Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Mantas Ūsas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Dakritas“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Gribžniai“, ieškinį atsakovei D. B. dėl žalos (nuostolių) atlyginimo, bylinėjimosi išlaidų, procesinių palūkanų priteisimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti jai iš atsakovės 30260,84 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovei ieškinys ir jo priedai įteikti įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos CPK 130 straipsnis). Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovei teismo nustatytu terminu nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovei pateikus prašymą atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį priimti sprendimą už akių, yra pagrindas byloje priimti sprendimą už akių (Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje pateiktų įrodymų formalus vertinimas sudaro pagrindą išvadai padaryti, kad reikalavimas yra pagrįstas (Lietuvos Respublikos CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš prie ieškinio pateiktų rašytinių įrodymų nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „Dakritas“, iškelta bankroto byla. 2016 m. spalio 7 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi bankroto administratorė uždaroji akcinė bendrovė „Bankroto lyderiai“ atstatydinta ir uždarosios akcinės bendrovės „Dakritas“ bankroto administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Gribžiniai“, įgaliotas asmuo Irmantas Lengvinas. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartimi įmonės valdymo organai (administracijos vadovas) – atsakovė įpareigota per 10 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratorei įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Nustatyta, kad nuo 1992 m. vasario 1 d. iki bankroto administratorės paskyrimo bankrutavusios įmonės savininke ir įmonės vadove buvo atsakovė. Aukščiau minėtų teismo įpareigojimų bei įstatyme įtvirtintų pareigų atsakovė iki šiol nėra įvykdžiusi ir bankrutuojančios įmonės turto bei dokumentų nėra perdavusi. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. vasario 24 d. nutartimi nutarė patvirtinti kreditorių patikslintų finansinių reikalavimų sumą 19060,84 Eur. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. spalio 18 d. nutartimi patvirtino 1700,00 Eur sumą, kurią bankrutuojančios įmonės administratorius turėjo teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti, kol kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą. 2017 m. sausio 6 d., vykusiame bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Dakritas“ pakartotiniame kreditorių susirinkime kreditoriai patvirtino administravimo išlaidų sąmatą, kurią sudarė administratoriaus atlyginimą – 2280,00 Eur, ir kitos išlaidos – 7220,00 Eur, viso 9500,00 Eur administravimo išlaidų. Minėtos administravimo išlaidų sąmatos ir bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma (1700,00 Eur + 9500,00 Eur + 19060,84 Eur = 30260,84 Eur) laikytina bankrutuojančios įmonės žala, kurią įmonė patyrė dėl to, kad jos vadovė ir savininkė laiku nesikreipė į teismą ir neinicijavo bankroto bylos iškėlimo bei pažeidė kitus teisės aktų reikalavimus.

Kad būtų galima taikyti įmonės valdymo organų civilinę atsakomybę, būtina nustatyti asmenų civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą (nuostolius), priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį ir kaltę (Lietuvos Respublikos CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (Lietuvos Respublikos CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (Lietuvos Respublikos CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą. Įstatymų leidėjas šiems subjektams nustatė pareigą pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes įmonės administracijos vadovas ir jos savininkas (savininkai) geriausiai žino įmonės finansinę padėtį, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas gali pažeisti įmonės kreditorių interesus. Taip pat pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kreditorius, įmokėjęs pagal ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriui ar administratoriui atsako solidariai. Jeigu atsakovė būtų kreipusis į teismą, finansiniams rodikliams rodant įmonės faktinį nemokumą, tačiau nelaukiant, kol įmonėje faktiškai neliks turto, administravimo išlaidos būtų apmokėtos iš lėšų, gautų pardavus įmonės turtą. Jeigu atsakovė būtų kreipusis dėl bankroto bylos iškėlimo esant situacijai, kai įmonės turto neužtenka administravimo išlaidoms apmokėti, ji būtų įpareigota įmokėti į depozitą pinigų sumą, reikalingą administravimo išlaidoms padengti, tad šiuo atveju irgi administravimo išlaidos būtų apmokėtos.

Atsakovė, kaip bankrutuojančios įmonės vadovė ir savininkė nevykdė teisės aktais jai nustatytų pareigų, nerūpestingai bei neapdairiai valdė įmonę, laiku nevykdė kreditoriams finansinių įsipareigojimų, šių įsipareigojimų įmonei nebegalint įvykdyti pati neinicijavo bankroto bylos iškėlimo, todėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius (toliau – VSDFV Klaipėdos skyrius) kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovės valdomai įmonei. Iš Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartyje nustatytų aplinkybių matyti, įmonės įsiskolinimas VSDFV sudarė 3124,43 Eur, įmonė finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui nėra pateikusi, nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi, jokio kito turto neturi, apie vykdomą veiklą duomenų nėra. Šios aplinkybės leidžia teigti, jog jau tada bankrutavusi įmonė turėjo finansinių problemų, galimai buvo faktiškai nemoki, tačiau atsakovė nevykdė pareigos kreiptis į teismą ir inicijuoti bankroto bylos iškėlimą valdomai įmonei, įsiskolinimas ir toliau didėjo, bankrutavusi įmonė ir jos kreditoriai patyrė žalą. Egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir įmonei atsiradusios turtinės žalos. Atsakovei laiku inicijavus bankroto bylą, kai įmonė dar turėjo turto, administravimo išlaidos būtų buvusios padengtos iš šio turto, tačiau tai padaryta nebuvo, todėl atsakovė privalo atsakyti pagal Lietuvos Respublikos CK 2.87 straipsnio 7 dalį. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta ieškovei iš atsakovės priteistinas 30260,84 Eur žalos atlyginimas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, atsakovė taip pat privalo mokėti ieškovei 5 procentų įstatymines palūkanas nuo teismo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė teismui įrodymus, jog patyrė 50,00 Eur išlaidų advokato padėjėjos pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašymas priteisti 50,00 Eur už advokato padėjėjos teisinę pagalbą tenkintinas (Lietuvos Respublikos CK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Kadangi ieškinys tenkintinas, iš atsakovės valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 679,00 Eur žyminis mokesčio, nuo kurio sumokėjimo ieškovė yra atleista (Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), 30260,84 Eur žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 30260,84 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. birželio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 50,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis), ieškovei likviduojamai bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Dakritas“, įmonės kodas 163671031, atstovaujamai bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Gribžiniai“.

Priteisti iš atsakovės D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 679,00 Eur žyminio mokesčio valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtą žyminį mokestį valstybei yra būtina pateikti teismui.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.