- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-09
- Bylos Nr.
- N-63-1890-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Romanas Klišauskas
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. Ž. (E. Ž.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutarties E. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Kelių patrulių rinktinės (toliau – ir Institucija) viršila surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą E. Ž. už tai, kad jis 2007 m. vasario 9 d. vairavo automobilį neblaivus ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 68 punkto reikalavimus. Institucijos įgaliotas pareigūnas 2007 m. gegužės 4 d. nutarimu E. Ž. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą skyrė administracinę nuobaudą – 1 500 Lt baudą.
Šalies argumentai
Skunde E. Ž. prašė nutarimą panaikinti arba paskirti švelnesnę nuobaudą. Paaiškino, kad su alkotesterio matuoklio parodymais, nustatytais policijos pareigūno, nesutinka, nes policijos pareigūnas prieš tikrindamas girtumo laipsnį alkotesteriu, turi asmenį supažindinti su alkotesterio metrologinės patikros liudijimu, kuriame būtų nurodytas jo tinkamumas naudoti nustatant blaivumo ar neblaivumo laipsnį, netikslumo paklaida, ir, ar oro temperatūra turi įtakos alkotesterio parodymams. Be to, nutarimu paskirta bauda yra nepagrįstai didelė, nes panašaus pobūdžio administracinio teisės pažeidimo nėra padaręs.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas, antrą kartą pakartotinai išnagrinėjęs bylą, 2009 m. rugpjūčio 27 d. E. Ž. skundo netenkino.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad iš bylos medžiagos matyti, kad E. Ž. neblaivumą policijos pareigūnai tikrino naudodami alkotesterį Alcotest 7410 Nr. ARUF-0154 (b. l. 8). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos teismui pateiktas Valstybinės metrologijos tarnybos Patikros liudijimas Nr. 0653173 patvirtina, kad alkotesteriui Alcotest 7410 Nr. ARUF-0154 teisės aktų nustatyta tvarka buvo atlikta metrologinė patikra ir jis buvo tinkamas neblaivumui nustatyti (patikros liudijimo Nr. 0653173, data 2006 m. rugsėjo 8 d., patikros liudijimas galiojo iki 2007 m. kovo 7 d., b. l. 100). E. Ž. nesutiko su neblaivumo rezultatu ir tai patvirtino savo parašu (b. l. 8). Taip pat matyti, kad, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, E. Ž. buvo išaiškintos jo, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, teisės, numatytos ATPK 272 straipsnyje (b. l. 9), taip pat nurodytas tikrinimo rezultatas, t. y. 0,51 promilių, E. Ž. administracinio teisės pažeidimo protokole su tikrinimo rezultatu sutiko ir patvirtino tai savo parašu (b. l. 9). Teismui pateiktas Patikros liudijimas Nr. 0653173 bei naudojimo instrukcijos patvirtina, kad matavimo priemonės Alcotest 7410 Nr. ARUF-0154 matavimo ribų tikslumas (0,01÷1,00)‰, ±0,05‰; (1,01÷9,99)‰,± 5? (b. l. 96-99, 100), tai reiškia, kad atsižvelgiant į galimą šio prietaiso matavimo paklaidą, asmens neblaivumas, t. y. 0,51 promilės atmetus paklaidą iš tyrimo rezultato būtų 0,49 promilės, o pridėjus paklaidą – 0,53 promilės, t. y. E. Ž. nustatytas neblaivumas viršijo leistiną ribą.
Kaip patvirtina byloje esantys dokumentai, E. Ž. nuvyko į Vilniaus priklausomybės ligų centrą, kur buvo surašytas Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 297, kuriame padaryta išvada, kad E. Ž. kraujyje rasta 0,35 promilių etilo alkoholio ir E. Ž. yra blaivus (b. l. 10, 11). Kadangi byloje esančio Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 297 išvada skyrėsi nuo pareigūnų alkoholio kiekio matuokliu atlikto patikrinimo išvados, institucija, nagrinėjusi E. Ž. administracinio teisės pažeidimo bylą paskyrė ekspertizę, kurios akte padaryta išvada, kad E. Ž. vairavo automobilį neblaivus – būdamas lengvo girtumo laipsnio būklėje (b. l. 18-20). Teismas, remdamasis ATPK 256 straipsnio 1 dalimi, 256 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgęs į laiko tarpą, praėjusį po policijos pareigūnų patikrinimo ir atliktos medicininės apžiūros, padarė išvadą, kad nėra pagrindo nesutikti su teismo psichiatro priklausomybės ligų eksperto išvada, kad E. Ž. vairavo automobilį neblaivus, nes skirtumas tarp E. Ž. kraujyje rasto 0,35 promilės etilo alkoholio ir policijos pareigūnų atlikto testo, kurio tyrimo rezultatas – 0,51 promilės, sudaro tik 0,16 promilės. Pabrėžė, kad asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl E. Ž. iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, tvirtinančių, kad nagrinėjamu atveju E. Ž. blaivumo patikrinimas buvo atliktas netinkamai, arba leidžiančių abejoti šio patikrinimo rezultatais, todėl jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį. Be to, atsižvelgęs į byloje surinktus įrodymus bei į tai, kad E. Ž. iš pradžių sutiko su alkotesterio parodymais, o vėliau ėmė juos neigti, E. Ž. paaiškinimus apie oro temperatūros bei elektromagnetinių bangų spinduliuotės įtaką alkotesterio tyrimo rezultatams, teismas vertino kritiškai ir laikė jo gynybine pozicija.
Teismas įvertino, kad nėra pagrindo skirti E. Ž. švelnesnę administracinę nuobaudą, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad administracinė nuobauda gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Teismas padarė išvadą, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Atsižvelgdamas į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t. y. į tai, kad asmuo per metus padarė tokios pačios rūšies administracinį teisės pažeidimą, teismas konstatavo, kad nuobauda skirta straipsnio sankcijos ribose ir pagrindo tenkinti skundą nėra.
III.
Apeliaciniu skundu E. Ž. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutartį ir bylą nutraukti. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė, kad nuo 2009 m. vasario mėnesio jis yra bedarbis ir teigia, kad teismas turėjo sumažinti maksimalią baudą. Paaiškina, kad nepraėjus valandai nuo pirminės patikros alkotesteriu, sveikatos priežiūros įstaigoje alkotesterio parodymai ir kraujo tyrimas parodė, kad jis yra blaivus, todėl mano, jog išvada, kad jis vairavo transporto priemonę neblaivus ir nusipelnė maksimalios piniginės baudos yra neobjektyvi ir neproporcinga, prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams. Taip pat nurodo, kad yra pagrindas administracinę bylą nutraukti dėl senaties ATPK 250 straipsnio 7 punkte numatytu pagrindu. Nurodo, kad Institucija administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė 2007 m. vasario 9 d., todėl mano, kad iki jo skundo ir bylos nagrinėjimo pradžios Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2009 m. rugpjūčio 27 d., jau buvo pasibaigęs administracinės bylos teisenos laikas ir administracinė byla turėjo būti nutraukta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
ATPK 126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių (2003 m. liepos vasario 4 d. redakcija, galiojo iki 2007 m. gruodžio 13 d.).
Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl E. Ž. kaltės padarius minėtą pažeidimą. Apelianto kaltę patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 9), pareigūno M. K. (M. K.) tarnybinis pranešimas (b. l. 15), alkotesterio Nr. ARUF 0154 patikrinimo rezultatas (b. l. 8), alkotesterio Nr. ARUF 0154 2006 m. rugsėjo 8 d. patikros liudijimas Nr. 0653173 (b. l. 100), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus I-os teismo psichiatrijos komisijos 2007 m. balandžio 12-13 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas (b. l. 18-20). Pirmosios instancijos teismas savo nutarime nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija palaiko pirmosios instancijos teismo argumentus ir jų nebekartoja.
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Remiantis ATPK 30² straipsnio 1 dalimi, skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.
Pažymėtina, kad jog tai, kad asmuo nuoširdžiai gailėjosi pripažintina atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinančia aplinkybe (b. l. 37-38). Tačiau iš byloje esančios medžiagos matyti, kad E. Ž. iš pradžių sutiko su alkotesterio parodymais, t. y. ant Institucijos 2007 m. vasario 9 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo jis pasirašė, kad sutinka su tikrinimo rezultatu (b. l. 9), taip pat jo sutikimas matyti ir iš Institucijos viršilos 2007 m. vasario 9 d. tarnybinio pranešimo (b. l. 15). O vėliau E. Ž. ėmė neigti alkotesterio parodymus (b. l. 2-4). Todėl jo gailestis pripažintinas deklaratyviu, kad nelaikytina lengvinančia aplinkybe. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad 2006 m. rugsėjo 9 d. E. Ž. padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą) (b. l. 26). Teisėjų kolegija pažymi, kad tos pačios rūšies teisės pažeidimas reiškia, kad padarytas bet koks pažeidimas numatytas tame pačiame ATPK skirsnyje, kaip ir prieš tai padarytasis, šiuo atveju – dešimtame skirsnyje „Administraciniai teisės pažeidimai transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje“ (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62?1890/2010, Praktika Nr. 4(14)).
Tačiau teisėjų kolegija, patikrinusi paskirtos nuobaudos pagrįstumą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad ankstesne Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 22 d. nutartimi E. Ž. buvo paskirta 1 100 Lt administracinė nuobauda, todėl remiantis non reformatio in peius (draudimas keisti sprendimą į blogąją pusę) principu, pirmosios instancijos teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą, pabloginti apelianto padėties negalėjo.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, E. Ž. skirtiną administracinę nuobaudą individualizavo netinkamai, todėl skundžiamas nutarimas keistinas, numatant, jog E. Ž. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina 1 100 Lt bauda.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto teiginys dėl administracinės nuobaudos senaties yra atmestinas. ATPK 35 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai pirmosios instancijos teismo nutarimas yra panaikinamas apeliacine tvarka, šiame straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo teismo ar apeliacinės instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Institucija E. Ž. administracinę nuobaudą už 2007 m. vasario 9 d. padarytą pažeidimą skyrė 2007 m. gegužės 4 d., t. y. nepraleidus ATPK nustatyto šešių mėnesių termino. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. birželio 22 d. nutartimi nustatė pakeisti skundžiamą nutarimą ir paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. vasario 22 d. pirmosios instancijos nutartį panaikino ir grąžino bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. gegužės 22 d. priėmė nutartį, kuri buvo panaikinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 24 d. nutartimi ir byla vėl buvo grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. rugpjūčio 27 d. priėmė nutartį, kurią apeliacine tvarka skundžia E. Ž.. Be to, pažymėtina, kad Institucijos nutarimas, kuriuo E. Ž. buvo paskirta nuobauda, nebuvo panaikintas. Todėl konstatuotina, kad ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytas senaties terminas yra nepažeistas.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra keistinas ir E. Ž. skirtina 1 100 Lt administracinė nuobauda.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
E. Ž. (E. Ž.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutartį pakeisti: E. Ž. Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Kelių patrulių rinktinės 2007 m. gegužės 4 d. nutarimu paskirtą 1 500 litų baudą sumažinti iki 1 100 litų.
Nutartis neskundžiama.