos principus, bendruosius antstolių profesinės veiklos etikos principus, Antstolių profesinės etikos kodekso 4 ir 6 p., diskreditavo antstolio vardą, sumenkino antstolių, kaip valstybės įgaliotų asmenų, profesijos prestižą ir autoritetą. 2007-09-11 Teisingumo ministro įsakymas priimtas, remiantis Neeilinio patikrinimo akte nustatytais pareiškėjos darbo organizavimo trūkumais.

Antstolių įstatymo 13 str. 6 d. numatyta, kad Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylas nagrinėja Antstolių garbės teismas. Kaip nustatyta byloje, 2007-09-11 Teisingumo ministro įsakymas dėl drausmės bylos iškėlimo persiųstas nagrinėti Antstolių garbės teismui. 2009-01-14, išnagrinėjus pareiškėjos drausmės bylą, priimtas sprendimas pasiūlyti Teisingumo ministrui paskirti pareiškėjai pastabą už Antstolių įstatymo 3 str., Antstolių profesinės etikos kodekso 4 p. pažeidimą. Teisingumo ministro 2009-01-28 įsakymu Nr. 1R-24 ,,Dėl drausminės nuobaudos skyrimo antstolei N. Š.“ pareiškėjai paskirta drausminė nuobauda – pastaba.

Teismas konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų visuma ir išanalizuotos teisės aktų nuostatos patvirtina, kad neeilinio pareiškėjos patikrinimo metu nustatyti pareiškėjos darbo organizavimo trūkumai sudarė faktinį ir teisinį pagrindą pareiškėjai iškelti drausmės bylą ir paskirti drausminę nuobaudą, kadangi pareiškėja pažeidė jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų (Antstolių įstatymo, Antstolių profesinės etikos kodekso) reikalavimus. Neeilinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad yra pažeidžiamos dokumentų pildymo, siuntimo taisyklės. Taip pat nustatyta, kad pareiškėja be teisinio pagrindo atsisakė įgaliotiems Teisingumo ministerijos tarnautojams pateikti kitas vykdomąsias bylas patikrinimui. Minėtos aplinkybės nurodytos Antstolių garbės teismo 2009-01-14 sprendime. Todėl konstatuotina, kad Antstolių garbės teismas turėjo pagrindą nustatyti, jog pareiškėja pažeidė Antstolių įstatymo 3 str., kurio 1 d. numatyta, kad antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Antstolis privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas, neatskleisti profesinės veiklos metu jam paaiškėjusių asmeninio gyvenimo aplinkybių, saugoti komercines ir kitas įstatymų saugomas paslaptis. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, 2 d. įtvirtinta, kad atlikdami savo funkcijas, antstoliai yra nepriklausomi ir savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, šiuo bei kitais įstatymais, kitais teisės aktais, Antstolių profesinės etikos kodeksu ir anksčiau minėtą Antstolių profesinės etikos kodekso 4 p. nuostatą.

Pažymėtina, kad Antstolių garbės teismas, neteisėtai įvertino kaip darbo organizavimo trūkumus aplinkybes dėl vykdymo išlaidų dydžio skaičiavimo bei dėl procesinių dokumentų įteikimo vykdymo proceso šalims. Nurodyti antstolės veiksmai negali būti vertinami kaip darbo organizavimas, tai yra procesiniai veiksmai, kuriuos kontroliuoja ir jų teisėtumą vertina teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ar kitas civilines bylas. Nurodytas aplinkybes patvirtina ankščiau minėtos įstatymo nuostatos, CPK normos, reglamentuojančios vykdymo procesą bei skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarką.

Dėl nurodytų motyvų, Teisingumo ministro įsakymas, priimtas vadovaujantis nurodytu Antstolių garbės teismo sprendimu, dalinai galėjo būti pripažintas teisėtu. 2009-01-28 Teisingumo ministro Skundžiamas įsakymas yra naikinamas dėl vėliau dėstomų motyvų, dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros ir taisyklės (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 3 p.).

Antstolių įstatymo 13 str. 6 d. numatyta, kad drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo tvarką nustato drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklės. Teisingumo ministro 2006-09-26 įsakymu Nr. 1R-295 patvirtintos Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklės (toliau – Taisyklės). Ginčo teisiniams santykiams aktualios redakcijos (iki 2009-03-30) Taisyklių 14 p. numatyta, kad antstolio (antstolio padėjėjo) drausmės byla turi būti išnagrinėta ne vėliau kaip per 45 dienas nuo jos iškėlimo dienos, išskyrus Lietuvos Respublikos antstolių įstatyme nustatytas išimtis. Garbės teismo motyvuotu sprendimu šis terminas gali būti pratęstas iki 30 dienų, jeigu reikalingos papildomos ekspertų ar specialistų išvados. Pažymėtina, kad Antstolių įstatymo 13 str. 3 d. numatyta išimtis numato dar trumpesnį – 30 dienų terminą, drausmės bylos išnagrinėjimui, tačiau minėta išimtis nagrinėjamu atveju netaikytina. Taisyklių 25 p. taip pat numatyta, kad drausmės bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas, bet ne ilgiau kaip dešimčiai dienų, jei Garbės teismo posėdyje paaiškėja, jog būtina surinkti papildomus įrodymus, kurių surinkti per teismo posėdį nėra galimybių ar yra kitų svarbių aplinkybių, dėl kurių būtina atidėti drausmės bylos nagrinėjimą.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai drausmės byla buvo iškelta 2007-09-11 Teisingumo ministro įsakymu, o drausminė nuobauda – pastaba, paskirta 2009-01-28 Teisingumo ministro įsakymu, t.y. praleidus nustatytus drausmės bylos nagrinėjimo terminus.

Lietuvos antstolių rūmai ir Antstolių garbės teismas atsiliepimuose į skundą nurodė, kad toks ilgas drausmės bylos nagrinėjimo laikotarpis susidarė dėl to, kad pareiškėja apskundė 2007-08-08 Teisingumo ministro įsakymą atlikti pareiškėjos neeilinį darbo organizavimo patikrinimą. Todėl Antstolių garbės teismas privalėjo sustabdyti bylą, kol nebus išnagrinėta byla dėl Teisingumo ministro įsakymo teisėtumo. Nurodė, kad kadangi nėra teisės normų, kuriomis remiantis galima būtų sustabdyti drausmės bylos nagrinėjimą, Antstolių garbės teismas taikė įstatymo ir teisės analogiją ir, vadovaudamasis Civilinio kodekso 1.8 str., Civilinio proceso kodekso 164 str. bei bendraisiais Civilinio proceso principais, nusprendė sustabdyti pareiškėjos drausminės bylos Nr. 28/07 nagrinėjimą iki bus priimtas įsiteisėjęs sprendimas pagal 2007-09-07 pareiškėjos skundą.

Kaip jau minėta nagrinėjamoje byloje, Antstolių įstatymo 13 str. 6 d. įtvirtinta, kad drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo tvarką nustato drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklės, kurias Tvirtina teisingumo ministras. Pareiškėjos drausmės bylos nagrinėjimo metu tokios taisyklės buvo patvirtintos ir taikomos, nagrinėjant drausmės bylas. Lietuvos garbės teismas įstatymo analogiją taikė nepagrįstai. Įstatymo ir teisės analogija taikoma tuomet, kai nėra teisės normų, kurios reglamentuoja ginčo teisinius santykius. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad drausmės bylų nagrinėjimo tvarka, drausmės bylos šalių teisės ir pareigos bei drausmės bylos terminai yra reglamentuojami minėtose Taisyklėse, kurios nenumatė drausmės bylos sustabdymo galimybės. Taisyklėse numatytas drausmės bylos išnagrinėjimo terminas (45 dienos), drausmės bylos nagrinėjimo pratęsimo terminas (ne ilgiau kaip 30 dienų), drausmės bylos nagrinėjimo atidėjimo terminas (ne ilgiau kaip 10 dienų). Taisyklių redakcijoje, galiojusios pareiškėjos drausmės bylos nagrinėjimo metu, nebuvo numatyta, kad esant tam tikroms aplinkybėms, drausmės bylos nagrinėjimas gali būti sustabdytas, o tai reiškė, kad buvo laikomasi drausmės bylos nagrinėjimo nepertraukiamumo pozicijos. Todėl Antstolių garbės teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo sustabdyti pareiškėjos bylos nagrinėjimą iki tol, kol bus išnagrinėtas pareiškėjos skundas, pateiktas teismui dėl 2007-08-08 Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-306 ,,Dėl įgaliojimo suteikimo atlikti neeilinį antstolės N. Š. darbo organizavimo patikrinimą“ dalies panaikinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja skundė tik dalį minėto įsakymo, tačiau drausmės bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas, remiantis ta aplinkybe, kad teisme išspręstas klausimas dėl Teisingumo ministro įsakymo Nr. 1R-306 teisėtumo gali nulemti drausmės bylos nagrinėjimo eigą. Teismas konstatuoja, kad Antstolių garbės teismui buvo surinkta ir pateikta pakankamai faktinių duomenų, iš kurių jie galėjo savarankiškai spręsti apie pareiškėjos drausminės atsakomybės buvimą ar nebuvimą.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006-09-26 įsakymas Nr. 1R-295 yra pakeistas 2009-04-17 įsakymu Nr. 1R-118. Pagal šiuo metu galiojančias Drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisykles yra numatytas drausmės bylos atidėjimas ar sustabdymas. Nurodytos nuostatos patvirtina, kad ginčo teisinių santykių atsiradimo metu tokia galimybė nebuvo numatyta. Todėl Antstolių garbės teismas neturėjo pagrindo atlikti nurodytus veiksmus. Taip pat pažymėtina, kad priešingai nei nurodo savo atsiliepime atsakovas, Antstolių garbės teismui, nagrinėjant drausmės bylas, netaikytinos Viešojo administravimo įstatymo nuostatos, numatančios administracinės procedūros sustabdymo galimybę, kai skundas tuo pačiu klausimu nagrinėjamas teisme (Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 4 d.), Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008-01-07 nutarime išaiškino, kad Lietuvos antstolių rūmai, kaip visų Lietuvos Respublikos antstolių savivaldos institucija, vykdo Antstolių įstatyme nustatytas funkcijas, užtikrindami antstolio profesijos sutelktumą, vienodus profesinės veiklos standartus ir antstolių veiklos kontrolę, t. y. viešąsias funkcijas. Taigi Antstolių rūmai yra tam tikras viešąsias funkcijas, numatytas Antstolių, bet ne Viešojo administravimo įstatyme vykdanti antstolių savivaldos institucija ir ji savo veikloje vadovaujasi Asociacijų įstatymu, kiek Antstolių įstatymas nenustato kitaip, bei Lietuvos antstolių rūmų įstatais (Antstolių įstatymo 45 str. 4 d.). Minėtame Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarime taip pat nurodyta, kad Antstolių įstatyme yra įtvirtintos ir kitos institucijos, kurios, nors ir nėra expressis verbis įvardytos kaip įgyvendinančios antstolių savivaldą, vykdo tokias funkcijas, be kurių ši savivalda nebūtų visavertė, - tai Antstolių susirinkimas ir Antstolių garbės teismas (dalį jo narių skiria teisingumo ministras ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas). Antstolių garbės teismo nuostatų, patvirtintų Teisingumo ministro 2006-09-26 įsakymu Nr. 1R-295, 2 p. numatyta, kad antstoliams (antstolių padėjėjams) iškeltas drausmės bylas Antstolių garbės teismas nagrinėja vadovaudamasis Lietuvos Respublikos antstolių įstatymu, Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklėmis, šiais nuostatais ir kitais teisės aktais. Todėl nepagrįstai atsakovas atsiliepime nurodo, kad Antstolių garbės teismas, vykdydamas jam teisės aktais priskirtas funkcijas, galėjo vadovautis Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis. Antstolių garbės teismas nelaikytinas viešojo administravimo institucija Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 5 d. prasme. Todėl jo veikloje Viešojo administravimo įstatymo nuostatos netaikytinos. Nepagrįsti yra bylos šalių motyvai, jog šioje byloje gali būti taikomos ieškinio senatį reglamentuojančios normos. Pagal CK 1.124 str. ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Nurodytos normos taikytinos nagrinėjant teisme civilines bylas, ginčo teisenos tvarka arba kitais įsakmiai įstatymuose numatytais atvejais (Civilinio kodekso 1 str.). Minėtose taisyklėse nėra numatyta, kad nagrinėjant drausmės bylas turi būti vadovaujamasi minėtomis normomis. Taisyklėse nurodyti drausmės bylų nagrinėjimo procesinio pobūdžio taisyklės - terminai, nėra tapatūs ieškinio senaties terminui, kuris yra susijęs su teise į materialinio pobūdžio reikalavimo patenkinimu, kuris yra numatytas materialinės civilinės teisės normose.

Skundžiamas Teisingumo ministro įsakymas yra priimtas, vadovaujantis Antstolių įstatymo 14 str. 3 d., reglamentuojančia Teisingumo ministro teisę skirti drausminę nuobaudą, 15 str. 1 d. 1 p., kurioje numatyta viena iš galimų drausminių nuobaudų rūšių – pastaba, ir atsižvelgiant į Antstolių garbės teismo 2009-01-14 sprendimą. Teisingumo ministras priėmė skundžiamą įsakymą, vadovaudamasis Antstolių garbės teismo sprendimu, priimtu pažeidžiant teisės normas, reglamentuojančias antstolių drausmės bylų iškėlimą ir nagrinėjimą, todėl skundžiamas įsakymas yra neteisėtas. Dėl nurodytų motyvų, konstatuotina, kad ginčijamas administracinis sprendimas yra priimtas surinkus faktinius duomenis, reikalingus klausimo išnagrinėjimui, antstolės drausmės byla išnagrinėta kompetentingų institucijų, tačiau šios institucijos išnagrinėjo drausmės bylą pažeisdamos pagrindines procedūras ir taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, todėl ginčijamas sprendimas yra naikinamas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 2 d., 89 str. 1 d. 3p., Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. ,127 str.,

nusprendė:

bylą dalyje dėl reikalavimo pripažinti neteisėtu ir panaikinti Antstolių garbės teismo 2009-01-14 sprendimą nutraukti.

Kitoje dalyje pareiškėjos skundą tenkinti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-01-28 įsakymą Nr. 1R-24 ,,Dėl drausminės nuobaudos skyrimo antstolei N. Š.“.

Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.